♥♥♥♥♥.ShoqeriaJone.♥♥♥♥♥
Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.

Keshilla mjekesie...

2 posters

Faqja 2 e 2 Previous  1, 2

Shko poshtė

Keshilla mjekesie... - Faqe 2 Empty Re: Keshilla mjekesie...

Mesazh nga Barbi Sat Dec 05, 2009 11:02 am

Ky grup ushqimesh permban qumeshtin, kosin, djathin, gjizen, por jo gjalpin, margarinen apo kremin, sepse ato i perkasin grupit te “yndyres dhe sheqerit”. Ushqimet e ketij grupi permbajne shume vlera ushqyese por kryesish jane te pasura me Kalcium.
Rendesia e Kalciumit
Kalciumi eshte minerali i cili forcon dhembet dhe kockat tuaja dhe garanton funksionimin e rregullt te nervave dhe muskujve. Eshte vecanerisht i rendesishem per zhvillimin, rritjen e trupit te njeriut. Kalciumi vazhdon ti forcoje kockat deri ne moshen 30-35 vjecare, kur arrihet masa maksimale e tyre.
Pas kesaj moshe fillon plakja natyrale, dhe kockat fillojne te dobesohen gradualisht dhe te humbasin dendesine e tyre. Ne qofte se deri ne kete pike nuk keni marre kalcium te mjaftueshem ne dieten tuaj, ka nje rrezik qe kockat te mos arrijne te perballojne kete dobesim dhe krijohet nje brishtesi e tyre dhe mund te thyhen shume lehte. Kjo semundje quhet Osteoporoza (osteoporosis).
Kalcium per Veganet dhe per personat qe nuk tolerojne laktozen
Ne qofte se dieta juaj nuk permban qumesht, bulmetra apo ne qofte se trupi nuk honeps dot sheqerin e qumeshtit lactozen, atehere keni disa alternativa te tjera:
Blini qumesht soje, kos dhe djathra te pasuruara me kalcium ne menyre artificiale hani sallatat/barerat jeshile te erret si spinaqi dhe brokoli perdorni bajame ne ushqimet tuaja duke ngrene fruta te thata si (fiq, hurma arabie) merrni nje sasi te konsiderueshme kalciumi Nqs nuk jeni vegane mund te shtoni ne dieten tuaj , karkalecat sardelet, anchovies si burim alternativ Kalciumi
Sa jane masat e kalciumit qe duhen marre?
Doktoret rekomandojne 700mg kalcium ne dite si per meshkujt po ashtu edhe per femrat. E perkthyer ne gjuhen e ushqimeve kjo gje do te thote:
* 2 gota qumesht
* dy tasa kos
* afersisht 80gr djathe
Lajmi i mire eshte se per te mare kalciumin nuk duhet te hash ushqime te yndyreshme. E njejta sasi kalciumi gjendet ne qumeshtin e skremuar dhe ate te pa skremuar, si dhe e njejta sasi ne djatherat me yndyre te reduktuar. >
Barbi
Barbi
Perparues
Perparues

Gjinia Gjinia : Female
Numri i postimeve Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja Vendndodhja : Ne ferr
Hobi Hobi : Librat kohet e fundit
Humor Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet Falenderimet : 121

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Keshilla mjekesie... - Faqe 2 Empty Re: Keshilla mjekesie...

Mesazh nga Barbi Sat Dec 05, 2009 11:04 am

Regjimi ushqimor eviton tumoret
Rekomandimet e mjekėve kėshillojnė se duhen ngrėnė mė shumė perime, fruta, agrume dhe drithėra, por jo produkte industriale. Perimet e papjekura mirė kanė funksione tė ndryshme nė mbrojtjen e proteinave dhe stili ushqimor i plotė ėshtė nė gjendje tė ndikojė nė hormone dhe metabolizėm. Por njė dietė e mirė ndihmon edhe nė eliminimin e problemeve tė tjera trupore. Ato janė pakėsimi i insulinės nė gjak, pakėsimi i kalorive duke ngrėnė mė pak se e zakonshmja, pakėsimi i ushqimeve qė rrisin nivelin e gliceminės, i yndyrnave nė gjak dhe proteinave tė marra nga produktet prej mishit tė kafshėve. Tė gjitha kėto pėrkujdesje ndikojnė tė kesh njė trup mė se nė formė dhe tė shėndetshėm. Nė kėtė mėnyrė luftohen edhe sėmundjet e shumta, si nė rastin tonė edhe tumoret malinj. Nėse kėto rekomandime bien ndesh me jetėn e pėrditshme, atėherė ndėrrimi i mėnyrės sė ushqyerjes duhet bėrė ngadalė, nė mėnyrė qė tė arrihet edhe riorganizimi i jetės sonė tė pėrditshme.

Buka e bardhė shton rrezikun pėr diabetin

Personat qė pėlqejnė bukėn e bardhė duhet tė mėsojnė se ky tip ushqimi, ashtu si tė gjitha ato qė kanė nė pėrbėrje tė tyre amidonin, shton rrezikun pėr tu prekur nga diabeti i tipit 2, qė ėshtė forma mė e pėrhapur e sėmundjes, pasi ndikon nė rritjen e nivelit tė sheqerit nė gjak. Kėtė hipotezė e ka hedhur Allison Hodge, i “Cancer Council” nė Viktoria, tė Australisė qė kėshillon tė preferohen frutat, perimet dhe buka me pėrzierje gruri. Hodge ka analizuar efektin e glicerinės sė kėtij ushqimi. Pėr tė studiuar efektin qė ka treguesi glicemik nė shfaqjen e diabetit tė tipit 2, Hodge ka analizuar tė dhėnat e 36.787 personave pėr 4 vjet. Kėta nuk vuanin nga diabeti dhe ishin me moshė 40- 69 vjeē. Rreth 400 persona janė prekur nga diabeti gjatė kėtyre 4 vitevė vėzhgimi dhe ata qė kishin ngrėnė mė shumė bukė tė bardhė (gjysma e hanin tė paktėn 17 herė nė javė), ose ushqime tė tjera qė kishin tregues glicemik tė lartė, ishin mė tė rrezikuar pėr tu prekur nga diabeti i tipit 2, nė disa raste me njė propabilitet 30 pėr qind mė tepėr. “Ky lloj ushqimi, ka shpjeguar Hodge,-shkakton rritjen e peshės dhe njė punė tė madhe pėr pankreasin, gjė qė mund tė shkaktojė ezaurim tė qelizave qė u “ėshtė delaguar” prodhimi i insulinės, qė tė dyja shkaqe tė rritjes sė rrezikut pėr zhvillimin e diabetit tė tipit 2”. Por jo gjithēka ėshtė kaq lineare. Studiuesit kanė vėrejtur se ata qė ndiqnin njė dietė me vlera tė larta karbohidratesh, sheqernash dhe magnezi, duket tė ishin tė mbrojtur nga diabeti i tipit 2. Veēse nuk ėshtė shumė e qartė se pėrse ndodh njė gjė e tillė. Ka mundėsi qė niveli i lartė i karbohidrateve mund tė sjellė njė sasi tė vogėl yndyrnash, rrethanė qė mund tė kontrollojė prodhimin e insulinės.

Per Te Kuruar Anoreksine

Sipas statistikave, numrin mė tė madh tė atyre qė vuajnė nga anoreksia e zėnė femrat, pasi pėr tė mos shtuar peshė, u nėnshtrohen dietave ushqimore pėrtej kufijve ekstremė. Nė tė shumtėn e rasteve kjo sėmundje kalon nė njė gjendje akoma mė tė vėshtirė, nė bulemi. Mjekėsia popullore, pėr pėrmirėsimin e situatės, vjen nė ndihmė me pėrdorimin e ēajrave bimore. Pėr tė rifituar oreksin e humbur, pėrdoren ēajrat bimore me shije tė hidhur, tė cilat pėrbėjnė grupin e medikamenteve tė hidhura ose tė hidhtinave. Ndėr ēajrat qė rekomandohet ėshtė ēaji i pėrgatitur me bimėn e kinfushės. Rekomandohet qė ēaji tė pėrdoret i shoqėruar me ushqime, nė tė kundėrt nuk shtojnė sekretimin e stomakut. &Ccedilaji duhet tė merret tė paktėn 15 deri nė 30 minuta para marrjes sė ushqimit.

Ccedilajrat

Nė sajė tė heterocideve tė hidhura, bari i kinfushės ndihmon nė shtimin e lėngut tė stomakut, duke shkaktuar dhe hapje tė oreksit. Kėshillohet tė pihet dy herė nė ditė nga gjysmė gote me ēajin e pėrftuar.
Njė tjetėr bimė, qė pėrdoret pėr tė luftuar anoreksinė ėshtė edhe bari i pelinit. Ashtu si kinfusha edhe kjo bimė ndihmon nė shtimin e lėngut nė stomak, pėr rrjedhim edhe tė oreksit. Pėr pėrgatitjen e ēajit, kėshillohet njė lugė me bimėn e grimcuar, qė hidhet nė gjysmė gote me ujė tė nxehtė. Lihet pėr 15 minuta nė qetėsi dhe mė pas pihet disa herė nė ditė, por gjithmonė gjysmė ore para buke. Duhet patur kujdes, pasi pėrdorimi nė doza tė larta i kėtij ēaji mund tė shkaktojė dėmtime nė tru dhe dridhje tė trurit. Ky ēaj nuk duhet tė pihet nė asnjė mėnyrė nga gratė shtatzėna. Edhe ēaji i sanzės ėshtė mjaft i mirė pėr tė rifituar oreksin e humbur. Pjesėt qė pėrdoren janė rrėnjėt e bimės. Kėshillohet tė pihen dy deri 3 filxhanė nė ditė, para buke. Rezultate shumė tė mira pėr rikthimin e oreksit ka dhėnė edhe ēaji i pėrgatitur me gjethet e arrės. &Ccedilaji tė pihet dy herė gjatė ditės, para buke deri nė pėrmirėsimin e oreksit.

Pėrdorimi

Kėto substanca duhet tė pėrdoren tė shoqėruara me ushqime, pėrndryshe nuk shtojnė sekretimin e stomakut. &Ccedilajrat bimorė nuk japin efektin e dėshiruar, kur merren gjatė ushqimit ose mbas tij. Barnat e hidhura duhet tė pėrdoren vetėm para ushqimit 15 deri 30 minuta para tij. Po ashtu ēajrat nuk duhet tė ėmbėlsohen, meqenėse efekti i tyre sigurohet pikėrisht prej kėtyre substancave tė hidhura. Veprimi rritet pikėrisht me rritjen e hidhėsisė sė tyre. Bimėt mjekėsore me shije tė hidhur, krahas substancave tė hidhura, pėrmbajnė edhe elemente tė tjera, tė dėmshme pėr shėndetin. Prandaj gjatė pėrdorimit tė tyre duhet pasur kujdes, pėr tė mėnjanuar efektet e dėmshme qė kanė disa prej tyre.

Ne parandalimin e kancerit

Kanceri ėshtė njė nga sėmundjet mė tė rėnda, qė rrezikojnė jetėn e njeriut. Pėrveē operacioneve dhe kimioterapisė, njė ndihmesė tė dukshme nė moszhvillimin e kėsaj sėmundjeje, japin kurat e pėrgatitura me metoda popullore.

Alkoolin e bimės sė brokulės

Njė kurė, qė ka dhėnė rezultate nė ngadalėsimin e pėrhapjes sė sėmundjes, ėshtė pėrzierja me alkoolin e bimės sė brokulės. Njė litėr alkool 60 gradė ose raki e fortė rrushi hidhet nė 100 gramė kalendule. Kjo masė hidhet nė njė shishe, e cila mbyllet mirė dhe lihet nė njė vend tė ngrohtė, por qė tė mos e zėrė dielli. Pas 10 ditėsh kjo masė kullohet. Merren 50 deri nė 60 pika nga kjo pėrzierje dhe hidhen nė 200 mililitra ujė. Ky lėng pihet nga pak gjatė gjithė ditės. Gjatė kohės qė pėrdoret kjo kurė rekomandohet dhe ngrėnia e tre karrotave ēdo ditė. Gjithashtu, mund tė pėrdoren rrėnjėt e bimės, tė cilat pasi tė thahen, duhet tė bluhen dhe pluhuri i pėrftuar hidhet nė njė gotė me lėng frutash ose ēaj. Kura me pluhurin e brokulės pėrdoret 3 herė nė ditė.

Bima e Aloe Verės

Po pėr kėtė qėllim pėrdoret edhe bima e Aloe Verės. Lėngu i nxjerrė nga kjo bimė pėrzihet me mjaltė. Ky mjekim ka dhėnė efekte tė pėrkryera nė pėrmirėsimin e tė sėmurėve.

Spinaqi

Spinaqi ėshtė njė nga ushqimet mė tė rėndėsishme nė luftėn kundėr kancerit, si dhe tė sėmundjeve tė tjera tė rėnda. Tė sėmurėt, qė vuajnė nga sėmundja e kancerit, duhet tė hanė spinaq me oriz dhe vaj ullri, duke i shtuar dhe lėng limoni. Prandaj, pėr parandalimin e kancerit ky ushqim duhet tė konsumohet sa mė shpesh.

Kokė-lakra

Edhe kokė-lakra ėshtė vėrtetuar se ka dhėnė efekte pozitive nė parandalimin e kancerit. Pėrqėndrimi i lartė i indolit te lakra bėn qė sėmundja tė mos pėrparojė mė tej. Njė studim i kryer nga shkencėtarė amerikanė ka treguar se te personat qė konsumonin mė tepėr lakėr, tė paktėn 2 deri 3 herė nė javė, zhvillimi i sėmundjes ka qenė mė i ngadaltė se te ata qė nuk e pėrdorin kėtė ushqim.

Salca e domates

Edhe salca e domates ka dhėnė rezultate mjaft tė mira nė sėmundjen e kancerit. Konsumimi i shpeshtė i salcės e frenon atė deri nė njė farė mase. Tė sėmurėve me kancer, mjeku u kėshillon tė pinė sa mė tepėr qumėsht. Qumėshti nė pėrbėrje tė tij ka vitaminėn D, armikun numėr njė ndaj kėsaj sėmundjeje. Studimet kanė treguar se njerėzit qė konsumojnė ēdo ditė qumėsht kanė mė pak mundėsi pėr tu prekur nga kanceri. Gjithashtu, tė sėmurėve me kancer, mjeku ju kėshillon konsumimin sa mė tė shpeshtė tė frutave dhe perimeve nė veēanti tė frutave, qė mbėshtillen me lėkurė tė trashė si portokalli, limoni, shega. >
Barbi
Barbi
Perparues
Perparues

Gjinia Gjinia : Female
Numri i postimeve Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja Vendndodhja : Ne ferr
Hobi Hobi : Librat kohet e fundit
Humor Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet Falenderimet : 121

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Keshilla mjekesie... - Faqe 2 Empty Re: Keshilla mjekesie...

Mesazh nga Barbi Sat Dec 05, 2009 11:06 am

Lėng panxhari pėr uljen e presionit tė gjakut
Njė gotė uji me lėng panxhari nė ditė mund tiu ndihmojė tė luftoni presionin e lartė tė gjakut. Kėto janė rezultatet e arritura nga kėrkimet e vazhdueshme tė mjekėve dhe shkencės. Gjatė eksperimenteve tė realizuara e tregua se as mė shumė e as mė pak, por njė gotė uji me lėng panxhari nė ditė do tė ishte i mjaftueshėm pėr tė ulur tensionin e gjakut. Efekti u dallua pas kundėrveprimit tė pėrbėrėsve tė lėngut tė panxharit ndaj mikrobeve tė gjendura nė gojėn e njeriut. Mė pas u vu re se pirja e njė gotė uji me lėng panxhari shoqėrohej me njė sėrė ndryshimesh fiziologjike. Pėrbėrėsit e lėngut ndikonin nė zgjerimin e enėve tė gjakut dhe si rrjedhojė qarkullimin e gjakut me mė shumė shpejtėsi. Kjo ndihmonte nė uljen e presionit tė gjakut. Po ashtu perime tė tjera pėrmbajnė nitrate nė sasi tė larta, si panxhari, pėrfshirė spinaqin dhe marulen (lakra jeshile). Kėshtu njė grup shkencėtarėsh nė Londėr, realizuan njė eksperiment; ku disa njerėz duhet tė pinin gjysmė litri lėng panxhari, ndėrsa disa tė tjerė tė pinin gjysmė litri ujė. Personat tė cilėt kishin pirė lėng panxhari filluan tė shfaqnin shenja tė uljes sė presionit tė gjakut, vetėm pas pak orėsh. Pas dy orėve enėt e gjakut ishin zgjeruar dhe gjaku qarkullonte mė lehtėsisht.

Presioni i lartė i gjakut

Jo ēdo rritje e tensionit ėshtė sėmundje. Pėr tė kuptuar se ēėshtė presioni i lartė i gjakut duhet mė parė tė dihen cilat janė vlerat normale tė tij. Ato luhaten nga 80-100 mmHg (i larti-i tkurrjes sė zemrės) me 50-70 mmHg(i ulėti-i lėshimit tė zemrės) te fėmijėt, duke arritur nė 100-120 mmHg me 60-80 mm Hg tek mė tė rriturit dhe tek tė moshuarit. Presioni i gjakut mund tė tejkalojė shifrat normale gjatė njė emocioni, pas njė sforcimi fizik, pas pirjes sė kafes, sė alkoolit, duhanit, pas teprimit ushqimor, pas ekspozimit tė papritur tek temperatura tė ulėta ose qėndrimit tė zgjatur tė kokės nė diell etj. Sidoqoftė, pas disa minutash apo orėve ai mund tė rikthehet nė normė me ose pa mjekim. Kur ky konstatim ėshtė rastėsor, nė jetėn e njė personi tė kontrolluar rregullisht, bėhet fjalė pėr ngritje tė presionit, por jo pėr sėmundje tė presionit tė lartė tė gjakut. Kur shifrat e mbinormės janė konstatuar nė matje tė njėpasnjėshme (ēdo vakt pėr disa ditė ose javė rresht) nuk bėhet mė fjalė pėr ērregullim rastėsor, por pėr sėmundje tė presionit tė lartė. Kur ngritja e presionit tė gjakut pason shfaqjen e njė sėmundjeje tė veshkės, gjėndrave me derdhje tė brendshme etj., ai konsiderohet shqetėsim i saj dhe mund tė normalizohet pas mjekimit tė sėmundjes pėrkatėse me ilaēe ose nė rrugė kirurgjike. Presioni i lartė i gjakut ėshtė njė sėmundje e cila prek ēdo ditė e mė shumė njerėz, kryesisht tė moshave tė rritura. Megjithatė ai nuk pėrjashtohet as nė tė rinjtė, bile edhe tek fėmijėt. Nė ngritjen e tij ndikojnė disa faktorė si dieta, gjendja shpirtėrore, kushtet e jetesės etj.

Shkaktarėt

Kripa, kafeja, alkooli, duhani dhe droga janė armiqtė mė tė mėdhenj tė shėndetit normal dhe provokatorėt mė tė rrezikshėm tė sėmundjes sė presionit tė lartė tė gjakut. Dhjami, gjalpi, djathi dhe ėmbėlsirat, janė tė kėshilluara tė merren nė sasi sa mė tė vogėl nga personat qė nuk kryejnė veprimtari fizike. Kufizime duhen bėrė edhe nė brumėra. Mbajtja e peshės nė shifra tė pėrafėrta me numrin e centimetrave qė tejkalojnė 1 metėr tė lartėsisė, do tė ishte mjaft e preferuar dhe dobiprurėse nė parandalimin e sėmundjes sė presionit tė lartė tė gjakut etj. Angazhimi nė veprimtari tė ndryshme shoqėrore, sportive, artistike etj. kėshillohet pėr tė gjitha moshat, sidomos pas daljes nė pension dhe nė rini.


Simptomat me tė cilat shoqėrohet presioni i lartė i gjakut:

- Dhimbje koke, sidomos nė mėngjes
- Gumėzhitje tė veshėve
- Marramendje
- Ndonjėherė del gjak nga hundėt
- Depresion pa e ditur shkakun
- Personi ėshtė i shqetėsuar dhe i irrituar
- Skuqje e fytyrės
- Ndjenja tė fikėti

Bimėt jeshile pastruese tė gjakut

Pėr tė pastruar gjakun nga pėrbėrėsit dhe elementet e dėmshme, mund tė jenė tė nevojshme njė sėrė kurash mjekėsore. Njė kurė e efektshme pėr tė luftuar sėmundjet e gjakut ėshtė edhe ajo e pėrgatitur nga 250 gramė gjethe hithre, 10 gramė uthull dhe 10 gramė gjethe delli. Tė gjitha kėto vendosen nė 1 litėr ujė tė ftohtė, ku qėndrojnė 12 orė. Pastaj zihen pėr 10 minuta, ėmbėlsohen sipas dėshirės me mjaltė dhe pastaj sėrish mbyllen dhe qėndrojnė tė mbyllura pėr 20 minuta. Kullohen dhe pihen gjatė tėrė ditės me lugėn e kafesė. Fiku ėshtė njė frut, qė pėrmban shumė karbohidrate, albuminė, yndyrė. Pėrdoret i freskėt, i tharė dhe i pėrpunuar nė produkte tė ndryshme.

Shenjat tipike tė presionit tė lartė

Sėmundja e presionit tė lartė tė gjakut mund tė mos japė asnjė shqetėsim pėr pacientin edhe pse mund tė jetė njė vuajtės pėr kohė tė gjatė. I vetmi kriter diagnostikues ėshtė matja me aparat tė posaēėm me merkur (zhivė). Herė pas here vuajtėsi mund tė ndjejė shqetėsime nga mė tė ndryshmet (si marramendje, trokitje tė shpejta nė bark dhe nė kraharor, dhimbje koke, skuqje ose zbehje nė fytyrė, pagjumėsi, ankth, urinim tė shpejtė etj), por jo tipike pėr kėtė sėmundje. Kėto bėhen mė tė shpeshta dhe mė serioze nė format e ndėrlikuara, kur preken organe dhe sisteme si zemra, truri, veshkat etj. Dhimbja nė brendėsi tė kraharorit, lodhja e shpejtė, ērregullimet e ritmit, tė kujtesės, tė gjumit. >
Barbi
Barbi
Perparues
Perparues

Gjinia Gjinia : Female
Numri i postimeve Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja Vendndodhja : Ne ferr
Hobi Hobi : Librat kohet e fundit
Humor Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet Falenderimet : 121

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Keshilla mjekesie... - Faqe 2 Empty Re: Keshilla mjekesie...

Mesazh nga Barbi Sat Dec 05, 2009 11:08 am

Bimėt qė mjekojnė bajamet e inflamuara

Sipas mitologjisė sė vjetėr greke, thuhet, qė bleta "i ka shpėtuar" jetėn Zeusit tė Ri, pas njė sėmundjeje, qė ai pati. Zeusi ia dinte bletės, saqė pėr tė shprehur respektin qė ai kishte, e kultivoi atė edhe mė tej. Megjithėse produktet e ėmbla shpesh nuk janė tė rekomandueshme pėr shėndetin, mjalti mbetet ende ushqim i veēantė pėr shkak tė vitaminės B, qė pėrmban. Mjalti ka veti kuruese dhe dezinfektuese, jo vetėm ndaj infeksioneve tė bajameve, por edhe ndaj sėmundjeve tė tjera. Shumė mjekė popullorė e rekomandojnė mjaltin nė pėrzierje me bimė tė tjera mjekėsore siē ėshtė sherebela. Ēaji pėrftuar nga zierja e bimės sė sherebelės ėmbėlsohet me mjaltė sipas dėshirės. Kjo kurė vazhdon deri nė pėrmirėsim tė bajameve. Mjalti kėshillohet nga mjekėt edhe nė gėrvishtje tė vogla tė lėkurės, pasi pėrmban veti dezinfektuese pėr plagėn. Mjalti pėrmban 14-20% ujė, sheqer, materie azotike, vitamina. Ndėrkohė qė 300 gramė sheqer, mund tė krahasohen me 250 gramė mjaltė.

Bimet e sherebeles, kėputja e arrave dhe boēet e hormoqit:

Njė tjetėr mėnyrė pėr kurimin e acarimit tė bajameve ėshtė edhe pėrzierja e disa bimėve. Nė njė raport 1 me 1, pėrzihen bimėt e sherebelės, kėputja e arrave dhe boēet e hormoqit. Nga kėto pėrgatitet ēaji, i cili ėmbėlsohet me mjaltė sipas dėshirės. Me ēajin e pėrgatitur shpėlahet fyti (gargarė) pėr ēdo 15 minuta.

Mėllaga e bardhė:

Njė tjetėr bimė qė shėrben pėr kurimin e bajameve ėshtė edhe mėllaga e bardhė. Pjesėt qė pėrdoren pėr kėtė qėllim janė rrėnjėt e bimės. Pasi thahen, ato copėtohen dhe me to pėrgatitet ēaji. Edhe ky ēaj pėrdoret nė formė gargare pėr shpėlarjen e fytit. Mund tė pėrdoret sa mė shpesh, nė mėnyrė qė edhe efekti tė jetė mė i shpejtė.

Lule pjeshke:

Pėr pėrgatitjen e mjekimit tė inflamacionit tė bajameve, nevojiten 15 deri 30 gramė lule pjeshke, qė mė pas duhen zier nė 500 ml ujė. Kjo masė pihet nė formė ēaji ose pėrdoret si gargarė. Pėr kėtė qėllim pėrdoret edhe pluhuri i luleve tė thara e tė imtėsuara tė pjeshkės, i cili merret me majė tė lugės pėr ēdo pėrdorim.

Angjinarja:

Njė tjetėr mjekim pėr inflamacionin e bajameve ėshtė edhe pėrdorimi i bimės sė angjinares. Angjinarja zihet mirė me gjithė gjethe. Me lėngun e pėrftuar prej tyre bėhen kompresa tė ngrohta nga jashtė fytit. Kjo mėnyrė pėrdoret pėr ēdo 20 minuta. Shpesh acarimi i bajameve mund tė shoqėrohet me ngjirje tė zėrit dhe dhimbje tė fytit. Pėr tė sjellė sėrish zėrin nė gjendjen e mėparshme, mjekėsia popullore sjell njė prej mėnyrave tė saj. Pėr kėtė qėllim, merren 1 deri nė 2 pika vaj dafine. Kėto hidhen nė shurup dhe mė pas pihen. Shumė shpejt do tė vihet re njė pėrmirėsim i dukshėm.

Kamomili:

Njė nga bimėt mjekėsore, qė ka gjetur edhe pėrdorim tė shpeshtė pėr shėrimin e disa sėmundjeve, ėshtė kamomili. Edhe nė rastin e bajameve tė acaruara ai mund tė pėrdoret, duke u pėrgatitur me mjaltė. Masa e pėrftuar mė pas mund tė pihet nė formė ēaji deri nė tri herė nė ditė.


Duhanpirja pasive nė fėmijėri lė shenjė gjithė jetėn

Njė grup shkencėtarėsh kanė arritur tė tregojnė se pirja pasive e duhanit, sidomos gjatė viteve tė para tė jetės sė njeriut, shkakton probleme serioze nė aparatin e frymėmarrjes. Studimi ėshtė kryer nė Singapor dhe ėshtė punuar mbi njė kamp prej 35.000 individėsh nė moshė madhore, qė nuk pinin duhan. Nga analizimi i tė dhėnave ka rezultuar se tė gjithė ata persona, qė gjatė fėmijėrisė kishin jetuar me prindėr qė pinin duhan, vuanin nga probleme qė prekin aparatin e frymėmarrjes. Por ajo qė duhet nėnvizuar, ėshtė pėrfundimi se ata persona qė kishin pėrdorur shumė fruta, sojė dhe ushqime tė tjera qė pėrmbanin fibra, kishin rezultuar mė tė mbrojtur nga disa efekte tė dėmshme pėr shėndetin, qė kishin si burim ekspozimin e parakohshėm ndaj tymit te duhanit. Studimi ėshtė kryer nga njė grup studiuesish tė « National Institute of Environmental Health Science » (NIEHS), « National Institute of Health », Universiteti i Minesotes dhe tė « National University of Singapore » dhe ėshtė publikuar nė faqen e Internetit nė « Thorax ».“Ky studim sjell fakte tė reja pėr tezėn se, pirja pasive e duhanit gjatė viteve tė para tė jetės, shkakton probleme serioze mbi shėndetin, tė cilat lėnė shenėe gjatė gjithė jetės”, komenton David Schėarz, drejtor i “NIEHS”. Sipas studiuesve, njė sasi prej 7,5 gramė fibrash nė ditė (baraz me dy mollė), ndihmon pėr tė lehtėsuar kollėn kronike, e shkaktuar nga ekspozimi ndaj tymit tė duhanit, falė aftėsisė sė tyre pėr tė ulur pėrqėndrimin e glukozit nė gjak, pėr tė ulur inflamacionin dhe favorizuar proceset antioksidante, duke mbrojtur organet e aparatit tė frymėmarrjes. >
Barbi
Barbi
Perparues
Perparues

Gjinia Gjinia : Female
Numri i postimeve Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja Vendndodhja : Ne ferr
Hobi Hobi : Librat kohet e fundit
Humor Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet Falenderimet : 121

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Keshilla mjekesie... - Faqe 2 Empty Re: Keshilla mjekesie...

Mesazh nga Barbi Sat Dec 05, 2009 11:10 am

Llojet e ēajit sipas shkakut tė kollės

Kolla mund tė jetė akute dhe kronike. Kolla akute zgjat deri nė tri javė, ndėrsa ajo kronike shkon deri nė tetė javė. Kolla shkaktohet nga sėmundje tė ndryshme si ftohja nė mushkėri, bronkiti kronik, astma bronkiale ose sėmundjet alergjike. Lėngjet e frutave dhe ēajrat e shumėllojshėm me prejardhje bimore japin efekte lehtėsuese nė rrugėt e frymėmarrjes dhe nė fyt, duke bėrė qė kolla tė zbutet. Mjekėt rekomandojnė pirjen nė sasi tė mėdha tė kėtyre lėngjeve, 2 deri nė 3 litra nė ditė. Gjithashtu ata kėshillojnė qė, tė sėmurėt qė kanė kollė, tė pijnė ujė tė ėmbėlsuar me mjaltė. Sipas tyre kjo ėshtė njė kurė mjaft e mirė pėr tė larguar kollėn.

Ēaji i lulėkuqes:

Njė bimė mjaft frytdhėnėse nė luftėn kundėr kollės sė shkaktuar nga mushkėritė dhe pezmatimi i bronkeve ėshtė edhe lulėkuqja. Nga kjo bimė pėrdoren vetėm petalet e saj. Ēaji i lulėkuqes pihet i ėmbėlsuar me mjaltė, sepse ai jo vetėm i jep ėmbėlsi ēajit, por ndihmon edhe nė pėrmirėsimin e fytit. Petalet e bimės, pasi janė tharė, hidhen nė gjysmė gote me ujė. Lihen pėr 30 minuta dhe nga lėngu i pėrftuar pihet 1 e treta e masės. Kėto ēajra shėrbejnė edhe nė rastet, kur kolla shoqėrohet me gėlbazė, pasi e bėjnė mė tė lehtė nxjerrjen jashtė tė saj pėrmes kollitjes.

Lulja e Blirit:

Njė tjetėr bimė qė pėrdoret kundėr kollės ėshtė edhe lulja e blirit. Mjekėt kėshillojnė tė pihet 3 deri nė 4 gota me ēaj bliri nė ditė nga njerėzit qė kanė kollė. Efektet do tė jenė tė menjėhershme.

Fieri i Gurit:
Njė tjetėr mėnyrė qė pėrdoret nga mjekėsia popullore pėr largimin e kollės ėshtė fieri i gurit. Ēaji i pėrftuar nga fieri pihet ēdo mėngjes nga njė gotė.

Ēokollata mė e mirė se kodeina

Njė grup shkencėtarėsh kanė vėrtetuar se ēokollata ėshtė njė ushqim mjaft e mirė kundėr disa sėmundjeve. Merita i takon teobrominės, njė substancė qė ndodhet nė farat e kakaos, e cila ka rezultuar se ėshtė mė efikase se kodeina, njė nga qetėsuesit mė tė mėdhenj tė kollės kronike. Kjo substancė vepron duke bllokuar aktivitetin e “nervit endacak”, qė luan njė rol kyē pėr shkaktimin e kollės. Studiuesit e kanė eksperimentuar substancėn nė 10 vullnetarė tė shėndetshėm, ndėrsa njė grup tjetėr ka marrė njė dozė pa kėto efekte. Pėr tė vlerėsuar efektin, mė pas kanė matur nivelin e kapsaikinės, qė shėrben pėr tė shkaktuar kollėn, te grupet e ndryshme. E pėr tė bėrė tė mundur qė vullnetarėt qė kishin marrė teobrominėn, tė kolliteshin, ėshtė nevojitur njė sasi mė e madhe kapsaikine nė krahasim me tė tjerėt. “Ky pėrbėrės i ēokollatės duket mjaft i mirė ndaj kollės dhe ajo qė duhet nėnvizuar, ėshtė fakti se nuk ka efekte anėsore si trajtimet e tjera tipike qė janė pėrdorur deri mė sot”,- thonė studiuesit.
Barbi
Barbi
Perparues
Perparues

Gjinia Gjinia : Female
Numri i postimeve Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja Vendndodhja : Ne ferr
Hobi Hobi : Librat kohet e fundit
Humor Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet Falenderimet : 121

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Keshilla mjekesie... - Faqe 2 Empty Re: Keshilla mjekesie...

Mesazh nga Barbi Sat Dec 05, 2009 11:11 am

Cilat ushqime do t’ju mbrojnė nga gripi

Karota si truprojė
Duke marrė sasi tė madhe tė pemėve dhe perimeve tė freskėta ngjyrė portokalli dhe tė gjelbėr, sikur qė janė karota, kungulli, spinaqi dhe lakra, do tė keni nivel optimal tė vitaminės A nė organizėm, i cili ruan integritetin e lėkurės dhe mukozės, duke penguar hyrjen nė trup tė mikrobeve, viruseve dhe shkaktarėve tė tjerė tė sėmurjeve.

Mishi i kuq forcon mukozėn
Gjėsendet ushqimore tė pasura me proteina ndihmojnė nė ruajtjen e funksionit normal tė mukozės sė veshėve, fytit dhe hundės, qė paraqesin mbrojtjen e parė kundėr sulmit tė virusit. Mishi i kuq, ai i pulės, peshqit, vezėt, produktet e qumėshtit, perimet, bishtajat, pemėt me gėzhojė, farat dhe produktet nga soja pėrmbajnė tė gjithė pėrbėrėsit e nevojshėm qė e forcojnė epitelin e qelizave tė mukozės, prandaj duhet tė konsumohen tė paktėn njė herė nė ditė.

Speci, antioksiduesi mė i fortė
Nėse tashmė ju ka sulmuar virusi, duhet ta dini se organizmi lufton kundėr tij me rruaza tė bardha tė gjakut, ku prodhimin e tyre
e pėrshpejton vitamina C. Meqė kjo vitaminė nuk ruhet nė organizėm, duhet qė ta merrni nė sasi tė mėdha me ushqime. Speci, majdanozi, lulelakra, perimet me fletė, bizelet, portokalli, mandarina... janė disa nga ushqimet me vitaminė C.
Sardelet mbrojnė nga
ftohja
Qelizat T janė, po ashtu, tė rėndėsishme pėr luftimin e viruseve. Zinku ėshtė elementi kyē pėr krijimin e kėtyre qelizave. Sapo tė bjerė niveli i zinkut nė organizėm, organizmi bėhet mė i ndjeshėm ndaj infeksioneve, ftohjes dhe gripit.
Burim natyror i zinkut janė sardelet, mishi i lopės, spinaqi, etj.

Tė kuqtė e vezėve forcojnė organizmin
Hekuri ėshtė minerali i dytė pėr nga rėndėsia, kur bėhet fjalė pėr imunitetin. Pa praninė e tij, organizmi nuk mund ta absorbojė oksigjenin. Mungesa e tij shkakton dėmtim tė sistemit imunitar.
Ushqimet qė kanė zink, kanė edhe hekur, por ky mineral mė sė shumti gjendet nė tė kuqtė e vezėve, nė bukėn e vrugtė, lakėr, etj.

Hudhra mbyt viruset
Hudhra pėrmban substancėn e quajtur alicinė, e cila lirohet me
rastin e shtypjes, apo grirjes sė hudhrės. Studime tė shumta kanė treguar se kjo substancė eliminon aftėsinė e virusit qė t’i sulmojė qelizat e organizmit, apo qė t’i dėmtojė ato. Hudhra, po ashtu, forcon edhe imunitetin.

Turshitė, tė shėndetshme
Me gjithė disa studime qė mė parė thoshin se turshitė nuk janė ushqim i preferuar, kohėve tė fundit gjithnjė e mė shumė ka ekspertė qė thonė se ato janė burim i dobishėm i vitaminave gjatė dimrit. Natyrisht, kjo vlen pėr turshitė qė nuk pėrmbajnė konservues, apo aditivė.
Po ashtu edhe sasia e kripės nuk guxon tė jetė e madhe. Apo, turshitė shpėlajini para se t’i hani, ngase kripa shkakton ngritjen e shtypjes sė gjakut. >
Barbi
Barbi
Perparues
Perparues

Gjinia Gjinia : Female
Numri i postimeve Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja Vendndodhja : Ne ferr
Hobi Hobi : Librat kohet e fundit
Humor Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet Falenderimet : 121

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Keshilla mjekesie... - Faqe 2 Empty Re: Keshilla mjekesie...

Mesazh nga Barbi Sat Dec 05, 2009 11:13 am

Ripėrtėritja e gjakut me hurma dhe karota
Mungesa e hekurit ėshtė shkaku mė i shpeshtė i anemisė, madje e rastet shfaqjes sė saj janė mė tė shpeshta tek femrat dhe kjo pėr shkak tė menstruacioneve (qė natyrisht shoqėrohen me humbje gjaku dhe me humbje hekuri). Nė moshat e mėdha, anemia nga mungesa e hekurit ka mundėsi tė jetė pasojė e kancerit nė gjak, ndėrkohė qė tek fėmijėt mundet qė mungesa e hekurit tė jetė pasojė e sasisė tė pamjaftueshme nė dietė.

Shenjat

Lodhje, takikardi, zbehje, gjuhė e lėmuar, thonj tė deformuar dhe tė thyeshėm (koilonychia). Nė ekzaminimin e gjakut periferik shihen eritrocite tė vogla dhe me pak hemoglobinė. Niveli i hekurit nė serum ėshtė i ulėt. Niveli i transferinės (njihet edhe si TIBC - angl: total iron binding capacity) ėshtė i rritur. Biopsia e palcės tė kockave ėshtė analiza mė e besueshme pėr sasinė e hekurit nė organizėm. Mjekėt kėshillojnė qė nė kėtė rast, kjo mungesė tė trajtohet me sulfat hekuri, 325 mlg 3 herė nė ditė. Efekti fillon e shfaqet pas 1 jave dhe niveli i hemoglobinės normalizohet brenda 2 muajsh. Anemia mund tė jetė sideroblastike dhe nė kėtė rast karakterizohet nga prania e sideroblasteve. Sideroblastet janė qeliza eritrocitike qė kanė njė unazė “prej hekuri” nė citoplazmė. Ajo shkaktohet nga eritropoeza joefektive. Shkaqet kryesore tė shfaqjes sė sėmundjes janė alkoolizmi kronik, barnat (shpesh izoniazidi) dhe defektet gjenetike. Si ēdo anemi tjetėr shenjat mė tė dukshme janė lodhje, takikardi, zbehje, etj. Diagnoza kryesore ėshtė niveli i hekurit nė serum ėshtė i rritur. Niveli i transferinės (TIBC) mund tė jetė normal ose i rritur. Niveli i ferritinės ėshtė i rritur. Nė biopsinė e palcės tė kockave shihen sideroblastet. Sipas mjekėve specialistė, kjo sėmundje mund tė trajtohet me piridoksinė (vitaminė B6).

Kėshillat pėr mėnyrėn e ushqyerjes

Kėtyre tė sėmurėve u kėshillohet pėrdorimi i frutave tė freskėta, qė pėrmbajnė vitaminė C, e cila ndihmon nė absorbimin ose marrjen e hekurit. Nėse pinė kafe, ēaj, kakao apo edhe lėngje tė tjera, qė pėrmbajnė kafeinė, duhet ti marrin dy orė para ose pas ushqimit, sepse vėshtirėsojnė absorbimin e hekurit. Pėr kurimin e kėsaj sėmundjeje, nė mjekėsinė popullore pėrdoren pothuajse tė gjitha pjesėt e bimės, frutat, gjethet, degėt, rrėnjėt etj. Nė vendet arabe ėshtė ushqim kryesor, i cili shuan urinė pėr shkak tė pėrbėrjes sė celulozės. Hurmat kanė gjetur pėrdorim tė mirė kundėr Anemisė. Gjithashtu karota ėshtė e pazėvendėsueshme pėr shėndetin e njeriut. Lėngu ditor i karotės nė sasi prej 50-150 gr. ėshtė ilaē efikas te tė sėmurėt, qė vuajnė nga Anemia. Karota nė periudhė rekord e rregullon pastrimin e gjakut. Rrepa e kuqe, u kėshillohet pirja ēdo ditė e 150 ml. lėng tė rrepės sė kuqe, para buke, apo tė konsumohet sa mė shpesh domatja. Duhet tė marrin, gjithashtu, ēdo ditė 10 - 15 fruta tė mandarinės pėr njė kohė prej 20 - 25 ditė.

Anemia shfaqet 7 muajt e parė tė jetės

Simptomat shfaqen pas muajit 6-7 tė jetės (nė 6 muajt e parė bebja ka akoma hemoglobinė fetale alfa2gama2). Tiparet e tjera klinike pėrfshijnė splenomegalinė, hemopoezėn ekstramedulare. Lėng shalqiri dhe mjaltė pėr tė luftuar sėmundjen, sipas mjekėsisė moderne, njė tjetėr mėnyrė pėr kurimin e tė sėmurėve me anemi ėshtė edhe pirja e tri lugėve tė vogla nė ditė nga masa e pėrftuar me shalqi, karafil, mastikė dhe sheqer. Disa prej kurave tė pėrgatitura me bimė mjekėsore pėrdoren edhe pėr shėrimin e sėmundjes sė anemisė ose pagjakėsisė. Anemia vjen shpesh pas njė gjakderdhjeje tė madhe dhe tė fuqishme, mirėpo ērregullime mund tė vijnė edhe si pasojė e ushqimit tė dobėt dhe tė keq. Tė sėmurėt anemikė duhet tė konsumojnė ushqime tė shumėllojshme dhe tė pasura me hekur, si mish, peshk, vezė, perime, fruta etj.


Shenjat e sėmundjes

1-Lodhje
2-Takikardi
3-Zbehje

Ushqimet

1-Anemikėt duhet tė konsumojnė fruta mė vitaminė C
2-Anemikėt duhet tė konsumojnė spinaq dhe barėra jeshile
4-Anemia shkaktohet si pasojė e njė ushqimi tė keq
5-Anemikėt duhet tė pinė 150 gram lėng karotash nė ditė
6-Ēajin, kakaon dhe kafen duhet ti marrin tri orė pėrpara se tė hanė, pasi ndryshe vėshtirėson tretjen.
7-Pacientėt duhet tė pinė ēdo ditė 150 ml. lėng tė rrepės sė kuqe, para buke.
8-Kėshillohet tė konsumohet sa mė shpesh domatja
9-Tė sėmurėt duhet tė marrin, gjithashtu, ēdo ditė 10 - 15 fruta tė mandarinės pėr njė kohė prej 20 - 25 ditė.
Barbi
Barbi
Perparues
Perparues

Gjinia Gjinia : Female
Numri i postimeve Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja Vendndodhja : Ne ferr
Hobi Hobi : Librat kohet e fundit
Humor Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet Falenderimet : 121

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Keshilla mjekesie... - Faqe 2 Empty Re: Keshilla mjekesie...

Mesazh nga Barbi Sat Dec 05, 2009 11:14 am

Zbulimi Lulelakra dhe lakra e bardhė mbrojnė nga kanceri nė prostat
Zbulohet arsyeja se pėrse lulelakra dhe lakra e bardhė mbrojnė nga kanceri nė prostat. Duket se veprimi i tyre varet nga njė substancė, indolokarbinoli (I3C), e cila trasformohet gjatė tretjes nė diindolilmetano (DIM). Ky produkt ėshtė eksperimentuar mbi qelizat tumorale tė prostatės tė rritura nė pruvet, dhe ka treguar se arrin tė pėrthithė proliferazionet.Sipas studiuesve qė janė marrė me kėtė studim, efekti anti-kancerogjen i DIM varet nga aftėsia e tyre pėr tiu kundėrvėnė hormoneve seksuale mashkullore. Leonard Bjeldanes dhe Gary Firestone, i “College of Natural Resources” pranė Universitetit tė Kalifornisė tė Berkeley, kanė eksperimentuar DIM mbi qelizat tumorale tė prostatės njerėzore. Rezultatet kanė treguar se pėrthithej me rreth 70% dyfishimi i qelizave tė hequra nga tumori, tė ndjeshme ndaj androgjenit. Ndėrkohė, nuk ka patur asnjė lloj efekti nėse qelizat merreshin nga tumori i prostatės tė pandjeshėm ndaj hormoneve mashkullorė. Aftėsia anti-androgjene e DIM ėshtė konfirmuar nga pjesa e dytė e studimit, qė ka zbuluar se si DIM arrin tė ulė prodhimin e antigjeneve specifikė tė prostatės (PSA), njė proteinė qė prodhohet si pėrgjigje ndaj diidrotestosterone (DHT) qė stimulon zhvillimin e kancerit nė prostat. E, sipas studiuesve, DIM vepron drejtpėrdrejt nė ADN. Studiuesit kanė nėnvizuar se DIM ėshtė pėrbėrja e parė me origjinė bimore, qė ėshtė nė gjendje ti kundėrvihet androgenic
Barbi
Barbi
Perparues
Perparues

Gjinia Gjinia : Female
Numri i postimeve Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja Vendndodhja : Ne ferr
Hobi Hobi : Librat kohet e fundit
Humor Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet Falenderimet : 121

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Keshilla mjekesie... - Faqe 2 Empty Re: Keshilla mjekesie...

Mesazh nga Barbi Sat Dec 05, 2009 11:15 am

Kura mė natyrale e kollės tek fėmijėt

Keshilla mjekesie... - Faqe 2 Mjoltmimjolt2

Keni lexuar informacione tė panumėrta nė lidhje me efektet anėsore tė ilaēeve anti-grip qė u jepen fėmijėve. Kjo ėshtė dhe arsyeja qė shumė nėna dhe baballarė preferojnė tė zgjedhin alternativa tė mbėshtetura tek bimėt pėr tė kuruar kollėn e fėmijėve.
Sipas njė lajmi tė dhėnė nė adresėn Ehow.com theksohet se kurat natyrale shėrbejnė njėlloj si ilaēet nė kurimin e kollės. Nė shkrimin nė tė cilin theksohet se pėr tė mėsuar arsyen e kollės sė fėmijės suaj dhe para se tė pėrdorni metodat natyrale e mira ėshtė qė ta kontrolloni tek doktori, nė tė njėjtėn kohė thuhet se kurat natyrale nuk janė pėr ta shėruar krejtėsisht kollėn, por pėrdoren pėr tė qetėsuar fėmijėn.
Ja ē’mund tė bėni pėr tė zbutur kollėn e fėmijės suaj:

1- Jepini fėmijės shumė lėngje:
Pėr tė ekuilibruar nivelin e ujit jepini ēaj tė ngrohtė, supė, ujė dhe lėngje frutash. Kjo gjė e ndihmon fėmijėn tuaj qė nėpėrmjet lėngjeve tė konsumuara tė nxjerrė jashtė sa mė lehtė sekrecionet. Nė tė njėjtėn kohė ndihmon nė mbrojtjen e trupit nga toksinat.

2- Zbutjani fytin me njė pėrzierje tė mjaltit me qepė:
Kjo pėrzierje ka efekt anti-inflamator duke lehtėsuar bllokimin nė mushkėri tė fėmijės dhe ngadalėson tė kollėn e shpeshtė. Pėr tė pėrgatitur kėtė pėrzierje merrni njė qepė tė thatė , ndajeni nė copa tė vogla dhe pėrziejeni me njė lugė mjaltė dhe njė lugė kafe gjethe trumėze. Pėrzierjen vendoseni nė tenxhere dhe ngroheni derisa tė zbutet. Pjesėn tjetėr vendoseni nė frigorifer dhe pėrdoreni kur tė doni. Kjo kurė ėshtė pėr fėmijė tė rritur. Foshnjave nėn moshėn njė vjeē mos i jepni asnjėherė mjaltė pėr arsye se mund tė shkaktojė botulizmin tek ato.

3- Pakėsoni infeksionet nė mushkėri duke pėrdorur kurat bimore pėr kollėn:
Njė lloj myshku (alge) I cili gjendet vetėm nė oqeanin Atlantik dhe Paqėsor ndihmon nė ruajtjen e lagėshtirės nė mushkėri dhe pakėson krijimin e sekrecioneve. Bambu ėshtė njė bime tjetėr e cila pastron mushkėritė duke penguar ballgamin dhe pakėsuar infeksionin. Qershia dhe mani pėrdoren shumė si kurime bimore nė shėrimin e ftohjes dhe kollės.

4- Njomeni ajrin pėr tė pakėsuar tė kolliturat:
Bėni tė mundur qė fėmija juaj tė thithė ajėr tė lagėsht duke hapur dushin apo njomėsin. Pėrveē kėsaj mbylleni derėn e banjės dhe mbajeni nė ajėr tė lagėsht pėr disa minuta.
Barbi
Barbi
Perparues
Perparues

Gjinia Gjinia : Female
Numri i postimeve Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja Vendndodhja : Ne ferr
Hobi Hobi : Librat kohet e fundit
Humor Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet Falenderimet : 121

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Keshilla mjekesie... - Faqe 2 Empty Re: Keshilla mjekesie...

Mesazh nga Barbi Sat Dec 05, 2009 11:19 am

Shumėkush nga ne duhet tė tregojė kujdesin e duhur pėr shėndetin e tij. Kėshtu mund tė shmangni probleme tė ndryshme shėndetėsore dhe tė shtoni disa vjet nė jetėn tuaj. Nė qoftė se ndiheni tė lodhur nga dietat pėr tė rėnė nga pesha dhe pėr tė mbajtur trupin nė formė duhet tė ndaloni duhanin dhe t’i pėrkushtoheni gjimnastikės.

1- Piqni njė biftek
Mund tė mendoni se kjo do tė ishte e dėmshme pėr zemrėn tuaj, por nuk ėshtė e vėrtetė. Bifteku pėrmban elemente qė rrisin imunitetin e organizmit, sepse pėrmbajnė selenium dhe vitaminė Be, e cila ul rrezikun e ndonjė sėmundjeje. Nėse ai nuk ėshtė shumė i yndyrshėm, atėherė ėshtė i shėndetshėm pėr zemrėn, duke i siguruar organizmit yndyrat e ngopura nė masėn e nevojshme pa e tepruar.

2- Hidhni cigaret
Njerėzit tė cilėt janė tė ekspozuar ndaj duhanit apo gjenden shpesh nė ambiente ku pihet duhan, qoftė edhe pėr vetėm 30 minuta tre herė nė javė, janė 26 pėr qind mė tė rrezikuar pėr tė shfaqur sėmundje tė zemrės, tė cilat mund tė shfaqen edhe te personat duhanpirės tė dorės sė dytė, por me njė rrezikshmėri mė tė ulėt.

3- Merrni aspirina
Konsumimi i rregullt i aspirinės ul dhe zvogėlon rrezikun e shfaqjes sė sėmundjeve koronare tė zemrės. Ajo shfaqet si mbrojtėse nė 28 pėr qind tė rasteve tek personat tė cilėt kanė kaluar atak kardiak.

4- Pini mė shumė ēaj
Meshkujt tė cilėt pinė dy filxhanė ēaj nė ditė janė 25 pėr qind mė tė mbrojtur nga sėmundjet e zemrės dhe vdekja e parakohshme pėr shkak sėmundjesh tė ndryshme apo ataku kardiak, sesa ata meshkujt tė cilėt nuk konsumojnė ēajin. Kjo ndodh pėr faktin se te ēaji gjenden pėrbėrės, tė cilėt jo vetėm rrisin aftėsinė e qelizave pėr t’u relaksuar dhe pėr t’u ulur tensioni i gjakut, por shmang dhe redukton mpiksjen e gjakut.

5- Prekni partnerin/en
Dhjetė minuta kontakt i drejtpėrdrejtė lėkurė mė lėkurė me partnerin apo partneren tuaj, ndihmon pėr tė mbajtur presionin e gjakut nė nivele normale dhe pulsin normal, qoftė edhe gjatė situatave stresonte, kohės kur ju jeni i mėrzitur, apo kur ndiheni nė ankth. Njė prekje duarsh, njė pėrqafim, njė puthje, do ngrinte nivelin e hormoneve nė gjak.

6- Konsumoni peshkun
Mishi i peshkut pėrmban omega-3, e cila forcon muskujt e zemrės, ul presionin e gjakut, parandalon mpiksjen e gjakut, duke shmangur vdekjen nga inflamacioni apo dėmtimi i enėve tė gjakut apo muskujve tė zemrės.

7- Martohuni
Meshkujt e martuar kanė mė pak mundėsi tė vdesin nga sėmundjet e zemrės, nė krahasim me beqarėt. Shkencėtarėt kanė treguar se gjatė vėzhgimit tė njė burri tė martuar me nivel normal tė presionit tė gjakut, pas tre vjet martese tė lumtur, ai kishte njė zemėr mė tė shėndetshme se mė parė, po ashtu krahasuar edhe me njė mashkull tė pamartuar i gjendur nė tė njėjtat parametra tė presionit tė gjakut.
8- Konsumoni fibra
Nėse doni tė jeni energjikė gjatė gjithė ditės, filloni me “fibra” qė nė mėngjes. Ėshtė provuar se fibra rrit nivelin e energjive, ka njė efekt pozitiv nė funksionimin e organeve. Ju mban nė formė pėr njė kohė tė gjatė dhe gjithashtu nuk ndikon nė shtim tė peshės.

9- Kujdesuni pėr dhėmbėt
Nėse doni tė shmangni sėmundjet e zemrės filloni nga kujdesi pėr dhėmbėt. Eksperti amerikan i dhėmbėve, Dr. Kennet Bueltman, thotė se femrat qė bėjnė “floos” nė dhėmbėt e tyre mė shumė se dy herė nė ditė, kanė njė buzėqeshje tė bukur. Njė infeksion i gojės, nėnkupton bakterin i cili futet nė gjak, kontribuon jashtėzakonisht nė sėmundjet e zemrės, diabetin dhe nė rrugėt e frymėmarrjes. Njė rrezik pėrbėn edhe kur je shtatzėnė.

10- Konsumoni acid folik
Nėse doni tė mbroni trurin tuaj, konsumoni acid folik. Nėse nuk keni njė nivel normal tė acidit folik nė dietėn tuaj, jeni tė rrezikuar nga shfaqja e Alzheimerit, thekson shkencėtari amerikan Xhudi Adams. “Acidi folik gjithashtu redukton rrezikun e kancerit, si dhe rregullon nivelin e homocisteinės, njė aminoacid qė lufton sėmundjet e zemrės dhe e forcon atė. Agrumet janė njė ushqim po aq i dobishėm sa dhe buka apo brumėrat.
Barbi
Barbi
Perparues
Perparues

Gjinia Gjinia : Female
Numri i postimeve Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja Vendndodhja : Ne ferr
Hobi Hobi : Librat kohet e fundit
Humor Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet Falenderimet : 121

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Keshilla mjekesie... - Faqe 2 Empty Re: Keshilla mjekesie...

Mesazh nga Barbi Sat Dec 05, 2009 11:19 am

Ēfarė duhet tė bėni pėr tė pasur njė zemėr tė shėndetshme

Sipas njė lajmi tė revistės “Reader’s Digest”, thuhet se pėr tė kontrolluar faktorėt e sėmundjeve tė zemrės duhet tė ndryshoni nė drejtim pozitiv zakonet ose veset tuaja negative.
1. Stresi dhe agresiviteti: Shumė njerėz nuk ia kanė idenė faktit se dėmtojnė shėndetin e zemrės duke u stresuar shumė. Stresi kronik ėshtė shok i sėmundjes koronare tė zemrės. Stresi ėshtė shkaktar i njė niveli tė pakontrolluar tė kolesterolit dhe hipertensionit. Nėse shpeshherė ndiheni keq, atėherė ka ardhur koha tė luftoni me stresin tuaj. Studimet tregojnė se edhe agresiviteti ėshtė njė lajmėtar i sėmundjeve tė zemrės.
2. Konsumimi i duhanit: duhani ėshtė shkaktar i njė ndėr pesė vdekjeve nga sėmundjet kardiovaskulare. Duke ulur kolesterolin, vėshtirėson qarkullimin e gjakut dhe dėmton damarėt e tij duke ndikuar nė presionin e gjakut. Pėrveē kėsaj theksohet se konsumimi i duhanit ėshtė e lidhur me rezistencėn e insulinės dhe sindromėn metabolike.
3. Mungesa e ushtrimeve: Pėr tė pasur njė zemėr tė shėndetshme duhet tė lėvizni mė shumė. Nėse trupi nuk djeg kaloritė e duhura atėherė ata kthehen tek ju si kile tė tepėrta. Dhe kjo nėnkupton njė triglicerid mė tė lartė dhe njė kolesterol jo tė mirė. Ky ėshtė njė lajm i keq pėr zemrėn tuaj. Fondacioni Amerikan pėr shėndetin e zemrės mbėshtet ushtrimet aerobike dhe thekson se bėrja e 20-30 minuta ushtrimeve nė ditė ul rrezikun e sėmundjeve kardiovaskulare.
4. Kujdes tė ushqyerit: Njė ushqim i shėndetshėm nuk ėshtė vetėm porositja e njė sallate pėr drekė. Studiuesit na tėrheqin vėmendjen se pėr njė zemėr tė shėndetshme duhet tė konsumohen drithėrat, lajthitė, lėngjet e frutave, madje dhe ēokollatė. Duke u informuar mė shumė rreth zgjedhjeve pėr njė ushqim tė shėndetshėm, mund tė formoni njė mur mbrojtės ndaj ushqimeve me kripė, sheqer apo yndyrė.
5. Kujdes nga kilet e tepėrta: Sipas Fondacionit Amerikan pėr shėndetin e zemrės, problemi i kileve tė tepėrta tė shfaqur nė vend ėshtė shkaktar i vdekjes sė 112 mijė personave nė vit. Sėmundjet e zemrės shfaqen mė shumė tek personat me kile tė tepėrta ose obezė. Kilet e tepėrta rrisin presionin e gjakut , trigliseridin tuaj, ulin kolesterolin dhe rrisin rrezikun e shfaqjes sė sėmundjeve serioze pėr shėndetin si diabeti apo kanceri. Nėse nė peshore shihni njė numėr problematik kilogramėsh, atėherė duhet tė ndryshoni menjėherė mėnyrėn e tė ushqyerit dhe tė filloni ushtrimet. Nėse do tė keni nevojė pėr ndihmė, kontaktoni doktorin apo dietologun.
Barbi
Barbi
Perparues
Perparues

Gjinia Gjinia : Female
Numri i postimeve Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja Vendndodhja : Ne ferr
Hobi Hobi : Librat kohet e fundit
Humor Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet Falenderimet : 121

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Keshilla mjekesie... - Faqe 2 Empty Re: Keshilla mjekesie...

Mesazh nga Barbi Sat Dec 05, 2009 11:22 am

Vitamina D i jep trupit forcėVitamina D i jep trupit forcė

Tė gjithė e dimė se sa janė pėr ne tė domosdoshme vitaminat, por ajo qė tani studiuesit kanė zbuluar pėr vitaminėn D ėshtė thjesht e pabesueshme. Nga tė gjitha vitaminat ai na ofron mbrojtjen mė tė mirė, nga koka deri te thembra. Pėr fat tė keq, 90 pėr qind e femrave nuk kanė sasi tė mjaftueshme nė gjak. Depresioni i vjeshtės shpesh ėshtė pasojė e mungesės sė kėsaj vitamine, e cila nuk ėshtė vėshtirė tė konstatohet.

Na pėrmirėson
gjendjen shpirtėrore
Mė sė shumti vitaminė D krijohet nė lėkurė, nėn ndikimin e rrezeve ultravjollce nga drita e diellit. Sa mė shumė vitaminė D lėkura prodhon, aq mė mirė do tė jemi me disponimin. Arsyeja: kjo substancė e rėndėsisė jetėsore nxit prodhimin e hormonit tė lumturisė, siē ėshtė serotonina.

Jep forcė
Pa vitaminė D nuk do tė mundnim tė lėviznim. Muskujve tanė i nevojitet kjo vitaminė, nė mėnyrė qė tė mundė tė zhvillojnė forcėn. Pa kėtė super-vitaminė muskuj nuk do tė mundė tė zhvilloheshin. Pėr organizmin tonė ėshtė i domosdoshėm nė mėnyrė qė tė prodhojė albumina nga tė cilat krijohen qelizat e muskujve.

Jep vitalitet
Njė studim i ri amerikan tregon se pėrkrah sasisė sė mjaftueshme tė vitaminės D mė me efikasitet humben kilet e tepėrta. Studiuesit supozojnė se vitamina D e mundėson kėmbimin optimal tė sheqerit dhe yndyrės. Pjesėmarrėsit e studimit kanė djegur mė shumė kalori nėse kanė pasur mė shumė vitaminė D nė gjak. Kjo vitaminė, para se gjithash, kontribuon nė shkrirjen e dhjamit tė pashėndetshėm nė stomak.

Mbron nga
shumė sėmundje
Kanceri: Vitamina D pengon zgjerimin e pakontrolluar tė qelizave dhe e ngadalėson rritjen e qelizave tė rrezikshme. Nėse tumori tashmė ėshtė paraqitur, pengon krijimin e enėve tė gjakut qė e furnizojnė tumorin me gjak. Pėrveē kėsaj, vitamina D e vėshtirėson zgjerimin e tumorit (metastazėn). Mbrojtje efikase ėshtė treguar nė rastet e kancerit tė gjirit, qafės sė mitrės, lukthit dhe zorrėve.
Diabeti: Falė vitaminės D, qelizat absorbojnė mė mirė sheqerin si burim i energjisė. Nė kėtė mėnyrė ai e rregullon nivelin e sheqerit nė gjak dhe e ul rrezikun nga diabeti pėr 80 pėr qind.
Infarkti: Edhe enėt e gjakut reagojnė nė vitaminėn D. Ajo u jep elasticitet dhe i mbron muret e brendshme nga inflamacionet. Pėrveē kėsaj, mund ta pėrmirėsojė edhe qarkullimin e gjakut. Nė kėtė mėnyrė pengon mbylljen e enėve tė gjakut dhe shtypjen e lartė tė gjakut dhe me kėtė e zvogėlon edhe rrezikun nga infarkti
Barbi
Barbi
Perparues
Perparues

Gjinia Gjinia : Female
Numri i postimeve Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja Vendndodhja : Ne ferr
Hobi Hobi : Librat kohet e fundit
Humor Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet Falenderimet : 121

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Keshilla mjekesie... - Faqe 2 Empty Re: Keshilla mjekesie...

Mesazh nga Barbi Sat Dec 05, 2009 11:22 am

Perime dhe arra pėr tė ndaluar Parkinsonin


Rendesia e Vitamines E.... Nuk kanė vetėm efekt antioksidant. Efekti mbrojtės i fruta-perimeve ndaj sėmundjes sė Parkinsonit, nuk lidhet vetėm me praninė e vitaminės E dhe ndaj efektit tė pėrgjithshėm antioksidant, por dhe prej disa substancave tė tjera. Njė studim i kryer nga njė grup studiuesish amerikanė, i kryer mbi njė kampion prej mė tepėr se 100 mijė personash tė ndjekur pėr gati 13 vjet, i publikuar nė revistėn “Neurology”, hedh hipotezėn se perimet mbrojnė neuronet falė disa substancave qė lidhen me vitaminėn E. Shumin Zhang, specialist pranė “Harvard School of Public Health” nė Boston, ka ekzaminuar dietėn e njė kampioni prej 77 mijė grash dhe 47 mijė burrash, prej tė cilėve 371 vuanin nga Parkinsoni. Analizat kanė treguar se pėrdorimi i integratorėve dietikė qė pėrmban vitamina E (edhe nė doza tė mėdha), vitamina C ose karotenoidet, nuk kishin asnjė efekt mbi rrezikun e zhvillimit tė sėmundjes sė Parkinsonit. Ndėrsa probabiliteti pėr tu sėmurur ulej ndjeshėm nėse pėrdoreshin perime qė pėrmbanin vitamina E, ose arra (qė janė burim i vitaminės E). Kush konsumonte tė paktėn 5 herė nė javė kėto produkte kishte njė propabilitet mė tė ulėt pėr tu prekur nga sėmundja sesa ata qė i konsumonin vetėm njė herė nė muaj. Sipas Zhang, kėto tė dhėna sugjerojnė se efekti mbrojtės i kėtyre perimeve nuk varet nga antioksidantėt qė pėrmbajnė, por lidhet me substanca tė tjera, ende tė paidentifikuara, qė nuk lidhen me vitaminėn E. Ky rezultat duket tė kundėrshtojė hipotezėn e hedhur nga studime tė mėparshme, se Parkinsoni shkaktohet nga shtimi i proceseve oksidante.
Barbi
Barbi
Perparues
Perparues

Gjinia Gjinia : Female
Numri i postimeve Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja Vendndodhja : Ne ferr
Hobi Hobi : Librat kohet e fundit
Humor Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet Falenderimet : 121

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Keshilla mjekesie... - Faqe 2 Empty Re: Keshilla mjekesie...

Mesazh nga Barbi Sat Dec 05, 2009 11:27 am

Ushqimet qė forcojnė kujtesėn

Pas kalimit tė moshės 50- 60-vjeēare shfaqen edhe problemet e para me kujtesėn dhe me lidhjen mes imazheve e mendimeve. Kėto probleme mendore janė nė njė masė edhe tė trashėguara, por mund tė ndikojnė edhe njė sėrė faktorėsh. Pėr tė shmangur humbjen e kujtesės dhe pėr tė pasur mendje tė freskėt studiuesit sjellin gjashtė kėshilla praktike pėr tu zbatuar.
1- Frekuentoni palestrėn
Mė tepėr se 60 pėr qind e njerėzve nuk i praktikojnė ushtrimet dhe aktivitetin fizik. Ky ėshtė rezultati i publikuar nga qendra Disease Control. Ky veprim ėshtė i dėmshėm sepse mungesa e ushtrimit fizik do tė shfaqej me pasoja negative pėr shėndetin. Probleme do tė shfaqeshin jo vetėm nė mirėqenien fizike, por edhe atė mendore. Palestra dhe aktiviteti fizik bėjnė qė organizmi tė nxit disa neurone tė reja tė cilat ndikojnė nė pjesė tė veēanta tė trurit dhe janė pėrgjegjėse pėr kujtesėn.
2- Pėrdorni kompjuterin
Mjetet programuese dhe kompjuterėt tashmė kanė hyrė nė pėrdorim tė gjerė thuajse nga tė gjitha grupmoshat. Nga studimet e bėra ka rezultuar se pėrdorimi i kompjuterit ka ndihmuar shumė persona qė kanė kaluar dėmtime tė trurit apo probleme me kujtesėn. Loja Sudoku ndihmon tė mbani tė freskėt mendjen dhe kujtesėn tuaj.
3- Faktorėt ushqimorė
Edhe ushqimi dhe dieta e pėrditshme luan njė rol tė pazėvendėsueshėm nė mirėqenien mendore. Studimet kanė treguar se Omega-3, janė pėrbėrės tė yndyrshėm tė cilėt gjenden me bollėk tek farat e lirit, arrat, lajthitė, salmoni, soja dhe shumė ushqime tė tjera; janė tė njohur jo vetėm si stimulues tė gjendjes sė humorit por edhe ndihmojnė nė pėrqendrim nė punė dhe aktivitete tė ndryshme mendore.
4- Konsumoni Acid Folik
Kėrkimet e publikuara vitin e kaluar nė British Medical Journal, treguan se personat e rritur tė moshės nga 50 deri nė 70 vjeē, tė cilėt konsumojnė rreth 800 mg acid folik nė ditė pėr rreth tre vjet, kanė njė kujtesė mė tė freskėt dhe nuk rrezikojnė tė humbin kujtesėn.
5- Konsumoni alkoolin nė masėn e duhur
Shpesh herė ndjeni qė truri juaj ėshtė i lodhur, madje njė sėrė mendimesh sillen turbull nė kokėn tuaj, atėherė nuk ėshtė keq qė tė pini njė gotė pijė alkoolike nė masėn e duhur. Pas studimeve tė bėra mė njė grup personash mbi moshėn 50 vjeē me probleme me kujtesėn dhe aftėsitė njohėse, rezultoi se ata persona tė cilėt konsumonin njė gotė verė nė ditė kanė njė progres mė tė ngadaltė tė humbjes sė kujtesės nė krahasim me ata persona qė ishin antialkool. Megjithatė ėshtė e kėshillueshme tė mos kalohet masa nė konsumimin e alkoolit sepse pėrdorimi i tepėrt i tij kthehet nė faktor rreziku pėr shėndetin.
6- Relaksohuni
Tė gjithė ata persona qė gjenden nėn ndikimin e theksuar tė stresit kanė nevojė pėr relaks, pėr tė larguar hormonet tė cilėt shkaktojnė kėtė gjendje tė padėshiruar. Relaksi ėshtė njė mėnyrė e suksesshme pėr tė menaxhuar dhe shmangur stresin.

Personat qė kanė probleme me kujtesėn

Me kalimin e moshės shfaqen simptoma tė ndryshme tė cilat tregojnė se njė person ka probleme me kujtesėn. Kėto simptoma nuk janė tė qarta sepse mund tė duken krejt normale nė disa situatat ose duke u bazuar nė faktin se ka tė bėjė mosha. Rreth 85 pėr qind e gjashtėdhjetėvjeēarėve nė tė gjithė botėn vuan nga humbja e kujtesės. Kjo pėrbėn njė nivel epidemiologjik shumė tė lartė. Ka raste kur sėmundja e kujtesės e njohur si sindroma Alzheimer lind edhe para moshės 65-vjeēare, por kėto raste janė tė rralla dhe karakterizohen nga histori tė veēanta. Sistemet shėndetėsore tė vendeve perėndimore kanė humbje shumė tė mėdha prej kėsaj sėmundjeje.

Kujtesa jonė dhe marrja e informacioneve

Disa gjėra nuk mundemi ti kujtojmė sikur tė mos kishin qenė kurrė, kurse tė tjerat na ndjekin dhe ėshtė e pamundur tė lirohemi prej tyre. Si funksionon kujtesa jonė? Sė pari zhvillohet futja e informacioneve tė reja. Ėshtė vėshtirė tė kujtohet informata, tė cilėn e kemi perceptuar keq. Shumė njerėz ankohen pėr kujtesė tė dobėt, pėr shkak tė mangėsive tė disa shqisave. Shikimi i keq ose tė dėgjuarit e dobėt mund tė jenė faktorė kufizues pėr marrjen cilėsore tė informacioneve. Kujtesa e mirė, pėrveē tė tjerash, kėrkon gjumė tė mirė. Shkenca ende nuk i ka zbuluar fshehtėsitė lidhur me trurin dhe funksionimin e tij, kurse kujtesa e jashtėzakonshme, deri nė hollėsitė mė tė vogla, ėshtė njėra prej fshehtėsive tė tilla. >
Barbi
Barbi
Perparues
Perparues

Gjinia Gjinia : Female
Numri i postimeve Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja Vendndodhja : Ne ferr
Hobi Hobi : Librat kohet e fundit
Humor Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet Falenderimet : 121

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Keshilla mjekesie... - Faqe 2 Empty Re: Keshilla mjekesie...

Mesazh nga Barbi Sat Dec 05, 2009 11:29 am

Stresi, si e godet zemrėn dhe sistemin imunitar

Stresi mund tė ketė njė ndikim serioz nė shėndetin tuaj, sidomos nėse ai bėhet kronik. Ai godet zemrėn dhe qarkullimin e gjakut, sistemin nervor dhe atė imunitar. Shkakton dhimbje gjymtyrėsh, ankth e vėshtirėsi nė tė kuptuar. Tė gjitha kėto shkaktojnė probleme tė dobėsimit tė arterieve tė gjakut, diabetit, astmės, probleme nė marrėdhėniet me njerėzit dhe sjellje e vakėt nė shkollė apo punė. Kur ju jeni tė stresuar, trupi juaj ēliron hormone qė shpeshtojnė frymėmarrjen dhe rrahjet e zemrės, dhe japin njė vėrshim energjish. I gjithė trupi pėrgatitet tė pėrballet me rrezikun. Kjo njihet si "lufta pėr luftė", reagimi nė gjendje stresi. Ky reagim nė fakt varet nga situata ku ndodheni, kur situata stresuese kalon, trupi kthehet nė gjendjen e tij normale.
Pagjumėsia mund tė shkaktojė ndalimin e qelizave tė reja nė tru, sipas sugjerimit tė njė studimi. Njė grup studiuesish zbuloi se pagjumėsia ndikon nė atė qė nė gjuhėn mjekėsore quhet Hipocampus dhe shpjegohet tė jetė rajon i trurit qė ka tė bėjė me krijimin e memories. Studimet e kryera rreth formimit tė trurit tregojnė se ato qė sjellin efekte nė tru janė pikėrisht hormonet e stresit. Njė ekspert anglez tha se do tė ishte shumė interesante tė shihej se si edhe gjumi shumė i shkurtėr ka tė njėjtin efekt. Studimet treguan se niveli i rritur i hormoneve tė stresit, i krijuar nga pagjumėsia ose gjumi i pjesshėm, shpjegon reduktimin e prodhimit tė qelizave nė trurin e tė rriturve. Megjithatė, niveli i nervave nuk prishet edhe pėr njė periudhė pagjumėsie.
Barbi
Barbi
Perparues
Perparues

Gjinia Gjinia : Female
Numri i postimeve Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja Vendndodhja : Ne ferr
Hobi Hobi : Librat kohet e fundit
Humor Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet Falenderimet : 121

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Keshilla mjekesie... - Faqe 2 Empty Re: Keshilla mjekesie...

Mesazh nga Barbi Sat Dec 05, 2009 11:29 am

Lėndėt e nevojshme ushqimore pėr trup pa sėmundje

Disa ushqime ėshtė e kėshillueshme tė konsumohen vazhdimisht, e disa prej tyre mė rrallė sepse mund tė sjellin shėndet tė tepėrt. Gjatė ditės me anė tė ushqimit merren gati 3000 kalori dhe kėto bėjmė qė tė keni njė bark jo estetik. Por kaloritė mund tė kontrollohen. Disa ushqime pėrmbajnė mė tepėr kalori e disa mė pak. Nga studimet ėshtė vėrtetuar se gratė tė cilat konsumojnė 400 kalori mė pak se normalja dhe zgjedhin produkte sa me tė ushqyeshme kanė rrezikun mė tė lartė pėr obezitet, sesa ato gra tė cilat hanė mė shumė por nė variante sa mė tė ndryshme ushqimesh. Mungesa e varieteteve nė konsumimin e ushqimit rrit rrezikun e prekjes nga shumė sėmundje shėndetėsore shumė serioze, siē janė dy tipat e diabetit, sėmundjet e ndryshme tė zemrės etj. Por, jo gjithmonė ėshtė e nevojshme tė praktikohet njė dietė me sa mė pak ushqime. Trajtimi i mbipeshės apo obezitetit duhet tė synojė rėnien e masės dhjamore tė depozituar nė trup. Dietat e shpejta tė pakontrolluara shkaktojnė rėnien e masės muskulore dhe ruajnė tė paprekur masėn dhjamore. Nga ana tjetėr, dietat e pakontrolluara krijojnė nė organizėm njė suficiencė me pėrbėrės tė tjerė ushqyes, pėr tė cilat organizmi ka nevojė tė kryejė tė gjitha funksionet e tij jetėsore, ēka bėn qė tė shkaktohet mosfunksionimi korrekt i tij. Njė nga rastet e njė mėnyre tė tillė tė ushqyeri jokorrekt, ėshtė edhe ideja e mospėrzierjes sė karbohidrateve dhe proteinave. Mjafton qė tė konsumohen pėrherė ushqimet e duhura, sipas njė strategjie tė caktuar pėr tė pasur njė trup sa mė perfekt dhe njė jetė sa mė tė shėndetshme.

1- Konsumoni fruta dhe perime
Ėshtė e shėndetshme qė tė konsumohen ēdo ditė sa mė shumė fruta dhe perime. Veēanėrisht portokallet. Shpesh herė konsumimi i drithėrave, brumėrave dhe sheqerit sjell njė mbingopje tė organizmit me karbohidrate. Prandaj kėshillohet ėt konsumohem frutat dhe perimet tė paziera mirė, duke qenė tė pasura me vitamina dhe betakarroten, ato janė antioksidantė tė fuqishėm qė ndihmojnė nė uljen e barkut. Pjepri, pjeshka, karota dhe kungulli janė tė pasur mė betakarroten, ndėrsa portokalli, kivi janė tė pasura me vitaminė K.

2- Merrni sa mė shumė selen
Minerali i selenit ėshtė njė ndihmės i mirė nė luftėn kundėr kancerit, obezitetit dhe mbipeshės. Personat tė cilėt kanė tė ulėt nivelin e selenit nė gjak apo antioksidantėve tė tjerė, kanė njė bel mė tė trashė se ata persona qė kanė njė nivel mė tė lartė seleni. Seleni gjendet te shumė ushqime por ėshtė e vėshtirė tė dihet nėse konsumohen 55 mcg e rekomanduara nė ditė. Kėshtu seleni gjendet tė drithėrat, djathi dhe arrat.

3- Shtoni ushqimet e pasura me proteina
Tė hani njė ushqim sa mė tė pasur me proteina ju jep shumė energji. Por konsumimi i tepruar mund tė sjellė dhe mungesė kalciumi. Ėshtė e nevojshme qė 25 pėr qind e kalorive tė merret nga proteinat. Nėse ju konsumoni 2000 kalori nė ditė 500 prej tyre duhet tė jenė proteina. Produkte tė nevojshme janė qumėshti, kosi, peshku, mishi etj.

4- Pini njė gotė verė nė ditė
Njė gotė verė nė darkė ėshtė shumė e shėndetshme, po ashtu nuk lejon tė kini njė bark tė fryrė. Studime tė ndryshme shkencore kanė treguar se njė gotė verė nė ditė ndihmon gratė pėr tė pasur njė mes tė hollė dhe njė trup perfekt.

5- Konsumoni yndyrnat e duhura
Disa studime kanė treguar se pėr tė pasur njė trup sa mė elegant duhet tė konsumohen yndyrna tė pangopura tė gjendura te vaji i ullirit, Omega-3 i gjendur te peshku nė forma vajore, yndyrnat Omega-6 qė gjenden te vaji i misrit, te vezėt etj. Produktet tė cilat janė tė pasura me yndyrna tė shndėrruara dhe duhet tė eliminohen plotėsisht janė patatet e skuqura, dhjamėrat etj.


Disa kėshilla pėr njė dietė tė shėndetshme:

1- Edhe pse frutat e thata nuk pėrmbajnė yndyrė dhe kalori, ėshtė mirė tė konsumohen
2- Buka bėn pjesė tek karbohidratet te cilat janė njė burim shumė i rėndėsishėm energjie pėr organizmin
3- Gjatė ditės duhet tė konsumohen tre vaktet kryesore: mėngjesi, dreka dhe darka dhe dy deri nė tre vakte tė ndėrmjetme: paradite, zemėr
4- Dietat e shpejta nuk janė zgjidhja e duhur pėr tu dobėsuar
5- Ėshtė e shėndetshme tė pėrzihen karbohidratet me proteinat

Uji njė komponent qė shmang shėndoshjen

Njė nga gjėrat mė tė rėndėsishme qė ne shpesh e harrojmė ėshtė uji. Ēdo njeri i rritur duhet tė pijė 1 e gjysmė deri 2 litra ujė nė ditė nė varėsi tė peshės sė tij. Jo vetėm qė trupi ka nevojė pėr ujė, por uji gjithashtu pengon shėndoshjen. Njė njeri qė pi ujė nė mėnyrė tė vazhdueshme gjatė ditės, nuk ndien shumė uri. Ngrėnia e frutave dhe e zarzavateve tė freskėta, mundėsisht tė pagatuara, pėrdorimi i kufizuar i karbohidrateve si: buka, sheqernat kthehen shpejt nė dhjamė, zgjedhja me kujdes e ushqimeve sidomos atyre tė gatuara, mėnjanimi i ushqimeve “tė shpejta” e tė skuqura, aktiviteti, etj. tė cilat ndihmojnė shumė nė rėnien e peshės.

Dieta dhe roli i kripėrave minerale

Vitaminat dhe kripėrat minerale e ndihmojnė trupin qė tė ruajė njė formė sa mė tė mirė. Njė dietė e mirė duhet tė sigurojė tė gjitha vitaminat dhe kripėrat minerale qė janė shumė tė nevojshme pėr organizmin. Edhe pse duhen nė sasi tė vogla ato janė tė pazėvendėsueshme. Ato veprojnė sė bashku. Kripėrat minerale ndihmojnė nė strukturat kockore, krijimin e njė ekuilibri tė sistemit ujor tė organizmit, nervat dhe reagimet muskulore. Materiale tė rėndėsishme janė: kalciumi, fosfori, magnezi, hekuri, sulfuri, sodiumi, potasi dhe zinku. Disa vitamina si A,E, D, K mund tė magazinohen, ndėrsa vitaminat C dhe B kompleks duhen marrė rregullisht. Nėse frutat dhe perimet gatuhen, vitaminat dhe kripėrat minerale humbasin shumė nga cilėsitė e tyre. Mjaft vitamina pėrmbajnė dhe lėkurat e frutave.

Obeziteti, shkaktar sėmundjesh

Obeziteti dhe mbipesha janė probleme qė prekin njė numėr gjithnjė e mė tė madh tė njerėzve nė ditėt e sotme. Janė njė sėrė faktorėsh qė shkaktojnė kėtė problem, ērregullimet e ushqimit, jeta sedentare, probleme tė metabolizmit etj. Por mbipesha nuk pėrbėn mė vetėm njė problem estetik, por shkakton shumė probleme nė lidhje me shėndetin. Obeziteti dhe depozitimi i masės dhjamore nė pjesėn e barkut pėrbėjnė faktorė rreziku pėr shumė sėmundje si: veshkat, diabeti, sėmundje kardiovaskulare etj. Korrigjimi i kėtyre problemeve pėr tė shmangur pasojat e tyre nė lidhje me shėndetin bėhet vetėm nėpėrmjet njė dietė tė ekuilibruar, qė do tė thotė njė dietė qė duhet tė pėrmbajė tė gjithė ushqimet, por nė sasi tė caktuara sipas nevojave fiziologjike tė gjithsecilit. Rėnie e shėndetshme ėshtė rėnia graduale 4 deri nė 5 kile nė muaj.

Varietetet dhe “kombinimet” e ushqimeve

Ka disa lloje ushqimesh qė duhet tė hahen tė shoqėruara me tė tjera, sepse kėshtu bėhen mė tė dobishme pėr organizmin tonė. Studimet e bėra kanė treguar se, nėse konsumohen karotat e grira nė formė sallate, pa i hedhur vaj ulliri, pakėsohet sasia e kalorive qė merr, por humb edhe marrjen e betakarrotinės qė ėshtė shumė e dobishme pėr trupin. Viatamina A, sikurse vitaminat D, E, K absorbohen nga organizmi vetėm nė prani tė yndyrnave. Mė pėrpara konsiderohej e papėrshtatshme tė bashkoheshin proteinat me karbohidratet. Sot mendohet se po ti shtosh llojeve tė ndryshme tė brumėrave pak fasule, bizele apo thjerrėza plotėsohen mė mirė nevojat e trupit pėr proteina. Por ka dhe ushqime tė cilat kėshillohet tė mos konsumohen bashkė. Kėshtu kur djathi hahet bashkė me mishin, pengon absorbimin e hekurit nga zorrėt.
Barbi
Barbi
Perparues
Perparues

Gjinia Gjinia : Female
Numri i postimeve Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja Vendndodhja : Ne ferr
Hobi Hobi : Librat kohet e fundit
Humor Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet Falenderimet : 121

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Keshilla mjekesie... - Faqe 2 Empty Re: Keshilla mjekesie...

Mesazh nga Barbi Sat Dec 05, 2009 11:30 am

Karrota kuron mėlēinė e zezė
Edhe karrota, njė nga perimet e pazėvendėsueshme pėr shėndetin e njeriut, ndihmon nė kurimin e sėmundjeve tė ndryshme. Karrota ka pėrmbajtje tė lartė nė elemente ushqyese. Karrota ėshtė burim i vitaminės A, qė ndodhet nė lėkurėn e saj. Pėr kėtė arsye, karrota duhet larė mirė dhe nuk duhet qėruar. Pėrdoret gjerėsisht nė supė pėr parandalimin e sėmundjeve tė ndryshme, sidomos pėr mjekimin e sėmundjeve tė mėlēisė sė zezė, tėmthit, veēanėrisht tė cerozės sė mėlēisė. Tė sėmurėve u kėshillohet tė hanė karrota ēdo ditė.

MENDRA

Ėshtė mjaft e pėrhapur nė natyrė. Nė Shqipėri njihet me emrat: mendėr, dhjozmė, mendėrz, nane, mendėr e butė. Mendra shtėpiake ėshtė bimė shumėvjeēare. Gjethet e saj kanė formė vezake, ndėrsa lulet janė nė majė tė kėrcellit, tė formuara nga lulėzat e vogla. Karakterizohet pėr nga aroma e mentolit, pėr kėtė kultivohet dhe nėpėr kopshte. Nė mjekėsinė popullore ėshtė mjaft i pėrhapur pėrdorimi i kėsaj bime. Ēaji nga gjethet e kėsaj bime, tė cilat duhen mbledhur para se tė lulėzojė, pėrdoret edhe kundėr dhembjes sė mėlēisė, sėmundjeve tė lėkurės, kundėr tendosjeve psikike, streseve, kundėr reumatzmės.

SHEREBELA

Njė bimė tjetėr pėr kurimin e sėmundjeve tė mėlēisė ėshtė edhe sherebela. Bima e sherebelės rritet kryesisht nė shpate gėlqerore, nė kullota. Gjethet e saj pėrmbajnė vaj esencial, saponinė, alkaloide, lėndė regjėse, rrėshirė. Nė gjethe e saj janė gjetur edhe acid fumarik, glukozė dhe pentozė, vitamina B1 e C. Nė mjekėsi ekstrakti i fituar nga gjethet pėrdoret si mjet pėr kurimin e mėlēisė sė zezė e tė tėmthit. Ai merret nė formė ekstrakti tė lėngėt, 1 deri 3 gramė nė ditė, nė formė infuzi 4 lugė kafeje. Vaji esencial i pėrftuar nga gjethet pėrdoret nė industrinė e parfumerisė dhe nė kozmetikė. Pėrqindje mė e lartė vaji esencial nga gjethet e sherebelės mjekėsore mund tė pėrfitohen para lulėzimit tė saj. Edhe frutat luajnė njė rol tė rėndėsishėm nė kurimin e kėsaj sėmundjeje.

RRUSHI

Rrushi rekomandohet pėr tė sėmurėt, qė vuajnė nga mėlēia. Rrushi pėmban sasi tė konsiderueshme sheqeri, kripėra tė kalēiumit, hekur, vitamina B dhe C. Pėr shkak tė sasisė sė pėrbėrėsve tė tij, lėngu i rrushit ėshtė ilaē efikas te sėmundjet e mėlēisė. >
Barbi
Barbi
Perparues
Perparues

Gjinia Gjinia : Female
Numri i postimeve Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja Vendndodhja : Ne ferr
Hobi Hobi : Librat kohet e fundit
Humor Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet Falenderimet : 121

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Keshilla mjekesie... - Faqe 2 Empty Re: Keshilla mjekesie...

Mesazh nga capkenja Sun Dec 13, 2009 10:49 am

Kėshilla tė pėrgjithshme pėr njė shėndet mė tė mirė
Piqni njė biftek
Mund tė mendoni se kjo do tė ishte e dėmshme pėr zemrėn tuaj, por nuk ėshtė e vėrtetė. Bifteku pėrmban elemente qė rrisin imunitetin e organizmit, sepse pėrmbajnė selen dhe vitaminė B, tė cilat e ulin rrezikun e ndonjė sėmundjeje. Nėse ai nuk ėshtė shumė i yndyrshėm, atėherė ėshtė i shėndetshėm pėr zemrėn, duke i siguruar organizmit yndyrat e ngopura nė masėn e nevojshme pa e tepruar.

Lėreni duhanin
Njerėzit tė cilėt janė tė ekspozuar ndaj duhanit apo gjenden shpesh nė ambiente ku pihet duhan, qoftė edhe vetėm pėr 30 minuta tri herė nė javė, janė 26% mė tė rrezikuar pėr tė shfaqur sėmundje tė zemrės, tė cilat mund tė shfaqen edhe te personat duhanpirės tė dorės sė dytė, por me njė rrezikshmėri mė tė ulėt.

Merrni aspirina
Konsumimi i rregullt i aspirinės ul dhe zvogėlon rrezikun e shfaqjes sė sėmundjeve koronare tė zemrės. Ajo shfaqet si mbrojtėse nė 28% tė rasteve tek personat tė cilėt kanė pasur sulm nė zemėr.

Pini mė shumė ēaj
Meshkujt tė cilėt pinė dy filxhanė ēaj nė ditė janė 25% mė tė mbrojtur nga sėmundjet e zemrės dhe vdekja e parakohshme pėr shkak sėmundjesh tė ndryshme sulmi nė zemėr, sesa ata meshkuj tė cilėt nuk konsumojnė ēajin. Kjo ndodh pėr faktin se te ēaji gjenden pėrbėrės, tė cilėt jo vetėm rrisin aftėsinė e qelizave pėr t’u relaksuar dhe pėr t’u ulur tensioni i gjakut, por shmang edhe redukton mpiksjen e gjakut.

Konsumoni peshk
Mishi i peshkut pėrmban omega-3, e cila forcon muskujt e zemrės, ul presionin e gjakut, parandalon mpiksjen e gjakut, duke shmangur vdekjen nga inflamacioni apo dėmtimi i enėve tė gjakut apo muskujve tė zemrės.

Konsumoni fibra
Nėse doni tė jeni energjikė gjatė gjithė ditės, filloni me “fibra” qė nė mėngjes. Ėshtė provuar se fibra rrit nivelin e energjive, ka njė efekt pozitiv nė funksionimin e organeve. Ju mban nė formė pėr njė kohė tė gjatė dhe gjithashtu nuk ndikon nė shtim tė peshės.

Konsumoni
thartirė folike
Nėse doni tė mbroni trurin tuaj, konsumoni acid folik. Nėse nuk keni njė nivel normal tė acidit folik nė dietėn tuaj, jeni tė rrezikuar nga shfaqja e Alzheimerit, thekson shkencėtari amerikan Xhudi Adams. “Acidi folik gjithashtu redukton rrezikun e kancerit, si dhe rregullon nivelin e homocisteinės, njė aminoacid qė lufton sėmundjet e zemrės dhe forcon atė. Agrumet janė njė ushqim po aq i dobishėm sa edhe buka apo brumėrat.KS[/size]
capkenja
capkenja
Perparues
Perparues

Gjinia Gjinia : Female
Ditelindja Ditelindja : 14/06/1993
Numri i postimeve Numri i postimeve : 15046
Vendndodhja Vendndodhja : Ne boten e cudirave
Hobi Hobi : Studente...
Humor Humor : Sa per vete
Data e rregjistrimit Data e rregjistrimit : 07/12/2009
Falenderimet Falenderimet : 138

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Keshilla mjekesie... - Faqe 2 Empty Re: Keshilla mjekesie...

Mesazh nga capkenja Sun Dec 13, 2009 10:50 am

Zinku e forcon imunitetinZinku e forcon imunitetin

Zinku nxit krijimin e rruazave tė bardha tė gjakut nė palcėn e eshtrave dhe, nė tė njėjtėn kohė, pjekjen e tė ashtuquajturave limfociteve T, tė cilat janė tė domosdoshme pėr mbrojtjen e organizmit nga mikrobet. Pėrpos kėsaj, zinku pengon inflamacionet dhe mbyt viruset. Ai nuk lejon qė viruset e gripit tė shumohen dhe, me anė tė mukozės sė rrugėve tė frymėmarrjes, tė depėrtojnė nė organizėm. Nėse merrni zink, atėherė i zbutni simptomat e gripit dhe ftohjes, duke u shėruar mė shpejt. Preferohen 10 deri 20 mg zink nė ditė.
Pėrpos kėsaj, zinku vepron edhe si antioksidues, gjė qė dmth se neutralizon veprimin e radikaleve tė lira, duke parandaluar paraqitjen e kancerit.
Gjatė menstruacioneve, femrat humbin edhe minerale, prandaj nė kėtė periudhė ato duhet tė kenė kujdes qė, me ushqim, tė marrin sasi tė mjaftueshme tė zinkut. Shtatzėnave, grave gjidhėnėse dhe tė sėmurėve kronikė, u preferohen 25 miligramė zink nė ditė. Edhe sportistėt kanė nevojė pėr mė shumė zink.
capkenja
capkenja
Perparues
Perparues

Gjinia Gjinia : Female
Ditelindja Ditelindja : 14/06/1993
Numri i postimeve Numri i postimeve : 15046
Vendndodhja Vendndodhja : Ne boten e cudirave
Hobi Hobi : Studente...
Humor Humor : Sa per vete
Data e rregjistrimit Data e rregjistrimit : 07/12/2009
Falenderimet Falenderimet : 138

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Keshilla mjekesie... - Faqe 2 Empty Re: Keshilla mjekesie...

Mesazh nga capkenja Sun Dec 13, 2009 10:50 am

Tepėr krip, rrit rrezikun e sulmit nė tru

Vetėm njė lugė ēaji kripė mė pak nė ditė, mund tė zvogėlojė rrezikun nga sulmi nė tru, pėr gati 25 pėr qind, ka treguar njė studim britanik. Zvogėlimi i konsumimit tė kripės, gjithashtu mund tė ulė rrezikun edhe nga sėmundjet e zemrės pėr 17 pėr qind. Mirėpo, shumica e kripės nė ushqim, nuk vjen nga ena e kripės, por ėshtė e fshehur nė ushqimet e pėrpunuara. Prodhuesit e ushqimit tė tillė, kripėn nuk e shtojnė vetėm pėr shkak tė shijes, por edhe pėr ruajtjen e freskisė, ngjyrės dhe strukturės sė ushqimit. Mė sė shumti kripė pėrmbajnė mezet e njelmėta, si ēipsi, pastaj prodhimet e mishit tė terur, kockat pėr supė, supat nga qeset, sallamet, djathėrat dhe gati tė gjitha salcat.
Pėr kėtė arsye, njė ushqim tė tillė duhet ngrėnė nė sasi mė tė vogla dhe t’i zėvendėsoni me ushqime tė freskėta, posaēėrisht me perime. Ushqimi i konservuar, gjithashtu ėshtė i pasur me kripė, kėshtu qė para ngrėnies, preferohet tė pastrohet me ujė.
Nė ushqimet e pėrgatitura nė shtėpi, njė pjesė e kripės mund tė zėvendėsohet me mėlmesa.Ks
capkenja
capkenja
Perparues
Perparues

Gjinia Gjinia : Female
Ditelindja Ditelindja : 14/06/1993
Numri i postimeve Numri i postimeve : 15046
Vendndodhja Vendndodhja : Ne boten e cudirave
Hobi Hobi : Studente...
Humor Humor : Sa per vete
Data e rregjistrimit Data e rregjistrimit : 07/12/2009
Falenderimet Falenderimet : 138

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Keshilla mjekesie... - Faqe 2 Empty Re: Keshilla mjekesie...

Mesazh nga capkenja Sun Dec 13, 2009 10:51 am

Efektet e agrumeve te njeriut

“Njė kėshillė e vogėl pėr momentin e parė kur vėreni se po ju zė gripi apo rrufa ėshtė tė zieni njė grusht kripė nė ujė. Pasi tė jetė ftohur thithni ujin e kripur me hundė, tė paktėn deri sa tju dalin lot nga sytė, dhe brenda njė dite do tė ndjeheni shumė mirė dhe do tė shpėtoni nga rrufa”
Sezoni i vjeshtės nuk mund tė kuptohet pa rrufėn, gripin, tė tėshtiturat. Por njė pjesė e madhe e njerėzve beson se viruset gripale tė zakonshme pėr stinėn e vjeshtės mund tė luftohen shumė lehtė me njė lėng portokalli apo me konsumimin e agrumeve. Por nuk ka gėnjeshtėr mė tė madhe se kjo. Gripi dhe rrufa nuk mund tė parandalohen apo luftohet me agrume dhe fruta. Konsumimi i tyre nuk ndihmon nė parandalimin e kėtyre viruseve apo sėmundjeve qė mund tė vijnė si pasojė e tyre. Shpesh mund tė dėgjoni se vitamina C qė gjendet te portokalli apo limoni forcon aktivitetin e sistemit imunitar si dhe rrit fuqinė e rruazave tė bardha, mbrojtėsit e organizmit tonė. Gripi nuk shkaktohet nga tė ftohtit, megjithėse edhe ai ka ndikimin e tij. Nė fakt, viruset gripale sulmojnė kur lėvizja e temperaturave dhe tė ftohtit ulin mbrojtjen e organizmit. Rrufa ėshtė njė sėmundje banale, por pėr fat tė keq ėshtė ngjitėse dhe e bezdisshme. Njė kėshillė e vogėl pėr momentin e parė kur vėreni se po ju zė gripi apo rrufa ėshtė tė zieni njė grusht kripe nė ujė. Pasi tė jetė ftohur thithni ujin e kripur me hundė, tė paktėn deri sa tju dalin lot nga sytė, dhe brenda njė dite do tė ndjeheni shumė mirė dhe do tė shpėtoni nga rrufa. Por kur ju ka zėnė rrufa dhe nuk po ju largohet atėherė duhet tė merrni tė tjera masa. Ambienti nė dhomėn tuaj tė gjumit nuk duhet tė jetė shumė i lagėsht. Natėn flini pėrmbys, pasi ky ėshtė njė pozicion qė lehtėson shumė frymėmarrjen. Nėse pini duhan gjatė kėsaj periudhe duhet ta ndaloni dhe mos abuzoni me ilaēe, pasi gripi dhe rrufa do tė kalojė. Por cilat janė tė vėrtetat dhe gėnjeshtrat e agrumeve dhe efekteve tė tyre nė organizmin tonė?

1. Shpesh thonė se ata qė pinė duhan duhet tė marrin dyfishin e vitaminave C krahasuar me dikė qė nuk pi duhan dhe se dy kokrra portokalli nė ditė mund tė pakėsojnė nivelin e nikotinės. Kjo ėshtė e vėrtetė. Portokalli ka njė efekt pozitiv nė sistemin e qarkullimit tė gjakut, nė lėngun e tij gjenden substanca qė veprojnė mbi muret e arterieve duke kundėrvepruar mbi formimin e pllakave arterosklerotike.
2. Portokalli mund tė luftojė aneminė falė pėrmbajtjes sė lartė tė hekurit si dhe antocianinės, substancė qė parandalon degradimin e qelizave anti-tumorale.
3. Ėshtė e vėrtetė qė Vitamina C gjendet edhe nė ushqime tė tjera por nuk ėshtė e vėrtetė qė agrumet i ruajnė cilėsitė e tyre pėr shumė kohė. Ndaj ėshtė mė mirė qė ato ti blini nė sasi tė vogla dhe ti konsumoni ato brenda pak ditėsh.
4. Lėngu industrial i frutave kurrė nuk ka aq shumė vitamina krahasuar me frutat e shtrydhura vetė. Vitaminat kanė njė karakteristikė qė prishen shumė lehtė nga drita dhe ajri si dhe tė shkatėrrohen me kalimin e kohės. Dihet qė proceset industrialė, sado tė kontrolluar dhe perfektė qė tė jenė, zgjasin shumė nė kohė. Pa marrė parasysh dy efektet e tjera.
5. Nuk ėshtė e vėrtetė qė konsumi i agrumeve nuk ka kundėrveprime te tė sėmurėt nga shqetėsime gastrite, si ulcera, djegie tė stomakut apo gastrit. Substancat acide provokojnė njė irritim tė mėtejshėm tė mukozės sė stomakut, ndaj kėshillohet qė agrumet tė konsumohen me stomakun plot apo lėngun e shtrydhur tė frutave ta shoqėroni me njė copė buke.
6. Vetėm hardhia pėrmirėson efektin e shumė medikamenteve falė narigenės, njė substancė e veēantė qė ndikon pozitivisht nė organizėm.

Pemėt dhe perimet mbrojnė nga kanceri i mushkėrive

Njė studim ku kanė marrė pjesė 1830 pjesėmarrės, gjendja shėndetėsore e tė cilėve ėshtė pėrcjellė pėr gati nėntė vite, ka nxjerrė si pėrfundim se konsumimi i vetėm 100 gramė pemė dhe perime nė ditė, ul dukshėm rrezikun pėr tu prekur nga kanceri nė mushkėri. Ndikimi pozitiv i konsumimit shtesė tė pemėve dhe perimeve ėshtė vėrejtur edhe te duhanpirėsit, tė cilėt pėrndryshe i takojnė grupit tė rrezikuar, kur ėshtė fjala pėr kėtė sėmundje. Nė kuadėr tė rezultateve, autorėt e kėtij studimi kėshillojnė qė tė konsumohet sa mė shumė pemė dhe perime gjatė ditės, ndėrsa kėtė ta bėjnė veēanėrisht ata qė pinė duhan
capkenja
capkenja
Perparues
Perparues

Gjinia Gjinia : Female
Ditelindja Ditelindja : 14/06/1993
Numri i postimeve Numri i postimeve : 15046
Vendndodhja Vendndodhja : Ne boten e cudirave
Hobi Hobi : Studente...
Humor Humor : Sa per vete
Data e rregjistrimit Data e rregjistrimit : 07/12/2009
Falenderimet Falenderimet : 138

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Keshilla mjekesie... - Faqe 2 Empty Re: Keshilla mjekesie...

Mesazh nga Sponsored content


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Faqja 2 e 2 Previous  1, 2

Mbrapsht nė krye

- Similar topics

 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi