♥♥♥♥♥.ShoqeriaJone.♥♥♥♥♥
Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.

Keshilla mjekesie...

2 posters

Faqja 1 e 2 1, 2  Next

Shko poshtė

Keshilla mjekesie... Empty Keshilla mjekesie...

Mesazh nga Vizitor Mon May 25, 2009 11:25 pm

Pėrtypni aspirinė


Keshilla mjekesie... F.0520105403369_m

Personat tė cilėt kanė pasur dhe kanė probleme me zemrėn, kanė shumė mė tepėr dobi nga aspirina nėse e pėrtypin atė, sesa kur e marrin nė formė tablete tė zakonshme, sugjeron studimi i publikuar nė revistėn "Stem Cells".
Kėtė konkludim e ka marrė ekipi i shkencėtarėve nga Universiteti i Kalifornisė nė San Diego, tė cilėt kanė studiuar se cila formė e aspirinės ka efekt mė pozitiv te pacientėt tė cilėt kanė pasur probleme me zemėr.

Pacientėt pjesėmarrės nė studim janė ndarė nė tre grupe: grupi qė e ka gėlltitur aspirinėn e zakonshme, grupi i cili e ka pėrtypur tabletėn e zakonshme tė aspirinės dhe grupi i cili e ka pėrtypur aspirinėn e prodhuar veēanėrisht pėr kėtė qėllim.

Duke llogaritur nivelin e barit nė gjak, ekipi studiues ka zbuluar se aspirina e cila mund tė pėrtypet vazhdimisht kishte pasur absorbim mė tė madh dhe mė tė shpejtė nė krahasim me aspirinėn e zakonshme.

Vizitor
Vizitor


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Keshilla mjekesie... Empty Re: Keshilla mjekesie...

Mesazh nga Vizitor Mon May 25, 2009 11:26 pm

Ēaji i bardhė nė vend tė dietės

Konsumi i ēajit mund tė ndihmojė nė luftė kundėr tepricės sė kilogramėve, tregoi njė studim i kryer nė Gjermani.
Ēaji i bardhė i cili bėhet nga gjethet dhe lulet e tė paoksiduara, pėrmban mė pak kafeinė se ēaji i zi, dhe mė shumė teatinė qė qetėson dhe rregullon disponimin.
Siē shkruan zhurnali i internetit. ‘Ushqimi dhe metabolizmi’ thashmė ėshtė dėshmuar se ky ēaj ndihmon pėr dobėsim sepse parandalon grumbullimin e yndyrės dhe i shkrin shtresat ekzistuese.

‘Ēaji i bardhė ėshtė burim i dobishėm natyral i substancave qė ndihmojnė nė mbajtjen e peshės, e me kėtė mundet edhe tė mbrojė nga sėmundjet kardiovaskulare dhe diabeti”, tha studiuesi Mark Vinefeld nga firma gjermane e kozmetikės, ‘Beiersdorf’.
Studimet e mėhershme treguan se ēaji mund tė ndihmojė nė mbrojtjen e organizmit edhe nga disa forma tė kancerit.

Pėr njė kilogram tė ēajit tė bardhė nevojiten deri nė 7000 gjethe tė ndukura qė do tė thotė se mund tė kushtojė deri nė tre herė mė shumė sesa llojet tjera tė ēajeve.
Pėr pėrgatitjen e ēajit nevojitet njė lugth apo njė qese me gjethe tė cilat pėrvėlohen me ujė tė nxehė dhe qėndrojnė ashtu rreth 3 minuta. Kujdes qė uji tė mos jetė krejt i vluar sepse temperatura e lartė shkakton aromė tė hidhur nė kėtė ēaj.

Vizitor
Vizitor


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Keshilla mjekesie... Empty Re: Keshilla mjekesie...

Mesazh nga Vizitor Mon May 25, 2009 11:27 pm

Vlerėsojeni urinė


Keshilla mjekesie... F.0519100952965_m

Ndjenja e urisė ėshtė instinktive, ndėrsa shumica e njerėzve kėrkojnė ushqim menjėherė pas paraqitjes sė shenjave tė para tė urisė, edhe pse nė fakt nuk ėshtė e domosdoshme qė tė hanė nė atė moment.
Ėshtė e natyrshme paraqitja e urisė para se tė vijė koha e rregullt e ushqimit, mirėpo tė hash secilėn herė kur paraqitet edhe shenja mė e vogėl e urisė, rezulton me ngrėnie tė tepėrt.

Ja se ēka ofrojnė shkencėtarėt si mėnyrė pėr ta kontrolluar urinė: llogariteni dėshirėn pėr ushqim nga 0 deri nė 4:

0 = nuk jam i uritur
1 = uri e lehtė
2 ose 3= uri mesatare
4 = jeni shumė tė uritur

Sipas shoqatės dietetike amerikane, ju duhet tė hani atėherė kur tė arrini nė vlerėn 2 ose 3.

Vizitor
Vizitor


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Keshilla mjekesie... Empty Re: Keshilla mjekesie...

Mesazh nga Vizitor Mon May 25, 2009 11:27 pm

Njė lėng mė pak, gjysmė kilogrami mė pak


Keshilla mjekesie... F.0520103804469_m

Zvogėlimi i konsumimit tė lėngjeve qė pėrmbajnė sheqer ėshtė mėnyra mė e mirė pėr tė humbur peshė, sesa shmangja e kalorive tė njėjta nga sheqeri nė formė tė ngurtė.
Studim i realizuar te 810 persona tė rritur pohon se eliminimi ditor i 350 mL lėngu tė ėmbėl nė njė periudhė gjashtė mujore rezulton me humbjen e peshės pėr gjysmė kilogrami, ndėrsa i njėjti rezultat nuk arrihet nėse eliminohet sasia e njėjtė e kalorive nga sheqeri nė formė tė ngurtė.

Kaloritė tė cilat vijnė nga lėngjet ndikojnė mė shumė nė shtimin e kilogramėve, pasi qė teprimi me to ėshtė shumė mė i shpeshtė sesa me ushqimin e zakonshėm, shtojnė autorėt e studimit tė botuar nė revistėn “American Journal of Clinical Nutrition”.

Vizitor
Vizitor


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Keshilla mjekesie... Empty Re: Keshilla mjekesie...

Mesazh nga Vizitor Mon May 25, 2009 11:28 pm

Peshku, ushqimet arrore dhe vaji i ullirit mbrojnė syrin


Keshilla mjekesie... F.0517111330151_m

Dy studime australiane tė botuara nė revistėn “Archives of Ophthalmology” tregojnė se burimet e yndyrave tė pangopura dhe acideve omega-3-yndyrore, ndihmojnė nė parandalimin e degjenerimit tė makulės, ndėrsa acidet trans-yndyrore kanė ndikim tė dėmshėm nė tė.
Makula ėshtė pjesa qendrore e retinės sė syrit, e cila ėshtė pėrgjegjėse pėr mprehtėsinė e tė parit. Me kalimin e moshės, si edhe pėr shkak tė faktorėve tjerė, siē janė pirja e duhanit dhe faktorėt gjenetikė, vjen deri te grumbullimi i shtresave nė retinė me ē’rast turbullohet fusha qendrore e tė arit.

Studimi nė tė cilin janė pėrcjellė 2.500 persona tė rritur pėr njė periudhė dhjetėvjeēare tregon se rreziku i paraqitjes sė hershme tė degjenerimit tė makulės do tė zvogėlohet pėr 31% nėse gjatė javės vetėm njėherė konsumoni peshk, ndėrsa ngrėnia e arrave, farave, lajthive, bajameve etj., disa herė gjatė javės, zvogėlon pėr 35% rrezikun nga degjenerimi makular.

Ndėrsa studimi tjetėr i realizuar te 6.700 persona tė moshave ndėrmjet 58 dhe 69 vjeē, sugjeron se konsumimi i vajit tė ullirit (mė shumė se 100 mL nė javė) ka po ashtu efekt pozitiv nė mbrojtjen e makulės nga dėmtimi.

Vizitor
Vizitor


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Keshilla mjekesie... Empty Re: Keshilla mjekesie...

Mesazh nga Vizitor Mon May 25, 2009 11:30 pm

Coca-cola me teprice demton muskujt


Keshilla mjekesie... Coca_cola

Konsumi i tepert i Coca-cola con ne dobesimin dhe paralizimin e muskujve.
Ne kete perfundim kane arritur nje grup mjekesh amerikane, qe bejne pergjegjes sheqerin dhe kafeinen, te cilat sjellin renie te kaliumit ne gjak. Studimi i publikuar ne “International Journal of Clinical Practice” pershkruan rastin e cuditshem te nje rritesi australian strucash, qe u kurua per paralize te mushkerive, pasi kishte pire 4-10 litra cola ne dite.

Po keshtu nje grua qe konsumonte deri ne 3 litra ne dite ne 6 vjet, vuante nga lodhja, humbja e oreksit, te vjellat, si dhe rrahje te crregullta zemre. Ajo u sherua sapo nderpreu konsumin e coca-cola.

Perdorimi i cola-s keshillohet, por jo ne sasi te tepruara dhe i kombinuar me ushqime te tjera dhe diete te balancuar.

Vizitor
Vizitor


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Keshilla mjekesie... Empty Re: Keshilla mjekesie...

Mesazh nga Vizitor Mon May 25, 2009 11:32 pm

Peshku mbron zemrėn


Keshilla mjekesie... F.0512143623535_m

Shkencėtarėt suedezė kanė vėrtetuar se konsumimi i peshkut tė yndyrshėm njėherė nė javė parandalon sėmundjet e zemrės te meshkujt e moshave tė mesme dhe tė shtyra.
Megjithatė, rezultatet e studimit tė publikuar nė revistėn “European Heart Journal” kanė treguar se konsumimi i mė i madh i peshkut tė yndyrshėm (do tė thotė mė shumė se njė herė nė javė) nuk kishte pasur ndikim mė tė madh nė ruajtjen e shėndetit tė zemrės.

Sido qė tė jetė, autorėt e studimit rekomandojnė qė peshku tė konsumohet sė paku dy herė nė javė, ashtu sikurse rekomandon “American Heart Association”.

Vizitor
Vizitor


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Keshilla mjekesie... Empty Re: Keshilla mjekesie...

Mesazh nga Vizitor Mon May 25, 2009 11:35 pm

DY VRASESIT E NGADALSHEM (duhani dhe alkooli)

Kudo qe te shkojme , kudo qe te jemi duhani eshte bere prezent, permanent dhe i pranishem ne shoqerine tone, nje shok i keq , i bezdisshem, por mbi te gjitha i rrezikshem. Jo rralle ndodh me ato qe shkojne ne pune, ta fillojne diten me kafe, cigare dhe nje teke apo dopio pijesh alkoolike. Njerez te punsuar, apo jo, te vjeter ose te rinj mbushin lokalet nderkohe qe duhani eshte shoqeruesi i perhershem, dhe ne te shumten e reasteve edhe alkooli, ku pija e preferuar eshte sipas thellesise se xhepit, si: raki, konjak, kampari ose uiski. Dhe c`eshte me e keqja deri dje, keto dy vese ishin pergjithesisht prone e meshkujve,por qe pas viteve te `90, perdorimi i alkoolit dhe duhanit nga femrat filloi te rritej ne menyre te frikeshme,sa sot ne vendin tone, ashtu edhe ne bote statistikat flasin per nje barazim te perdorimit midis dy gjinive .
Po t`i pyesesh njerezit per demet qe sjellin keto dy vese (pirja e duhanit dhe alkoolit ) ne pergjithesi ato te pergjigjen, se i dine demet, por prape vazhojne te pijne duhan edhe alkool.


Duhani dhe demet

Duhani gjate djegjes cliron 4 mije lende, qe nga nikotina dhe monoksidi i karbonit (si pergjegjes kryesor per vrasesin nga duhani dhe demtimet e aparatit kardiovaskular) dhe deri te katranet, substancat me perberje benzopireni, kobalti radioaktiv, qe jane nder shkaktaret e kancerit te mushkrive. Ne qofte se do te bejme nje liste te demeve qe shkaktohen drejtperdrejt nga duhani, ato qe influencohen apo rendohen prej tij, ajo do te jete teper e gjate, por le te perqendrohemi mbi demet kryesore. Duhani eshte pergjegjes per te ashtuquajturen "epidemi" te kancerit te mushkrive, sidomos ne gjysmen e dyte te shekullit XX-te, duke cuar kete kancer ne numrin nje te vdekshmerise se kancerit te meshkujt. Te femrat kanceri i mushkrive nuk ka rol paresor ne vdekshmerine, por rreziku prej tij, eshte rritur cdo 10-vjecar me rritjen e perdorimit te tij prej femrave. Eshte vertetuar se per cdo 20 cigare rreziku 15-fishohet. Kryesisht te piresit e duhanit, mosha kur ky shfaq simptonat e kancerit eshte rreth 50-60 vjece dhe prej saj njeriu mund te perfundoje edhe ne nje nderhyrje te mundshme kirurgjike. Por, sic e thame edhe me siper duhani shkakton nje liste te gjate demesh. I ashtuquajturi bronshik azmatik shpeshhere e ka pikenisjen nga duhani. Personat, qe kur gdhihen ne mengjes, puna e pare qe bejne fillojne te kolliten dhe nxjerrin nga goja gelbaze ne sasira mesatare. Te personat qe nuk pijne duhan mushkerite me ane te sistemit ciliar (qelizat me "qime"), vetepastrohet gjate gjithe dites, gje qe duhanpiresit nuk munden ta bejne kur sistemi i tyre ciliar ka dale jashte funksionit dhe mushkrite nuk jane ne gjendje ta nxjerrin gelbazen. Jane keta persona qe semuren me shpesh nga infeksionet pulmonare.Por, demet me te medha shkaktohen ne sistemin kardiovaskular te gjakut.
Duhani mbahet si nje nga faktoret kryesore ne demet Arteriosklerotike te vazove (ngushtimi i eneve te gjakut) qe ne vetvete shkakton semundje iskemike te zemres, infraktin e zemres demtimin e sistemit nervor, si dhe te shume organeve te tjera. Eshte vertetuar se semundjet iskemike jane te pranishme 3.4 per mije, tek ata qe nuk pijne duhan dhe 7.4 mije tek ata qe pijne duhan. Tek ata qe pijne 20 cigare ky rrezik trefishohet. Konsumimi i tepert i duhanit shton rrezikun per vdekje te papritur. Monooksidi i duhanit, nje nga perberesit e tymit, pakeson oksigjenin ne gjak, nderkohe qe nikotina nje nga perberesit e duhanit shton punen e zemres dhe te dyja shpetojne formimin e trombit (mpiksje gjaku) qe ngushton dhe bllokon anet e gjoksit. Ata qe jane konsumatore te duhanit, referojne qe e kane te pamundur per ta lene ate. Kjo eshte pjeserisht e vertete. Nikotina nje nga perberesit e duhanit zevendeson Acetin-Klinen, nje perberes qe ka rolin percjelles te impulsit nervor ne sinops (pjese e sistemit nervor qendror dhe atij periferik). Organizmit, pas lenjes se duhanit i duhet nje periudhe prej 40 ditesh qe te prodhoje sasine e duhur te Acetil-Kolines. Gjate kesaj kohe ish-duhanpiresve i eshte stresuar, nevrikosen edhe nga zhurma me e vogel, kane pergjumesi etj. Por, te gjitha keto veshtiresi kalohen me pak vullnet dhe kembengulje. Pirja e duhanit i shkakton deme edhe aparatit tretes. Keshtu duhani jep rrezik te larte per karcinomen e ezofagut. Kur kombinohet me pirjen e alkoolit ky rrezik shkon150/1ne raport me popullsine jo-duhanpirese. Duhani, duke kontribuar ne vazokonstruksionin (ngushtimin) e eneve te gjakut te stomakut rrit perqindjen per ulceranin e stomakut, nderkohe qe rritet 2,7 here rreziku per kancer-stomakun




Edituar pėr herė tė fundit nga engjelli shqiptare nė Mon May 25, 2009 11:36 pm, edituar 1 herė gjithsej

Vizitor
Vizitor


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Keshilla mjekesie... Empty Re: Keshilla mjekesie...

Mesazh nga Vizitor Mon May 25, 2009 11:35 pm

Alkooli dhe demet


Pervec duhanit nje ves tjeter i demshem eshte edhe alkooli. Edhe ky ves eshte shkaktar i nje vargu te gjere semundjesh duke filluar qe nga aparati tretes, melcia, pankreasi e deri ne demtime te pakthyeshme te sistemit nervor qendror. Ne melci alkooli i konsumuar shkakton demtime te qelizave hapatike, demtim qe progreson ne kohe dhe qe varet nga doza e konsumuar per dite dhe nga vecorite fiziologjike te individit. Keshtu eshte vertetuar se sasia e rrezikshme alkoolit eshte ajo prej 20-40 gr. alkooli etilik alkooli qe permban pije dehese), ndersa perdorimi 100-150 gr. alkool ne dite, con brenda nje periudhe 10-vjecare ne ceroze. Nga ana tjeter eshte vertetuar edhe shkencerisht se per shkak te fiziologjise femrat demtohen shume me shpejt se meshkujt per te njejten sasi alkooli te konsumuar. Njerezit qe pijne prej vitesh alkool, qe nuk ndjejne as gje papritur nje dite gjenden para nje fakti te hidhur, melcia e tyre ka marre fund, eshte kthyer ne nje melci cerotike, ose kane shqetesime te lehta qe nuk ja vene veshin, por bukur mire ata bejne puthjen e pare me vdekjen. Edhe pankreasi peson demtime nga alkooli. Perdorimi i zgjatur i alkoolit e demton ne menyre kronike pankreasin deri ne ate shkalle sa ai nuk arrin te sekretoje sasine e duhur te enzimeve per te kryer te plote procesin e tretjes se ushqimeve. Eshte vertetuar se konsumimi i 20-50 gr. alkool etilik (rreth 100 ml raki) ne dite predispozon per demtime, ndersa pirja e 100 gr alkool etilik ose mbi dopio raki (200ml) apo 2 litra birre per nje periudhe 6-12 vjet jep ne menyre te sigurt demtime te pankreasit. Konsumimi per nje kohe te shkurter i nje sasie te madhe pijesh alkoolike rrezikon per pankretit akut qe mund te coje deri ne rrezikimin e jetes se personit ne fjale. Alkooli shkakton gjithashtu gjendjen e te dehurit, ne te cilen sistemin nervor qendror nuk arrin te kontrolloje veprimet e vullnetshme, apo te pavullnetshme te personit ne fjale. Por, demi me i madh vjen nga perdorimi afatgjate. Eshte vertetuar se per cdo 1 liter alkool, vdesin 1.000-2.000 qeliza, te parikthyeshme te trurit. Keshtu qe perdoruesit kronike te alkoolit, me kohe e cojne personin drejt demences (shizofreni, marrezi), degjenerimit mendor (matufjepjes) etj. Pra, alkooli demton pa perjashtim te gjitha organet e trurit, po ashtu si edhe duhani.


Vizitor
Vizitor


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Keshilla mjekesie... Empty Re: Keshilla mjekesie...

Mesazh nga Vizitor Mon May 25, 2009 11:37 pm

Lufta kunder ketyre veseve si mund te lini duhanin dhe alkolin ..


Sot, bota aplikon lloj-lloj strategjish per te luftuar perdorimin e duhanit dhe alkoolit. Shpenzojne sasi te medha parash per reklama kundra tyre, nxjerr ligje per mosperdorimin e duhanit ne vende publike, apo per mos perdorimin e alkoolit perpara moshes 21-vjec, krijon te ashtuquajturat Dite Botrore kundra duhanit, sic eshte ajo e 31 majit, apo organizimi i kurseve kundra alkoolitetj. Por, c`ndodh ne te vertete? Sa me shume shpenzohen para neper reklama kundra duhanit, aq me shume rritet perdorimi i tij. Duhani dhe alkooli nuk jane te demshem per shendetin e perdoruesve, por edhe per xhepin e tyre. E sa shpenzohen para ne duhan e alkool? Gjithashtu, duhanpiresit i bejne dem edhe personave qe gjenden rreth tyre. Bashkshortja e nje duhanpiresi eshte 30% me e rrezikuar per kancer se ajo, e vete nje duhanpiresi etj. Ndersa, femrat jane me te predispozuara qe t`u demtohen kordat zanore nga perdorimi i duhanit dhe i alkoolit, thene shkurt iu trashet zeri. Koheve te fundit eshte lansuar edhe bari amerikan kunder duhanit. Sipas hulumtimeve, me ndihmen e ketij preparati gjysma e duhanxhinjeve do te kene sukses ne nderprerjen e duhanit, ndersa nje e treta e tyre nuk do ti kthehen brenda nje viti. Kuptohet se, duhet pasur parasysh se ai eshte vetem bare, por jo cudi. Per lenien e ketyre dy veseve (duhanit dhe alkoolit) do t`iu ndihmoje vetem ajo nese jeni absolutisht te sigurte se keto dy vese do t`i takojne se kaluares.

Vizitor
Vizitor


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Keshilla mjekesie... Empty Re: Keshilla mjekesie...

Mesazh nga Barbi Sat Dec 05, 2009 10:44 am

Recetat pėr t’u shėruar mė shpejt

Ka ushqime tė cilat nėse pėrgatiten dhe gatuhen nė mėnyrėn e duhur, mund tė kurojnė organizmin tonė. Tamam si njė ilaē.
Ka shumė e shumė receta tė tjera tė cilat ndihmojnė nė njė shėrim tė shpejtė. Disa prej tyre funksionojnė vetė. Le tė shohim sė bashku se cilat janė mė tė nevojshmet.
Brokoli nė shtatzėni:
Brokoli ėshtė njė nga perimet mė tė pasura me ushqyes. Ėshtė njė minierė vitaminash, 3 nė veēanti: A,C dhe acid folik. Dhe pėrmban shumė kripėra minerale, sidomos kalcium, hekur dhe potasium. Pėrmban edhe fibra e inde me pėrbėrje sulfurike mė aftėsi dizintoksinuese dhe dezinfektuese. Falė pėrmbajtjes sė tij tė acid it folik, lakra kaēurrele ėshtė tepėr e nevojshme nė shtatzėni dhe kur merr pilula antingjizje: dy momente nė tė cilat rritet nevoja pėr kėtė vitaminė.
Pėrgatitja: Lėreni brokolin nėn ujin e rrjedhshėm, pastaj ziejeni dhe nė 2 minutat e fundit shtoni pak tumėz dhe rigon. Priteni dhe spėrkateni me vaj ulliri. Konsumojeni 2 herė nė javė pėr 2-3 muaj. Ndėrsa gjatė shtatzėnisė priteni nė copa dhe ziejeni nė avull ose mikrovalė, kjo pėr tė ruajtur acidin folik. Konsumojeni 2 herė nė javė.
Keshilla mjekesie... Brokoli-ma
Komposto molle pėr zorrėn e trashė
Lėngu i mollės bėn mirė pėr tretjen, si dhe pėr tė shmangur problemet me jashtėqitjen. Ata qė kanė probleme me zorrėn e trashė duhet tė pinė nga njė herė nė ditė nga njė gotė komposto frutash. Tė sėmurėt ėshtė mirė qė larjen ta bėjnė nė vaskė nė pozicionin ulur, duke i shtuar ujit lėvore tė bungut dhe kamomil. Por, pėr t u shėruar nga infeksionet nė zorrė duhen ngrėnė qepė dhe hudhra tė freskėta. Mėlmesa me pėrbėrje tė barishteve natyrore qė pėrgatitet e bluar, ka hekur dhe e pėrmirėson shėndetin e tė sėmurėve. Pėrdorimi i kėsaj mėlmese krijon lirimin e kapsllėkut. Mėlmesa e tillė nuk duhet tė pėrvėlohet, por tė qitet nė supė apo nė gjellė ashtu e “gjallė” tė pėrzihet dhe tė hahet. Ngrėnia e njė molle tė ėmbėl para ushqimit liron zbrazjen e zorrėve. Ata qė kanė zorrė pėrtace duhet tė pinė rregullisht tri herė nė ditė nga njė gotė lėng molle para ushqimit.
Keshilla mjekesie... Komposto-ma
Karotat nė konvaleshencė:
Karotat pėrmbajnė karotinė dhe vitaminė A, qė mbron mukozat dhe ėshtė njė antioksidues i fuqishėm: lufton qelizat e lira, pėrgjegjės pėr plakjen e qelizave. Ndihmon mjaft gjatė kanvaleshencės dhe sėmundjeve infektive: nė fakt studime tė ndryshme kanė treguar se riforcon sistemin imunitar.
Pėrgatitja: Centrifugoni 5 karrota me lėngun e njė limoni. Pini lėngun nė mėngjes, ēdo ditė.
Keshilla mjekesie... Karotat-ma
Boronica:
Disa substanca qė i japin frutit ngjyrėn karakteristike, sė bashku me vitaminat A dhe C e bėjnė boronicėn njė mrekulli qė lufton varicet nė vena dhe infeksionet urinare.
Pėrgatitja: grini nė rende 1 kg boronicė dhe vendoseni mbi zjarr. Shtojini gjysmė kg sheqer. Vėreni tė vlojė nė zjarr tė ulėt, duke e trazuar. Hiqni me njė lugė shkumėn qė krijohet.
Hani njė pjatė nė mėngjes, pėr gati njė javė dhe rrugėt urinare do tė dezinfektohen. Pėr 3-4 muaj pėr tė parandaluar probleme me sytė dhe venat.
Keshilla mjekesie... Boronica-ma
Energji me lajthitė:
Lajthitė janė mjaft tė pasura me vitaminė B, B 12 dhe E: pra janė energjetike dhe tonike. Pėrmbajnė magnezium dhe zink nė sasi, dhe pėr kėtė stimulojnė sistemin imunitar. Superkalorike, janė ideale pėr fėmijėt, sportistėt, tė sėmurėt me tumore.
Pėrgatit njė lloj marmelate duke i grirė lajthitė dhe duke i trazuar me mjaltė dhe fara soje.
Hani njė lugė nė mėngjes pėr te paktėn 4 javė. /Telegrafi/
Keshilla mjekesie... Lajthite-ma
Barbi
Barbi
Perparues
Perparues

Gjinia Gjinia : Female
Numri i postimeve Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja Vendndodhja : Ne ferr
Hobi Hobi : Librat kohet e fundit
Humor Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet Falenderimet : 121

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Keshilla mjekesie... Empty Re: Keshilla mjekesie...

Mesazh nga Barbi Sat Dec 05, 2009 10:48 am

Limoni, thesari qė kuron sėmundjet

Tė pafundme janė edhe pėrdorimet e tij nė lidhje me shėndetin dhe ushqimet.
Vlerat kurative
Limoni veēanėrisht vlerėsohet pėr vetitė dezinfektuese dhe kundėr hemorragjisė. Pėr qėllime mjekėsore pėrdoren lėvozhga dhe lėngu i frutit tė limonit. Lėvozhgat, pasi qėrohen nga pjesa e bardhė sfungjerore e brendshme, thahen me kujdes nė stufa, nė temperaturė tė ulėt deri nė 40°C. Nė temperaturėn e zakonshme nuk thahen, pasi myken nga lagėshtia e mjedisit. Gjithashtu, kanė gjetur pėrdorim praktik farat, gjethet dhe lulet e limonit.
Freskues
Lėngu i limonit ka gjetur pėrdorim si freskues nė prodhimin e limonadės, nė pėrgatitjen e ėmbėlsirave dhe tė kuzhinės shtėpiake. Limoni pėrdoret pėr pėrgatitjen e limonatave, sikurse portokalli e mandarina. Vaji eterik i lėvozhgės pėrdoret pėr prodhimin e ujit tė kolonjės. Nga lėngu i limonėve prodhohet acid citrik (limontoz). Nga frutat e prera ose vetėm nga lėvozhgat e limonit prodhohet reēel aromatik i cilėsisė sė mirė, por reēeli mund tė pėrgatitet edhe nga lulet e tij etj. Frutat e limonit pėrmbajnė acid askorbinik (vitaminė C), vitamina P, B dhe karotinė, acid citric, sheqer dhe nė lėvozhga ka vaj eterik.
Keshilla mjekesie... Leng-limoni
Gripi
Vetitė mjekėsore tė limonit kushtėzohen nga prania nė tė e njė sasie tė madhe vitaminash, kryesisht tė vitaminave C dhe P. Nga tė gjitha agrumet, frutat e limonit kanė efekt shėrues mė tė theksuar. Ato pėrdoren kundėr sėmundjeve qė shoqėrohen me ethe, janė freskuese dhe ulin temperaturėn. Efekt tė dukshėm ato japin nė hipovitaminozat dhe avitaminozat. Limonat konsiderohen si ilaēi mė i mirė antiskorbutik dhe duhet tė pėrdoren nga tė gjithė. Nė gjendje gripale dhe me temperaturė, personat e rritur mund tė pėrdorin kėshillėn praktike qė vijon.
Merret njė kokėrr limon dhe shtrydhet lėngu i tij nė njė gotė. Aty shtohet edhe njė filxhan me raki rrushi tė ngrohur mė parė dhe pėrzihen. Thėrmohen dhe hidhen nė gotė 1-2 kokrra aspirinė. Lėngu i pėrgatitur pihet njėherėsh i ngrohtė, 2-3 orė para ose pas buke.
Tretės
Limoni ka veti tė mira tretėse nė stomak, ėshtė freskues i kėndshėm dhe nxit oreksin qė mund tė jetė prerė nga sėmundje tė ndryshme. Nė kėto raste pėrdoret lėngu i limonit nė trajtė limonade ose i shtuar nė ēaj apo nė gjellė. Nė sajė tė vetive rrudhėse dhe antitoksike, lėngu i limonit pėrdoret me efekt kundėr barkut dhe diarresė, me pak ose pa sheqer. Rezultate tė mira ka dhėnė lėngu i limonit gjatė pėrdorimit kundėr acarimeve tė mukozės sė gojės dhe tė grykės, duke bėrė larjen dezinfektuese nė formė gargarash.
Bajamet
Limoni ka gjetur pėrdorim tė gjerė kundėr acarimit ose qelbėzimit tė bajameve. Nė kėto raste kėshillohet tė pėrgatitet kjo kurė.
Merret njė kokėrr limoni me madhėsi mesatare, pritet nė mes nė drejtim tė gjerėsisė dhe tė dyja gjysmat vendosen nė njė pjatė mbi zjarr derisa tė ngrohet lėngu qė pėrmbajnė. Pastaj, nga pjesa e prerė, tė dyja gjysmat, tė ngrohta, vihen nė tė dyja anėt e qafės, nė vendet mbi bajamet, lidhen me garzė dhe lihen aty derisa tė ftohen. Ky veprim pėrsėritet pėr 2-3 ditė, nė darkė para gjumit.
Mėlēia
Limoni pėrdoret edhe pėr shėrimin e sėmundjeve tė mėlēisė. Mė tepėr rezultat ka dhėnė kombinimi qė vijon.
Pėr 20-30 ditė rresht, ēdo ditė nė mėngjes, njė orė para buke, pihet lėngu i njė kokrre limoni sė bashku me njė lugė gjelle vaj ulliri dhe njė lugė gjelle mjaltė. Kjo kėshillė pėrdoret edhe nga organizmat e dobėsuar, ata qė kanė kaluar ndonjė sėmundje, pėr rivendosjen e oreksit dhe tė shėndetit tė tyre. Kėshilla e pėrmendur jep rezultate tė mira kundėr sėmundjes sė verdhėzės.
Temperatura
Limoni bėn mirė edhe pėr uljen e temperaturės. Limonoterapia ndikon nė ripėrtėritjen dhe vetėpastrimin e pėrgjithshėm tė organizmit nga kripėrat e kristalizuara. Ai zgjat jetėn dhe gjallėron mendimin. Limoni ka veti tė mira diuretike. Lėngu i tij pėrdoret me efekt nė luftimin e gurėve tė veshkave dhe tė fshikėzės urinare. Pėr kėtė qėllim duhen konsumuar 2-4 kokrra limoni ēdo ditė pėr njė periudhė prej 1-3 muaj. Edhe lėvozhga e frutave (lėkura) ka gjetur mjaft pėrdorime. Ajo pėrmban vaj esencial, alkoole tė ndryshme, vitaminė A, B1 etj. Vaji esencial ka aftėsi pėr tė vrarė bakteret, si dhe pėr tė ndaluar veprimtarinė e tyre.
Keshilla mjekesie... Temperatura11
Reumatizma
Lėngu i limonit ėshtė i dobishėm edhe pėr artritikėt. Por nuk duhet ta pėrdorin ata qė kanė stomak delikat e tė ndjeshėm, pasi shton aciditetin dhe dėmton stomakun. Kundėr reumatizmės pėrdoret me efekt kėshilla e mėposhtme: Merren 1-2 kokrra limon dhe pasi lahen mirė, pa hequr lėvozhgėn, grihen nė rende. Brumi i fituar, pasi i shtohet 1-2 lugė kafeje sheqer, hahet esėll nė mėngjes ose nė orėt e pasdites. Ky veprim pėrsėritet ēdo ditė pėr 20-30 ditė. Reumatikėt dhe artritikėt mund ta pėrdorin me rezultate shumė tė mira mjekimin me limona (limonoterapia). >
Barbi
Barbi
Perparues
Perparues

Gjinia Gjinia : Female
Numri i postimeve Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja Vendndodhja : Ne ferr
Hobi Hobi : Librat kohet e fundit
Humor Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet Falenderimet : 121

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Keshilla mjekesie... Empty Re: Keshilla mjekesie...

Mesazh nga Barbi Sat Dec 05, 2009 10:50 am

Ēaj pėr mėngjes dhe gjumė tė ėmbėl

Dikur anglezėt i kanė pasur vetėm dy shujta buke, mėngjesin dhe darkėn, kėshtu qė ėshtė dashur qė urine e mesditės ta shtyjnė deri nė mbrėmje. Kėshtu filluan tė organizojnė “kohėn e ēajit” ku sė bashku me tė janė shėrbyer edhe me sandviē dhe ėmbėlsira. Mirėpo, kjo ka ndodhur nė shekullin XIX, pėrderisa sot ky ritual paraqet mė tepėr histori sesa realitet.
Ēaji ka prejardhje nga Azia. Pėr mė shumė se mijėra vite kultivohet nga Kina, kurse mė vonė ka filluar tė kultivohet dhe nė viset tjera tė botės. Druri i ēajit ėshtė shumė i qėndrueshėm, i gjelbėr dhe nė formė shkurreje, qė mund tė arrijė lartėsi deri nė 5 metra, edhe pse kultivuesit mundohen qė gjatė kultivimit mos ta lejojnė tė rritet mė shumė se 1m nė mėnyrė qė tė lehtėsohet vjelja e gjetheve tė ēajit. Gjethet duhet tė jenė sa mė tė reja, tė freskėta, qė vlera e ēajit tė jetė e lartė. Gjethet janė me ngjyrė tė gjelbėr tė mbyllur, pa erė, pėrderisa lulet janė tė bardha, tė mėdha dhe me erė tė kėndshme qė i ngjasojnė jasminit. Ndiqni kėshillat e mėposhtme, marrė nga “Imedica Family” pėr tė vlerėsuar rėndėsinė e ēajit nė organizėm.
Keshilla mjekesie... Caji-caji
Tipat kryesor tė ēajit janė:
1. Ēaji i zi i cili ėshtė plotėsisht i fermentuar dhe i oksiduar, pėr tė cilėn arsye ka edhe ngjyrė tė errėt, pihet kryesisht nė Amerikė dhe Angli.
2. Ēaji i gjelbėr, nuk ėshtė i oksiduar, ka ngjyrė ari nė tė gjelbėr, pihet nė Azi, por jo edhe nė perėndim. Ka aromė tė kėndshme dhe ėshtė mjaft i shėndetshėm.
3. "Oolong” paraqet pėrzierje tė ēajit tė gjelbėr dhe tė zi.

Tek ne, ēajrat pėrgatiten kryesisht nga tipet bimore aromatike, apo edhe me shtesė tė vajrave aromatike eterike. Ēajrat paraqesin pėrzierje tė pjesėve tė bimėve tė situra, apo tė pa situra, tė cilat pėrdoren pėr pėrdorim tė jashtėm dhe tė brendshėm.
Ēajrat janė pėrgatesa nga ekstraktet e bimėve. Ekstraktimi paraqet ndarjen e pėrbėrėsve shėrues nga pjesėt e bimėve (drogave bimore) me ndihmė tė tretėsve tė caktuar dhe pėrdorimin e metodave pėr standardizim.
Nė mėnyrė qė njė gotė me ēaj tė na ”kėnaqė” dhe pėrmbushė nevojat e pėrdorimit tė tij gjatė ditės, atė duhet pėrgatitur nė mėnyrė tė drejtė:
Infuzet – pėrgatiten nga pjesėt e njoma tė bimės, tė cilat pėrmbajnė substanca termolabile (vajra eterik). Shumė lehtė mund tė kuptoni se nga cilat bimė mund tė pėrgatisni infuz, pasi qė nė rast tė fėrkimit tė pjesėve aromatike tė bimės ndjehet aromė e lehtė dhe e kėndshme e vajit eterik (mentė, limon).
Pėrgatitet nė atė mėnyrė qė droga bimore (ēaji) pėrvėlohet me ujė tė valuar, mbyllet dhe lihet tė qėndrojė pėr 10 minuta. Kėshtu pėrgatiten infuzet e kamomilit, mentės, sherbelės, blirit dhe tė tjera.
Keshilla mjekesie... Infuzer_Veer
Dekoktet – pėrgatiten me ekstraktimin e drogave bimore nė temperaturė tė lartė. Pėr shembull marrim dekoktin e lule kaēės, i cili pėrgatitet ashtu qė droga pėrvėlohet me ujė dhe lihet tė valojė nė temperaturė tė lartė.
Keshilla mjekesie... Decoktet_Veer
Maceratet – pėrgatiten me ekstraktimin e drogave bimore nė temperaturė tė dhomės. Pra, pjesėt e bimėve lagen me ujė tė ftohėt dhe lihen tė qėndrojnė nė temperaturė tė dhomės. Nė kėtė mėnyrė pėrgatiten drogat bimore tė cilat pėrmbajnė substanca termolabile dhe tajuese (mullaga e bardhė).
Keshilla mjekesie... Maceratet
Pėrbėrėsit kryesor tė ēajit janė: kofeina, teobromina, teofilina, adenina, rutina, vajrat eterik, goma arabike, dekstrina, yndyrat, dyllėrat, proteinat, tanina dhe shumė lėndė tė tjera.
Ēaji i zi pėrmban vitaminėn C, B1, B12, acid nikotinik dhe pantotenik, Paraqet antioksidues tė fortė dhe pėrdoret tek shumė dieta ku duhet futur nė organizėm sasi tė madhe tė lėngjeve varėsisht nga aktiviteti fizik i organizmit.

Llojet mė cilėsore tė ēajrave pėrmbajnė mė sė shumti taninė. Vlera dhe cilėsia e ēajit matet me sasinė e substancės mjekuese nė tė – kofinės, nė bazė tė aromės dhe shijes. Mirėpo veprimi i ēajit ėshtė mė i fortė nė rast se pėrmban mė shumė kafeinė.
Kafeina - Nxit cipėn e trurit tė madh, me ē’rast ulet dėshira pėr gjumė, gjegjėsisht rritet mundėsia pėr tė qenė i zgjuar dhe qėndrueshmėria psikomotorike ėshtė nė rritje e sipėr. Ndikon edhe nė sistemin
kardiovaskular, relakson muskujt e bronkeve (qė ka rėndėsi terapeutike), rrit sekretimin e acidit klorhidrik ne lukth e me atė edhe diurezėn. Pra, ēaji zvogėlon dhe parandalon lodhjen dhe gjumin, sidomos ndikon si ēlodhės tek lodhjet psikike. Ēaji poashtu mundėson punėn mė tė mirė tė muskujve (pėrshpejton reflekset), gjė qė ndihmon nė punėn e pėrditshme tė sportistėve, pilotėve dhe drejtuesve tė makinave.
Pėrdorimi i shpeshtuar i ēajit ngarkon punimin e mėlēisė. Prandaj preferohet tė pihet ēaj i ”duhur” nė kohė tė ”duhur”.
Barbi
Barbi
Perparues
Perparues

Gjinia Gjinia : Female
Numri i postimeve Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja Vendndodhja : Ne ferr
Hobi Hobi : Librat kohet e fundit
Humor Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet Falenderimet : 121

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Keshilla mjekesie... Empty Re: Keshilla mjekesie...

Mesazh nga Barbi Sat Dec 05, 2009 10:52 am

Mandarina pėr mėlēinė

Lehtėson dhimbjet, ndihmon nė tretje dhe ka cilėsi imunitare.
Kujdes nė ruajtjen e mandarinave. Mandarinat nuk ruhen pėr shumė kohė, sepse thahen dhe mblidhen nga brenda. Ruajini nė ndonjė vend qė ajroset (brenda ose jashtė frigoriferit) dhe mos i mbyllni nė qeska, sepse prishen mė lehtė.
Keshilla mjekesie... Mandarin1
Ēfarė ėshtė: Mandarina (Citrus reticulata) i pėrket familjes sė agrumeve. Ėshtė e njohur pėr aromėn e saj tė pasur. Ka shumė varietete tė saj, me forma dhe madhėsi tė ndryshme.

Mjekėsia tradicionale: Ky frut ka njė histori tė gjatė nė mjekėsinė tradicionale kineze. Dikur pėrdorej pėr terapinė e dispepsisė (probleme nė tret jen e ushqimeve), tė diarresė, kundėr tė vjellave dhe ērregullimeve gastroenterike. Pėr mė tepėr, konsiderohej ilaēi ideal pėr lemzėn, kollėn dhe kongjestionin (rritjen e qarkullimit tė gjakut).

Ēfarė mbėshtesin tė rejat e fundit: Sipas njė studimi japonez, mandarina zvogėlon shfaqjen e kancerit tė mėlēisė. Siē mbėshtesin specialistėt, sekreti, fshihet tek lloj lėnde, beta-karoten, e cila i jep frutit ngjyrėn karakteristike portokalli. Mė saktė, studiues tė Spitalit Universitar tė Kiotos vendosėn nėn vėzhgim mjekėsor 75 pacientė me hepatit (pezmatim tė mėlēisė), sėmundje qė rrit mundėsitė e shfaqjes sė kancerit sė mėlēisė. 30 prej tyre pinin ēdo ditė, pėr njė vit, pije qė pėrmbante beta-karoten dhe lėng mandarine, ndėrsa 45 tė tjerė nuk e konsuamuan. Pas 12 muajve, specialistėt panė se, tek asnjė pacient i grupit tė parė, nuk u dallua kancer nė mėlēi, nė kundėrshtim me atė tė grupit tė dytė, ku 8,9% e tyre shfaqėn kėtė lloj forme kanceri. Sigurisht, studiuesit theksojnė se, kėrkohet mė tepėr studim pėr nxjerrjen e rezultateve mė tė sigurta.
Keshilla mjekesie... Mandarin2
Pėr ēfarė tjetėr ėshtė mirėbėrėse: Pėrmban Vitaminėn C, flaonoide, acide, kalium, magnez dhe Vitaminat B1,B2, B3.
Ajo qetėson nga dhimbjet, vepron kundėr diarresė dhe kėlbazės, ndėrkohė qė ėshtė ideale edhe pėr pėrballimin e tė vjellės mėngjesore (ėshtė e sigurt gjatė shtatzėnisė). Vaji i saj ndihmon nė raste tė tė rrahurės sė shpejtė tė zemrės dhe tė tensionit tė lartė tė gjakut, ndėrkohė qė ėshtė edhe tonifikues.

Kujdes! Lėkura e saj mund tė shkaktojė reaksion alergjik, i cili shfaqet me teshtitje, kollė dhe shqetėsim nė kraharor.

Pėr ngėrēet: Shtoni ujin e nxehtė tė vaskės 2 pika vaj mandarine, 3 pika vaj manxurane dhe 2 pika vaj kamomili. Shijojeni kėtė banjo qetėsuese ēdo mbrėmje pėr 15 sekonda. >
Barbi
Barbi
Perparues
Perparues

Gjinia Gjinia : Female
Numri i postimeve Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja Vendndodhja : Ne ferr
Hobi Hobi : Librat kohet e fundit
Humor Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet Falenderimet : 121

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Keshilla mjekesie... Empty Re: Keshilla mjekesie...

Mesazh nga Barbi Sat Dec 05, 2009 10:53 am

Kurat pėr bajamet e acaruara

Shumica prej nesh e ka provuar se ēfarė do tė thotė tė tė dhembin bajamet. Nė tė shumtėn e rasteve ato shkaktohen nga sėmundje tė tjera, siē ėshtė gripi ose ftohja. Megjithatė, nuk duhet tė shqetėsohemi, pasi mjekėt popullorė e kanė gjetur kurėn e kėsaj sėmundjeje.

Acarimi i bajameve
Pėr kurimin e acarimit tė bajameve pėrgatitet pėrzierja e disa bimėve. Nė njė raport 1 me 1, pėrzihen bimėt e sherbelės, kėputja e arrave dhe boēet e hormoqit. Nga kėto pėrgatitet ēaji, i cili ėmbėlsohet me mjaltė sipas dėshirės.
Me ēajin e pėrgatitur shpėlahet fyti (gargarė) pėr ēdo 15 minuta. Njė tjetėr bimė qė shėrben pėr kurimin e bajameve ėshtė edhe mėllaga e bardhė. Pjesėt qė pėrdoren pėr kėtė qėllim janė rrėnjėt e bimės. Pasi thahen, ato copėtohen dhe me to pėrgatitet ēaji.
Edhe ky ēaj pėrdoret nė formė gargare pėr shpėlarjen e fytit. Mund tė pėrdoret sa mė shpesh, nė mėnyrė qė edhe efekti tė jetė mė i shpejtė. Njė tjetėr mjekim pėr inflamacionin e bajameve ėshtė edhe pėrdorimi i bimės sė angjinares. Angjinarja zihet mirė me gjithė gjethe.
Me lėngun e pėrftuar prej tyre bėhen kompresa tė ngrohta nga jashtė fytit. Kjo mėnyrė pėrdoret pėr ēdo 20 minuta. Shpesh acarimi i bajameve mund tė shoqėrohet me ngjirje tė zėrit dhe dhimbje tė fytit.
Pėr tė sjellė sėrish zėrin nė gjendjen e mėparshme, mjekėsia popullore sjell njė prej mėnyrave tė saj. Pėr kėtė qėllim, merren 1 deri nė 2 pika vaj dafine. Kėto hidhen nė shurup dhe mė pas pihen. Shumė shpejt do tė vihet re njė pėrmirėsim i dukshėm.
Keshilla mjekesie... Melaga
Mjalti
Sipas mitologjisė sė vjetėr greke, thuhet, qė bleta "i ka shpėtuar" jetėn Zeusit tė Ri, pas njė sėmundjeje, qė ai pati. Zeusi ia dinte bletės, saqė pėr tė shprehur respektin qė ai kishte, e kultivoi atė edhe mė tej. Megjithėse produktet e ėmbla shpesh nuk janė tė rekomandueshme pėr shėndetin, mjalti mbetet ende ushqim i veēantė pėr shkak tė vitaminės B, qė pėrmban.
Mjalti ka veti kuruese dhe dezinfektuese, jo vetėm ndaj infeksioneve tė bajameve, por edhe ndaj sėmundjeve tė tjera. Shumė mjekė popullorė e rekomandojnė mjaltin nė pėrzierje me bimė tė tjera mjekėsore siē ėshtė sherbela.
Ēaji i pėrftuar nga zierja e bimės sė sherbelės ėmbėlsohet me mjaltė sipas dėshirės. Kjo kurė vazhdon deri nė pėrmirėsim tė bajameve. Mjalti kėshillohet nga mjekėt edhe nė gėrvishtje tė vogla tė lėkurės, pasi pėrmban veti dezinfektuese pėr plagėn. Mjalti pėrmban 14-20% ujė, sheqer, materie azotike, vitamina. Ndėrkohė qė 300 gramė sheqer, mund tė krahasohen me 250 gramė mjaltė.
Keshilla mjekesie... Mjalti
Shenjat
Shfaqja e bajameve zakonisht shoqėrohet me dhimbje tė fytit dhe skuqje tė bajameve. Ndodh qė mund tė shkojė deri nė qelbėzim tė tyre. Kur bajamet shfaqen si rezultat i gripit ose ftohjes ajo shoqėrohet edhe me temperaturė. Kėta tė sėmurė ndihen tė lodhur dhe tė pafuqishėm fizikisht.

Shkaktarėt
Pėr inflamacionin e bajameve ekzistojnė faktorė tė ndryshėm. Njerėzit tė prekur nga sėmundje tė ndryshme, shpesh vuajnė edhe nga shfaqja e bajameve. Nė tė shumtėn e rasteve, bajamet shkaktohen nga pirja e lėngjeve shumė tė ftohta, tė cilat ēojnė nė ftohje, grip etj.

Kamomili
Njė nga bimėt mjekėsore, qė ka gjetur edhe pėrdorim tė shpeshtė pėr shėrimin e disa sėmundjeve, ėshtė kamomili. Edhe nė rastin e bajameve tė acaruara ai mund tė pėrdoret, duke u pėrgatitur me mjaltė. Masa e pėrftuar mė pas mund tė pihet nė formė ēaji deri nė tri herė nė ditė.
Keshilla mjekesie... Kamomili
Barbi
Barbi
Perparues
Perparues

Gjinia Gjinia : Female
Numri i postimeve Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja Vendndodhja : Ne ferr
Hobi Hobi : Librat kohet e fundit
Humor Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet Falenderimet : 121

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Keshilla mjekesie... Empty Re: Keshilla mjekesie...

Mesazh nga Barbi Sat Dec 05, 2009 10:53 am

Dredhėzat tė mira pėr zemėr

Njė lajm i mirė arrin nga Universiteti i Oklahomės, SHBA, ku shkencėtarėt kanė vėrejtur se dredhėzat ulin nivelin e kolesterolit nė gjak.
Studiuesit gjatė 4 javėve kanė pėrcjellė gra tė cilat vuajnė nga sindroma metabolike dhe tė cilat kanė konsumuar ēdo ditė nga 25 gramė pluhur nga dredhėzat e ngrira dhe tė thara. Ata kanė vėrejtur njė ulje e nivelit tė kolesterolit tė pėrgjithshėm dhe LDL kolesterolit pėr 6%.

Dredhėzat, tė cilat tashmė njė kohė tė gjatė janė tė njohura si antioksidues i fuqishėm me pėrbėrėsit e saj bioaktiv, ulin peroksidimin e lipideve, duke ulur kėshtu edhe LDL-kolesterolin nė gjak dhe nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė parandalojnė krijimin dhe zhvillimin e shtresave aterosklerotike nė enėt e gjakut.

Substancat mė meritore tė dredhėzės pėr kėtė efekt janė fitorerolet, proteinat dhe flavonoidet. Studimi ka treguar se konsumimi i pėrditshėm i dredhėzave dhe produkteve tė saj, mund tė jetė i njė rėndėsie tė madhe te personat me sindromė metabolike./Telegrafi/
Barbi
Barbi
Perparues
Perparues

Gjinia Gjinia : Female
Numri i postimeve Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja Vendndodhja : Ne ferr
Hobi Hobi : Librat kohet e fundit
Humor Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet Falenderimet : 121

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Keshilla mjekesie... Empty Re: Keshilla mjekesie...

Mesazh nga Barbi Sat Dec 05, 2009 10:54 am

Ushtrime kundėr demencės

Ushtrimet trupore tė cilat pėrfshijnė nxehjen dhe zgjatjen, dhe tė cilat kryhen sė paku tri herė nė javė me nga 75 minuta mund tė pėrmirėsojė gjendjen e pacientėve me demencė.
Ushtrimet e organizuara tė cilat janė tė dizajnuara pėr pėrmirėsimin e forcės, fleksibilitetit, lėvizshmėrisė dhe koordinimit, mund ta pėrmirėsojnė gjendjen e pėrgjithshme tė pacientėt me sėmundjen Alzheimer (demencėn senile)- njofton revista International Journal of Sports Medicine.

Personat me kėtė sėmundje tė cilėt i kanė tė kufizuara mundėsitė fizike, janė shumė pak tė aftė pėr kryerjen e aktiviteteve tė pėrditshme, gjė qė ndikon nė kualitetin e tyre jetėsor.
Shkencėtarėt nga Universiteti i Madridit (“Universidad Europa de Madrid”) kanė analizuar ndikimin e ushtrimeve fizike te pacientėt me sėmundjen Alzheimer, femra dhe meshkuj me moshė mbi 70 vjeē, brenda 12 javėsh. Ushtrimet kanė qenė tė thjeshta: nxehje, zgjatje, ecje, lėvizje tė nyjave, trajnime me gomė elastike, si edhe trajnime tė koordinimit me anė tė topit.

Rezultatet kanė treguar pėrmirėsim tė dukshim tė fuqisė dhe fleksibilitetit, edhe tė pjesės sė sipėrme edhe tė pjesės sė poshtme tė trupit; aftėsi tė mbajtjes sė baraspeshės, aftėsi tė ecjes mė tė lehtė dhe qėndrimit nė njė pozitė. Nė kėtė mėnyrė kėta pacientė ka krijuar aftėsi pėr tė kryer aktivitetet e pėrditshme, shkuarjen nė tualet, ēuarjen nga krevati, mbajtjen e higjienės personale etj. /Telegrafi/
Barbi
Barbi
Perparues
Perparues

Gjinia Gjinia : Female
Numri i postimeve Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja Vendndodhja : Ne ferr
Hobi Hobi : Librat kohet e fundit
Humor Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet Falenderimet : 121

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Keshilla mjekesie... Empty Re: Keshilla mjekesie...

Mesazh nga Barbi Sat Dec 05, 2009 10:54 am

Stėrvitja e rregullt ndihmon nė uljen e tensionit
Gjatė stėrvitjes trupi prodhon nxehtėsi prej metabolizmit. Kjo nxehtėsi duhet qė tė shkarkohet diku dhe normalisht kalon nga lėkura nė ajėr. Kjo arrihet nėpėrmjet rritjes sė qarkullimit tė gjakut nė sistemin periferik dhe me anė tė avullimit tė djersės. Gjithashtu, gjatė stėrvitjes tensioni i gjakut rritet, sepse zemrės i duhet tė pompoje mė me shpejtėsi pėr tė shpejtuar qarkullimin e gjakut, me qėllim qė tė ushqejė muskujt dhe pėr tė shpėrndarė nxehtėsinė e tepėrt. Por, pasi stėrvitja ka mbaruar muskujt e ēlodhur dhe kapilarėt e zgjeruar lejojnė gjakun tė qarkullojė mė lirisht, prandaj edhe tensioni i gjakut bie. Njė faktor tjetėr ėshtė dhe insulina. Nuk ka asnjė dyshim qė njė person qė merret me stėrvitje trupi i tij e pėrdor insulinėn me mė tepėr efektivitet. Vaji i ullirit me ngjyrė, aromė dhe erė specifike, nė tė cilėn janė tė ruajtur vitaminat me rėndėsi, acidet yndyrore esenciale dhe antioksidantėt, posedon njė rol tė madh. Pėr ēdo pikė tė vajit tė ullirit i marrim mbi 30 pėrbėrės, tė cilėt na mbrojnė nga sėmundjet e zemrės, mplakja e hershme dhe shumė sėmundje tė tjera. Ai pėrmban acide yndyrore tė pangopura, mė sė tepėrmi acidit oleinik, i cili pėrmban 55-83% tė acideve yndyrore tė pėrgjithshme, tė cilėt nė mėnyrė pozitive veprojnė nė metabolizmin e yndyrave nė mėlēi, rregullojnė kolesterolin, e mbrojnė zemrėn, gjė qė pakėson mundėsinė e prekjes nga sėmundjet e ngurtėsimit tė enėve tė gjakut, infarkt, tromboza dhe rregullojnė tensionin e gjakut. Pėr kėtė vaji i ullirit nuk duhet t’i mungojė dietės suaj ditore. ks
Barbi
Barbi
Perparues
Perparues

Gjinia Gjinia : Female
Numri i postimeve Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja Vendndodhja : Ne ferr
Hobi Hobi : Librat kohet e fundit
Humor Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet Falenderimet : 121

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Keshilla mjekesie... Empty Re: Keshilla mjekesie...

Mesazh nga Barbi Sat Dec 05, 2009 10:56 am

Ushqimi yndyror dhe truri

Edhe pse ndoshta njerėzit nuk janė tė vetėdijshėm pėr sasinė e yndyrave qė konsumojnė nė njė periudhė tė caktuar kohore, truri vetvetiu regjistron gjithēka qė pranon organizmi.
Revista Cell njofton se shkencėtarėt kanė zbuluar njė lloj lipoidi prodhimi i tė cilit shtohet nė sistemin tretės me rastin e konsumimit tė ushqimit tė yndyrshėm. Ky lipoid quhet N-acilfosfatidiletanolamin ose NAPE, i cili nga zorrėt depėrton nė qarkullimin e gjakut dhe shkon drejt nė tru.

Forma mė e pasur e lipoidit NAPE supozohet tė jetė faktor rregullues i konsumimit tė yndyrave, madje edhe atėherė kur ajo merret nė ndonjė rrugė ndėrmjetėse. Nė kėtė mėnyrė shkencėtarėt mendojnė se do tė mund tė krijonin njė lloj mjekimi me anė tė rritjes sė nivelit tė lipoidit NAPE qė do tė sillte deri te njė metodė e re e trajtimit tė mbipeshės.

Eksperimentimet e deritanishme janė realizuar te minjtė, tė cilėve u ėshtė dhėnė pesė ditė rresht NAPE, ndėrsa kjo ka rezultuar me zvogėlimin e konsumimit tė ushqimit dhe rėnien e peshės trupore. Edhe dhėnia me anė tė infuzionit direkt nė tru ka rezultuar me zvogėlimin e futjes sė kalorive nė organizmin e miut. /Telegrafi/
Barbi
Barbi
Perparues
Perparues

Gjinia Gjinia : Female
Numri i postimeve Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja Vendndodhja : Ne ferr
Hobi Hobi : Librat kohet e fundit
Humor Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet Falenderimet : 121

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Keshilla mjekesie... Empty Re: Keshilla mjekesie...

Mesazh nga Barbi Sat Dec 05, 2009 10:57 am

Dėshironi tė humbni peshė? Zgjidhja ėshtė e thjeshtė

Harroni dietat rigoroze dhe djersitjen nė palestėr. Kilogramėt mund tė shkrihen nė mėnyrė shumė mė tė lehtė, ndėrsa ēelėsi ėshtė nė konsumimin e domateve. Ngrėnia e perimeve, na bėn mė tė kėnaqur, dhe nė kėtė mėnyrė e largojmė dėshirėn pėr tė ngrėnė ushqime tė dėmshme, ēka ėshtė problemi kryesor qė nuk mund tė heqim qafe kilet e tepėrta. Besohet se domatet janė tė pasura me pėrbėrje qė e rrisin nivelin e hormoneve qė e kontrollojnė oreksin, pėr ēka ato janė mėnyrė e lirė dhe e thjeshtė e mundjes sė ndjenjės sė urisė. Tėrė kėtė e ka vėrtetuar studimi i universitetit ‘Reading’, ku ėshtė konstatuar se do tė ndjehemi mė tė ngopur, nėse nė sandviē vendosim disa rriska tė domates. Studimi ėshtė kryer nė mostėr mė tė vogėl, kėshtu qė nuk mund tė thuhet me siguri se domatja ėshtė element kyē nė kėtė tezė, por rezultatet statistikisht ishin tė rėndėsishme. Studimet e mėtejme do tė merren me atė se cila pėrbėrje e domates e krijon ndjenjėn e ngopjes, ndėrsa supozohet se ky ėshtė glikopeni, i cili edhe nė tė kaluarėn ishte i njohur pėr dobi tė shumta shėndetėsore, nga pėrbėrjet anti-kancerogjene, e deri te rritja e mundėsisė sė pjellorisė. Besohet se likopeni ėshtė tejet i suksesshėm nė luftėn kundėr kancerit tė prostatės, mbron nga kjo sėmundje dhe e ngadalėson pėrparimin e saj, ndėrsa gjithashtu mund tė ndihmojė kundėr llojeve tė tjerė tė kancerit, duke pėrfshirė edhe kancerin e gjirit, mushkėrive, lėkurės etj. Domatet gjithashtu janė tė pasura me vitaminė C, qė ndihmon nė mbylljen mė tė shpejtė tė plagėve dhe i ndihmon trupit tė absorbojė hekurin.ks
Barbi
Barbi
Perparues
Perparues

Gjinia Gjinia : Female
Numri i postimeve Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja Vendndodhja : Ne ferr
Hobi Hobi : Librat kohet e fundit
Humor Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet Falenderimet : 121

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Keshilla mjekesie... Empty Re: Keshilla mjekesie...

Mesazh nga Barbi Sat Dec 05, 2009 10:57 am

Boronicat mbrojnė nga ateroskleroza

Pas njė studimi tė Institutit kombėtar francez tė agronomisė, objekt i tė cilit ishin boronicat, ėshtė vėrejtur se ekstraktet e fermentuara tė boronicės ndihmojė nė parandalimin e aterosklerozės.


Preparatet e fermentuara me ndihmėn e tharmit kanė pasur efekt mė tė madh sesa preparatet standarde tė pasura me antocianine, pasi ato kanė reduktuar formimin e pllakave aterosklerotike pėr 25%, shkruan revista Journal of Agricultural and Food Chemistry.

Duke qenė se si pasojė e aterosklerozės vdesin thuajse gjysma e evropianėve, kėto efekte tė shėndetshme tė substancave bioaktive, duhet tė nxirren nė treg sa mė shpejtė, ashtu qė tė jenė nė shfrytėzim tė gjerė. /Telegrafi/ >
Barbi
Barbi
Perparues
Perparues

Gjinia Gjinia : Female
Numri i postimeve Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja Vendndodhja : Ne ferr
Hobi Hobi : Librat kohet e fundit
Humor Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet Falenderimet : 121

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Keshilla mjekesie... Empty Re: Keshilla mjekesie...

Mesazh nga Barbi Sat Dec 05, 2009 10:58 am

Pėrzierja e mjaltit me kanellė, ilaē pėr kolesterolin
Ėshtė konstatuar se pėrzierja e mjaltit me kanellė shėron shumė sėmundje. Mjalti ėshtė prodhuar nė shumė vende tė botės. Ėeekly Ėorld Neės, revistė nė Kanadė ka pėrmendur listėn vijuese tė sėmundjeve qė mund tė shėrohen me mjaltė dhe kanellė sipas hulumtimit tė disa shkencėtarėve tė Perėndimit.
(Vėrejtje: Mjalti qė nuk ėshtė i valuar jep rezultate, kurse mjaltėi i pavluar apo i pasterizuar nuk jep rezultate tė nivelit tė dėshiruar)
Sėmundjet e zemrės: Pėrgatitet njė qull nga mjalti dhe pluhuri i kanellės, lyhet buka me tė, nė vend tė marmalatės dhe haet rregullisht pėr mėngjes. Ajo zvogėlon kolesterolin nė arterie dhe e shpėton pacientin nga ataku nė zemėr. Po ashtu, atyre qė tashmė e kanė pėrjetuar sulmin nė zemėr, nėse e marrin kėtė ilaē pėr ēdo ditė, do tė mund tė parandalojnė infarktet e tjera. Pėrdorimi i rregullt i ilaēet tė pėrmendur mė lart normalizon frymėmarrjen dhe forcon tė rrahurat e zemrės. Nė Amerikė dhe Kanada kanė trajtuar me sukses pacientėt dhe kanė konstatuar se pasi arteriet e vjetra dhe venat e humbnin fleksibilitetin e tyre dhe bllokoheshin, mjalti dhe kanella i rigjallėrojnė arteriet dhe venat dhe u kthenin fleksibilitetin (elsaticitetin).
Artriti: Pacientėt qė vuajnė nga sėmundja e artritit mund ta marrin kėtė ilaē pėr ēdo ditė, nė mėngjes dhe mbrėmje, njė gotė uji tė nxehtė me dy lugė mjaltė dhe njė njė lugė ēaji me pluhur kanelle. Nėse ata e marrin kėtė rregullisht, madje edhe artriti kronik mund tė shėrohet. Nė studimet e fundit tė kryera nė Universitetin e Kopenhagės, ėshtė konstatuar se kur mjekėt kanė trajtuar pacientėt e tyre me kėsi lloj ilaēi tė pėrzier (njė lugė mjaltė dhe gjysmė luge pluhur kanelle) para mėngjesi, ata kishin vėnė re se brenda njė jave nga 200 njerėz, 73 pacientėve krejtėsisht u kishin pushuar dhembjet dhe brenda njė muaji, shumica e pacientėve qė nuk kanė mundur tė ecin mė parė ose tė lėvizin pėrreth pėr shkak tė artritit, kanė filluar tė ecin pa ndier mė dhimbje.
Infeksionet e fshikėzės: Merri dy lugė ushqimi me pluhur kanelle dhe njė lugė ēaji mjaltė dhe vendosi nė njė ujė tė vluar –tė vakėt dhe pije atė. Ajo pėrzierje (ilaē) i shkatėrron mikrobet nė fshikėz (fshikėz urine).
Dhimbje dhėmbi: Pėrgatitet njė pastė nga njė lugė ēaji pluhur kanelle dhe pesė lugė ēaji mjaltė dhe vihen nė dhėmbin qė tė dhemb. Kjo procedurė mund tė aplikohet tri herė nė ditė, deri sa tė ndalet dhimbja e dhėmbit.
Kolesteroli: Dy lugė ēaji mjaltė dhe tri lugė ēaji pluhur tė kanellės , tė pėrzier nė 16 unca (njė uncė=28,35 gr.) nė ujė ēaji, t i jepet pacientit qė e ka tė rritur kolesterolin. Eshtė vėrejtur se ia zvogėlon nivelin e kolesterolit nė gjak 10% brenda 2 orėve. Siē u pėrmend, tek pacientėt qė vuajnė nga sėmundja e artritit, nėse pėrdoret tri herė nė ditė, shėrohet cilido lloj kolesteroli. Sipas informatave tė marra nė revistėn e pėrmendur, mjalti qė merret me ushqim ēon nė zvogėlimin e ankesave nga kolesteroli.
Ftohjet: Ata njerėz qė vuajnė nga ftohjet e zakonshme apo tė mėdha duhet ta marrin njė lugė tė vakėt me mjaltė me ¼ e lugės pluhur kanelle nė ditė nė kohėzgjatje prej 3 ditėsh. Ky proces–marrja e ilaēit nė kėtė mėnyrė do tė shėrojė shumicėn e ftohjeve kronike dhe do t i pastrojė sinuset.
Dhimbjet e barkut: Mjalti kur tė merret me pluhur kanelle, shėron dhimbjet e stomakut dhe gjithashtu e pastron stomakun nga ulcerat-ithatėt qė nga rrėnjėt.
Gazrat: Sipas studimeve tė bėra nė Indi dhe Japan, ėshtė konstatuar se, nėse mjalti merret me pluhur kanelle, zorrėt pastrohen prej gazrave.
Sistemi imun: Pėrdorimi i pėrditshėm i mjaltit me pluhur kanelle forcon sistemin imun dhe e mbron organizmin nga bakteret dhe sulmet virale. Shkencėtarėt kanė zbuluar se mjalti pėrmban vitamina tė ndryshme dhe hekur nė sasi tė mėdha. Pėrdorimi i vazhdueshėm i mjaltit forcon rruazat e gjakut pėr t i luftuar bakteret dhe sėmundjet virale.
Dispepsia- mostretja: Pluhuri i kanellės i spėrkatur nė dy lugė ēaji me mjaltė, qė merret para ushqimit, liron thartirėn dhe i tret ushqimet mė tė rėnda.
Mosmplakja (plakja e ngadalshme): Ēaji i pėrbėrė nga mjalti dhe pluhuri i kanellės, kur merren me rregull mund tė ndikojė nė mosmplakje. Merrni 4 lugė mjaltė, 1 lugė pluhur kanelle dhe 3 gota uji valoji ato pėr ēaj. Pije ¼ e gotės, 3-4 herė nė ditė. Atėherė, si rezultat i saj lėkurėn do ta kesh tė freskėt tė butė dhe jo tė rrudhėt e tė mplakur.
Puērat: Pasta e pėrbėrė nga tri lugė ēaji me mjaltėė dhe njė lugė ēaji me pluhur kanelle pėrdoret nė puērra para se tė biesh pėr tė fjetur dhe laji ato ditėn e nesėrme nė mėngjes me ujė tė nxehtė. Nėse e pėrdor pėr ēdo ditė pėr dy javė rresht, t i largon puērrat qė nga rrėnjėt e tyre.
Infektimet e lėkurės: Pėrdorimi i mjaltit dhe pluhurin e kanellės nė masė tė barabartė nė pjesė tė infektuara shėron ekzemėn-dermatitisin, qéretin (ringėorm) dhe tė gjitha llojet e infeksioneve.
Humbja e peshės: Pėrdorimi i pėrditshėm nė mėngjes gjysmė ore para mėngjesi-kafjalli me stomakun e zbrazėt dhe nė mbrėmje para fjetjes. Pi mjaltė dhe pluhur kanelle tė valuar nė njė gotė uji.
Nėse kėtė e pėrdor rregullisht, kjo ta zvogėlon peshėn, madje edhe personave mė tė trashur. Gjithashtu, pirja e kėsaj pėrzierje rregullisht nuk lejon tė akumulohet dhjamė-yndyrė, madje edhe nėse ai person merr kalori tė mėdha.
Kanceri: Nė studimet e fundit tė bėra nė Japoni dhe Australi, ėshtė zbuluar se kanceri nė stad tė lartė tė zhvillimit tė tij nė stomak dhe eshtra ėshtė shėruar me sukses. Pacientėt qė vuajnė nga kėto kancere tė tilla duhet tė marrin pėr ēdo ditė njė lugė ēaji mjaltė dhe njė lugė ēaji pluhur kanelle nė kohėzgjatje prej 30 ditėsh.
Lodhja: Nė studimet e fundit tė bėra, ėshtė konstatuar se pėrbėrja e sheqerit nė mjaltė ėshtė mė shumė ndihmėse se dėmtuese e fuqisė sė trupit. Qytetarėt e moshuar, tė cilėt marrin mjaltė dhe pluhur kanelle nė masė tė njėjtė janė mė vigjilent dhe fleksibil. Dr.Milton i cili e ka bėrė kėtė studim, thotė se gjysmė luge e ēajit me mjaltė, qė merret nė njė gotė uji dhe e spėrkatur me pluhur kanelle, kur merret pėr ditė dhe rreth orės 3 pas dite, kur vitaliteti i trupit fillon tė bjerė, ėshtė ilaē qė e rrit vitalitetin nė trup brenda njė jave.

Luleshtrydhja
E pasur me kripėra, pastruese e gjakut
Luleshtrydhja pėrmban glikozidet e hidhura, insulinėn, taninet, vitaminėn B, C dhe provitaminėn A, shumė minerale, ka pėrqindje tė lartė tė kripėrave tė kaliumit, sidomos nė gjethe, karotenoide, proteinė, pektinėn, holinėn etj. Nė rast se konsumatorėt e kanė tė vėshtirė nė periudha tė caktuara qė tė gjejnė luleshtrydhe nė treg, atyre u kėshillohet edhe pėrdorimi i lėngjeve tė frutave me luleshtrydhe, por qė nuk pėrmbajnė gaz.
1-Pastron gjakun
2-U rekomandohet anemikėve
3-Stabilizon nivelin e kolesterolit nė gjak
4-Rekomandohet edhe si lėng frutash i shtrydhur
Si pėrgatitet ēaji: Nė gjysmė litri ujė hidhen 100 ml. uthull. Nė pėrzierjen uthull-ujė zihen pėr gjysmė ore 50-60 gramė rrėnjė luleshtrydhe. Me lėngun e fituar bėhen shplarje tė gojės 2-3 herė nė ditė. Filizat e reja dhe majat e luleshtrydhes tė mbledhura nė fillim tė periudhės sė lulėzimit tė bimės, pėrdoren nė rastet e helmimeve ushqimore, nė ulēerėn e stomakut dhe tė dymbėdhjetėgishtorit (duodenit).

HURMA
Kuron gjendrėn tiroide dhe diarrenė kronike
Nė mjekėsinė popullore pėrdoren pothuajse tė gjitha pjesėt e bimės, fruta, gjethet, degėt.
Fruta e hurmės ėshtė e shijshme dhe pėlqehet nga tė gjithė; pėrdoret e freskėt, e thatė, pėrgatitet reēel, marmelatė, alkool, raki dhe ėmbėlsira tė ndryshme. Fruta pėrmban rreth 17% sheqer kur ėshtė e freskėt dhe 62% kur thahet. Pėrmban vitamina A dhe C, proteina, yndyrna, kripėra minerale, si hekur, sasi tė konsiderueshme taninė etj. Hurmat kanė gjetur pėrdorim tė mirė nė luftimin e sėmundjes sė anemisė, dobėsimit tė pėrgjithshėm tė organizmit pas kalimit tė ndonjė sėmundje. Nė kėto raste pėrdoret mjekimi me hurma: Ēdo ditė konsumohen 6- 15 kokrra tė tejpjekura rreth njė orė para ose pas ushqimit. Mjekimi vazhdon 15 ditė deri nė 25 ditė. Hurmat kanė dhėnė rezultate tė mira nė luftimin e sėmundjeve tė aparatit tretės, tė cilat shoqėrohen me diarre (me tė dala tė shpeshta jashtė). Mjekimi me hurma u bėn mirė edhe atyre qė vuajnė nga diarreja kronike. Edhe mjaft tė sėmurė nga gjėndra tiroide (fryerja e gushės), kanė pasur pėrmirėsime tė dukshme pas pėrdorimit me bollėk nė racionin ditor tė frutave tė hurmės. Farat e hurmės kanė gjetur pėrdorime nė dhimbjet shumė tė forta tė barkut. Pėr kėtė kėshillohet: Merren 20-30 gram fara dhe pasi shtypen e shtrydhen, lėngu i pėrfituar zihet pėr 20-30 sekonda dhe pihet i ngrohtė >
Barbi
Barbi
Perparues
Perparues

Gjinia Gjinia : Female
Numri i postimeve Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja Vendndodhja : Ne ferr
Hobi Hobi : Librat kohet e fundit
Humor Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet Falenderimet : 121

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Keshilla mjekesie... Empty Re: Keshilla mjekesie...

Mesazh nga Barbi Sat Dec 05, 2009 11:00 am

Vajrat eterikė tė shtatė bimėve, sėmundjet qė kurojnė

Vajrat eterikė tė pėrftuar nga bimė tė ndryshme kanė dhėnė rezultate tė mira nė kurimin e disa sėmundjeve. Kėto vajra bimorė janė tė pasur me shumė lėndė ushqyese dhe kuruese dhe nė sajė tė pėrbėrjes sė tyre kanė specifikat e veta nė trajtimin e sėmundjeve. Mė poshtė paraqiten vajrat eterikė tė nxjerrė nga shtatė bimė dhe pemė tė njohura, tė cilėt kanė gjetur njė pėrdorim tė gjerė nė mjekėsinė popullore. Pėrveē rėndėsisė qė kanė vajrat eterikė nė organizmin e njeriut, ju do tė njiheni edhe me mėnyrėn e pėrdorimit dhe pėrgatitjes sė tyre.
Vaji i trėndafilit tė egėr
Jo vetėm frytet e bimės, por edhe vaji qė nxirret prej gjetheve tė saj ndihmon nė kurimin e sėmundjeve. Rezultate tė shkėlqyera vaji i trėndafilit tė egėr jep nė shqetėsimet e tėmthit dhe rrit sasinė e lėngut nė tė. Gjashtė deri nė shtatė pika tė vajit hidhen nė gjysmė gote me ujė dhe pihet ēdo mėngjes. Vaji kėshillohet tė pėrdoret edhe nė qetėsimin e dhimbjeve menstruale. Shumė i rėndėsishėm ėshtė vaji i bimės nė shėrimin e plagėve kur shoqėrohen me hemorragji. Nė pėrbėrje tė vajit ekziston njė substancė qė mundėson mpiksjen e gjakut dhe ndalon hemorragjinė. Nė kėto raste lyerja e plagės tri herė nė ditė ėshtė shumė e rėndėsishme. Trėndafili i egėr ose Rosa canina, siē quhet nė latinisht, ėshtė njė bimė qė mund tė gjendet kudo ku ka shkurre dhe ka njė pėrhapje tė gjerė nė tė gjithė vendin. Kjo bimė mund tė lulėzojė vetėm njė herė nė vit nė muajin qershor. Frytet e saj janė tė vetmet pjesė tė bimės qė shėrbejnė pėr kurimin e sėmundjeve.
Vaji i lajthisė
Frutat e lajthisė pėrmbajnė rreth 60 pėr qind vaj, albuminė dhe pak sheqerna. Thelbi i saj ėshtė i pasur nė kripėra minerale si dhe vitamina A, B1, B5, C, PP etj. Nga druri i lajthisė nxirret njė vaj eterik, qė pėrdoret kundėr dhimbjeve tė dhėmbėve; pėr kėtė do tė mjaftonin disa pika mbi dhėmbin e sėmurė. Gjithashtu, ky vaj ka dhėnė rezultate tė mira pėr luftimin e krimbave askaride. Me pėrdorim tė jashtėm jep efekt kundėr thumbimeve tė insekteve. Lajthitė pėrdoren me rezultate tė mira dhe rekomandohen pėr organizma tė dobėsuar dhe anemikė, si dhe pėr gratė me barrė. Nuk kėshillohet pėrdorimi i lajthive pėr ata qė vuajnė nga stomaku dhe nga dispepsia (tretje me vėshtirėsi e ushqimit dhe me dhimbje tė aparatit tretės.) Lėvorja e rrėnjės ka veti antipiretike. Pjalmi i luleve ėshtė pėrdorur kundėr epilepsisė (sėmundjes sė tokės). Gjethet e lajthisė kanė veprim qetėsues nė dhimbjet dhe infeksionet e zorrėve dhe pėrdoren kundėr diarresė, meqenėse ato pėrmbajnė lėndė tanike.
Vaji i ullirit
Nė mjekėsinė popullore vaji i ullirit pėrdoret gjerėsisht pėr vlerat e larta dietike dhe mjekėsore. Vaji i ullirit me ngjyrė, aromė dhe erė specifike, nė tė cilėn janė tė ruajtur vitaminat me rėndėsi, acidet yndyrore esenciale dhe antioksidantėt, posedon njė rol tė madh. Pėr ēdo pikė tė vajit tė ullirit i marrim mbi 30 pėrbėrės, tė cilėt na mbrojnė nga sėmundjet e zemrės, mplakja e hershme dhe shumė sėmundje tjera. Ai pėrmban acide yndyrore tė pangopura, mė sė tepėrmi acidit oleinik, i cili pėrmban 55-83 pėr qind tė acideve yndyrore tė pėrgjithshme, tė cilėt nė mėnyrė pozitive veprojnė nė metabolizmin e yndyrave nė mėlēi, rregullojnė kolesterolin, e mbrojnė zemrėn, gjė qė pakėson mundėsinė e prekjes nga sėmundjet e ngurtėsimit tė enėve tė gjakut, infarkt, tromboza dhe rregullojnė tensionin e gjakut. Pėr kėtė vaji i ullirit nuk duhet t i mungojė dietės suaj ditore. Vaji i ullirit tretet mirė dhe rekomandohet pėr sėmundjet e mėlēisė, ėshtė qetėsues dhe pakėson dhimbjet. Ndihmon nė nxjerrjen e gurėve tė fshikėzės sė tėmthit. Edhe nė krizat e veshkave, vaji i ullirit qetėson dhimbjet dhe lehtėson rėnien e gurėve nga veshkat. Nė mjaft raste ka dhėnė rezultate tė mira kundėr ulcerės sė stomakut.
Vaji i arrave tė kokosit
Vaji i arrave tė kokosit ėshtė njė shpresė e re pėr tė gjithė ata persona qė vuajnė nė ditėt e sotme nga hipotiroidja, pra funksioni i ulėt i tiroides. Nuk mund tė kuptohen lehtė problemet qė shfaq hipotiroidja, por nė momentin kur njė person qė vuan nga kjo sėmundje fillon tė trajtohet mė vajin e arrės sė kokosit, e vė re shumė lehtė ndryshimin qė ndodh nė gjendjen e tij shėndetėsore. Pėrdorimi i vajit tė arrave tė kokosit nė kėmbim tė atyre ushqimeve qė pėrmbajnė sasi tė larta yndyrash dhe karbohidratesh, si sheqeri, patatet, apo ushqime tė tjera me indeks tė lartė glicemie, shfaq njė diferencė tė dallueshme nė balancimin hormonal, stabilizimin e trupit dhe energjinė e pėrgjithshme trupore. Problematike ėshtė gjendja kur tiroidja ka shfaqur probleme tė hershme dhe nuk ėshtė bėrė asnjė pėrpjekje pėr tė rregulluar funksionin e saj. Pasi edhe pse ėshtė e shėrueshme dhe e trajtueshme, mbetet njė sėmundje qė duhet trajtuar pėr njė kohė mė tė gjatė, sesa nė rastet kur trajtimi bėhet nė njė fazė tė hershme. Por trajtimi me vajin e arrave tė kokosit dhe duke zbatuar njė dietė tė shėndetshme kėto simptoma mund tė reduktohen.
Vaji i hudhrės
Thelpinjtė e hudhrės pėrmbajnė fitoncide qė pėrbėhen nga vajrat eterikė dhe derivatet e sulfuruara (si alicinė, aliinė etj.), tė cilat kanė veti tė vrasin mikrobet ose tė ndalojnė zhvillimin e tyre; nė sasi tė vogla, hudhra pėrmban edhe acid nikotinik, vitaminė A, B, C, biotinė, sheqerna, mucilagje, pektina, proteina, yndyra, enzime tė ndryshme, si dhe lėndė radioaktive dhe jod. Hudhra gjen njė pėrdorim tė gjerė nė sėmundjet e aparatit tretės (stomak-zorrė); ajo qetėson spazmat (ngėrēet) e zorrėve, dezinfekton aparatin tretės dhe vret ose ndalon zhvillimin e mikrobeve patologjike qė sjellin ērregullime nė veprimtarinė e aparatit tretės. Ndihmon nė normalizimin e prodhimit tė lėngjeve tretėse dhe shton prodhimin e tėmthit. Pėrdoret kundėr parazitėve tė zorrėve (kundėr oksiureve); ndihmon nė zhdukjen e gazeve. Nė sajė tė jodit qė pėrmban, hudhra pėrdoret pėr uljen e tensionit (tė ngritur tė gjakut), kundėr sklerozės (dėmtim tė artereve tė mėdha e mesatare qė karakterizohet nga grumbullimi i kolesterolit dhe materialit lipoid nė shtresėn e brendshme tė tyre); pėrdoret edhe kundėr shtrėngimeve tė zemrės. Hudhra pėrdoret edhe nė sėmundje tė aparatit tė frymėmarrjes. Vajrat eterikė, duke u eliminuar nėpėrmjet frymėmarrjes, nga njėra anė vrasin mikroorganizmat qė ndodhen nė rrugėt pėrkatėse dhe, nga ana tjetėr, ndihmojnė nė nxjerrjen e gėlbazės. Nė sajė tė antibiotikėve qė pėrmban, hudhra pėrdoret edhe pėr parandalimin e infeksionit dhe pėr mjekimin e plagėve tė infektuara.
Vaji i sherbelės
Sherbela rritet kryesisht nė shpate gėlqerore, nė kullota, nga zona e ulėt e deri nė atė sub-alpine. Gjethet e saj pėrmbajnė vaj esencial 2 pėr qind, saponinė, alkaloide, lėndė regjėse, rrėshirė. Vaji esencial pėrbėhet nga 40-47 pėr qind tujon, borneol, cimol, kamfor, pinen, dipenten, linalool. Nė gjethe janė gjetur edhe acid fumarik, glukozė dhe pentozė, vitamina B1 e C, lėnda e hidhur e quajtur pikrosalvinė, fitoncide me veti baktericide, enzimė. Nė mjekėsi ekstrakti i fituar nga gjethet, pėrdoret si mjet pėr pakėsimin e djersės. Ai merret nė formė ekstrakti tė lėngėt njė deri tre gramė nė ditė, nė formė infuzi katėr lugė kafeje. Ndėrsa ēaji i pėrftuar nga zierja e bimės pėrdoret pėr pastrimin e gjakut, kundėr djersitjes gjatė natės. Pėrqindje mė e lartė vaji esencial nga gjethet e sherbelės mjekėsore mund tė pėrfitohet para lulėzimit tė saj.
Vaji i farės sė zezė
Fara e zezė pėrmban vaj acidik tė pangopur, vaj me eter, vitamina dhe njė sėrė substancash tė tjera tė domosdoshme pėr organizmin. Tashmė ėshtė vėrtetuar se vaji acidik i pangopur qė pėrmban fara e zezė ndikon pozitivisht mbi metabolizmin e trupit, rrit imunitetin dhe ndalon alergjinė. Veēoritė e vajrave acidikė tė pangopur: Ndihmojnė metabolizmin e trupit; nevojiten nė rritjen, zhvillimin dhe rinovimin e qelizave; ndihmojnė nė zhvillimin e hormoneve dhe nė formimin e njė sistemi nervor dhe hormonal-mbrojtės tė shėndetshėm; pengojnė shtimin e substancave qė dėrgojnė sinjale alergjike; ndalojnė qelizat mbrojtėse (imunitare) tė punojnė mė shumė se ē duhet; kolesterolin nė gjak e kthejnė nė nivelet normale; pengojnė bllokimin e damarėve duke rregulluar strukturėn e tyre dhe njėkohėsisht shpejtėsinė e qarkullimit tė gjakut; ulin tensionin dhe reduktojnė rrezikun e ashpėrsimit tė damarėve dhe infarktit nė zemėr; ndihmojnė nė pėrmirėsimin e shpejt tė plagėve. Trupi i njeriut nuk i prodhon kėto vajra dhe ėshtė i detyruar t i marrė nga jashtė, 1 gram vaj i farės sė zezė ėshtė i mjaftueshėm pėr nevojat ditore.
Vajrat me eter si nigellon dhe alfa-pinen zgjerojnė rrugėt e frymėmarrjes, lehtėsojnė kollitjen, pengojnė qelbėzimin dhe ndalojnė dhimbjen. Nėse pėrdoren rregullisht ulin sheqerin nė gjak.

box
Acidet yndyrore Omega-3 dhe Omega-6, ku ndryshojnė
I rėndėsishėm raporti mes dy llojeve tė yndyrnave

Nė 15 vitet e fundit janė bėrė ndryshime nė tipat e yndyrės qė ne konsumojmė. Nė veēanti, marrjet tona nė ushqime tė acideve Omega-6 (drithėra dhe luledielli) dhe i acideve trans-yndyrore (ushqime tė skuqura dhe margarinė) janė rritur, ndėrsa marrjet tona tė yndyrave (gjalpė) dhe tė acideve yndyrore Omega-3 (salmon dhe sardele) janė ulur. Ky ndryshim nė konsumin e acideve yndyrore mund tė luajė njė rol nė zhvillimin e alergjive te fėmijėt dhe nė rritjen e rrezikut pėr astmė. Prandaj, marrja e acideve yndyrore Oomega-6 dhe trans-yndyrore duhet tė jetė nė minimum. Acidet yndyrore Omega-3 janė tė pėrfshirė nė uljen e sintezės sė leukotrieneve, nė frenimin e sintezės sė prostaglandinave E2 dhe rregullimin e rritjes sė qelizave malinje. Acidet yndyrore Omega-3 mund tė gjenden nė vajin e peshkut, peshkun dhe frutat e detit, sojėn, vajin e farave tė lirit dhe zarzavatet me gjethe. Nuk ka aq shumė rėndėsi sasia e acideve yndyrore omega-3 se sa raporti i acideve yndyrore Omega-6 me Omega-3. Acidet yndyrore Omega-6 gjenden nė vajin vegjetal, margarinėn, majonezė dhe ushqimet e pėrpunuara me vaj. Ne duhet tė ushqehemi 4 deri 10 herė mė shumė me acide yndyrore Omega-3 nė krahasim mė acidėt yndyrorė Omega-6. >
Barbi
Barbi
Perparues
Perparues

Gjinia Gjinia : Female
Numri i postimeve Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja Vendndodhja : Ne ferr
Hobi Hobi : Librat kohet e fundit
Humor Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet Falenderimet : 121

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Keshilla mjekesie... Empty Re: Keshilla mjekesie...

Mesazh nga Barbi Sat Dec 05, 2009 11:01 am

Lulet e pjeshkės shėrojnė dhimbjet nga bajamet

Shumica prej nesh e ka provuar se ēfarė do tė thotė tė tė dhembin bajamet. Nė tė shumtėn e rasteve ato shkaktohen nga sėmundje tė tjera, siē ėshtė gripi ose ftohja. Megjithatė, nuk duhet tė shqetėsohemi, pasi mjekėt popullorė e kanė gjetur kurėn e kėsaj sėmundjeje. Shkenca dhe mjekėsia kanė vėrtetuar se ēaji me lulet e pjeshkės ndihmon nė shėrimin e bajameve. Pėr pėrgatitjen e mjekimit tė inflamacionit tė bajameve, nevojiten 15 deri 30 gramė lule pjeshke, qė mė pas duhen zier nė 500 ml ujė. Kjo masė pihet nė formė ēaji ose pėrdoret si gargarė. Pėr kėtė qėllim pėrdoret edhe pluhuri i luleve tė thara e tė imtėsuara tė pjeshkės, i cili merret me majė tė lugės pėr ēdo pėrdorim. Ēaji i pjeshkės ėshtė kura popullore mė efikase nė shėrimin e inflamacionit tė bajameve.
Akull pėr nervin shiatik
Rreth 90 pėr qind e rasteve tė tė sėmurėve, qė vuajnė nga dhembjet e nervit shiatik mund tė lehtėsohen me anė tė masazheve dhe mėnyrave tė tjera popullore. Vetėm 10 pėr qind e tyre kėrkojnė ndėrhyrje tė domosdoshme kirurgjikale. Kėto janė raste kur i sėmuri vuan qė prej 6 muajve nga kėto dhimbje ose mund ta ketė lėnė pas dore mjekimin. Pėr pėrmirėsimin e dhimbjeve tė shpinės dhe nervit shiatik, ekzistojnė kura dhe ēajra tė ndryshme tė rekomanduara nga mjekė popullorė. Njė nga mėnyrat mė tė suksesshme qė ka dhėnė rezultate nė lehtėsimin e dhimbjeve ėshtė bėrja e masazheve me vaj dhe akull. Masazhet duhet tė bėhen ēdo ditė pėr 30 minuta ēdo seancė, pėr 15 ditė. Njė tjetėr mėnyrė pėr tė lehtėsuar dhimbjet e nervit shiatik pėrdoren koret e shelgut, gjethe dhe sythe mėshtekne, lulet e shtogut, lulet e blirit, si dhe gjethet e hithrės dhe kėputje.
Bima e lirit
Bima e lirit ėshtė ndėr mė tė njohurat qė ka dhėnė rezultate nė mjekimin e plagėve, edhe kur ato shoqėrohen me qelb dhe kore. Pėr kėtė qėllim pėrdoren farat e bimės, tė cilat janė tė pasura me mucilagjene, pektinė, vaj, enzima. Pėr pėrgatitjen e brumit me farat e lirit kėshillohet qė mė parė tė njomen me ujė tė ngrohtė dhe tė valohen derisa pėrzierja tė kthehet nė brumė. Masa e pėrftuar mbėshtillet nė njė fasho dhe vendoset mbi plagė. Ky mjekim ndihmon nė qetėsimin e dhimbjeve, por edhe nė lėngėzimin e daljen e qelbit. Njė mėnyrė tjetėr ėshtė edhe larja e pjesės sė infektuar disa herė nė ditė me lėngun e pėrftuar nga gjethet e bimės. Farat e lirit, nė sajė tė mucilagjeneve, qė kanė nė cipėn e jashtme, bėjnė tė mundur zgjerimin e zorrėve dhe ndihmojnė nė daljen jashtė tė lėndėve tė panevojshme. Ēaji i pėrftuar prej bimės ka dhėnė efekte pozitive nė kurimin e kapsllėkut pa acaruar aparatin tretės.

Komposto molle pėr zorrėn e trashė
Lėngu i mollės bėn mirė pėr tretjen, si dhe pėr tė shmangur problemet me jashtėqitjen. Ata qė kanė probleme me zorrėn e trashė duhet tė pinė nga njė herė nė ditė nga njė gotė komposto frutash. Tė sėmurėt ėshtė mirė qė larjen ta bėjnė nė vaskė nė pozicionin ulur, duke i shtuar ujit lėvore tė bungut dhe kamomil. Por, pėr t u shėruar nga infeksionet nė zorrė duhen ngrėnė qepė dhe hudhra tė freskėta. Mėlmesa me pėrbėrje tė barishteve natyrore qė pėrgatitet e bluar, ka hekur dhe e pėrmirėson shėndetin e tė sėmurėve. Pėrdorimi i kėsaj mėlmese krijon lirimin e kapsllėkut. Mėlmesa e tillė nuk duhet tė pėrvėlohet, por tė qitet nė supė apo nė gjellė ashtu e “gjallė” tė pėrzihet dhe tė hahet. Ngrėnia e njė molle tė ėmbėl para ushqimit liron zbrazjen e zorrėve. Ata qė kanė zorrė pėrtace duhet tė pinė rregullisht tri herė nė ditė nga njė gotė lėng molle para ushqimit.

Bari qė kuron sėmundjen e sheqerit
Bari i kinfushės nė bujqėsi konsiderohet si njė prej barėrave tė kėqija dhe vėshtirėson punėn e fermerit. Por nė mjekėsinė popullore, pėr shkak tė elementėve kurativė qė ajo pėrmban, jep njė ndihmesė tė madhe nė shėrimin e sėmundjeve tė ndryshme. Njė rol tė rėndėsishėm luajnė lulet e bimės nė lehtėsimin e sėmundjes sė sheqerit. Kjo sėmundje karakterizohet nga ērregullimi nė kėmbim tė karbohidrateve, si pasojė e pamjaftueshmėrisė sė prodhimit tė insulinės. Kjo sjell ngritje tė sasisė sė sheqerit nė gjak dhe nxjerrjen e tij me anė tė urinės. Nė kėtė rast mjekėt popullorė kėshillojnė pirjen e ēajit tė pėrftuar nga lulet e bimės 2 herė nė ditė. Nė sajė tė heterocideve tė hidhura dhe tė substancave tė tjera qė ajo pėrmban, bari pėrdoret pėr tė shtuar lėngun e stomakut dhe pėr tė pėrmirėsuar oreksin. Rezultate mjaft tė mira kjo bimė jep edhe pėr tė lehtėsuar dhimbjet e stomakut. >
Barbi
Barbi
Perparues
Perparues

Gjinia Gjinia : Female
Numri i postimeve Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja Vendndodhja : Ne ferr
Hobi Hobi : Librat kohet e fundit
Humor Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet Falenderimet : 121

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Keshilla mjekesie... Empty Re: Keshilla mjekesie...

Mesazh nga Barbi Sat Dec 05, 2009 11:02 am

Ja 7 ushqimet qė tė mbajnė tė ri

Ushqimi ėshtė faktori kryesor qė ndikon pėr tė pasur njė jetė tė gjatė dhe tė shėndetshme. Nė qoftė se doni tė gėzoni “rininė e pėrjetshme” dhe tė shtoni numrin e viteve tė jetės suaj, atėherė duhet tė dini se cilat janė ushqimet e njė jete mė tė gjatė dhe nė harmoni me natyrėn. Pjesa mė e madhe e shqiptarėve, sidomos pas viteve 90, kanė vuajtur pėrherė nga mbipesha dhe obeziteti, tė cilat nuk janė vetėm njė problem estetik, por edhe njė faktor rreziku pėr shumė sėmundje. Shqiptarėt, tashmė tė ndėrgjegjėsuar nė lidhje me problemet qė shkakton mbipesha dhe obeziteti pėr shėndetin, kanė ndjerė nevojėn e korrigjimit tė kėtij problemi, duke u konsultuar me dietologė dhe duke iu drejtuar qendrave distike. Dietologėt tregojnė se cilat janė ushqimet mė tė shėndetshme dhe se si duhen pėrdorur ato. Ndėr kėto ushqime mund tė pėrmendim vajin e ullirit, peshkun, kosin, ēokollatat, verėn, bajamet dhe lajthitė etj. E pėrbashkėta e kėtyre ushqimeve ėshtė se ato pėrmbajnė nė sasi tė konsiderueshme edhe pėrbėrės antioksidues, tė cilėt pengojnė veprimtarinė e radikaleve tė lira nė trupin e njeriut. Kėto radikale tė lira kanė aftėsinė tė shkatėrrojnė njė sėrė qelizash qė duhen pėr funksionimin normal tė organizmit. Tė tėra kėto ushqime qė pėrmendėm janė ushqime tė domosdoshme pėr organizmin e njeriut dhe qė pėrmbajnė shumė vlera ushqyese, qoftė nė nivel makro, qoftė mikro. Por qė, sigurisht, gjatė konsumit tė kėtyre ushqimeve, duhet tė jemi tė kujdesshėm pėr tė mos tejkaluar sasitė e domosdoshme. Vaji i ullirit ėshtė i pasur me vitamina A dhe E, si dhe me pėrbėrės tė grupit tė fenolėve qė veprojnė si antioksidues dhe ndihmojnė nė eliminimin e radikaleve tė lira. Peshku dhe kosi janė njė burim shumė i mirė proteinash pėr organizmin. Peshku ėshtė gjithashtu edhe njė burim kryesor i acideve yndyrore esenciale omega 3, tė cilat organizmi i njeriut nuk arrin t i sintetizojė vetė, por i merr tė gatshme nga ushqimet. Konsumi i peshkut ndihmon nė uljen e sasisė sė kolesterolit tė keq, si dhe nė parandalimin e sėmundjeve tė ndryshme kardiovaskulare. Pėr sa i pėrket kosit, pėrveēse njė burim shumė i mirė proteinash dhe kalciumi, ėshtė edhe njė burim shumė i mirė me pėrbėrės probiotikė qė ndihmojnė nė rregullimin e florės bakteriale nė organizėm, ē ka sjell njė funksionim tė mirė tė aparatit tretės. Por, mes kėtyre ushqimeve, ka edhe nga ato qė duhen mbajtur nėn kontroll pėr tė mos e parė veten me disa kilogramė mė shumė. Vera, ēokollata hyjnė nė grupin e ushqimeve qė duhet t i konsumojmė nė mėnyrė tė kontrolluar. Ato pėrmbajnė disa pėrbėrės tė grupit tė fenolėve qė shėrbejnė si antioksidues shumė tė mirė, por nga ana tjetėr janė ushqime kalorike dhe qė konsumi me tepri shkakton njė masė kalorie tė tepruar nė organizėm, ēka ēon nė depozitimin nė masė dhjamore. Lajthitė dhe bajamet ose frutat e thata, gjithashtu, hyjnė nė grupin e ushqimeve qė duhet tė konsumohen me kujdes pa i tejkaluar sasitė, pasi megjithėse janė njė burim shumė i mirė proteinash, acidesh yndyrore tė pangopura, vitaminash (E, B6, etj.) kripėrash minerale (hekur, magnez, kalcium etj.),janė gjithashtu ushqime plot kalori, qė depozitohen nė masė dhjamore nėse konsumohen me tepri. Konsumi i tyre nė sasira tė vogla, ka aftėsi shumė tė mira antioksiduese, tė rregullatorit tė sasisė sė glicemisė nė gjak, si dhe tė nivelit tė kolesterolit. Pra, tė tėra kėto ushqime janė tė domosdoshme pėr organizmin, por tė konsumuara nė sasi tė kontrolluara.
1.Vaji i ullirit
Katėr dekada mė parė, kėrkime nga studimi i kryer nė shtatė shtete, tregoi se vaji i ullirit ėshtė pėrgjegjėsi pėr rastet e pakta, pėr sėmundjet e zemrave dhe tė kancerit nė ishullin grek tė Kretės. Tani, ne dimė se vaji i ullirit pėrmban polifenol, njė antioksidant tė fortė qė parandalon sėmundje tė ndryshme nė moshė tė madhe.
2.Vera
Tė pish alkool, do tė thotė t u hapėsh dyert sėmundjeve tė zemrės. Tė gjitha pijet alkolike sjellin probleme, pėrveē verės sė kuqe, e cila ėshtė vėnė nė qendėr tė studimeve. Vera e kuqe pėrmban resveratol, njė substancė e cila, pas studimeve tė bėra te kafshėt, tregoi se mund tė aktivizojė gjene qė ngadalėsojnė plakjen e qelizave.
3.Boronicat
Nė njė studim tė gjerė tė publikuar nė vitin 1999, kėrkimet e bėra nga Universiteti i Taftit, nxorėn nė dritė faktin se minjtė e ushqyer pėr njė periudhė kohe me boronica, jetuan mė gjatė se tė tjerėt, pėr njė kohė tė barabartė me 10 vite njerėzore. Pėrbėrėsit e boronicės ulin oksidimin e dėmshėm dhe pėrmirėsojnė deficitet qė nė memorie.
4.Peshku
Tridhjetė vjet mė parė filluan studimet rreth numrit tė vogėl tė rasteve me sėmundje tė zemrės te inuitėt, banorė tė lindur tė Alaskės. Arsyeja ishte e thjeshtė: Konsumimi i madh i peshkut. Te peshku gjendet me sasi tė bollshme acidi yndyror omega-3, qė ndihmon nė uljet e dėmeve qė sjell kolesteroli nė arterie dhe mbron zemrėn nga ritmet anormale.
5.Kosi
Nė vitet 1970, ish-Republika Sovjetike e Gjeorgjisė, mburrej me faktin se kishte mė shumė 100-vjeēarė pėr frymė tė populltės se nė ēdo rajon tjetėr tė botės. Koha nxori nė dritė sekretin: Konsumimi i madh i kosit. Kosi ėshtė pasur me kalcium dhe me “baktere tė mira”, qė ulin rrezikun e ostoperozės dhe tė sėmundjeve nė moshėn e tretė.
6.Bajamet
Studimet e bėra nga “Ithtarėt e Ditės sė Shtatė”, njė sekt fetar qė predikon edhe jetėn e shėndetshme dhe dietat vegjetariane, tregojnė se ata qė konsumojnė rregullisht bajame, lajthi apo arra, pėrfitojnė 2.5 vjet jetė mė shumė sesa ajo qė do tė jetonin nėse nuk do tė ushqeheshin me to. Sekreti? Numri i lartė i vitaminave dhe mineraleve te kėto ushqime.
7.Ēokollata
Popullata e fisit Kuna, nė ishujt San Blas, nė brigjet e Panamasė kanė njė numėr nėntė herė mė tė ulėt tė rasteve me sėmundje tė zemrės se nė krejt pjesėn tjetėr tė brigjeve panamaiane. Arsyeja? Ata konsumojnė shumė lėngje me bazė ēokollatėn, ēka pėrmirėson ndjeshėm qarkullimin e gjakut, ul rrezikun pėr tensionin e lartė dhe tė diabetit tė tipit 2. >
Barbi
Barbi
Perparues
Perparues

Gjinia Gjinia : Female
Numri i postimeve Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja Vendndodhja : Ne ferr
Hobi Hobi : Librat kohet e fundit
Humor Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet Falenderimet : 121

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Keshilla mjekesie... Empty Re: Keshilla mjekesie...

Mesazh nga Sponsored content


Sponsored content


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Faqja 1 e 2 1, 2  Next

Mbrapsht nė krye

- Similar topics

 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi