Fetuset shohin qė nė barkun e nėnės
Faqja 1 e 1
Fetuset shohin qė nė barkun e nėnės
Pėrshėndetje i dashur, a ėshtė errėsirė atje?. Lexuesve si Jackie 31337, i cili e ka bėrė njė pyetje tė tillė kur ajo ishte njė fėmijė i vogėl, shkencėtarėt nuk dinė ti japin njė pėrgjigje. Nėse ata duan tė mėsojnė se ēfarė mund tė shohė njė fetus pėr tė mos pėrmendur se ēėshtė nė gjendje tė nuhasė, dėgjojė, shijojė dhe prekė, ata duhet tė shkojnė direkt tek burimi.
Fatkeqėsisht, fėmijėt e palindur nuk janė komunikuesit mė tė mėdhenj tė botės.
Pėr tė gjetur pėrgjigjet, kėrkuesit studiojnė fetuset e kafshėve apo foshnjave tė sapolindura qė pėrfundojnė nė inkubator pėr shkak tė lindjes sė parakohshme.
Ajo se ēfarė kanė parė shkencėtarėt nga eksperienca e fetuseve dhe zhvillimit tė tyre, jo vetėm qė siguron njė informacion mė tė madh pėr mėnyrėn e perceptimit tė trupit tė njeriut, por ndihmon gjithashtu dhe shanset tona pėr tė arritur njė jetė tė shėndetshme dhe normale.
Pėrmes studimit tė kafshėve, rezultatet tregojnė se nuk ndryshojnė shumė nga njė vertebror tek njė tjetėr. Shqisa e parė qė fetuset pėrfitojnė ėshtė prekja, pastaj fitojnė shqisėn e tė shijuarit dhe nuhatjes. Aftėsia pėr tė dėgjuar zhvillohet e katėrta. Ndėrsa nė fund, kjo nuk ka shumė dyshime zhvillohet shqisa e tė parit.
Njerėzit janė nga tė paktat specie qė mund tė shohin pėrpara se tė lindin. Jo se ka ndonjė gjė tė madhe pėr tė parė. Pėrgjigjja e shkurtėr pėr pyetjen e Jackie 31337 ėshtė: Po, ėshtė errėsirė. Ata mund tė tė thonė ndryshimin e vėrtetė mes turbullirės dhe errėsirės. Kjo ėshtė ajo qė ata mund tė shohin, nėse njė ditė nėna do tė hiqte rrobat pėr tiu ekspozuar rrezeve tė diellit nė njė ditė tė bukur, thotė Uilliam Fifer, Ph.D., dhe drejtori i laboratorit tė zhvillimit tė fetusit nė universitetin e Kolumbias.
Shkencėtarėt kanė arritur tė shikojnė fetuse qė tė kthejnė kokėn nė krahun tjetėr tė dritės, shtoi mė tej Fifer. Ndėrsa kanė vėnė re gjithashtu se valėt e trurit tė foshnjave tė lindura parakohe marrin sinjale nga drita apo njė ndryshim pamjeje. Shikimi nė kėtė faqe nuk mund tė quhet njė shqisė e vėrtetė, por mjafton pėr tė vėrtetuar faktin se ajo ėshtė zhvilluar nė pjesėn mė tė madhe tė saj.
Duhet thėnė se shqisat nuk funksionojnė si njė ēelės neurologjik qė fiket dhe ndizet. Ajo ėshtė mė shumė si njė muskul qė ndėrtohet me shumė punė. Duhet ta ushtrosh qė ti pėrfitosh rezultatet. Sa mė shumė punon me to, aq mė shumė lidhje nervore krijohen dhe shqisa pėrmirėsohet. Por nėse nuk i pėrdor, atėherė mund ti humbasėsh ato, nė kuptimin figurativ tė fjalės. Tė duhet njė stimulim shqisor i ēfarėdollojshėm apo lidhjeje nervore, thotė Fifer.
Kotelet qė lindin tė verbra, pas lindjes nuk e zhvillojnė kurrė shqisėn e tė parit. Por stimulimi i shqisave ėshtė i rėndėsishėm dhe nė disa aspekte tė tjera, pasi ndihmon fetusin tė mėsojė. Pėr shembull, embrionet e rosave cicėrojnė pėrpara se tė dalin nga veza. Ndėrsa bėjnė diēka tė tillė, mėsojnė tė njohin zėrin e species sė tyre.
Njė kėrkues i quajtur Gilbert Gottlieb arriti tė zbulojė se, nėse embrioni i rosės nuk e bėn diēka t tillė para se tė dalė nga veza, ajo nuk do tė jetė nė gjendje tė dallojė njė kakarisje pule nga ajo e nėnės sė saj, thotė Jeffery Alberts, Ph.D., profesor i psikologjisė nė universitetin e Indianės. Atyre u duhet tė dėgjojnė veten brenda nė vezė pėr tė vetėstimuluar sistemin e tyre tė dėgjimit dhe kėshtu arrijnė zhvillimin e plotė tė tyre.
Fatkeqėsisht, fėmijėt e palindur nuk janė komunikuesit mė tė mėdhenj tė botės.
Pėr tė gjetur pėrgjigjet, kėrkuesit studiojnė fetuset e kafshėve apo foshnjave tė sapolindura qė pėrfundojnė nė inkubator pėr shkak tė lindjes sė parakohshme.
Ajo se ēfarė kanė parė shkencėtarėt nga eksperienca e fetuseve dhe zhvillimit tė tyre, jo vetėm qė siguron njė informacion mė tė madh pėr mėnyrėn e perceptimit tė trupit tė njeriut, por ndihmon gjithashtu dhe shanset tona pėr tė arritur njė jetė tė shėndetshme dhe normale.
Pėrmes studimit tė kafshėve, rezultatet tregojnė se nuk ndryshojnė shumė nga njė vertebror tek njė tjetėr. Shqisa e parė qė fetuset pėrfitojnė ėshtė prekja, pastaj fitojnė shqisėn e tė shijuarit dhe nuhatjes. Aftėsia pėr tė dėgjuar zhvillohet e katėrta. Ndėrsa nė fund, kjo nuk ka shumė dyshime zhvillohet shqisa e tė parit.
Njerėzit janė nga tė paktat specie qė mund tė shohin pėrpara se tė lindin. Jo se ka ndonjė gjė tė madhe pėr tė parė. Pėrgjigjja e shkurtėr pėr pyetjen e Jackie 31337 ėshtė: Po, ėshtė errėsirė. Ata mund tė tė thonė ndryshimin e vėrtetė mes turbullirės dhe errėsirės. Kjo ėshtė ajo qė ata mund tė shohin, nėse njė ditė nėna do tė hiqte rrobat pėr tiu ekspozuar rrezeve tė diellit nė njė ditė tė bukur, thotė Uilliam Fifer, Ph.D., dhe drejtori i laboratorit tė zhvillimit tė fetusit nė universitetin e Kolumbias.
Shkencėtarėt kanė arritur tė shikojnė fetuse qė tė kthejnė kokėn nė krahun tjetėr tė dritės, shtoi mė tej Fifer. Ndėrsa kanė vėnė re gjithashtu se valėt e trurit tė foshnjave tė lindura parakohe marrin sinjale nga drita apo njė ndryshim pamjeje. Shikimi nė kėtė faqe nuk mund tė quhet njė shqisė e vėrtetė, por mjafton pėr tė vėrtetuar faktin se ajo ėshtė zhvilluar nė pjesėn mė tė madhe tė saj.
Duhet thėnė se shqisat nuk funksionojnė si njė ēelės neurologjik qė fiket dhe ndizet. Ajo ėshtė mė shumė si njė muskul qė ndėrtohet me shumė punė. Duhet ta ushtrosh qė ti pėrfitosh rezultatet. Sa mė shumė punon me to, aq mė shumė lidhje nervore krijohen dhe shqisa pėrmirėsohet. Por nėse nuk i pėrdor, atėherė mund ti humbasėsh ato, nė kuptimin figurativ tė fjalės. Tė duhet njė stimulim shqisor i ēfarėdollojshėm apo lidhjeje nervore, thotė Fifer.
Kotelet qė lindin tė verbra, pas lindjes nuk e zhvillojnė kurrė shqisėn e tė parit. Por stimulimi i shqisave ėshtė i rėndėsishėm dhe nė disa aspekte tė tjera, pasi ndihmon fetusin tė mėsojė. Pėr shembull, embrionet e rosave cicėrojnė pėrpara se tė dalin nga veza. Ndėrsa bėjnė diēka tė tillė, mėsojnė tė njohin zėrin e species sė tyre.
Njė kėrkues i quajtur Gilbert Gottlieb arriti tė zbulojė se, nėse embrioni i rosės nuk e bėn diēka t tillė para se tė dalė nga veza, ajo nuk do tė jetė nė gjendje tė dallojė njė kakarisje pule nga ajo e nėnės sė saj, thotė Jeffery Alberts, Ph.D., profesor i psikologjisė nė universitetin e Indianės. Atyre u duhet tė dėgjojnė veten brenda nė vezė pėr tė vetėstimuluar sistemin e tyre tė dėgjimit dhe kėshtu arrijnė zhvillimin e plotė tė tyre.
Similar topics
» Tani jetoj te prinderit e femija rritet ne barkun tim.
» Cfar shohin njerzit me syt tuaj?
» Cfare shohin vajzat te nje djale ne takim te pare!!
» Cfar shohin njerzit me syt tuaj?
» Cfare shohin vajzat te nje djale ne takim te pare!!
Faqja 1 e 1
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Fri Jul 27, 2018 12:20 am nga XHEMI
» SHtepia e marinos ju mirepret !!!
Sat Mar 24, 2018 6:05 pm nga ēim ēaku
» Perandoria ,,,e Shkodra Channel And NAQES SHKODRANEe...
Sat Mar 24, 2018 6:05 pm nga ēim ēaku
» U rihap shpella luksoze e Ylli-t
Sat Mar 24, 2018 6:04 pm nga ēim ēaku
» shtepia EDA 82..eshte e hapur me miqt
Sat Mar 24, 2018 6:03 pm nga ēim ēaku
» ViLa E <<Goces Tironse>>
Sat Mar 24, 2018 6:02 pm nga ēim ēaku
» welcome in my castel xhoooooooooniiiii
Sat Mar 24, 2018 6:00 pm nga ēim ēaku
» Capital Club<>Tzio
Sat Mar 24, 2018 5:55 pm nga ēim ēaku
» Pershendetje nga Adea
Sat Mar 24, 2018 5:54 pm nga ēim ēaku
» Pallati i Tironcit
Sat Mar 24, 2018 5:53 pm nga ēim ēaku
» Keshtjella e MORENES...
Sat Mar 24, 2018 5:52 pm nga ēim ēaku
» Kasollja e Mona&Takut !!!
Sat Mar 24, 2018 5:50 pm nga ēim ēaku
» Vjen nje moment dhe..!..
Sat Mar 24, 2018 5:31 pm nga ēim ēaku
» Tė flasim pėr festėn e tė dashuruarve,dhuratat dhe mendimet pėr kėtė ditė !
Sat Mar 24, 2018 5:29 pm nga ēim ēaku
» A JENI ZESHKAN/E APO BJOND/E/?
Sat Mar 24, 2018 5:26 pm nga ēim ēaku