Seksualiteti .
Faqja 1 e 1
Seksualiteti .
Zigmud Frojd, themeluesi i psikanalizės njihet botėrisht si njė nga
psikologėt dhe psikiatrit mė tė njohur nė mbarė botėn. Mėsimet e Frojdit
kanė lidhje direkte me seksin, seksualitetin dhe seksologjinė. Ai
revolucionarizoi pikėpamjet pėr seksin. Mendimet e tij revolucionare
akoma edhe sot ndeshin nė kundėrshtime. Shkenca jonė zyrtare duket sikur
akoma druhet nga mendimet e tij. Fillimisht, Frojdi nuk e pranonte
idenė qė seksualiteti ka ndikim kaq tė madh nė jetėn e njeriut, por
vėzhgimet e tij klinike e detyruan ta pranonte kėtė ide me kurajė. Ai,
nė punėn e tij veproi nė mėnyrėn mė tė besueshme. Ai shkoi nga vėzhgimet
drejt pėrgjithėsimeve. Nocioni i nėnvetėdijes ishte kategoria themelore
e psikanalizės sė tij. Duke konsideruar se baza e tėrė jetės ėshtė nė
sferėn qė ėshtė krijuar duke prapsur instinktin (para sė gjithash atė
libidinoz) nė sferėn e nėnvetėdijes, ai pohon se pikėrisht kjo sferė
qenėsisht pėrcakton tė gjitha aktet tona tė vetėdijshme. Tė prapsurit,
mosplotėsimi i kėnaqėsisė sė plotė tė instinkteve seksuale rezulton me
neuroza tė ndryshme, eksese patologjike, gabime nė shkrim dhe nė tė
folur e tjera. Zbulimi i sferės sė nėnvetėdijshme, qė i takon Frojdit,
paraqet njė zbulim jashtėzakonisht tė rėndėsishėm, relevant, sidomos pėr
shpjegimin mė tė thellė tė disa fenomeneve jo vetėm psikike, por edhe
tė pėrgjithshme kulturore. Frojdi ishte me idenė se bazat e
ērregullimeve mendore tek individi ka natyrė seksuale. Mendonte se
fillesa e gjendjeve problematike mendore te individi lidhej me pėrvojėn e
tij tė hershme. Nė teorinė e personalitetit, Frojdi pohoi se prejardhja
e instinkteve kishte natyrė biologjike. Ai, madje, pėrcaktoi nė mėnyrė
skajore instinktin e dashurisė dhe tė vdekjes si dy instinkte drejtuese
tė sjelljes sė organizimit njerėzor. Megjithėse ėshtė e pranueshme se
eksperiencat seksuale janė tė rėndėsishme nė zhvillim, Frojdi vinte njė
theks mė tė madh dhe tė ekzagjeruar mbi seksualitetin. Kishte pikėpamje
pesimiste pėr njerėzimin pėrmes traumave, neurozave, konflikteve,
ankthit etj., pra ai merrej vetėm me trajtimin e njerėzve anormalė.
Filozofia e pėrēuar ndėrmjet teorive tė tij psikologjie ishte se fuqia e
jetės ėshtė e nxitur nga seksualiteti dhe nėndija nuk pėrmban mė shumė
se ndjenja, mendime, eksperienca dhe zemėrime pėr dėshirat seksuale tė
paplotėsuara. Dhe pėr kėtė arsye nėndija ėshtė si njė ēantė e mbushur me
patologji dhe, nė fakt, ashtu krahasohet edhe jeta nė pėrgjithėsi.
Sipas Frojdit, ērregullimi i balancės psikike ėshtė patologjia qė ėshtė
rrjedhojė prej njė konflikti tė pazgjidhur seksual, njė kompleks qė e
rrethon energjinė seksuale tė personit. Frojdi e pa tė gjithė sjelljen
njerėzore si tė drejtuar prej impulseve ose instinkteve, tė cilat nga
ana tjetėr janė pėrfaqėsime neurologjike tė nevojave fizike. Nė fillim,
ai iu referua atyre si instinkte tė jetės. Kėto instinkte pėrjetėsojnė
(a) jetėn e individit, duke e motivuar atė tė kėrkojė ushqim dhe ujė dhe
(b) vazhdimėsinė e llojit, duke e motivuar tė bėjė seks. Energjinė
motivacionale tė kėtyre instinkteve tė jetės nxitjen qė i jep fuqi
psikikės sonė, ai e quajti libido, nga fjala latine unė dėshiroj.
Pėrvoja klinike e bėri Frojdin ta shihte seksin si shumė mė tė
rėndėsishėm sesa nevojat e tjera nė dinamikėn e psikikės. Mė vonė,
Frojdi filloi tė besonte se instinktet e jetės nuk janė tė vetmet.
Libidoja ėshtė njė gjė e gjallė; parimi i kėnaqėsisė na mban nė njė
lėvizje tė vazhdueshme. Dhe sėrish, qėllimi i kėsaj lėvizjeve ėshtė tė
vazhdosh tė jesh, tė kėnaqesh, tė jetosh nė paqe, tė mos kesh mė nevoja.
Qėllimi nė jetė, ndoshta do tė thuhej se ėshtė vetė vdekja! Frojdi
filloi tė besonte se nėn ose nė krah tė instinkteve tė jetės ishte
instinkti i vdekjes. Ai filloi tė besonte se ēdo njeri ka njė dėshirė tė
pavetėdijshme pėr tė vdekur. Kjo duket njė ide e ēuditshme, kur e sheh
nė fillim dhe nė fakt u kundėrshtua nga shumė studentė tė tij, por unė
mendoj se ka njėfarė baze nė pėrvojė: jeta mund tė jetė njė proces i
dhimbshėm dhe sfilitės. Pėr pjesėn mė tė madhe tė njerėzve nė botė ka mė
shumė dhimbje sesa kėnaqėsi dhe kjo ėshtė diēka qė e kemi tė vėshtirė
ta pranojmė! Vdekja premton ēlirim nga beteja. Frojdi iu referua parimit
tė nirvanės. Nirvana ėshtė njė ide budiste, shpesh e pėrkthyer si
parajsė, por qė nė fakt do tė thotė fikje, njėsoj si fikja e qiriut.
Kjo nėnkupton mosekzistencėn, asgjėnė, boshllėkun, qė ėshtė qėllimi i tė
gjithė jetės nė filozofinė budiste. Faktet e pėrditshme tė instinktit
tė vdekjes dhe parimit tė nirvanės janė nė dėshirėn tone pėr paqe, pėr
tu arratisur nga stimujt, tėrheqjen tonė drejt alkoolit dhe drogave,
dobėsinė tonė pėr arratisjet, si p.sh. pėrhumbjen nė libra dhe filma,
dėshirėn pėr tė pushuar dhe pėr tė fjetur. Ndonjėherė ato paraqiten
hapur si vetėvrasje dhe dėshira vetėvrasjeje. Dhe siē teorizoi Frojdi,
ndonjėherė ne e nxjerrim kėtė jashtė vetes nė formėn e agresivitetit,
mizorisė, vrasjeve dhe shkatėrrimit. Racionalizimi ėshtė shndėrrimi
mendor i fakteve pėr ta bėrė njė ngjarje apo njė impuls mė pak
kėrcėnues. Ne e bėjmė kėtė mjaft shpesh nė nivel tė vetėdijshėm kur e
shfajėsojmė veten. Por, pėr shumė njerėz me ego tė ndjeshme, shfajėsimi
vjen kaq i natyrshėm, saqė nuk jemi tė vetėdijshėm pėr kėtė gjė. Me
fjalė tė tjera, shumė prej nesh janė tė pėrgatitur pėr tė besuar nė
gėnjeshtrat qė ngremė vetė. Njė mėnyrė e dobishme pėr tė kuptuar
mbrojtjet ėshtė ti shohėsh ato si njė kombinim tė mohimit apo
represionit me lloje tė ndryshme racionalizimesh. Tė gjitha mbrojtjet
janė gėnjeshtra edhe nėse nuk jemi tė ndėrgjegjshėm qė i bėjmė. Por kjo
nuk i bėn mė pak tė rrezikshme, nė fakt i bėn mė shumė. Siē mund tju
ketė thėnė gjyshja: Kjo botė ėshtė e gėnjeshtėrt Gėnjeshtrat ushqejnė
gėnjeshtra dhe na largojnė gjithnjė e mė tepėr nga e vėrteta, nga
realiteti. Pas pak kohe, egoja nuk mund tė kujdeset mė pėr kėrkesat e
idit apo tu kushtojė vėmendje atyre tė superegos. Ankthet kthehen
mbrapsht dhe ju rrėzoheni. Megjithatė, Frojdi i pa mbrojtjet si tė
nevojshme. Nuk mund tė presėsh qė njė person, sidomos njė fėmijė, tė
marrė nė sy dhimbjen e jetės ashtu siē vjen! Ndėrkohė qė dishepujt e tij
sugjeruan se tė gjitha mbrojtjet mund tė pėrdoren nė mėnyrė pozitive,
Frojdi vetė sugjeroi se kishte vetėm njė mbrojtje pozitive, tė cilėn e
quajti sublimim. Sublimimi ėshtė transformimi i njė impulsi tė
papranueshėm, qoftė ai seks, zemėrim, frikė apo ēfarėdo, nė njė formė mė
tė pranueshme shoqėrisht, madje edhe produktive. Kėshtu, dikush me njė
ndjenjė tė fortė armiqėsie, mund tė bėhet gjuetar, kasap, futbollist ose
ushtarak. Dikush qė vuan nga njė ankth i tepėrt, mund tė kthehet nė njė
organizues, tregtar, shkencėtar. Dikush me dėshira tė forta seksuale
mund tė kthehet nė artist, fotograf, shkrimtar e kėshtu me radhė. Pėr
Frojdin, nė fakt, tė gjitha aktivitetet krijuese ishin sublimime dhe
sidomos tė impulsit seksual.
psikologėt dhe psikiatrit mė tė njohur nė mbarė botėn. Mėsimet e Frojdit
kanė lidhje direkte me seksin, seksualitetin dhe seksologjinė. Ai
revolucionarizoi pikėpamjet pėr seksin. Mendimet e tij revolucionare
akoma edhe sot ndeshin nė kundėrshtime. Shkenca jonė zyrtare duket sikur
akoma druhet nga mendimet e tij. Fillimisht, Frojdi nuk e pranonte
idenė qė seksualiteti ka ndikim kaq tė madh nė jetėn e njeriut, por
vėzhgimet e tij klinike e detyruan ta pranonte kėtė ide me kurajė. Ai,
nė punėn e tij veproi nė mėnyrėn mė tė besueshme. Ai shkoi nga vėzhgimet
drejt pėrgjithėsimeve. Nocioni i nėnvetėdijes ishte kategoria themelore
e psikanalizės sė tij. Duke konsideruar se baza e tėrė jetės ėshtė nė
sferėn qė ėshtė krijuar duke prapsur instinktin (para sė gjithash atė
libidinoz) nė sferėn e nėnvetėdijes, ai pohon se pikėrisht kjo sferė
qenėsisht pėrcakton tė gjitha aktet tona tė vetėdijshme. Tė prapsurit,
mosplotėsimi i kėnaqėsisė sė plotė tė instinkteve seksuale rezulton me
neuroza tė ndryshme, eksese patologjike, gabime nė shkrim dhe nė tė
folur e tjera. Zbulimi i sferės sė nėnvetėdijshme, qė i takon Frojdit,
paraqet njė zbulim jashtėzakonisht tė rėndėsishėm, relevant, sidomos pėr
shpjegimin mė tė thellė tė disa fenomeneve jo vetėm psikike, por edhe
tė pėrgjithshme kulturore. Frojdi ishte me idenė se bazat e
ērregullimeve mendore tek individi ka natyrė seksuale. Mendonte se
fillesa e gjendjeve problematike mendore te individi lidhej me pėrvojėn e
tij tė hershme. Nė teorinė e personalitetit, Frojdi pohoi se prejardhja
e instinkteve kishte natyrė biologjike. Ai, madje, pėrcaktoi nė mėnyrė
skajore instinktin e dashurisė dhe tė vdekjes si dy instinkte drejtuese
tė sjelljes sė organizimit njerėzor. Megjithėse ėshtė e pranueshme se
eksperiencat seksuale janė tė rėndėsishme nė zhvillim, Frojdi vinte njė
theks mė tė madh dhe tė ekzagjeruar mbi seksualitetin. Kishte pikėpamje
pesimiste pėr njerėzimin pėrmes traumave, neurozave, konflikteve,
ankthit etj., pra ai merrej vetėm me trajtimin e njerėzve anormalė.
Filozofia e pėrēuar ndėrmjet teorive tė tij psikologjie ishte se fuqia e
jetės ėshtė e nxitur nga seksualiteti dhe nėndija nuk pėrmban mė shumė
se ndjenja, mendime, eksperienca dhe zemėrime pėr dėshirat seksuale tė
paplotėsuara. Dhe pėr kėtė arsye nėndija ėshtė si njė ēantė e mbushur me
patologji dhe, nė fakt, ashtu krahasohet edhe jeta nė pėrgjithėsi.
Sipas Frojdit, ērregullimi i balancės psikike ėshtė patologjia qė ėshtė
rrjedhojė prej njė konflikti tė pazgjidhur seksual, njė kompleks qė e
rrethon energjinė seksuale tė personit. Frojdi e pa tė gjithė sjelljen
njerėzore si tė drejtuar prej impulseve ose instinkteve, tė cilat nga
ana tjetėr janė pėrfaqėsime neurologjike tė nevojave fizike. Nė fillim,
ai iu referua atyre si instinkte tė jetės. Kėto instinkte pėrjetėsojnė
(a) jetėn e individit, duke e motivuar atė tė kėrkojė ushqim dhe ujė dhe
(b) vazhdimėsinė e llojit, duke e motivuar tė bėjė seks. Energjinė
motivacionale tė kėtyre instinkteve tė jetės nxitjen qė i jep fuqi
psikikės sonė, ai e quajti libido, nga fjala latine unė dėshiroj.
Pėrvoja klinike e bėri Frojdin ta shihte seksin si shumė mė tė
rėndėsishėm sesa nevojat e tjera nė dinamikėn e psikikės. Mė vonė,
Frojdi filloi tė besonte se instinktet e jetės nuk janė tė vetmet.
Libidoja ėshtė njė gjė e gjallė; parimi i kėnaqėsisė na mban nė njė
lėvizje tė vazhdueshme. Dhe sėrish, qėllimi i kėsaj lėvizjeve ėshtė tė
vazhdosh tė jesh, tė kėnaqesh, tė jetosh nė paqe, tė mos kesh mė nevoja.
Qėllimi nė jetė, ndoshta do tė thuhej se ėshtė vetė vdekja! Frojdi
filloi tė besonte se nėn ose nė krah tė instinkteve tė jetės ishte
instinkti i vdekjes. Ai filloi tė besonte se ēdo njeri ka njė dėshirė tė
pavetėdijshme pėr tė vdekur. Kjo duket njė ide e ēuditshme, kur e sheh
nė fillim dhe nė fakt u kundėrshtua nga shumė studentė tė tij, por unė
mendoj se ka njėfarė baze nė pėrvojė: jeta mund tė jetė njė proces i
dhimbshėm dhe sfilitės. Pėr pjesėn mė tė madhe tė njerėzve nė botė ka mė
shumė dhimbje sesa kėnaqėsi dhe kjo ėshtė diēka qė e kemi tė vėshtirė
ta pranojmė! Vdekja premton ēlirim nga beteja. Frojdi iu referua parimit
tė nirvanės. Nirvana ėshtė njė ide budiste, shpesh e pėrkthyer si
parajsė, por qė nė fakt do tė thotė fikje, njėsoj si fikja e qiriut.
Kjo nėnkupton mosekzistencėn, asgjėnė, boshllėkun, qė ėshtė qėllimi i tė
gjithė jetės nė filozofinė budiste. Faktet e pėrditshme tė instinktit
tė vdekjes dhe parimit tė nirvanės janė nė dėshirėn tone pėr paqe, pėr
tu arratisur nga stimujt, tėrheqjen tonė drejt alkoolit dhe drogave,
dobėsinė tonė pėr arratisjet, si p.sh. pėrhumbjen nė libra dhe filma,
dėshirėn pėr tė pushuar dhe pėr tė fjetur. Ndonjėherė ato paraqiten
hapur si vetėvrasje dhe dėshira vetėvrasjeje. Dhe siē teorizoi Frojdi,
ndonjėherė ne e nxjerrim kėtė jashtė vetes nė formėn e agresivitetit,
mizorisė, vrasjeve dhe shkatėrrimit. Racionalizimi ėshtė shndėrrimi
mendor i fakteve pėr ta bėrė njė ngjarje apo njė impuls mė pak
kėrcėnues. Ne e bėjmė kėtė mjaft shpesh nė nivel tė vetėdijshėm kur e
shfajėsojmė veten. Por, pėr shumė njerėz me ego tė ndjeshme, shfajėsimi
vjen kaq i natyrshėm, saqė nuk jemi tė vetėdijshėm pėr kėtė gjė. Me
fjalė tė tjera, shumė prej nesh janė tė pėrgatitur pėr tė besuar nė
gėnjeshtrat qė ngremė vetė. Njė mėnyrė e dobishme pėr tė kuptuar
mbrojtjet ėshtė ti shohėsh ato si njė kombinim tė mohimit apo
represionit me lloje tė ndryshme racionalizimesh. Tė gjitha mbrojtjet
janė gėnjeshtra edhe nėse nuk jemi tė ndėrgjegjshėm qė i bėjmė. Por kjo
nuk i bėn mė pak tė rrezikshme, nė fakt i bėn mė shumė. Siē mund tju
ketė thėnė gjyshja: Kjo botė ėshtė e gėnjeshtėrt Gėnjeshtrat ushqejnė
gėnjeshtra dhe na largojnė gjithnjė e mė tepėr nga e vėrteta, nga
realiteti. Pas pak kohe, egoja nuk mund tė kujdeset mė pėr kėrkesat e
idit apo tu kushtojė vėmendje atyre tė superegos. Ankthet kthehen
mbrapsht dhe ju rrėzoheni. Megjithatė, Frojdi i pa mbrojtjet si tė
nevojshme. Nuk mund tė presėsh qė njė person, sidomos njė fėmijė, tė
marrė nė sy dhimbjen e jetės ashtu siē vjen! Ndėrkohė qė dishepujt e tij
sugjeruan se tė gjitha mbrojtjet mund tė pėrdoren nė mėnyrė pozitive,
Frojdi vetė sugjeroi se kishte vetėm njė mbrojtje pozitive, tė cilėn e
quajti sublimim. Sublimimi ėshtė transformimi i njė impulsi tė
papranueshėm, qoftė ai seks, zemėrim, frikė apo ēfarėdo, nė njė formė mė
tė pranueshme shoqėrisht, madje edhe produktive. Kėshtu, dikush me njė
ndjenjė tė fortė armiqėsie, mund tė bėhet gjuetar, kasap, futbollist ose
ushtarak. Dikush qė vuan nga njė ankth i tepėrt, mund tė kthehet nė njė
organizues, tregtar, shkencėtar. Dikush me dėshira tė forta seksuale
mund tė kthehet nė artist, fotograf, shkrimtar e kėshtu me radhė. Pėr
Frojdin, nė fakt, tė gjitha aktivitetet krijuese ishin sublimime dhe
sidomos tė impulsit seksual.
Re: Seksualiteti .
Jeta seksuale ka nevojė pėr angazhim dhe pėrkushtim. Nė tė duhet tė ketė ndryshim, varietet, kėnaqėsi dhe argėtim. Gjithmonė duhet tė pėrshtatėsh njė sjellje tjetėr joshjeje, tė tentosh njė tjetėr mėnyrė pėr tė arritur atė qė dėshiron.
Kuptimi i lojės humbet shumė shpejt. Njė ide e gabuar thotė: Seksualiteti ėshtė instinkt, ai ėshtė njė gjė e lindur. Nėse dua tė improvizoj diēka nė piano, duhet qė tė jem pėrpjekur edhe pak mė pėrpara. Sipas ekspertėve seksualiteti ka tė bėjė me eksplorimin e trupit tėnd dhe atė tė partnerit.
Pjesa mė e madhe e ēifteve nė marrėdhėnien e parė nuk japin mė tė mirėn, edhe pse kanė shumė dėshirė. Ēdonjėri prej tyre mėson pak nga pak si reagon tjetri pėr tė improvizuar. Nė jetėn seksuale nuk ka vetėm punė, ndjenjė dhe dėshirė, por takim dhe braktisje. Femrat gjithmonė e kanė tė vėshtirė braktisjen.
Gjithēka i shtyn meshkujt tė bėhen edhe mė tė ėmbėl, qė tė veshin edhe njė zhguall, nganjėherė tė shtiren edhe nė anėn seksuale. Por duhet qė njė gjė e tillė tė braktiset pėr tė arritur tek dėshira seksuale.Nevoja pėr ndryshim tė vazhdueshėm
Kur njė gjė nuk shkon, ēiftet duhet tė kėshillohen: Shikoni se ēfarė duhet bėrė pėr tė ndryshuar. Mos e diskutoni pėrse. Kjo tregon diskutimet rreth seksualitetin. Nevoja pėr tė ndryshuar rrjedhėn e tij duke ndikuar pozitivisht, pra ekziston njė lloj psikologjie e seksualitetit. Femrat shkojnė drejt seksualitetit nėpėrmjet zemrės, ndėrsa meshkujt nėpėrmjet seksualitetit arrijnė nė dashuri. Me kalimin e moshės meshkujt arrijnė njė dimension dashuror tė seksualitetit, ndėrkohė qė femrat shkojnė nė njė dimension mė trupor.
Ėshtė e vėrtetė, qė pjesa mė e madhe e fermave vazhdojnė tė dashurojnė me zemėr. Por kur ato duan edhe me trup, atėherė zemra e tyre rreh 100 herė mė fort. Nėse njė femėr ka zgjedhur njė tė dashur pėr trupin e saj dhe dashuron edhe me zemėr, ajo nuk e do mė burrin. Burri nga ana tjetėr ėshtė gati qė tė ndajė gjithēka.
Tė qenit ndryshe
Shpesh herė do tė donim njė partner qė nuk do tė ishte as i njėjti dhe as njė tjetėr. Pėr njė femėr, njė raport seksual, ėshtė gjithnjė tė ftosh njė person brenda vetes. Ankthi i saj ėshtė qė tė jetė e zgjedhur. Kėtu lind edhe nevoja e tė ndjerit unike: kėtė e ushqen njė femėr, ndjenjėn e tė qenit e dėshiruar dhe e zgjedhur. Edhe meshkujt duan tė jenė gjithnjė e mė shumė tė vetmit tė zgjedhur e tė dėshiruar. Kjo gjė, pasi kanė kaluar frikėn e madhe tė angazhimit, qė i karakterizon.
Problemi tjetėr ėshtė norma, qė pushton gjithēka, kėshtu qė ne kemi nevojė pėr njė seksualitet mė shumė se normalja, i vazhdueshėm, qė tė jetė njė kėnaqėsi mė materiale. Kjo gjė na vendos anash ēdo realiteti. Ajo qė ka rėndėsi nuk ėshtė as norma, as performanca, ėshtė ekuilibri, harmonia, shija pėr tjetrin. Tė dish qė tjetri ėshtė ndryshe. Nuk mund tė presim gjithēka prej tij. Dhe tė fillosh tė pyesėsh veten: a kam dėshira.Atėherė mund tė fillojmė tė bėjmė diēka, pėr tė shkuar drejt asaj apo atij. Pikėrisht aty ėshtė pika e takimit. E rėndėsishme ėshtė qė ti pėrshtatesh partnerit dhe marrėdhėnies tėnde. Asnjėherė nuk duhet tė kėrkosh idealen dhe tė pamundurėn. Ajo ekziston vetėm nė ėndrra dhe libra. Jeta realė kėrkon pėrkushtim, dashuri dhe respekt.
Kuptimi i lojės humbet shumė shpejt. Njė ide e gabuar thotė: Seksualiteti ėshtė instinkt, ai ėshtė njė gjė e lindur. Nėse dua tė improvizoj diēka nė piano, duhet qė tė jem pėrpjekur edhe pak mė pėrpara. Sipas ekspertėve seksualiteti ka tė bėjė me eksplorimin e trupit tėnd dhe atė tė partnerit.
Pjesa mė e madhe e ēifteve nė marrėdhėnien e parė nuk japin mė tė mirėn, edhe pse kanė shumė dėshirė. Ēdonjėri prej tyre mėson pak nga pak si reagon tjetri pėr tė improvizuar. Nė jetėn seksuale nuk ka vetėm punė, ndjenjė dhe dėshirė, por takim dhe braktisje. Femrat gjithmonė e kanė tė vėshtirė braktisjen.
Gjithēka i shtyn meshkujt tė bėhen edhe mė tė ėmbėl, qė tė veshin edhe njė zhguall, nganjėherė tė shtiren edhe nė anėn seksuale. Por duhet qė njė gjė e tillė tė braktiset pėr tė arritur tek dėshira seksuale.Nevoja pėr ndryshim tė vazhdueshėm
Kur njė gjė nuk shkon, ēiftet duhet tė kėshillohen: Shikoni se ēfarė duhet bėrė pėr tė ndryshuar. Mos e diskutoni pėrse. Kjo tregon diskutimet rreth seksualitetin. Nevoja pėr tė ndryshuar rrjedhėn e tij duke ndikuar pozitivisht, pra ekziston njė lloj psikologjie e seksualitetit. Femrat shkojnė drejt seksualitetit nėpėrmjet zemrės, ndėrsa meshkujt nėpėrmjet seksualitetit arrijnė nė dashuri. Me kalimin e moshės meshkujt arrijnė njė dimension dashuror tė seksualitetit, ndėrkohė qė femrat shkojnė nė njė dimension mė trupor.
Ėshtė e vėrtetė, qė pjesa mė e madhe e fermave vazhdojnė tė dashurojnė me zemėr. Por kur ato duan edhe me trup, atėherė zemra e tyre rreh 100 herė mė fort. Nėse njė femėr ka zgjedhur njė tė dashur pėr trupin e saj dhe dashuron edhe me zemėr, ajo nuk e do mė burrin. Burri nga ana tjetėr ėshtė gati qė tė ndajė gjithēka.
Tė qenit ndryshe
Shpesh herė do tė donim njė partner qė nuk do tė ishte as i njėjti dhe as njė tjetėr. Pėr njė femėr, njė raport seksual, ėshtė gjithnjė tė ftosh njė person brenda vetes. Ankthi i saj ėshtė qė tė jetė e zgjedhur. Kėtu lind edhe nevoja e tė ndjerit unike: kėtė e ushqen njė femėr, ndjenjėn e tė qenit e dėshiruar dhe e zgjedhur. Edhe meshkujt duan tė jenė gjithnjė e mė shumė tė vetmit tė zgjedhur e tė dėshiruar. Kjo gjė, pasi kanė kaluar frikėn e madhe tė angazhimit, qė i karakterizon.
Problemi tjetėr ėshtė norma, qė pushton gjithēka, kėshtu qė ne kemi nevojė pėr njė seksualitet mė shumė se normalja, i vazhdueshėm, qė tė jetė njė kėnaqėsi mė materiale. Kjo gjė na vendos anash ēdo realiteti. Ajo qė ka rėndėsi nuk ėshtė as norma, as performanca, ėshtė ekuilibri, harmonia, shija pėr tjetrin. Tė dish qė tjetri ėshtė ndryshe. Nuk mund tė presim gjithēka prej tij. Dhe tė fillosh tė pyesėsh veten: a kam dėshira.Atėherė mund tė fillojmė tė bėjmė diēka, pėr tė shkuar drejt asaj apo atij. Pikėrisht aty ėshtė pika e takimit. E rėndėsishme ėshtė qė ti pėrshtatesh partnerit dhe marrėdhėnies tėnde. Asnjėherė nuk duhet tė kėrkosh idealen dhe tė pamundurėn. Ajo ekziston vetėm nė ėndrra dhe libra. Jeta realė kėrkon pėrkushtim, dashuri dhe respekt.
Vizitor- Vizitor
Faqja 1 e 1
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Fri Jul 27, 2018 12:20 am nga XHEMI
» SHtepia e marinos ju mirepret !!!
Sat Mar 24, 2018 6:05 pm nga ēim ēaku
» Perandoria ,,,e Shkodra Channel And NAQES SHKODRANEe...
Sat Mar 24, 2018 6:05 pm nga ēim ēaku
» U rihap shpella luksoze e Ylli-t
Sat Mar 24, 2018 6:04 pm nga ēim ēaku
» shtepia EDA 82..eshte e hapur me miqt
Sat Mar 24, 2018 6:03 pm nga ēim ēaku
» ViLa E <<Goces Tironse>>
Sat Mar 24, 2018 6:02 pm nga ēim ēaku
» welcome in my castel xhoooooooooniiiii
Sat Mar 24, 2018 6:00 pm nga ēim ēaku
» Capital Club<>Tzio
Sat Mar 24, 2018 5:55 pm nga ēim ēaku
» Pershendetje nga Adea
Sat Mar 24, 2018 5:54 pm nga ēim ēaku
» Pallati i Tironcit
Sat Mar 24, 2018 5:53 pm nga ēim ēaku
» Keshtjella e MORENES...
Sat Mar 24, 2018 5:52 pm nga ēim ēaku
» Kasollja e Mona&Takut !!!
Sat Mar 24, 2018 5:50 pm nga ēim ēaku
» Vjen nje moment dhe..!..
Sat Mar 24, 2018 5:31 pm nga ēim ēaku
» Tė flasim pėr festėn e tė dashuruarve,dhuratat dhe mendimet pėr kėtė ditė !
Sat Mar 24, 2018 5:29 pm nga ēim ēaku
» A JENI ZESHKAN/E APO BJOND/E/?
Sat Mar 24, 2018 5:26 pm nga ēim ēaku