Liqeni i Ohrit kjo perlė e natyrės
Faqja 1 e 1
Liqeni i Ohrit kjo perlė e natyrės
Liqeni i Ohrit ėshtė pasuria mė e madhe qė natyra u ka falur njerėzve tė kėsaj ane. Liqeni nga mė tė bukurit nė botė ėshtė krenaria e tyre ,por edhe burim i tė ardhurave materiale pėr njė pjesė tė mire tė qytetarėve. Krahas bukurisė sė rrrallė, florės dhe faunės sė pasur, kėtė liqe e karakterizojnė edhe disa fshehtėsi qė janė komentuar dhe komentohen nga adhuruesit e tij.
Nga Femi ARIFI
Tė shumta janė gojėdhėnatdhe legjendat qė lidhen me liqenin e vjetėr dhe tė bukur. Ato flasin pėr lidhjen e ngushtė dhe dashurinė qė kanė njerėzit e kėsaj ane pėr kėtė perlė tė natyr]s. Por sipas tyre edhe liqeni mban qėndrimin e duhur ndaj kėtyre njerėzve. Dhe ky pretendim mbėshtetet mbi legjendatqė tė cilat janė pėrcjellur dhe janė trashėguar deri nė ditėt e sotme.
SKENDERBEU DHE LIQENI
Gjergj Kastrioti Skenderbeu i lodhur nga beteja e ashpėr qė kishte zhvilluar me ushtrinė otomane kishte urdhėruar ushtrinė e tij qė tė ]lodhet nė bregun e liqenit. Nga lodhja atė e kishte zėrė gjumi,por ]e do kur pengesė pėr gjumė tė rehatshėm I ishte bėrė zhurma e bretkosave tė kėtij liqeni.
Legjenda thotė se Skėnderbeu i mallkoi bretkosat dhe liqeni mbeti pa brretkosate tij, kurse Skėnderbeu dhe ushtria e tij vunė gjumė nė sy dhe u clodhėn.
E njohur, ndėrkaq ėshtė edhe legjenda pėr dy vėllezėrit qė kanė jetuar nė gjirin e Zaumit.
Njėri prej tyre ka pasur shumė dele e tjetri njė kec. Njė natė ata janė grindur midis veti pėr kullosat. Vėllai i deleve ėshtė kacafytur me atė tė kecit duke i thėnė se pėr shkak tė kecit tė tij delet nuk kanė pėr tė kullotur Dy vėllezėrit janė zėnė keq saqė janė pėrgjakur.
Sipas gojėdhėnės pėr shkak tė kėsaj ngjarje "njė mjegull e madhe ėshtė ngritur nga mali Galicicė nė drejtim tė liqenit dhe kanė fryrė erėra tė forta,ndėrsa dėshmitar i kėsaj rrėmuje tė krijuar ėshtė Shkėmbi i Kuq, nė tė cilin edhe sot shihen gjurmė tė kuqe dhe tė bardha nga qumėshti i derdhur dhe gjaku i vėllezėrve".
Mbi kėtė legjendė mbėshtetet edhe sot e kėsaj dite besimi pėr ekzistimin e tė ashtuquajturit Trekėndėshi i dreqit, i cili nga peshkatarėt e kėtushėm quhet edhe "Trekėndėshi i vdekjes". Dhe quhet i tillė sepse shpesh papritmas aty paraqiten dallgė tė forta, tė larta, tė cilat pėrbijnė gjith]ka qė u del pėrpara.
Ky trekėndėsh ndodhet 50 metra larg bregut tė liqenit nė mes kishės Shėn Zaum, dhe fshatit Tėrpejcė,ku liqeni arrin thellėsinė maksimale prej 288 metrash. Nė Trekėndėshin e dreqit uji ka pėrbirė disa peshkatarė, ndėrsa disa tė tjerė mezi kanė shpėtuar.
LIQENI I OHRIT MUZE FOSILESH Tė GJALLA
Liqeni i Ohrit ėshtė i pasur me specie tė ndryshme tė botės bimore dhe shtazore. Edhe pse po bėhen pėrpjekje pėr ta ruajtur florėn dhe faunėn e kėtij liqeni shumė specie tė tij rrezikojnė tė zhduken. Nė radhė tė parė kjo ndodh pėr shkak tė ndotjes sė Liqenit, si dhe pėr faktin tjetėr qė nė tė peshkohet nė mėnyrė tė pakontrolluar. Sidomos ėshtė shqetėsuese gjendja ma ngjalat qė janė njė nga speciet endemike mė karakteristike tė liqenit tė Ohrit.
Kėto banore tė vjetra tė Liqenit tė Ohrit dita ditės po mbesin mė pak nė numėr pėr shkak tė specifikės sė shumimit tė tyre. Kėshtu, shkencėtarėt theksojnė se karakteristikė e vecantė e tyre ėshtė shumimi. Ato shumohen nė detin Sargas, nė Amerikėn Jugore.
Nė fakt ngjalat nga Liqeni, nė kohėn kur duhet tė shumohen ndjekin rrugėn e rrymave tė ngrohta. Ato nėpėrmjet tė Drinit tė Zi kalojnė nė Detin Adriatik, pastaj nė Detin Mesdhe.
Nėpėr ngushticėn e Gjiblartarit ngjalat kalojnė nė Oqeanin Atlantik dhe mė pas nė detin Sargas, ku shumohen. Dhe gjėja mė interesante pėr kėtė gjallesė ėshtė fakti qė ngjalat e reja pėrsėri nisen nga deti Sargas dhe ndjekin tė njėjtėn rrugė pėr tė ardhur nė vendin e Origjinės sė tyre, nė Liqenin e Ohrit. Interesant, ndėrkaq ėshtė edhe fakti qė ngjala e Liqenit tė Ohrit, ėshtė e vetmja qė mund tė pėrballojė jetesėn edhe nė ujrat e ėmbėl dhe tė njelmėt.
Rrugėtimi i gjatė, detrave dhe oqeaneve ėshtė pėrcaktues pėr ekzistencėn e kėsaj specie interesante tė Liqenit tė Ohrit. Dhe pikėrisht pengesat qė u dalin kohėve tė fundit ngjalave nė kėtė rrugėtim ndikojnė nė pakėsimin e numrit tė tyre, ndėrsa ekspertėt thonė se ato mund tė shjellin edhe deri tek zhdukja e kėsaj specie tė rrallė.
Pengesa mė tė mėdha nė ktė drejtim, janė pendat e hidrocentraleve qė janė ndėrtuar nė rrjedhėn e lumit Dri, nėpėr tė cilin kalon ngjala.
Krahas ngjalės, specie interesante dhe specifike qė jeton nė Liqenin e Ohrit ėshtė Trofta karakteristike e kėtij Liqeni, qė ėshtė e vetmja e kėtij lloji nė tė gjithė rruzullin tokėsor. Edhe kjo specie rrezikon ekzistencėn e vet pėr shkak tė peshkimit tė kontrolluar nė tė dy anėt e kufirit tė Liqenit tė Ohrit, edhe pėrkundėr faktit qė Liqeni si pasuri e veė]antė natyrore ėshtė mbrojtur nga UNESKO. Unesko ka propozuar moratorium pėr peshkim nė liqenin e Ohrit, thonė specialistėt, me qėllim tė ruajtjes sė florės dhe faunės sė tij
Liqeni i Ohrit kjo perlė e natyrės
Shkenctarėt pohojnė se bota e gjallė e peshkėve nė Liqenin e Ohrit ėshtė pėrfaqėsuar me 17 lloje peshku autokton nga tė katėr familjet, ndėrsa tė rėndėsishme pėr ekonominė e peshkimit janė 10 lloje peshku, dy prej tė cilėve: trofta dhe belvica, por edhe ngjala e ashtuquajtur Europiane mbajnė primatin nė kėtė drejtim.
Analizat e kryera qė nga viti 1929 nxjerrin nė pah pėrhapjen e madhe prej 45, 6 pėrqind tė troftės nė mesin e tė gjithė botės shtazore tė Liqenit tė Ohrit,
Kėto analiza gjithshtu kanė konfirmuar se nė pjesėn e Maqedonisė tė tij nė njė hektarė peshkohen 9 kg trofta, thonė shkencėtarėt.
Trofta e liqenit tė Ohrit arrin njė peshė prej mė shumė se 10 kg, ndėrsa specialistėt kanė konkluduar se nė kushtet nė tė cilat tani ndodhet Liqeni , ky peshk arrin peshėn prej 1kg nė vitin e shtatė tė jetės sė vet.
Pėr tė ruajtur fondin e peshqėve nė Liqenin e Ohrit, duke patur parasysh, midis tė tjerash edhe peshkimin e pakontrolluar, qė nga viti 1934 deri mė tani me qėllim tė ruajtjes sė kėsaj pasurie, pėr efekt tė shumimit artificial nė liqe janė hedhur mbi 500 milionė trofta nė formė larve apo deri nė moshėn 18 muajshe. Sakaq, nė ujrat e Liqenit tė Ohrit pėr kėtė qėllim hidhen edhe ngjalat.
Laramaninė e botės shtazore tė liqenit e plotėson edhe shpuzorja e rrumbullakėt e cila jeton nė 40 deri nė 50 metra thellėsi ttė Liqenit tė Ohrit, thonė ata qė njohin flaorėn dhe faunėn e kėtij Liqeni , ndėr mė tė vjetrit nė Europė.
Liqeni i Ohrit shquhet pėr njė pėrmbajtje tė lartė llojesh tė botės shtazore dhe shtojnė se karakteristike pėr kėtė faunė ėshtė endemizmi i theksuar, ndėrsa fauna e peshkut pėrfaqėsohet me 17 lloje autoktone.
Ai ėshtė i vecantė jo vetėm nga origjina ( ka origjinėn nga depresioni gjeotektonik i 2-3 milionė viteve mė parė tė Dinaritėve perendimore), thellėsia, tejdukshmėria, por edhe pėr florėn dhe faunėn qė pėrmban.
Liqeni i Ohrit ėshtė shpallur nė vitin 1980, nga UNESKO, si vend i trashėgimisė tė kulturės natyrore me rėndėsi botėrore.
NJĖ CM. UJĖ LIQENI, 1 MILION KV ENERGJI
Liqeni i Ohrit ėshtė kontribues i zhvillimit ekonomik tė vendit. Krahas rėndėsisė sė madhe tė tij pėr turizmina ai ka edhe njė potencial tė madh energjetik.
Me ujin e tij ushqehen hidrocentralet Glloboēica dhe Shpile, si dhe hidrocentralet nė Shqipėri. Ekspertėt pohojnė se njė centimetėr ujė i liqenit ėshtė i brabartė me 1 milion kilovat energji elektrike, ndaj gjithmonė i kushtohet rėndėsi ruajtjes sė kuotės sė ujit nė kėtė liqe, jo vetėm pėr kėtė shkak, por edhe pėr tė ruajtur ekosistemin e tij. Kuota maksimale e sasisė sė ujit ėshtė 693.75 metra lartėsi mbidetare, ndėrsa minimalja 693.10 metra.
Pra, ndryshimi i sasisė sė ujit qė mund tė shfrytėzohet ėshtė 65 centimetra. E vetmja pendė e cila kontrollon dhe ruan ekuilibrin e Liqenit tė Ohrit ėshtė penda e cila ndodhet nė derdhje tė liqenit nė Drinin e Zi. Ajo E vetmja pendė e cila kontrollon dhe ruan ekuilibrin e Liqenit tė Ohrit ėshtė penda e cila ndodhet nė derdhje tė liqenit nė Drinin e Zi. Ajo ka njė gjerėsi prej 25 metrash dhe varėsisht nga nevoja hapet ose mbyllet.
Ekziston njė marrėveshje midis Maqedonisė dhe Shqipėrisė pėr shfrytėzimin e ujit tė Liqenit qė rrjedh nėpėrmjet Drinit tė Zi,por kjo marrėveshje nuk cėnon asnjėherė kuotėn e ujit tė liqenit. Kjo ka qenė kėshtu edhe gjatė vitit 2005 kur Shqipėria vuante mungesėn e energjisė elektrike, ndėrsa portat e pendės sė Drinit u hapėn aq sa tolerojnė kuotat pėr ruajtjen e ekosistemit, por edhe ujit tė nevojshėm pėr funksionimin e dy hidrocentraleve : Gllobo]ica dhe Shpile edhe pse atėherė u lejua rrjedhja maksimale e ujit pėr nė Shqipėri.
Nga Femi ARIFI
Tė shumta janė gojėdhėnatdhe legjendat qė lidhen me liqenin e vjetėr dhe tė bukur. Ato flasin pėr lidhjen e ngushtė dhe dashurinė qė kanė njerėzit e kėsaj ane pėr kėtė perlė tė natyr]s. Por sipas tyre edhe liqeni mban qėndrimin e duhur ndaj kėtyre njerėzve. Dhe ky pretendim mbėshtetet mbi legjendatqė tė cilat janė pėrcjellur dhe janė trashėguar deri nė ditėt e sotme.
SKENDERBEU DHE LIQENI
Gjergj Kastrioti Skenderbeu i lodhur nga beteja e ashpėr qė kishte zhvilluar me ushtrinė otomane kishte urdhėruar ushtrinė e tij qė tė ]lodhet nė bregun e liqenit. Nga lodhja atė e kishte zėrė gjumi,por ]e do kur pengesė pėr gjumė tė rehatshėm I ishte bėrė zhurma e bretkosave tė kėtij liqeni.
Legjenda thotė se Skėnderbeu i mallkoi bretkosat dhe liqeni mbeti pa brretkosate tij, kurse Skėnderbeu dhe ushtria e tij vunė gjumė nė sy dhe u clodhėn.
E njohur, ndėrkaq ėshtė edhe legjenda pėr dy vėllezėrit qė kanė jetuar nė gjirin e Zaumit.
Njėri prej tyre ka pasur shumė dele e tjetri njė kec. Njė natė ata janė grindur midis veti pėr kullosat. Vėllai i deleve ėshtė kacafytur me atė tė kecit duke i thėnė se pėr shkak tė kecit tė tij delet nuk kanė pėr tė kullotur Dy vėllezėrit janė zėnė keq saqė janė pėrgjakur.
Sipas gojėdhėnės pėr shkak tė kėsaj ngjarje "njė mjegull e madhe ėshtė ngritur nga mali Galicicė nė drejtim tė liqenit dhe kanė fryrė erėra tė forta,ndėrsa dėshmitar i kėsaj rrėmuje tė krijuar ėshtė Shkėmbi i Kuq, nė tė cilin edhe sot shihen gjurmė tė kuqe dhe tė bardha nga qumėshti i derdhur dhe gjaku i vėllezėrve".
Mbi kėtė legjendė mbėshtetet edhe sot e kėsaj dite besimi pėr ekzistimin e tė ashtuquajturit Trekėndėshi i dreqit, i cili nga peshkatarėt e kėtushėm quhet edhe "Trekėndėshi i vdekjes". Dhe quhet i tillė sepse shpesh papritmas aty paraqiten dallgė tė forta, tė larta, tė cilat pėrbijnė gjith]ka qė u del pėrpara.
Ky trekėndėsh ndodhet 50 metra larg bregut tė liqenit nė mes kishės Shėn Zaum, dhe fshatit Tėrpejcė,ku liqeni arrin thellėsinė maksimale prej 288 metrash. Nė Trekėndėshin e dreqit uji ka pėrbirė disa peshkatarė, ndėrsa disa tė tjerė mezi kanė shpėtuar.
LIQENI I OHRIT MUZE FOSILESH Tė GJALLA
Liqeni i Ohrit ėshtė i pasur me specie tė ndryshme tė botės bimore dhe shtazore. Edhe pse po bėhen pėrpjekje pėr ta ruajtur florėn dhe faunėn e kėtij liqeni shumė specie tė tij rrezikojnė tė zhduken. Nė radhė tė parė kjo ndodh pėr shkak tė ndotjes sė Liqenit, si dhe pėr faktin tjetėr qė nė tė peshkohet nė mėnyrė tė pakontrolluar. Sidomos ėshtė shqetėsuese gjendja ma ngjalat qė janė njė nga speciet endemike mė karakteristike tė liqenit tė Ohrit.
Kėto banore tė vjetra tė Liqenit tė Ohrit dita ditės po mbesin mė pak nė numėr pėr shkak tė specifikės sė shumimit tė tyre. Kėshtu, shkencėtarėt theksojnė se karakteristikė e vecantė e tyre ėshtė shumimi. Ato shumohen nė detin Sargas, nė Amerikėn Jugore.
Nė fakt ngjalat nga Liqeni, nė kohėn kur duhet tė shumohen ndjekin rrugėn e rrymave tė ngrohta. Ato nėpėrmjet tė Drinit tė Zi kalojnė nė Detin Adriatik, pastaj nė Detin Mesdhe.
Nėpėr ngushticėn e Gjiblartarit ngjalat kalojnė nė Oqeanin Atlantik dhe mė pas nė detin Sargas, ku shumohen. Dhe gjėja mė interesante pėr kėtė gjallesė ėshtė fakti qė ngjalat e reja pėrsėri nisen nga deti Sargas dhe ndjekin tė njėjtėn rrugė pėr tė ardhur nė vendin e Origjinės sė tyre, nė Liqenin e Ohrit. Interesant, ndėrkaq ėshtė edhe fakti qė ngjala e Liqenit tė Ohrit, ėshtė e vetmja qė mund tė pėrballojė jetesėn edhe nė ujrat e ėmbėl dhe tė njelmėt.
Rrugėtimi i gjatė, detrave dhe oqeaneve ėshtė pėrcaktues pėr ekzistencėn e kėsaj specie interesante tė Liqenit tė Ohrit. Dhe pikėrisht pengesat qė u dalin kohėve tė fundit ngjalave nė kėtė rrugėtim ndikojnė nė pakėsimin e numrit tė tyre, ndėrsa ekspertėt thonė se ato mund tė shjellin edhe deri tek zhdukja e kėsaj specie tė rrallė.
Pengesa mė tė mėdha nė ktė drejtim, janė pendat e hidrocentraleve qė janė ndėrtuar nė rrjedhėn e lumit Dri, nėpėr tė cilin kalon ngjala.
Krahas ngjalės, specie interesante dhe specifike qė jeton nė Liqenin e Ohrit ėshtė Trofta karakteristike e kėtij Liqeni, qė ėshtė e vetmja e kėtij lloji nė tė gjithė rruzullin tokėsor. Edhe kjo specie rrezikon ekzistencėn e vet pėr shkak tė peshkimit tė kontrolluar nė tė dy anėt e kufirit tė Liqenit tė Ohrit, edhe pėrkundėr faktit qė Liqeni si pasuri e veė]antė natyrore ėshtė mbrojtur nga UNESKO. Unesko ka propozuar moratorium pėr peshkim nė liqenin e Ohrit, thonė specialistėt, me qėllim tė ruajtjes sė florės dhe faunės sė tij
Liqeni i Ohrit kjo perlė e natyrės
Shkenctarėt pohojnė se bota e gjallė e peshkėve nė Liqenin e Ohrit ėshtė pėrfaqėsuar me 17 lloje peshku autokton nga tė katėr familjet, ndėrsa tė rėndėsishme pėr ekonominė e peshkimit janė 10 lloje peshku, dy prej tė cilėve: trofta dhe belvica, por edhe ngjala e ashtuquajtur Europiane mbajnė primatin nė kėtė drejtim.
Analizat e kryera qė nga viti 1929 nxjerrin nė pah pėrhapjen e madhe prej 45, 6 pėrqind tė troftės nė mesin e tė gjithė botės shtazore tė Liqenit tė Ohrit,
Kėto analiza gjithshtu kanė konfirmuar se nė pjesėn e Maqedonisė tė tij nė njė hektarė peshkohen 9 kg trofta, thonė shkencėtarėt.
Trofta e liqenit tė Ohrit arrin njė peshė prej mė shumė se 10 kg, ndėrsa specialistėt kanė konkluduar se nė kushtet nė tė cilat tani ndodhet Liqeni , ky peshk arrin peshėn prej 1kg nė vitin e shtatė tė jetės sė vet.
Pėr tė ruajtur fondin e peshqėve nė Liqenin e Ohrit, duke patur parasysh, midis tė tjerash edhe peshkimin e pakontrolluar, qė nga viti 1934 deri mė tani me qėllim tė ruajtjes sė kėsaj pasurie, pėr efekt tė shumimit artificial nė liqe janė hedhur mbi 500 milionė trofta nė formė larve apo deri nė moshėn 18 muajshe. Sakaq, nė ujrat e Liqenit tė Ohrit pėr kėtė qėllim hidhen edhe ngjalat.
Laramaninė e botės shtazore tė liqenit e plotėson edhe shpuzorja e rrumbullakėt e cila jeton nė 40 deri nė 50 metra thellėsi ttė Liqenit tė Ohrit, thonė ata qė njohin flaorėn dhe faunėn e kėtij Liqeni , ndėr mė tė vjetrit nė Europė.
Liqeni i Ohrit shquhet pėr njė pėrmbajtje tė lartė llojesh tė botės shtazore dhe shtojnė se karakteristike pėr kėtė faunė ėshtė endemizmi i theksuar, ndėrsa fauna e peshkut pėrfaqėsohet me 17 lloje autoktone.
Ai ėshtė i vecantė jo vetėm nga origjina ( ka origjinėn nga depresioni gjeotektonik i 2-3 milionė viteve mė parė tė Dinaritėve perendimore), thellėsia, tejdukshmėria, por edhe pėr florėn dhe faunėn qė pėrmban.
Liqeni i Ohrit ėshtė shpallur nė vitin 1980, nga UNESKO, si vend i trashėgimisė tė kulturės natyrore me rėndėsi botėrore.
NJĖ CM. UJĖ LIQENI, 1 MILION KV ENERGJI
Liqeni i Ohrit ėshtė kontribues i zhvillimit ekonomik tė vendit. Krahas rėndėsisė sė madhe tė tij pėr turizmina ai ka edhe njė potencial tė madh energjetik.
Me ujin e tij ushqehen hidrocentralet Glloboēica dhe Shpile, si dhe hidrocentralet nė Shqipėri. Ekspertėt pohojnė se njė centimetėr ujė i liqenit ėshtė i brabartė me 1 milion kilovat energji elektrike, ndaj gjithmonė i kushtohet rėndėsi ruajtjes sė kuotės sė ujit nė kėtė liqe, jo vetėm pėr kėtė shkak, por edhe pėr tė ruajtur ekosistemin e tij. Kuota maksimale e sasisė sė ujit ėshtė 693.75 metra lartėsi mbidetare, ndėrsa minimalja 693.10 metra.
Pra, ndryshimi i sasisė sė ujit qė mund tė shfrytėzohet ėshtė 65 centimetra. E vetmja pendė e cila kontrollon dhe ruan ekuilibrin e Liqenit tė Ohrit ėshtė penda e cila ndodhet nė derdhje tė liqenit nė Drinin e Zi. Ajo E vetmja pendė e cila kontrollon dhe ruan ekuilibrin e Liqenit tė Ohrit ėshtė penda e cila ndodhet nė derdhje tė liqenit nė Drinin e Zi. Ajo ka njė gjerėsi prej 25 metrash dhe varėsisht nga nevoja hapet ose mbyllet.
Ekziston njė marrėveshje midis Maqedonisė dhe Shqipėrisė pėr shfrytėzimin e ujit tė Liqenit qė rrjedh nėpėrmjet Drinit tė Zi,por kjo marrėveshje nuk cėnon asnjėherė kuotėn e ujit tė liqenit. Kjo ka qenė kėshtu edhe gjatė vitit 2005 kur Shqipėria vuante mungesėn e energjisė elektrike, ndėrsa portat e pendės sė Drinit u hapėn aq sa tolerojnė kuotat pėr ruajtjen e ekosistemit, por edhe ujit tė nevojshėm pėr funksionimin e dy hidrocentraleve : Gllobo]ica dhe Shpile edhe pse atėherė u lejua rrjedhja maksimale e ujit pėr nė Shqipėri.
Faqja 1 e 1
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Fri Jul 27, 2018 12:20 am nga XHEMI
» SHtepia e marinos ju mirepret !!!
Sat Mar 24, 2018 6:05 pm nga ēim ēaku
» Perandoria ,,,e Shkodra Channel And NAQES SHKODRANEe...
Sat Mar 24, 2018 6:05 pm nga ēim ēaku
» U rihap shpella luksoze e Ylli-t
Sat Mar 24, 2018 6:04 pm nga ēim ēaku
» shtepia EDA 82..eshte e hapur me miqt
Sat Mar 24, 2018 6:03 pm nga ēim ēaku
» ViLa E <<Goces Tironse>>
Sat Mar 24, 2018 6:02 pm nga ēim ēaku
» welcome in my castel xhoooooooooniiiii
Sat Mar 24, 2018 6:00 pm nga ēim ēaku
» Capital Club<>Tzio
Sat Mar 24, 2018 5:55 pm nga ēim ēaku
» Pershendetje nga Adea
Sat Mar 24, 2018 5:54 pm nga ēim ēaku
» Pallati i Tironcit
Sat Mar 24, 2018 5:53 pm nga ēim ēaku
» Keshtjella e MORENES...
Sat Mar 24, 2018 5:52 pm nga ēim ēaku
» Kasollja e Mona&Takut !!!
Sat Mar 24, 2018 5:50 pm nga ēim ēaku
» Vjen nje moment dhe..!..
Sat Mar 24, 2018 5:31 pm nga ēim ēaku
» Tė flasim pėr festėn e tė dashuruarve,dhuratat dhe mendimet pėr kėtė ditė !
Sat Mar 24, 2018 5:29 pm nga ēim ēaku
» A JENI ZESHKAN/E APO BJOND/E/?
Sat Mar 24, 2018 5:26 pm nga ēim ēaku