Honore de Balzak
3 posters
Faqja 1 e 1
Honore de Balzak
Honore de Balzak (Tur, 1799 Paris, 1850)
Pėrfaqėsuesi mė i madh i realizmit nė Europėn perėndimore. Balzaku dominon gjithė shekullin e XIX. Gazetar, industrialist i munguar, krijues i afėrsisht njėqind romaneve nė 20 vjet, figurė brilante e njė shoqėrie sė cilės ai pėrfundon duke iu imponuar, Balzak pėrziehet me fėmijėn e shekullit duke kontribuar nė krijimin e njė miti: njė burrė aventurash dhe dėshirash nė tė njėjtėn kohė edhe ėndėrrimtar, i plagosur nga kontradiktat e jetės moderne. Nė qoftė se Balzaku shpallte dy tė vėrtetat e tij, fronin dhe altarin, Hygo dallonte tek ai njė shkrimtar revolucionar; ndėrsa bashkėkohėsit e tij e merrnin pėr realist, Bodler e pėrshėndet si njė vizionar tė mrekullueshėm. Vepra e tij pėrshkohet nga tensione dinamike dhe kritike. Ajo jeton: Ėshtė ky kompleksitet i pabesuesėm qe e bėn Komedinė hyjnore njė vepėr madhore me pėrmasa botėrore.
Njė familje e ftohtė.
I ati i Balzakut, Bernard Franēois Balssa, funksionar perandorak, bir i revolucionit francez,u martua nė moshėn pesėdhjetenjė vjeēare me njė nėntėmbėdhjetė vjeēare: kjo histori e vėrtetė mund tė sherbente si pikė fillimi pėr njė roman balzakian. Nė fakt, Honore nuk do tė pushojė sė treguari pėr gratė e keqmartuara, pėr dramat e jetės private dhe pėr divorcet e shpeshta tė ēifteve. Njė babai liberal, besimtar i idealeve progresiste tė kohės, i pėrgjigjet njė mama, qė i do padyshim pak fėmijėt e saj dhe qė mbyllet nė trishtimin e njė jete tė vetmuar. I mbyllur ne kolegjin e Vendom, Balzak ruan nga fėmijeria e tij kujtime tė pakta, si motrat e tij Laura, e lindur nė 1800, dhe Lorenca, nė 1802. Nė vitin 1814, familja e tij shpėrngulet nė Paris, dhe Honore bėhet nxėnės i liceut aktual tė Charlemagne. Njė fėmijė i jashtėligjshėm shndėrrohet kėshtu ne autorin e Fiziologjisė sė martesės ku do tė thoshte se tradhėtia ėshtė pėrgjigjja e vetme e vuajtjeve tė jetės bashkėshortore.
Fillimet e njė shkrimtari
Ishte dėshira e tė atit qė Honore tė bėhej noter. Por me tė mbaruar studimet pėr drejtėsi, ai zgjedh tė bėhet shkrimtar, vendos tė jetė bir i veprave tė tij. Nė atė kohė i riu Balzak ishte i majtė dhe ishte vėnė nė dukje pėr materializmin e tij. Nga pamundėsia ekonomike Balzaku merr me qira njė papafingo nė rrugėn Lesdiguieres dhe i futet punės. Nė fakt kjo eksperiencė rigjendet nė disa nga romanet e tij. Nė moshėn 20 vjecare Balzaku njohu jetėn e njė studenti tė varfėr dhe njė krijuesi nė kėrkim tė identitetit tė tij. Pėr tia dalė mbanė nė letėrsi nė vitet 20 tė shekullit XIX duhet tė shkruaje drama, histori ose poezi. Balzaku shkruan nje dramė Kromuell. Njė dėshtim i plotė. Pėr tė jetuar ai fillon tė publikojė disa romane tė vogla anti romantike dhe satirike, nėn pseudonime tė ndryshme: Jean Louis, l'Héritičre de Birague (1822). Pseudonimet e tij kanė njė tė pėrbashkėt,ndikimin nga emrat e borgjezisė: Horace de Saint-Aubin, lord R'Hoone.
Pėrfaqėsuesi mė i madh i realizmit nė Europėn perėndimore. Balzaku dominon gjithė shekullin e XIX. Gazetar, industrialist i munguar, krijues i afėrsisht njėqind romaneve nė 20 vjet, figurė brilante e njė shoqėrie sė cilės ai pėrfundon duke iu imponuar, Balzak pėrziehet me fėmijėn e shekullit duke kontribuar nė krijimin e njė miti: njė burrė aventurash dhe dėshirash nė tė njėjtėn kohė edhe ėndėrrimtar, i plagosur nga kontradiktat e jetės moderne. Nė qoftė se Balzaku shpallte dy tė vėrtetat e tij, fronin dhe altarin, Hygo dallonte tek ai njė shkrimtar revolucionar; ndėrsa bashkėkohėsit e tij e merrnin pėr realist, Bodler e pėrshėndet si njė vizionar tė mrekullueshėm. Vepra e tij pėrshkohet nga tensione dinamike dhe kritike. Ajo jeton: Ėshtė ky kompleksitet i pabesuesėm qe e bėn Komedinė hyjnore njė vepėr madhore me pėrmasa botėrore.
Njė familje e ftohtė.
I ati i Balzakut, Bernard Franēois Balssa, funksionar perandorak, bir i revolucionit francez,u martua nė moshėn pesėdhjetenjė vjeēare me njė nėntėmbėdhjetė vjeēare: kjo histori e vėrtetė mund tė sherbente si pikė fillimi pėr njė roman balzakian. Nė fakt, Honore nuk do tė pushojė sė treguari pėr gratė e keqmartuara, pėr dramat e jetės private dhe pėr divorcet e shpeshta tė ēifteve. Njė babai liberal, besimtar i idealeve progresiste tė kohės, i pėrgjigjet njė mama, qė i do padyshim pak fėmijėt e saj dhe qė mbyllet nė trishtimin e njė jete tė vetmuar. I mbyllur ne kolegjin e Vendom, Balzak ruan nga fėmijeria e tij kujtime tė pakta, si motrat e tij Laura, e lindur nė 1800, dhe Lorenca, nė 1802. Nė vitin 1814, familja e tij shpėrngulet nė Paris, dhe Honore bėhet nxėnės i liceut aktual tė Charlemagne. Njė fėmijė i jashtėligjshėm shndėrrohet kėshtu ne autorin e Fiziologjisė sė martesės ku do tė thoshte se tradhėtia ėshtė pėrgjigjja e vetme e vuajtjeve tė jetės bashkėshortore.
Fillimet e njė shkrimtari
Ishte dėshira e tė atit qė Honore tė bėhej noter. Por me tė mbaruar studimet pėr drejtėsi, ai zgjedh tė bėhet shkrimtar, vendos tė jetė bir i veprave tė tij. Nė atė kohė i riu Balzak ishte i majtė dhe ishte vėnė nė dukje pėr materializmin e tij. Nga pamundėsia ekonomike Balzaku merr me qira njė papafingo nė rrugėn Lesdiguieres dhe i futet punės. Nė fakt kjo eksperiencė rigjendet nė disa nga romanet e tij. Nė moshėn 20 vjecare Balzaku njohu jetėn e njė studenti tė varfėr dhe njė krijuesi nė kėrkim tė identitetit tė tij. Pėr tia dalė mbanė nė letėrsi nė vitet 20 tė shekullit XIX duhet tė shkruaje drama, histori ose poezi. Balzaku shkruan nje dramė Kromuell. Njė dėshtim i plotė. Pėr tė jetuar ai fillon tė publikojė disa romane tė vogla anti romantike dhe satirike, nėn pseudonime tė ndryshme: Jean Louis, l'Héritičre de Birague (1822). Pseudonimet e tij kanė njė tė pėrbashkėt,ndikimin nga emrat e borgjezisė: Horace de Saint-Aubin, lord R'Hoone.
capkenja- Perparues
- Gjinia :
Ditelindja : 14/06/1993
Numri i postimeve : 15046
Vendndodhja : Ne boten e cudirave
Hobi : Studente...
Humor : Sa per vete
Data e rregjistrimit : 07/12/2009
Falenderimet : 138
Re: Honore de Balzak
Jeta private dhe frymėzimi.
Nė jetėn e tij private ngjarjet rrjedhin njėra pas tjetrės, dy motrat e tij martohen. Lorenca vdiq nė 1825 e vetmuar pasi njohu nje ferr martesor. Pėrsa i pėrket Balzakut, ai u bė nė 1822 i dashuri i Laura de Berni, qė do t'i qėndrojė afėr pėr gjithēka, madje edhe pėr mbėshtetjen financiare nė ndėrmarrjet e tij tė mėvonshme. Nė qoftė se znj.Balzak ishte e para grua 30 vjeēare qė ai takoi, znj.de Berni ishte modeli i tė gjitha grave qė rrethojnė botėn e Balzakut, si znj.de Mortsof apo znj.de Barzheton (Iluzionet e humbura). Nga njė endje midis jetės sė tij private dhe shkrimtarit, Balzaku, gjithmonė i fshehur prapa pseudonimeve tė tij, shkruan disa romane nė tė cilat merr rėndėsi tema e dashurisė si Kolonel Shabert, ku merr formė romani balzakian, ku shfaqen tensione midis idealit dhe realitetit, viktimė e tė cilit ėshtė njė djalė i lėnduar nga gruaja qė dėshironte. Kėto romane do tė dėshtonin, por do ti shėrbenin atij nė punėn e mėvonshme.
Bizneset dhe veprat e para me vlerė Balzaku dėshiron para dhe pushtet. Kėshtu ai hidhet nė botėn e biznesit me njė fonderi dhe njė shtypshkronjė. Nė vitin 1828 vjen katastrofa e parė, qė do tė bėhet model edhe pėr tė tjerat, sepse Balzaku ushqente projekte ekstravagante, tė pamundura pėr tu realizuar, si kultivimi i ananasėve nė Paris. Pra ai ėshtė i detyruar t'i rikthehet letėrsisė. Kėtė herė Balzaku shkruan njė roman historik,sipas modelit tė Uollter Skot, ku jep njė pasqyrė tė betejave tė perėndimit nė kohėn e revolucionit. Mė pas ai shkruan njė ese gati sociologjike, Fiziologjia e martesės ku pėrshkruan me tone humori institucionin e martesės. Skenat e para te jetės private do tė shfaqen nė prag tė revolucionit tė korrikut. Ai do tė marrė emrin Honore de Balzak, dhe do tė bėhet i famshėm pėr mendimet e tij pėr gruan dhe martesėn.
Nė jetėn e tij private ngjarjet rrjedhin njėra pas tjetrės, dy motrat e tij martohen. Lorenca vdiq nė 1825 e vetmuar pasi njohu nje ferr martesor. Pėrsa i pėrket Balzakut, ai u bė nė 1822 i dashuri i Laura de Berni, qė do t'i qėndrojė afėr pėr gjithēka, madje edhe pėr mbėshtetjen financiare nė ndėrmarrjet e tij tė mėvonshme. Nė qoftė se znj.Balzak ishte e para grua 30 vjeēare qė ai takoi, znj.de Berni ishte modeli i tė gjitha grave qė rrethojnė botėn e Balzakut, si znj.de Mortsof apo znj.de Barzheton (Iluzionet e humbura). Nga njė endje midis jetės sė tij private dhe shkrimtarit, Balzaku, gjithmonė i fshehur prapa pseudonimeve tė tij, shkruan disa romane nė tė cilat merr rėndėsi tema e dashurisė si Kolonel Shabert, ku merr formė romani balzakian, ku shfaqen tensione midis idealit dhe realitetit, viktimė e tė cilit ėshtė njė djalė i lėnduar nga gruaja qė dėshironte. Kėto romane do tė dėshtonin, por do ti shėrbenin atij nė punėn e mėvonshme.
Bizneset dhe veprat e para me vlerė Balzaku dėshiron para dhe pushtet. Kėshtu ai hidhet nė botėn e biznesit me njė fonderi dhe njė shtypshkronjė. Nė vitin 1828 vjen katastrofa e parė, qė do tė bėhet model edhe pėr tė tjerat, sepse Balzaku ushqente projekte ekstravagante, tė pamundura pėr tu realizuar, si kultivimi i ananasėve nė Paris. Pra ai ėshtė i detyruar t'i rikthehet letėrsisė. Kėtė herė Balzaku shkruan njė roman historik,sipas modelit tė Uollter Skot, ku jep njė pasqyrė tė betejave tė perėndimit nė kohėn e revolucionit. Mė pas ai shkruan njė ese gati sociologjike, Fiziologjia e martesės ku pėrshkruan me tone humori institucionin e martesės. Skenat e para te jetės private do tė shfaqen nė prag tė revolucionit tė korrikut. Ai do tė marrė emrin Honore de Balzak, dhe do tė bėhet i famshėm pėr mendimet e tij pėr gruan dhe martesėn.
capkenja- Perparues
- Gjinia :
Ditelindja : 14/06/1993
Numri i postimeve : 15046
Vendndodhja : Ne boten e cudirave
Hobi : Studente...
Humor : Sa per vete
Data e rregjistrimit : 07/12/2009
Falenderimet : 138
Re: Honore de Balzak
veprat e para me vlerė
Balzaku dėshiron para dhe pushtet. Kėshtu ai hidhet nė botėn e biznesit me njė fonderi dhe njė shtypshkronjė. Nė vitin 1828 vjen katastrofa e parė, qė do tė bėhet model edhe pėr tė tjerat, sepse Balzaku ushqente projekte ekstravagante, tė pamundura pėr tu realizuar, si kultivimi I ananasėve nė Paris. Pra ai ėshtė I detyruar ti rikthehet letėrsisė. Kėtė herė Balzaku shkruan njė roman historik,sipas modelit tė Uollter Skot, ku jep njė pasqyrė tė betejave tė perėndimit nė kohėn e revolucionit. Mė pas ai shkruan njė ese gati sociologjike, Fiziologjia e martesės ku pėrshkruan me tone humori institucionin e martesės. Skenat e para te jetės private do tė shfaqen nė prag tė revolucionit tė korrikut. Ai do tė marrė emrin Honore de Balzak, dhe do tė bėhet I famshėm pėr mendimet e tij pėr gruan dhe martesėn.
Gazetar politik Ai bėhet gazetar politik dhe mban njė kronikė te rregullt mbi jetėn politike tė kohės nė gazetėn Letra mbi Parisin. Qė kėtu vėrehet lindja e njė gazetarie moderne. Ky aktivitet nuk do tė qėndrojė kurrė nė plan tė dytė pėr Balzakun dhe do ta shoqėrojė pėrgjatė gjithė krijimtarisė sė tij. Suksesi duket se ėshtė afėr me vepėn filozofike, qė pėrshėndetet nga tė gjithė, Lėkura prej shagreni
Suksesi
Sipas tė tjerėve dhe sipas dėshirės sė tij, Balzaku ia doli mbanė pas tė tridhjetave. Pasioni I tij pėr tu bėrė I famshėm ėshtė aq I madh sa e shtynė Balzakun tė frekuentojė sallonet aristokratike dhe tė pranojė pėr tė dashur markezen de Castri. Reputacioni I tij I ri si njė njohės shumė I mirė I botės femėrore do ti vlejė. Nė 1832 ai merr njė letėr tė nėnshkruar E huaja nga njė konteshė poloneze Eva Hanska, e martuar nė Ukrainė. Ky do tė jetė fillimi I njė historie romaneske qė zgjati deri nė vdekjen e Balzakut. Pėr momentin Balzaku po jetonte nė mes tė luksit, vishej si njė dendi megjithėse nuk e kishte fizikun, dhe shpenzonte pa hesap paradhėniet e dhėna per vepra akoma tė pashkruara, tė cilat ai shpreson ti mbarojė brenda afatit. Ai rend pas kohės pas iluzioneve tė botės. Ai punon nga 10 deri 8 orė nė ditė duke pirė lumenj me kafe dhe gati prek ēmendurinė nė qershor tė 1832. Romani I tij Lui Lambert duket si njė autobiografi. Kėtu paraqitet njė djalosh intelektual I ekzaltuar, romantik qė vdes nė fund nga ēmenduria.
Krijimi i njė universi
Romanet ndjekin njėri tjetrin, dy ose tre nė vit, themelues tė mitologjisė balzakiane dhe tė vėshtrimit tė tij unik pėr jetėn. Romanit Lui Lambert I pėrgjigjet utopia e Doktorit tė fshatit. Tė organizosh pėr tė luftuar forcat shkatėrruese tė dėshirės, tė luftojmė kolektivisht pėr tė zėvendėsuar pasionet me rregullin social. Revolucioni pėr Balzakun, pėrveēse u mundua tė zhdukė pabarazinė dhe krimin, forcoi pasionet. Ai perjashtoi dhe tipizoi me mijėra njerėz, heronj popullorė, kriminelė, mjeranė, tė rinj qė kėrkojnė tė ardhme, gra pa tė drejta pėr shkak tė legjislacionit napoleonian. Bota moderne ėshtė shumė e ashpėr, sepse burrat dhe gratė vuajnė atje. Liberalizmi ėshtė njė gėnjeshtėr qė favorizon pasurimin e egoistėve dhe tė imoralėve, tė udhėhequr nga interesi. Doktori I fshatit, Benasisi, ka njė zemėr tė plagosur, I cili, meqė ka vuajtur vetė ėshtė I aftė tė reflektojė nė njė mėnyrė kritike pėr shoqėrinė nė tė cilėn bėn pjesė. Ajo qė ėshtė romantike te Balzaku ėshtė fakti se dhimbja formon vetėdijen te njeriu. Nė tė njėjtėn mėnyrė pėr tė riardhur tek forcat shkatėrruese, ai shkruan Kėrkimi I absolutes ku tregohet jeta e njė tė ēmenduri ne botėn reale. Kėtij universi real I pėrgjigjen sa vjen e mė shumė romanet qė vijojnė, tė parėt e ciklit jeta e provincės si Evgjeni Grande. Balzaku shkruan dhe publikon shumė shpejt duke u vėnė re kėshtu pėr ndėrthurjet e personazheve nė romanet e tij. Nė vitin 1833 ai mendon tė rikthejė disa personazhe tė romaneve tė kaluara. Njė ide gjeniale qė do tė lejojė sipas tij tė paraqesė njė afresk tė botės moderne. Ėshtė tek Xha Gorio(1834-1835) qė Balzaku zbaton pėr herė tė parė idenė e tij, pasojat e sė cilės do tė jenė tė rėndėsishme dhe do tė shėrbejnė nė krijimin e Komedisė njerezore.
Veprat
Xha Gorio
Gobesku
Evgjeni Grande
Fajdexhiu
Shkėlqimi dhe rėnia e kurtizaneve
Fshatarė
Kushėriri Pons
Iluzionet e humbura
Balzaku dėshiron para dhe pushtet. Kėshtu ai hidhet nė botėn e biznesit me njė fonderi dhe njė shtypshkronjė. Nė vitin 1828 vjen katastrofa e parė, qė do tė bėhet model edhe pėr tė tjerat, sepse Balzaku ushqente projekte ekstravagante, tė pamundura pėr tu realizuar, si kultivimi I ananasėve nė Paris. Pra ai ėshtė I detyruar ti rikthehet letėrsisė. Kėtė herė Balzaku shkruan njė roman historik,sipas modelit tė Uollter Skot, ku jep njė pasqyrė tė betejave tė perėndimit nė kohėn e revolucionit. Mė pas ai shkruan njė ese gati sociologjike, Fiziologjia e martesės ku pėrshkruan me tone humori institucionin e martesės. Skenat e para te jetės private do tė shfaqen nė prag tė revolucionit tė korrikut. Ai do tė marrė emrin Honore de Balzak, dhe do tė bėhet I famshėm pėr mendimet e tij pėr gruan dhe martesėn.
Gazetar politik Ai bėhet gazetar politik dhe mban njė kronikė te rregullt mbi jetėn politike tė kohės nė gazetėn Letra mbi Parisin. Qė kėtu vėrehet lindja e njė gazetarie moderne. Ky aktivitet nuk do tė qėndrojė kurrė nė plan tė dytė pėr Balzakun dhe do ta shoqėrojė pėrgjatė gjithė krijimtarisė sė tij. Suksesi duket se ėshtė afėr me vepėn filozofike, qė pėrshėndetet nga tė gjithė, Lėkura prej shagreni
Suksesi
Sipas tė tjerėve dhe sipas dėshirės sė tij, Balzaku ia doli mbanė pas tė tridhjetave. Pasioni I tij pėr tu bėrė I famshėm ėshtė aq I madh sa e shtynė Balzakun tė frekuentojė sallonet aristokratike dhe tė pranojė pėr tė dashur markezen de Castri. Reputacioni I tij I ri si njė njohės shumė I mirė I botės femėrore do ti vlejė. Nė 1832 ai merr njė letėr tė nėnshkruar E huaja nga njė konteshė poloneze Eva Hanska, e martuar nė Ukrainė. Ky do tė jetė fillimi I njė historie romaneske qė zgjati deri nė vdekjen e Balzakut. Pėr momentin Balzaku po jetonte nė mes tė luksit, vishej si njė dendi megjithėse nuk e kishte fizikun, dhe shpenzonte pa hesap paradhėniet e dhėna per vepra akoma tė pashkruara, tė cilat ai shpreson ti mbarojė brenda afatit. Ai rend pas kohės pas iluzioneve tė botės. Ai punon nga 10 deri 8 orė nė ditė duke pirė lumenj me kafe dhe gati prek ēmendurinė nė qershor tė 1832. Romani I tij Lui Lambert duket si njė autobiografi. Kėtu paraqitet njė djalosh intelektual I ekzaltuar, romantik qė vdes nė fund nga ēmenduria.
Krijimi i njė universi
Romanet ndjekin njėri tjetrin, dy ose tre nė vit, themelues tė mitologjisė balzakiane dhe tė vėshtrimit tė tij unik pėr jetėn. Romanit Lui Lambert I pėrgjigjet utopia e Doktorit tė fshatit. Tė organizosh pėr tė luftuar forcat shkatėrruese tė dėshirės, tė luftojmė kolektivisht pėr tė zėvendėsuar pasionet me rregullin social. Revolucioni pėr Balzakun, pėrveēse u mundua tė zhdukė pabarazinė dhe krimin, forcoi pasionet. Ai perjashtoi dhe tipizoi me mijėra njerėz, heronj popullorė, kriminelė, mjeranė, tė rinj qė kėrkojnė tė ardhme, gra pa tė drejta pėr shkak tė legjislacionit napoleonian. Bota moderne ėshtė shumė e ashpėr, sepse burrat dhe gratė vuajnė atje. Liberalizmi ėshtė njė gėnjeshtėr qė favorizon pasurimin e egoistėve dhe tė imoralėve, tė udhėhequr nga interesi. Doktori I fshatit, Benasisi, ka njė zemėr tė plagosur, I cili, meqė ka vuajtur vetė ėshtė I aftė tė reflektojė nė njė mėnyrė kritike pėr shoqėrinė nė tė cilėn bėn pjesė. Ajo qė ėshtė romantike te Balzaku ėshtė fakti se dhimbja formon vetėdijen te njeriu. Nė tė njėjtėn mėnyrė pėr tė riardhur tek forcat shkatėrruese, ai shkruan Kėrkimi I absolutes ku tregohet jeta e njė tė ēmenduri ne botėn reale. Kėtij universi real I pėrgjigjen sa vjen e mė shumė romanet qė vijojnė, tė parėt e ciklit jeta e provincės si Evgjeni Grande. Balzaku shkruan dhe publikon shumė shpejt duke u vėnė re kėshtu pėr ndėrthurjet e personazheve nė romanet e tij. Nė vitin 1833 ai mendon tė rikthejė disa personazhe tė romaneve tė kaluara. Njė ide gjeniale qė do tė lejojė sipas tij tė paraqesė njė afresk tė botės moderne. Ėshtė tek Xha Gorio(1834-1835) qė Balzaku zbaton pėr herė tė parė idenė e tij, pasojat e sė cilės do tė jenė tė rėndėsishme dhe do tė shėrbejnė nė krijimin e Komedisė njerezore.
Veprat
Xha Gorio
Gobesku
Evgjeni Grande
Fajdexhiu
Shkėlqimi dhe rėnia e kurtizaneve
Fshatarė
Kushėriri Pons
Iluzionet e humbura
Eri dr- Perparues
- Gjinia :
Ditelindja : 04/04/1988
Numri i postimeve : 3671
Vendndodhja : Ne ishullin e te dashuruareve!!!
Hobi : Arti
Humor : i mjaftueshem
Data e rregjistrimit : 13/11/2010
Falenderimet : 28
Re: Honore de Balzak
Nė ēėshtje zemre, njeriu mė mediokėr mund t`ia kalojė edhe artistit mė tė madh. Ėshtė i vetmi justifikim pėr femrat qė dashurojnė idiotėt.
Dashuria nuk ėshtė vėtemse njė ndjenjė, ajo ėshtė po ashtu edhe art.
Dashuria pėrmledh nė vetvete tė gjitha cilėsit fisnike njerėzore. Dashuria ėshtė i vetmi pasion qė nuk njeh as tė kaluar, as tė ardhme.
Pėr mikun jam gati ta bėj shpinėn urė! Mjafton qė mbi mua tė kalojnė kėmbė qė mbajnė zemėr tė pastėr.
Ligjet janė si rrjeta e merimangės, ku mizat e mėdhaja kalojnė dhe tė voglat mbesin.
Edhe ta ndalosh tė keqen konsiderohet mirėsi.
Ėshtė njė jetė e tėrė nė vetėm 1 orė dashuri. Por pėr tu dashuruar gjatė, ndoshta ėshtė mė mirė tė njihemi sa mė pak.
Lavdia ėshtė si njė helm qė duhet marrė ēdo ditė me doza tė vogla.
Paraja merr vlerė kur ndienja s'ėshtė mė.
Doket janė shpesh mė mizore sesa ligjet.
Kush kėrkon dekoratė nuk e ka merituar, kush e ka merituar, nuk i nevojitet.
Ka tė ngjarė se dashuria s'ėshtė tjetėr pos mirėnjohje e kenaqėsisė.
Zemra e njeriut ka kufi nė dashuri por jo nė urrejtje.
Pasi tė bėheni baba do tė shini se mė tepėr do tė kėnaqeni me kėnaqjen e fėmijėve tuaj se me kėnaqjen tuaj.
Dashuria nuk ėshtė vėtemse njė ndjenjė, ajo ėshtė po ashtu edhe art.
Dashuria pėrmledh nė vetvete tė gjitha cilėsit fisnike njerėzore. Dashuria ėshtė i vetmi pasion qė nuk njeh as tė kaluar, as tė ardhme.
Pėr mikun jam gati ta bėj shpinėn urė! Mjafton qė mbi mua tė kalojnė kėmbė qė mbajnė zemėr tė pastėr.
Ligjet janė si rrjeta e merimangės, ku mizat e mėdhaja kalojnė dhe tė voglat mbesin.
Edhe ta ndalosh tė keqen konsiderohet mirėsi.
Ėshtė njė jetė e tėrė nė vetėm 1 orė dashuri. Por pėr tu dashuruar gjatė, ndoshta ėshtė mė mirė tė njihemi sa mė pak.
Lavdia ėshtė si njė helm qė duhet marrė ēdo ditė me doza tė vogla.
Paraja merr vlerė kur ndienja s'ėshtė mė.
Doket janė shpesh mė mizore sesa ligjet.
Kush kėrkon dekoratė nuk e ka merituar, kush e ka merituar, nuk i nevojitet.
Ka tė ngjarė se dashuria s'ėshtė tjetėr pos mirėnjohje e kenaqėsisė.
Zemra e njeriut ka kufi nė dashuri por jo nė urrejtje.
Pasi tė bėheni baba do tė shini se mė tepėr do tė kėnaqeni me kėnaqjen e fėmijėve tuaj se me kėnaqjen tuaj.
JK- Mik i Forumit
- Gjinia :
Numri i postimeve : 2126
Data e rregjistrimit : 08/07/2013
Falenderimet : 11
Re: Honore de Balzak
Pasi tė bėheni baba do tė shini se mė tepėr do tė kėnaqeni me kėnaqjen e fėmijėve tuaj se me kėnaqjen tuaj.
Gjeniu i ngjan ēdokujt, e atij askush.
Mbani mend: Mbi tė gjitha plagėt, tė pashėrueshme janė ato qė burojnė nga gjuha, shikimi me pėrbuzje dhe tallja.
Nė ēėshtje zemre, njeriu mė mediokėr mund t`ia kalojė edhe artistit mė tė madh. Ėshtė i vetmi justifikim pėr femrat qė dashurojnė idiotėt.
Asgjė nuk e forcon njė marrėdhėnie se sa besimi i njėrės palė se ėshtė me superiore se tjetra.
Atje ku fillon pasuria, atje fillon kopracia.
Gjeniu i ngjan ēdokujt, e atij askush.
Mbani mend: Mbi tė gjitha plagėt, tė pashėrueshme janė ato qė burojnė nga gjuha, shikimi me pėrbuzje dhe tallja.
Nė ēėshtje zemre, njeriu mė mediokėr mund t`ia kalojė edhe artistit mė tė madh. Ėshtė i vetmi justifikim pėr femrat qė dashurojnė idiotėt.
Asgjė nuk e forcon njė marrėdhėnie se sa besimi i njėrės palė se ėshtė me superiore se tjetra.
Atje ku fillon pasuria, atje fillon kopracia.
JK- Mik i Forumit
- Gjinia :
Numri i postimeve : 2126
Data e rregjistrimit : 08/07/2013
Falenderimet : 11
Faqja 1 e 1
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Fri Jul 27, 2018 12:20 am nga XHEMI
» SHtepia e marinos ju mirepret !!!
Sat Mar 24, 2018 6:05 pm nga ēim ēaku
» Perandoria ,,,e Shkodra Channel And NAQES SHKODRANEe...
Sat Mar 24, 2018 6:05 pm nga ēim ēaku
» U rihap shpella luksoze e Ylli-t
Sat Mar 24, 2018 6:04 pm nga ēim ēaku
» shtepia EDA 82..eshte e hapur me miqt
Sat Mar 24, 2018 6:03 pm nga ēim ēaku
» ViLa E <<Goces Tironse>>
Sat Mar 24, 2018 6:02 pm nga ēim ēaku
» welcome in my castel xhoooooooooniiiii
Sat Mar 24, 2018 6:00 pm nga ēim ēaku
» Capital Club<>Tzio
Sat Mar 24, 2018 5:55 pm nga ēim ēaku
» Pershendetje nga Adea
Sat Mar 24, 2018 5:54 pm nga ēim ēaku
» Pallati i Tironcit
Sat Mar 24, 2018 5:53 pm nga ēim ēaku
» Keshtjella e MORENES...
Sat Mar 24, 2018 5:52 pm nga ēim ēaku
» Kasollja e Mona&Takut !!!
Sat Mar 24, 2018 5:50 pm nga ēim ēaku
» Vjen nje moment dhe..!..
Sat Mar 24, 2018 5:31 pm nga ēim ēaku
» Tė flasim pėr festėn e tė dashuruarve,dhuratat dhe mendimet pėr kėtė ditė !
Sat Mar 24, 2018 5:29 pm nga ēim ēaku
» A JENI ZESHKAN/E APO BJOND/E/?
Sat Mar 24, 2018 5:26 pm nga ēim ēaku