♥♥♥♥♥.ShoqeriaJone.♥♥♥♥♥
Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.

140-Kuriozitete nga gjith bota

Shko poshtė

140-Kuriozitete nga gjith bota Empty 140-Kuriozitete nga gjith bota

Mesazh nga Barbi Wed Nov 25, 2009 7:34 pm

Nė tokė ekzistojnė 4 oqeane dhe 56 detėra qė sė bashku e formojnė “Detin Botėror” I cili pėrfshin 71% tė sipėrfaqės sė pėrgjithshme tė tokės (316 mil.km2)

Pėr nga sasia e kripės mė sė shumti ka deti I Kuq ndėsa mė sė paku deti Baltik

Oqeani mė i madh ėshtė oqeani i Qetė, pastaj oqeani Atlantik, oqeani Indian dhe oqeani i Ngrirė i Veriut.

Lumi Amazona ėshtė i vetmi lum qė nuk ka tė ndėrtuar asnjė urė mbi tė.

Njė grek maratonist ka vrapuar 42 km pa u ndalur. Mė sė shumti nė bote ka vrapuar pėr tė dytėn herė qė mban rekordin 42 km e 195 m,

Nė Evropė patataja ėshtė sjellė nga Amerika nė vitin 1536. Nė fillim e mbillnin pėr shkak tė lulės sė bukėr qė ka, kurse mė vonė filluan ta pėrdorin pėr ushqim.

Peshku “Pegava” ėshtė lloj ngjallash qė mund tė qėndrojė vėrtikalisht. Kur peshkon, ajo ngritet, kurse me bishtin pėrforcohet mbi shkėmb ose ndonjė trup tjetėr.

Gjethet mė tė mėdha i ka njė lloj palme e quajtur “Rafia”, rritet nė brigjet e lumit Amazon. Gjethet e saj tė blerta arrin gjatėsi deri 22 metra dhe gjereėsi afėr 12 metra, kurse bishtin e gjethės e ka 5 metra tė gjatė.
Njė gjethė e tillė mund tė shtrehoj 10 njerėz.

Nė Brazil gjatė shek. XX-tė ėshtė vrarė gjarpėri mė i madh nė botė, Anakonda, gjatėsia e tė cilit arrinte ne 35 metra. Pėr ta vrarė kėtė gjigant u desh qė tė goditej me 500 plumba.

Druri i cili e mban rekordin e trshėsisė nė botė ėshtė “Baobabi”, i cili gjendet nė Tan- ganike me moshė rreth 30 shekuj. Ky dru perimetrin e trungut e ka 47 m, lartesinė 22 metra, ndėrsa perimetrin e kurorės 145 metra.

Mė 1560 kirurgu francez Ambruaz Pare i pari bėri gjymtyrė artificiale tė njeriut.

Mė 1590 holandezi Zaharijaz Jansen qė merrej me optikė, konstruktoi mikroskopin.

Nė vitin 1790 nė Amerikė ėshtė shpikur turleja e parė pėr shpuarjen e dhėmbėve.

Lumi mė i gjatė nė botė ėshtė Nili me gjatėsi 6.671 km. qė gjendet nė Afrikė.

Kina ėshtė shteti mė i madh nė botė me 1.221,692,000 banorė. Nė Mesjetė quhej Katai.

Gjarpėri i ujit qė jeton nė veriperėndim tė Australisė rreth shkėmbinjėve tė ujit, ėshtė shtaza mė helmuese nė botė. Helmi i tij ėshtė 100 herė mė i fortė se helmi i gjarpėrit Australian nė tokė i quajtur “Tapana e Shkretėtirės” e qė konsiderohet gjarpėri mė helmues tokėsor.

Rusia ėshtė shteti mė i madh pėr nga sipėrfaqja me 17.075,000 km².

Peshkun trashanik “Siluris Glanis”- shkencėtarėt erdhėn nė pėrfundim se pėrkundėr kokės sė madhe, ėshtė peshku mė budalla nė Botė, sepse nė pranverė ku bėnė nxehtė, nė breg tė lumit rriten shelgjet dhe nė ujė bien thuprat e kėtij druri sė bashku me gjethet, peshku trashanik me ngutėsi i pėrbin duke menduar se bie ushqimi I tyre i preferuar. Nė lukth kėto fije tė shelgjes lėshojnė alkool qė e bėn peshkun tė humbur.

Malet mė tė larta nė Ballkan janė Alpet Shqiptare dhe kanė 13 maje me mbi 2.500 metra lartėsi dhe sipėrfaqe 2.240 km².

Rruga mė e vjetėr nė Ballkan ka qenė “Vija Egnatia” (Vija Egnacia).

Njeriu mė i gjatė nė botė ka qenė 2.72 metra.

Nė trupin e njeriut ka rreth 656 muskuj. Disa prej tyre jane 38 cm, e disa mezi arrijne nje milimetėr.

Maja me e larte ne bote eshte Mont Everest me 8882 m, gjendet ne Nepal.

Flutura mė e madhe nė Botė ėshtė 270 centimetra katror.

Qelizėn i pari e zbuloi shkencėtari anglez Robert Hooke me 1665 i cili edhe ia dha emrin. Ky ėshtė zbulimi mė i madh nė mjekėsi, sepse qeliza ėshtė njėsia themelore kryesore e ēdo organizmi tė gjallė.

Novobėrda ėshtė quajtur Mali I Argjentit e mė vonė Kodra e Re e cila ra nėn sundimin osman mė 1455.

Maja e Korabit ėshtė maja mė e lartė nė Shqipėri.

Romani I parė shqiptar ėshtė “Marcja” I Ndoc Nikajt I botuar nė vitin 1899.

Nė vitin 1530 Prishtina kishte 12 lagje, prej tyre 9 tė krishtera katolike shqiptare dhe vetem 3 muslimane. Sot ėshtė qyteti mė I madh nė Kosovė, pėrkatėsisht kryeqytet.

Piktori venecian Marco Basaiti qė pikturoi rreth viteve 1500-1530, ka qenė me prejardhje shqiptare.

Nė qytetin e Amalfit nė Kampani nė kishėn kryesore tė kėtij qyteti, nė vitin 1506 ngritet pėrmendorja e varrit tė perbashkėt tė familjės sė Skėnderbeut me njė shqiponjė dykrenare shqiptare.

Katund quhen disa fshatėra nė Dalmaci. Gati nė tė gjithė qytetet e Dalmacisė nga njė rruge mban emrin “Rruga Ilire”.

Armata e shtetit tė Vatikanit ėshtė armata mė e vjetėr nė botė. Zyrtarisht ėshtė themeluar mė 21 janar 1506, por fillimet e saj shėnohen qė nė vitin 1400. Pėrveē se ėshtė armata mė e vjetėr nė Botė, ajo ėshtė edhe ndėr mė tė voglat, me vetėm 83 ushtarė. Uniformat e tyre kanė qenė tė dizajnuara nga artisti gjenial Mikelanxhelo.

Libri I parė I shruar shqip ėshtė “Meshari” I Gjon Buzukut. Nė parathėnje tė veprės dėshmon se veprėn e kreu nga 20 marsi 1554 deri me 5 janar 1555.

Libri ėshtė botuar nė kohėn e humanizmit dhe tė kundėrreformės, kur u krijuan kushtet qė feja katolike tė mėsohej e tė predikohej nė gjuhėt kombėtare. Mesharin e gjeti Gjon Nikollė Kazazi nga Gjakova mė 1740. Ky libėr pėrmban: Librin e Orėve dhe Librin e Meshės. Me kėtė vepėr filloi Letėrsia Shqiptare e Rilindjės.

Ujėdhesa mė e madhė ėshtė nė Atlantikun Verior me 2.6 milion km².

Gjaku nė organizmin e njeriut udhėton shumė shpejte: prej zemrės deri te gishtėrinjtė e kėmbės arrin pėr 16 sekonda, deri nė tru pėr 8s, deri nė mushkėri vetėm pėr 6 s.

M 1592 Galileu Galileo zbuloi termometrin e parė, mirpo termometri me I pėrshtatshėm u punua nė Itali mė 1654.

Mė 1628 shkencėtari V. Harvej nga Anglia I pari dha shpjegimin mbi qarkullimin e gjakut nė trupin e njeriut.

Nė Turqi gjendet njė skulpturė, vepėr e natyrės, qė paraqitet njė grua duke qarė. Lotėt e saj rrjedhin me shekuj, por nga burimet e fshehta tė ujit qė ndodhen nėn shkėmb.

Ujėvara mė e madhe nė Botė ėshtė “Engjėl” e lumit Karao (Venezuelė). Lartėsia nga e cila bie uji ėshtė 1.000 m. Kjo ujėvarė ėshtė vetėm njė nga shumė ujėvarat e larta nė kėto anė te Venezuelės. Emrin e ka marrė sipas pilotit amerikan Xhimi Engjėl i cili nė vitin 1933 e ka vizituar dhe vendosur nė ditarin e tij.

Ujėvara e dytė ėshtė nė Republikėn Jugafrikane me lartėsi 414 m.

Ujėvara e tretė ėshtė “Kukenani” nė Venezuelė me 610 m, lartėsi.

Mali mė I lartė nė Kosovė ėshtė Gjeravica me 2.656 m, lartėsi.

Xhejson Pitri nga Mexburgu (SHBA), plot 13 vite nuk bėri asnjė mungesė nė shkollė.

Helmi i Meduzės mund ta mbys njeriun nėse ėshtė nė sasi tė mėdha, ndėrsa shkencėtarėt prej tij po perpiqen tė nxjerrin ilaqin pėr sherimin e sėmundjes sė zemrės.

Tomas Jang, fizikan nga shekulli XVIII-tė fliste dymbėdhjetė gjuhė kur i kishte vetėm tetė vjet moshė.

Gjatė ndėrtimit tė kanalit tė Panamasė kanė humbur jetėn mė tepėr se 25 mijė njerėz.

Masa e virusit ndaj masės sė njeriut mesatar ėshtė proporcionale me masėn e njeriut ndaj masės sė Tokės.

Gjirafa ėshtė e vetmja kafshė e cila mund tė dalloje ngjyrat, sepse syri i saj ėshtė pėrafėrsisht i njejtė me syrin e njeriut.

Nė qoftė se bėrtisni gjithmonė pėr 8 vjet, 7 muaj dhe 6 ditė, do tė krijoni aq energji sa mund te ngrohni njė filxhan kafe.

Pėrveē njeriut vetėm derri mund te digjet nga dielli.

Zemra e karkalecit tė detit gjendet ne kokėn e tij.

Zemra e qenit rreh 40 herė mė shumė se sa e njeriut.

Muskuli mė i fortė i trupit tė njeriut ėshtė Gjuha.

Rrotullimi i hėnės rreth tokės zgjat 27 ditė.

Golin e parė nė kampionatin e parė botėror tė futbollit e ka shėnuar Meksika.

Hartuesi i ligjeve tė para nė botė ishte Hamurapi.

Filmi i parė shqiptar ishte “Fėmijėt e saj”

Fjala TURIZĖM ka ardhur nga vizita e parė e njė grupi nė histori qė u bė ne zonėn franceze TOURS.

Qė tė arrinte tė ecte me ecjen krenare dhe sexi, Merilin Monroe kishte sharruar njė copė nga taka e njėrės kėpucė.

Nė qoftėse do tė humbasė trysnia e kabinės sė njė aeroplani, pasagjeri mund tė mos i humbasė ndjenjat e tij vetėm pėr 18 sekonda.

Foshnjat ėndėrrojnė pėrpara se tė lindin.

Lopėt prodhojnė mė shumė qumėsht kur dėgjojnė muzikė.

Tirana ndodhet nė tė njėjtin paralel me Napolin, Madridin dhe Stambollin dhe nė tė njėjtin meridian me Budapestin dhe Krakovin.

Tirana u themelua mė 1614 nga Sulejman Pasha, me origjinė nga fshati Mullet. Fillimisht ai ndėrtoi njė xhami, njė furrė dhe njė hamam. Dy shekuj mė vonė drejtimin e qytetit e mori familja Toptani nga Kruja.

Gjuha e balenės blu ėshtė mė e rėndė se sa njė elefant mesatar.

Nė qoftė se do tė hapnim nervat e njė njeriu mesatar, atėherė ato do tė kishin sė bashku njė gjatėsi prej 40 milje.

Gratė, hapin dhe mbyllin sytė e tyre dyfish ne krahasim me burrat.

25 % e grave nė Amerikėn jugore, e njohin dashurinė me pėrdhunim.

Njė banor mesatar Baglandez, duhet tė mbledhė rreth 70 rroga mujore qė tė blejė njė kompjuter.

Milingonat e ndjejnė tėrmetin qė mė parė dhe dalin menjėherė nga foletė.

Nė fytyrėn e njė maceje ndodhen 146 muskuj.

Peshkaqenėt nuk sėmuren.

Breshka mund tė ecė me 10 km nė orė.

Nėse do tė mund tė pėrdornim 13% tė trurit, do tė mund tė shfaqeshim nga njė vend nė njė tjetėr.

Strucat i kanė sytė mė tė mėdhenj se truri.

Hyrja e folesė sė milingonės drejtohet pėrherė nga Veriu.,

Nėse damarėt e njeriut do tė vendoseshin njeri pas tjetrit do tė mund tė pėrshkronin Ekuatorin 2 herė.

1 nė 10 persona nė botė jetojnė nė ishull.

Njė njeri harxhon mesatarisht 3 vjetė tė jetės ne banjo.

Peshqit e harrojnė ēdo gjė qė ndodhen vetėm pas 10 min.

Njė njeri i rritur merr frymė afėrsisht 25 000 herė nė ditė

Kompjuterat modern janė ndėrtuar duke u bazuar nė sistemin nervor, por edhe kompjuteri modern nuk i afrohet as nivelit tė nje zvarritėsi.

Mjalti mund tė qėndrojė pa u prishur 3000 vjet dhe pėr kėtė arsye dylli i mjaltit pėrdoret pėr procesin e mumjazimit.

Njeriu mė i gjatė ėshtė 2.75 cm
Nė 1870 nė Londėr jetonin mė shumė Irlandezė sesa nė Dublin.

Mundėsia pėr tė tė rėnė rrufeja ėshtė 1 nė 600,000

Rreth 27% e ushqimit nė vendet e zhvilluara pėrfundon nė koshat e plerave.

Gjysma e popullisė sė botės ėshtė nėn moshėn 25 vjeē.

Nė Perėndim njerėzit ndėrrojnė shtepi mesatarisht 1 herė nė 7 vjet.

Sherbimi Postar i SHBA dėrgon rreth 43% tė postės botėrore, ndjekėsi mė i afėrt ėshtė Japonima me 6 %.

Nė vendet e zhvilluara % e te rritureve qe martohen ra nga 72% ne 1970 nė 60 % ne 1996. Mundėsia pėr divorcim nė martesėn e parė u rrit nga 50% nė 67%. Mundėsia pėr divorcim nė martesėn e dytė ėshtė rreth 10 % me e lartė se nė martesėn e parė.

Nė krahun e njė majmuni ka rreth 25 milionė qime.

DNA ka njė madhėsi prej 1 tė mijtat e milimetrit, pėrbehet prej rreth 200 miliard atomesh dhe pėrmban 1 milion faqe njohuri.

-Fluturat shijojne me ane te kembeve.

-Delfinet flene me nje sy hapur.

-Nje njeri qesh mesatarisht 13 here ne dite.

-Minjte mund te durojne pa uje me teper se devete.

-Ne trupin e nejriut muskuli me i forte eshte gjuha.

-Pavaresiht nga madhesia dhe trashesia nje flete nuk mund te paloset me teper se 9 here.

-Femrat i perpelitin syte 2 here me shume se meshkujt.

-Nje ari i rritur mund te vrapoje po aq shpejt sa nje kale.

-Syri i nje struci eshte me i madh se truri i tij.

-Ne trurin e maceve ka 32 muskuj.

-Seul (kryeqyteti i Korese se Jugut) ne gjuhen vendase do te thote * kryeqytet.

-Ne SHBA 1/3 e zezakeve mes 20-29 vjeē jane ne burg ose nen hetim.

-Nje mashkull harxhon mesatarisht 3350 ore duke u rruajtur e qethur.

-Kur thyhet nje xham disa copeza shperndahen me shpejtesi 3000 milje ne ore.

* Bethoveni para se te kompozonte fuste koken ne uje te ftohte.

-Planeti Uran mund te shihet me sy te lire.

-Ajsbergu me i madh i matur deri me sot ka qene me gjatesi 200 milje dhe gjeresi 60 milje, ai ka pasur nje siperfaqe me te madhe se Belgjika.

-Dallga me e madhe e regjistruar deri me sot ka qene ne vitin 1971 ne * Ishullin Ishigaki, Japoni, me lartesi 85 m.

-Ne nje nate te kthjellet mund te shihen rreth 2000 yje me sy te lire.

-Vetem mushkonjat femra pickojne.

-Lindjet vjetore ne Indi, e kalojne popullsine e Australise.
96% e sallatorit, eshte uje.

-Ne 1 kg limon ka me teper sheqer se ne 1 kg luleshtrydhe.

-Shteti me me teper rruge te asfaltuara eshte Franca.

-Ajnshtajni deri ne moshen 9-vjeēare nuk fliste normalisht.

-Nje shqiponje mund ta shohe prejen e saj qe 3000 metra larg.

-Kuajt mund te qendrojne deri ne 1 muaj ne kembe.

-Eshte e pamundur te teshtish pa i mbyllur syte.

Zinxhirėt u krijuan nė vitin 1913. Atėherė i pėrdor i pėrdornin vetėm tek ēizmet, tek portofolet dhe tek rrobat e aviatorėve. Pėrdorimi i tyre nė llojet e tjera tė rrobave filloi nė 1930.
Suksesi ishte shumė i madh. Nė ditėt tona prodhohen gati 400.000 kilometra zinxhir ēdo vit.

Ndoshta keni pėrshtypjen se brumėrat u zbuluan pėr herė tė parė nė Itali. Por e keni gabim! Hetuesi i madh Marko Polo, i pa tė prodhoheshin nė Kinė dhe mori me vete recetėn e gatimit tė tyre nė vitin 1295!

• Autobusi i prodhuar nė Moskė (Rusi) mė vitin 1955 ėshtė i gjatė 17 metra dhe nė tė mund tė vendosen 200 udhėtarė.

• Shpejtėsia mė e madhe e arritur mga njė makinė elektrike ėshtė 395.821 km/h nga Patrick Rummerfield (SHBA).

• Mė shumė njerėz mėsojnė anglisht nė kinė sesa e flasin atė nė shtetet e bashkuara tė amerikės rreth 300 milion.

• Rezultati perfekt I testit shkencor SAT ėshtė 1600.Bill Gates nė SAT e tij I mori 1590 .Paul Allen, partneri I tij I Microsoft-it shėnoi maksimumin e mundshėm 1600.Bill Cosby shėnoi mė pak se 500 pikė.

• Vetėm nė Texas krimineli nėse e paraqet viktimėn brenda 24 orėve me shkrim apo me gojė dhe I tregon shkaqet e krimit mund tė shpallet I pafajshėm dhe tė lihet I lirė.

• Numėri 2 dhe 3 nė gjuhėn shqipe kanė aq shkronja sa edhe e kanė vlerėn.

A e dini se cfare distance pershkron zakonisht nje foshnje duke ecur kemba-dores deri ne moshen 2 vjec ? - 160 km

A e dini nese i gjithe ajri qe nxjerr gjate frymemarrjes do te grumullohej ne tallumbace deri ne moshen 22 vjec do te beheshin …? - 3.5 milion

A e dini sa te gjata do te ishin floket e nje njeriu n.q.s ai nuk do ti priste (dhe nese nuk do ti binin) per 50 vjet ? - 6 metra

A e dini se sa eshte temperatura me e ulet e regjistruar ndonjehere mbi siperfaqen e tokes ? - 89.2° C, ne Antarktide

A e dini sa veze mund te leshoje nje blete mbretereshe Brenda nje dite ? 1200 veze

A e dini se sa here ne minute I rreh krahet bleta ? 11 400 here

A e dini se sa km duhet te fluturoje nje blete per te mbledhur nectar per nje kg nektar? 176 000 klm.>
Barbi
Barbi
Perparues
Perparues

Gjinia Gjinia : Female
Numri i postimeve Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja Vendndodhja : Ne ferr
Hobi Hobi : Librat kohet e fundit
Humor Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet Falenderimet : 121

Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye

- Similar topics

 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi