Dietat...ja ca receta dhe keshilla!
4 posters
Faqja 2 e 3
Faqja 2 e 3 • 1, 2, 3
Re: Dietat...ja ca receta dhe keshilla!
Vaji i ullirit, nė peshoren e vlerave dhe antivlerave
Vaji i ullirit, pėrbėn njė formulė shėndeti dhe jetėgjatėsie. Nė tė gjenden acidet omega-3-yndyrore, vitamina A dhe E, metale, selen, si dhe substanca antioksiduese, tė cilat mbrojnė qelizat nga shkatėrrimi, qė mund tė vijės si pasojė e radikaleve e tė lira.
Nė balancėn mes tė mirave dhe tė kėqijave natyrisht, peshorja anon nga dobitė. Kėshtu ėshtė provuar shkecėrisht se vaji i ullirit rrit sasinė e kolesterolit duke ndihmuar kėshtu funksionin e mirė tė enėve tė gjakut.
Parandalon formimin e trombozave. Personat qė konsumojnė dy lugė vaj ulliri nė ditė, kanė rėnie tė LDL-kolesterolit dhe ngritje tė nivelit tė substancave antioksiduese nė gjak tė cilat kanė efekt pozitiv nė mbrojtjen e zemrės. Ul presionin e gjakut dhe ndihmon nė terapinė e hipertensionit. Ndihmon nė funksionin optimal tė trurit, si dhe nė shėndet tė mbarė tė kockave, sidomos nė fėmijė tė vegjėl, pasi ndihmon nė absorbimin e kalciumit.
Duke qenė i pasur nė vitaminė E, ndihmon nė mbarėvajtjen e procesit tė plakjes dhe, pėr kėtė, ėshtė i domosdoshėm pėr tė moshuarit. Mbron stomakun nga ulcera dhe gastriti. Po kėshtu mbron mėlēinė nga ērregullime dhe infeksione tė ndryshme.
Studimet e reja tregojnė se vaji i ullirit ndihmon nė parandalimin e kancerit tė lėkurės, tė zorrės, tė prostatės dhe tė gjirit dhe mbron qelizat e ADN-nė nga deformimet, qė mund tė ēojnė nė shfaqjen e kancerit. Ėshtė mė rezistues ndaj temperaturave tė larta tė gatimit.
Tani erdhi radha e efekteve negative. Duhet dimė edhe kėtė: Vaji i ullirit ėshtė produkti qė, nė 100 g ka pothuajse 1.000 kalori, mė shumė nga ēdo lloj ushqimi tjetėr. Pėr kėtė arsye duhet konsumuar me sasi shumė tė kufizuara, pasi mund
Vaji i ullirit, pėrbėn njė formulė shėndeti dhe jetėgjatėsie. Nė tė gjenden acidet omega-3-yndyrore, vitamina A dhe E, metale, selen, si dhe substanca antioksiduese, tė cilat mbrojnė qelizat nga shkatėrrimi, qė mund tė vijės si pasojė e radikaleve e tė lira.
Nė balancėn mes tė mirave dhe tė kėqijave natyrisht, peshorja anon nga dobitė. Kėshtu ėshtė provuar shkecėrisht se vaji i ullirit rrit sasinė e kolesterolit duke ndihmuar kėshtu funksionin e mirė tė enėve tė gjakut.
Parandalon formimin e trombozave. Personat qė konsumojnė dy lugė vaj ulliri nė ditė, kanė rėnie tė LDL-kolesterolit dhe ngritje tė nivelit tė substancave antioksiduese nė gjak tė cilat kanė efekt pozitiv nė mbrojtjen e zemrės. Ul presionin e gjakut dhe ndihmon nė terapinė e hipertensionit. Ndihmon nė funksionin optimal tė trurit, si dhe nė shėndet tė mbarė tė kockave, sidomos nė fėmijė tė vegjėl, pasi ndihmon nė absorbimin e kalciumit.
Duke qenė i pasur nė vitaminė E, ndihmon nė mbarėvajtjen e procesit tė plakjes dhe, pėr kėtė, ėshtė i domosdoshėm pėr tė moshuarit. Mbron stomakun nga ulcera dhe gastriti. Po kėshtu mbron mėlēinė nga ērregullime dhe infeksione tė ndryshme.
Studimet e reja tregojnė se vaji i ullirit ndihmon nė parandalimin e kancerit tė lėkurės, tė zorrės, tė prostatės dhe tė gjirit dhe mbron qelizat e ADN-nė nga deformimet, qė mund tė ēojnė nė shfaqjen e kancerit. Ėshtė mė rezistues ndaj temperaturave tė larta tė gatimit.
Tani erdhi radha e efekteve negative. Duhet dimė edhe kėtė: Vaji i ullirit ėshtė produkti qė, nė 100 g ka pothuajse 1.000 kalori, mė shumė nga ēdo lloj ushqimi tjetėr. Pėr kėtė arsye duhet konsumuar me sasi shumė tė kufizuara, pasi mund
Barbi- Perparues
- Gjinia :
Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja : Ne ferr
Hobi : Librat kohet e fundit
Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet : 121
Re: Dietat...ja ca receta dhe keshilla!
Ushqime te dobishme
Studimet nė lidhje me trupin e njeriut dhe ushqimin pėrmendin faktin se forma e ēdo peme, bime apo perimi tregon pjesėn e trupit pėr tė cilėn ėshtė e dobishme
Ja disa shembuj:
Kjo ėshtė karrotė e prerė pėr sė gjėri; i pėrngjan bebzės sė syrit; dhe me tė vėrtetė, studimet kanė vėrtetuar se karrota ėshtė shumė e dobishme pėr shikimin.
Kjo ėshtė njė shtresė domate e kuqe, e cila ka katėr zgavra, sikurse zemra e cila ka ngjyrė tė kuqe si dhe katėr zgavra. Tė gjitha studimet bashkėkohore vėrtetojnė se domatet janė ushqim i zemrės dhe gjakut.
Tufa e rrushit i pėrngjan formės sė jashtme tė zemrės, dhe ēdo kokėrr rrushi i pėrngjan njė qelize tė gjakut. Tashmė studimet tregojnė se rrushi ėshtė i shėndetshėm pėr zemrėn, e po ashtu edhe pėr gjakun.
Arra i pėrngjan sė tepėrmi formės sė trurit me dy hemisferat e tij! Studimet vėrtetojnė se ngrėnia e arrės ndikon nė rritjen e shumė qelizave nervore tė cilat ndihmojnė veprimtarinė e trurit
Fasuleja u ndihmon veshkėve nė kryerjen e punės sė tyre ; ajo i pėrngjan formės sė tyre
Selino i pėrngjan formės sė eshtrave, madje ėshtė e dobishme pėr to. Sasia e sodiumit nė selino ėshtė 23 %; e njėjta pėrqindje gjendet nė eshtra.
Avokado, patėlxhani dhe dardha janė tė domosdoshme pėr shėndetin e mitrės sė gruas. Studimet tregojnė se nėse gruaja ha njė kokėrr avokado pėr ēdo javė, njė gjė e tillė ndihmon nė barazpeshėn e hormoneve tė mitrės si dhe pakėson gjasat e sėmundjes sė kancerit tė qafės sė mitrės. Ėshtė me rėndėsi tė pėrmendim faktin se avokado ka nevojė pėr 9 muaj qė tė piqet plotėsisht.
Fiku.. Ėshtė pemė e mbushur plotė e pėrplotė me fara, dhe se pėrdorimi i tij ėshtė i dobishėm pėr burrat, pasi rrit numrin e spermatozoidėve si dhe pakėson gjasat e sterilitetit.
Ulliri ėshtė i dobishėm pėr shėndetin dhe punėn e vezoreve tė gruas
Patateja e ėmbėl pėr nga forma i pėrngjan pankreasit dhe ndihmon nė barazpeshėn e sheqerit nė gjak.
Portokalli, limoni dhe agrumet tjera u pėrngjajnė gjėndrave tė cilat tajitin qumėshtin nė gjoksin e gruas, madje ato janė tė rendėsishme pėr shėndetin e gjirit
Qepa u pėrngjan qelizave tė trupit Studimet tregojnė se qepa ndihmon nė pastrimin e trupit nga sekrecionet, si dhe i bėn sytė tė lotojnė, me ērast lotėt bėjnė pastrimin e shtresave tė syve.
Studimet nė lidhje me trupin e njeriut dhe ushqimin pėrmendin faktin se forma e ēdo peme, bime apo perimi tregon pjesėn e trupit pėr tė cilėn ėshtė e dobishme
Ja disa shembuj:
Kjo ėshtė karrotė e prerė pėr sė gjėri; i pėrngjan bebzės sė syrit; dhe me tė vėrtetė, studimet kanė vėrtetuar se karrota ėshtė shumė e dobishme pėr shikimin.
Kjo ėshtė njė shtresė domate e kuqe, e cila ka katėr zgavra, sikurse zemra e cila ka ngjyrė tė kuqe si dhe katėr zgavra. Tė gjitha studimet bashkėkohore vėrtetojnė se domatet janė ushqim i zemrės dhe gjakut.
Tufa e rrushit i pėrngjan formės sė jashtme tė zemrės, dhe ēdo kokėrr rrushi i pėrngjan njė qelize tė gjakut. Tashmė studimet tregojnė se rrushi ėshtė i shėndetshėm pėr zemrėn, e po ashtu edhe pėr gjakun.
Arra i pėrngjan sė tepėrmi formės sė trurit me dy hemisferat e tij! Studimet vėrtetojnė se ngrėnia e arrės ndikon nė rritjen e shumė qelizave nervore tė cilat ndihmojnė veprimtarinė e trurit
Fasuleja u ndihmon veshkėve nė kryerjen e punės sė tyre ; ajo i pėrngjan formės sė tyre
Selino i pėrngjan formės sė eshtrave, madje ėshtė e dobishme pėr to. Sasia e sodiumit nė selino ėshtė 23 %; e njėjta pėrqindje gjendet nė eshtra.
Avokado, patėlxhani dhe dardha janė tė domosdoshme pėr shėndetin e mitrės sė gruas. Studimet tregojnė se nėse gruaja ha njė kokėrr avokado pėr ēdo javė, njė gjė e tillė ndihmon nė barazpeshėn e hormoneve tė mitrės si dhe pakėson gjasat e sėmundjes sė kancerit tė qafės sė mitrės. Ėshtė me rėndėsi tė pėrmendim faktin se avokado ka nevojė pėr 9 muaj qė tė piqet plotėsisht.
Fiku.. Ėshtė pemė e mbushur plotė e pėrplotė me fara, dhe se pėrdorimi i tij ėshtė i dobishėm pėr burrat, pasi rrit numrin e spermatozoidėve si dhe pakėson gjasat e sterilitetit.
Ulliri ėshtė i dobishėm pėr shėndetin dhe punėn e vezoreve tė gruas
Patateja e ėmbėl pėr nga forma i pėrngjan pankreasit dhe ndihmon nė barazpeshėn e sheqerit nė gjak.
Portokalli, limoni dhe agrumet tjera u pėrngjajnė gjėndrave tė cilat tajitin qumėshtin nė gjoksin e gruas, madje ato janė tė rendėsishme pėr shėndetin e gjirit
Qepa u pėrngjan qelizave tė trupit Studimet tregojnė se qepa ndihmon nė pastrimin e trupit nga sekrecionet, si dhe i bėn sytė tė lotojnė, me ērast lotėt bėjnė pastrimin e shtresave tė syve.
Barbi- Perparues
- Gjinia :
Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja : Ne ferr
Hobi : Librat kohet e fundit
Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet : 121
Re: Dietat...ja ca receta dhe keshilla!
7 ushqimet qė tė mbajnė tė ri
Rinia e pėrjetshme dhe pavdekėsia, dy prej ėndrrave tė hershme tė njerėzimit, frymėzojnė shkencėtarėt qė gjejnė te ushqimet elementė tė bukurisė dhe jetėgjatėsisė
7 ushqimet qė tė mbajnė tė ri
1.Vaji i ullirit
Katėr dekada mė parė, kėrkime nga studimi i kryer nė shtatė shtete, tregoi se vaji i ullirit ėshtė pėrgjegjėsi pėr rastet e pakta, pėr sėmundjet e zemrave dhe tė kancerit nė ishullin grek tė Kretės. Tani, ne dimė se vaji i ullirit pėrmban polifenol, njė antioksidant tė fortė qė parandalon sėmundje tė ndryshme nė moshė tė madhe.
2.Vera
Tė pish alkool, do tė thotė tu hapėsh dyert sėmundjeve tė zemrės. Tė gjitha pijet alkolike sjellin probleme, pėrveē verės sė kuqe, e cila ėshtė vėnė nė qendėr tė studimeve. Vera e kuqe pėrmban resveratol, njė substancė e cila, pas studimeve tė bėra te kafshėt, tregoi se mund tė aktivizojė gjene qė ngadalėsojnė plakjen e qelizave.
3.Boronicat
Nė njė studim tė gjerė tė publikuar nė vitin 1999, kėrkimet e bėra nga Universiteti i Taftit, nxorėn nė dritė faktin se minjtė e ushqyer pėr njė periudhė kohe me boronica, jetuan mė gjatė se tė tjerėt, pėr njė kohė tė barabartė me 10 vite njerėzore. Pėrbėrėsit e boronicės ulin oksidimin e dėmshėm dhe pėrmirėsojnė deficitet qė nė memorie.
4.Peshku
Tridhjetė vjet mė parė filluan studimet rreth numrit tė vogėl tė rasteve me sėmundje tė zemrės te inuitėt, banorė tė lindur tė Alaskės. Arsyeja ishte e thjeshtė: Konsumimi i madh i peshkut. Te peshku gjendet me sasi tė bollshme acidi yndyror omega-3, qė ndihmon nė uljet e dėmeve qė sjell kolesteroli nė arterie dhe mbron zemrėn nga ritmet anormale.
5.Kosi
Nė vitet 1970, ish-Republika Sovjetike e Gjeorgjisė, mburrej me faktin se kishte mė shumė 100-vjeēarė pėr frymė tė populltės se nė ēdo rajon tjetėr tė botės. Koha nxori nė dritė sekretin: Konsumimi i madh i kosit. Kosi ėshtė pasur me kalcium dhe me baktere tė mira, qė ulin rrezikun e ostoperozės dhe tė sėmundjeve nė moshėn e tretė.
6.Bajamet
Studimet e bėra nga Ithtarėt e Ditės sė Shtatė, njė sekt fetar qė predikon edhe jetėn e shėndetshme dhe dietat vegjetariane, tregojnė se ata qė konsumojnė rregullisht bajame, lajthi apo arra, pėrfitojnė 2.5 vjet jetė mė shumė sesa ajo qė do tė jetonin nėse nuk do tė ushqeheshin me to. Sekreti? Numri i lartė i vitaminave dhe mineraleve te kėto ushqime.
7.Ēokollata
Popullata e fisit Kuna, nė ishujt San Blas, nė brigjet e Panamasė kanė njė numėr nėntė herė mė tė ulėt tė rasteve me sėmundje tė zemrės se nė krejt pjesėn tjetėr tė brigjeve panamaiane. Arsyeja? Ata konsumojnė shumė lėngje me bazė ēokollatėn, ēka pėrmirėson ndjeshėm qarkullimin e gjakut, ul rrezikun pėr tensionin e lartė dhe tė diabetit tė tipit 2.
Ushqimi ėshtė faktori kryesor qė ndikon pėr tė pasur njė jetė tė gjatė dhe tė shėndetshme. Nė qoftė se doni tė gėzoni rininė e pėrjetshme dhe tė shtoni numrin e viteve tė jetės suaj, atėherė duhet tė dini se cilat janė ushqimet e njė jete mė tė gjatė dhe nė harmoni me natyrėn. Pjesa mė e madhe e shqiptarėve, sidomos pas viteve 90, kanė vuajtur pėrherė nga mbipesha dhe obeziteti, tė cilat nuk janė vetėm njė problem estetik, por edhe njė faktor rreziku pėr shumė sėmundje.
Shqiptarėt, tashmė tė ndėrgjegjėsuar nė lidhje me problemet qė shkakton mbipesha dhe obeziteti pėr shėndetin, kanė ndjerė nevojėn e korrigjimit tė kėtij problemi, duke u konsultuar me dietologė dhe duke iu drejtuar qendrave distike.
Dietologia Enkelejda Ferrollari, na tregon se cilat janė ushqimet mė tė shėndetshme dhe se si duhen pėrdorur ato. Ndėr kėto ushqime mund tė pėrmendim vajin e ullirit, peshkun, kosin, ēokollatat, verėn, bajamet dhe lajthitė etj. E pėrbashkėta e kėtyre ushqimeve ėshtė se ato pėrmbajnė nė sasi tė konsiderueshme edhe pėrbėrės antioksidues, tė cilėt pengojnė veprimtarinė e radikaleve tė lira nė trupin e njeriut. Kėto radikale tė lira kanė aftėsinė tė shkatėrrojnė njė sėrė qelizash qė duhen pėr funksionimin normal tė organizmit.
Tė tėra kėto ushqime qė pėrmendėm janė ushqime tė domosdoshme pėr organizmin e njeriut dhe qė pėrmbajnė shumė vlera ushqyese, qoftė nė nivel makro, qoftė mikro. Por qė, sigurisht, gjatė konsumit tė kėtyre ushqimeve, duhet tė jemi tė kujdesshėm pėr tė mos tejkaluar sasitė e domosdoshme,- thekson dietologia Ferrollari.
Vaji i ullirit ėshtė i pasur me vitamina A dhe E, si dhe me pėrbėrės tė grupit tė fenolėve qė veprojnė si antioksidues dhe ndihmojnė nė eliminimin e radikaleve tė lira. Peshku dhe kosi janė njė burim shumė i mirė proteinash pėr organizmin. Peshku ėshtė gjithashtu edhe njė burim kryesor i acideve yndyrore esenciale omega 3, tė cilat organizmi i njeriut nuk arrin ti sintetizojė vetė, por i merr tė gatshme nga ushqimet. Konsumi i peshkut ndihmon nė uljen e sasisė sė kolesterolit tė keq, si dhe nė parandalimin e sėmundjeve tė ndryshme kardiovaskulare.
Pėr sa i pėrket kosit, pėrveēse njė burim shumė i mirė proteinash dhe kalciumi, ėshtė edhe njė burim shumė i mirė me pėrbėrės probiotikė qė ndihmojnė nė rregullimin e florės bakteriale nė organizėm, ēka sjell njė funksionim tė mirė tė aparatit tretės. Por, mes kėtyre ushqimeve, ka edhe nga ato qė duhen mbajtur nėn kontroll pėr tė mos e parė veten me disa kilogramė mė shumė. Vera, ēokollata hyjnė nė grupin e ushqimeve qė duhet ti konsumojmė nė mėnyrė tė kontrolluar. Ato pėrmbajnė disa pėrbėrės tė grupit tė fenolėve qė shėrbejnė si antioksidues shumė tė mirė, por nga ana tjetėr janė ushqime kalorike dhe qė konsumi me tepri shkakton njė masė kalorie tė tepruar nė organizėm, ēka ēon nė depozitimin nė masė dhjamore.
Lajthitė dhe bajamet ose frutat e thata, gjithashtu, hyjnė nė grupin e ushqimeve qė duhet tė konsumohen me kujdes pa i tejkaluar sasitė, pasi megjithėse janė njė burim shumė i mirė proteinash, acidesh yndyrore tė pangopura, vitaminash (E, B6, etj.) kripėrash minerale (hekur, magnez, kalcium etj.),janė gjithashtu ushqime plot kalori, qė depozitohen nė masė dhjamore nėse konsumohen me tepri. Konsumi i tyre nė sasira tė vogla, ka aftėsi shumė tė mira antioksiduese, tė rregullatorit tė sasisė sė glicemisė nė gjak, si dhe tė nivelit tė kolesterolit. Pra, tė tėra kėto ushqime janė tė domosdoshme pėr organizmin, por tė konsumuara nė sasi tė kontrolluara, pėrfundon dietologia Ferrollari.
Rinia e pėrjetshme dhe pavdekėsia, dy prej ėndrrave tė hershme tė njerėzimit, frymėzojnė shkencėtarėt qė gjejnė te ushqimet elementė tė bukurisė dhe jetėgjatėsisė
7 ushqimet qė tė mbajnė tė ri
1.Vaji i ullirit
Katėr dekada mė parė, kėrkime nga studimi i kryer nė shtatė shtete, tregoi se vaji i ullirit ėshtė pėrgjegjėsi pėr rastet e pakta, pėr sėmundjet e zemrave dhe tė kancerit nė ishullin grek tė Kretės. Tani, ne dimė se vaji i ullirit pėrmban polifenol, njė antioksidant tė fortė qė parandalon sėmundje tė ndryshme nė moshė tė madhe.
2.Vera
Tė pish alkool, do tė thotė tu hapėsh dyert sėmundjeve tė zemrės. Tė gjitha pijet alkolike sjellin probleme, pėrveē verės sė kuqe, e cila ėshtė vėnė nė qendėr tė studimeve. Vera e kuqe pėrmban resveratol, njė substancė e cila, pas studimeve tė bėra te kafshėt, tregoi se mund tė aktivizojė gjene qė ngadalėsojnė plakjen e qelizave.
3.Boronicat
Nė njė studim tė gjerė tė publikuar nė vitin 1999, kėrkimet e bėra nga Universiteti i Taftit, nxorėn nė dritė faktin se minjtė e ushqyer pėr njė periudhė kohe me boronica, jetuan mė gjatė se tė tjerėt, pėr njė kohė tė barabartė me 10 vite njerėzore. Pėrbėrėsit e boronicės ulin oksidimin e dėmshėm dhe pėrmirėsojnė deficitet qė nė memorie.
4.Peshku
Tridhjetė vjet mė parė filluan studimet rreth numrit tė vogėl tė rasteve me sėmundje tė zemrės te inuitėt, banorė tė lindur tė Alaskės. Arsyeja ishte e thjeshtė: Konsumimi i madh i peshkut. Te peshku gjendet me sasi tė bollshme acidi yndyror omega-3, qė ndihmon nė uljet e dėmeve qė sjell kolesteroli nė arterie dhe mbron zemrėn nga ritmet anormale.
5.Kosi
Nė vitet 1970, ish-Republika Sovjetike e Gjeorgjisė, mburrej me faktin se kishte mė shumė 100-vjeēarė pėr frymė tė populltės se nė ēdo rajon tjetėr tė botės. Koha nxori nė dritė sekretin: Konsumimi i madh i kosit. Kosi ėshtė pasur me kalcium dhe me baktere tė mira, qė ulin rrezikun e ostoperozės dhe tė sėmundjeve nė moshėn e tretė.
6.Bajamet
Studimet e bėra nga Ithtarėt e Ditės sė Shtatė, njė sekt fetar qė predikon edhe jetėn e shėndetshme dhe dietat vegjetariane, tregojnė se ata qė konsumojnė rregullisht bajame, lajthi apo arra, pėrfitojnė 2.5 vjet jetė mė shumė sesa ajo qė do tė jetonin nėse nuk do tė ushqeheshin me to. Sekreti? Numri i lartė i vitaminave dhe mineraleve te kėto ushqime.
7.Ēokollata
Popullata e fisit Kuna, nė ishujt San Blas, nė brigjet e Panamasė kanė njė numėr nėntė herė mė tė ulėt tė rasteve me sėmundje tė zemrės se nė krejt pjesėn tjetėr tė brigjeve panamaiane. Arsyeja? Ata konsumojnė shumė lėngje me bazė ēokollatėn, ēka pėrmirėson ndjeshėm qarkullimin e gjakut, ul rrezikun pėr tensionin e lartė dhe tė diabetit tė tipit 2.
Ushqimi ėshtė faktori kryesor qė ndikon pėr tė pasur njė jetė tė gjatė dhe tė shėndetshme. Nė qoftė se doni tė gėzoni rininė e pėrjetshme dhe tė shtoni numrin e viteve tė jetės suaj, atėherė duhet tė dini se cilat janė ushqimet e njė jete mė tė gjatė dhe nė harmoni me natyrėn. Pjesa mė e madhe e shqiptarėve, sidomos pas viteve 90, kanė vuajtur pėrherė nga mbipesha dhe obeziteti, tė cilat nuk janė vetėm njė problem estetik, por edhe njė faktor rreziku pėr shumė sėmundje.
Shqiptarėt, tashmė tė ndėrgjegjėsuar nė lidhje me problemet qė shkakton mbipesha dhe obeziteti pėr shėndetin, kanė ndjerė nevojėn e korrigjimit tė kėtij problemi, duke u konsultuar me dietologė dhe duke iu drejtuar qendrave distike.
Dietologia Enkelejda Ferrollari, na tregon se cilat janė ushqimet mė tė shėndetshme dhe se si duhen pėrdorur ato. Ndėr kėto ushqime mund tė pėrmendim vajin e ullirit, peshkun, kosin, ēokollatat, verėn, bajamet dhe lajthitė etj. E pėrbashkėta e kėtyre ushqimeve ėshtė se ato pėrmbajnė nė sasi tė konsiderueshme edhe pėrbėrės antioksidues, tė cilėt pengojnė veprimtarinė e radikaleve tė lira nė trupin e njeriut. Kėto radikale tė lira kanė aftėsinė tė shkatėrrojnė njė sėrė qelizash qė duhen pėr funksionimin normal tė organizmit.
Tė tėra kėto ushqime qė pėrmendėm janė ushqime tė domosdoshme pėr organizmin e njeriut dhe qė pėrmbajnė shumė vlera ushqyese, qoftė nė nivel makro, qoftė mikro. Por qė, sigurisht, gjatė konsumit tė kėtyre ushqimeve, duhet tė jemi tė kujdesshėm pėr tė mos tejkaluar sasitė e domosdoshme,- thekson dietologia Ferrollari.
Vaji i ullirit ėshtė i pasur me vitamina A dhe E, si dhe me pėrbėrės tė grupit tė fenolėve qė veprojnė si antioksidues dhe ndihmojnė nė eliminimin e radikaleve tė lira. Peshku dhe kosi janė njė burim shumė i mirė proteinash pėr organizmin. Peshku ėshtė gjithashtu edhe njė burim kryesor i acideve yndyrore esenciale omega 3, tė cilat organizmi i njeriut nuk arrin ti sintetizojė vetė, por i merr tė gatshme nga ushqimet. Konsumi i peshkut ndihmon nė uljen e sasisė sė kolesterolit tė keq, si dhe nė parandalimin e sėmundjeve tė ndryshme kardiovaskulare.
Pėr sa i pėrket kosit, pėrveēse njė burim shumė i mirė proteinash dhe kalciumi, ėshtė edhe njė burim shumė i mirė me pėrbėrės probiotikė qė ndihmojnė nė rregullimin e florės bakteriale nė organizėm, ēka sjell njė funksionim tė mirė tė aparatit tretės. Por, mes kėtyre ushqimeve, ka edhe nga ato qė duhen mbajtur nėn kontroll pėr tė mos e parė veten me disa kilogramė mė shumė. Vera, ēokollata hyjnė nė grupin e ushqimeve qė duhet ti konsumojmė nė mėnyrė tė kontrolluar. Ato pėrmbajnė disa pėrbėrės tė grupit tė fenolėve qė shėrbejnė si antioksidues shumė tė mirė, por nga ana tjetėr janė ushqime kalorike dhe qė konsumi me tepri shkakton njė masė kalorie tė tepruar nė organizėm, ēka ēon nė depozitimin nė masė dhjamore.
Lajthitė dhe bajamet ose frutat e thata, gjithashtu, hyjnė nė grupin e ushqimeve qė duhet tė konsumohen me kujdes pa i tejkaluar sasitė, pasi megjithėse janė njė burim shumė i mirė proteinash, acidesh yndyrore tė pangopura, vitaminash (E, B6, etj.) kripėrash minerale (hekur, magnez, kalcium etj.),janė gjithashtu ushqime plot kalori, qė depozitohen nė masė dhjamore nėse konsumohen me tepri. Konsumi i tyre nė sasira tė vogla, ka aftėsi shumė tė mira antioksiduese, tė rregullatorit tė sasisė sė glicemisė nė gjak, si dhe tė nivelit tė kolesterolit. Pra, tė tėra kėto ushqime janė tė domosdoshme pėr organizmin, por tė konsumuara nė sasi tė kontrolluara, pėrfundon dietologia Ferrollari.
Barbi- Perparues
- Gjinia :
Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja : Ne ferr
Hobi : Librat kohet e fundit
Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet : 121
Re: Dietat...ja ca receta dhe keshilla!
Ushqimet e bukurisė
Qė tė dukeni e bukur duhet patjetėr tė ushqeheni mirė. Tė hash mirė ju mban ju dhe lėkurėn e freskėt. Mė poshtė janė njė numėr ushqimesh qė ju mbajnė nė formė dhe qė quhen ushqimet e bukurisė
Arrat
Janė ushqim i mirė kundėr plakjes. Kanė pėrqindje tė lartė tė vitaminės E dhe ndihmojnė qė lėkura tė jetė e butė. Por mbani parasysh se duhet tė hani pak pasi kanė kalori
Proteinat
Pėr tė pasur thonj tė fortė dhe kockėn e fortė duhen proteinat. Proteinat i gjeni tek mishi i pulės, te fasulet, te peshku tuna.
Vitamina B
Ushqimet e pasura me vitaminė B i bėjnė flokėt tuaj tė ndritshėm. Tė pasura me kėto vitamina janė vezėt, qumėshti, perimet jeshile, qepa dhe kastraveci.
Peshku
Tė hash peshk si salmoni do tė thotė qė ju keni marrė Omega 3, qė ndihmon nė hidratimin dhe ushqimin e lėkurės.
Zinku dhe kalciumi
Zinku gjendet te mishi i pulės, veza, ushqimet e detit. Edhe kalciumi ndihmon nė pastrimin e lėkurės. Ai ndodhet te kosi, djathi me pak kalori dhe te qumėshti. Kėto ushqime jo vetėm qė zbardhin fytyrėn, por reduktojnė edhe rrudhat.
Vitamina C
Kjo vitaminė ndihmon nė reduktimin e rrudhave. Kivi si frutė ėshtė mė i miri pėr vitaminėn C. Tė tjerat janė portokalli, mangot, limoni, etj.
Vitamina E
Ėshtė e njohur si njė nga vitaminat qė shmang djegien e lėkurės nga dielli. Nėse hani shumė pjeshka do tė keni vitaminėn E nė trupin tuaj.
Vitamina C dhe hekuri
Kėto dy vitamina sė bashku ndihmojnė qė tė largohet rrethi i zi te sytė.
Uji
Pini sa tė mundni ujė. Uji ndihmon nė largimin e toksinave nga trupi dhe ndihmon nė freskinė e lėkurės.
Domatja
Domatet pėrmbajnė antioksidantė, beta-karotin dhe vitaminė C. Hajeni domaten sa mė shumė dhe ju do ti merrni kėta antioksidantė. E mira ėshtė qė domatja tė shoqėrohet me pak vaj ulliri.
Molla
Pėr tė pasur dhėmbė tė mirė, hani mollė.
Pjepri i hidhėt kundėr diabetit
Substancat kimike tė izoluara nga pjepri i hidhėt kanė potencial tė fortė pėr prodhimin e barnave tė reja pėr mjekimin e diabetit.
Eksperimentet in vitro dhe studimet te minjtė laboratorikė kanė treguar se substancat nga pjepri i hidhėt, e kanė zvogėluar sasinė e glukozės nė gjak dhe e kanė pėrmirėsuar metabolizmin e glukozės, ndėrsa disa komponentė tjerė tė kėtij lloji tė pjeprit kanė shfaqur efekt tė ngjashėm me insulinėn.
Supozohet se pjepri i hidhėt pėrmban afėr 70 pėrbėrės aktivė biologjikė, ndėrsa pėr terapi mjekėsore nė mėnyrė tradicionale pėrdoret nė Azi.
Ēokollata ka ndikim pozitiv te shtatzėnat
Shkencėtarėt nga Universiteti i Yale pohojnė se konsumi i ēokollatės nė shtatzėni zvogėlon mundėsitė pėr shfaqjen e komplikimeve serioze tė preeklampsisė (ngritja e shtypjes sė gjakut te shtatzėnat qė shoqėrohet me praninė e proteinave nė urinė).
Ēokollata pėrmban sasi tė madhe tė teobrominės, e cila stimulon punėn e zemrės dhe kėshtu lėshon dhe zgjeron enėt e gjakut, duke zvogėluar nė kėtė mėnyrė mundėsitė e shfaqjes sė preeklampsisė.
Teobromina tanimė shfrytėzohet nė mjekimin e dhimbjeve nė kraharor, rritjen e shtypjes sė gjakut dhe nė parandalimin e ngurtėsimit tė enėve tė gjakut.
Shkencėtarėt shtojnė se teobromina mund ta rregullojė edhe qarkullimin brenda placentės duke bllokuar nė kėtė mėnyrė stresin oksidativ.
Kėto rezultate tė reja janė tė bazuara nė pėrcjelljen e rreth 2300 shtatzėnave dhe nė analizat e sasisė sė teobrominės nė gjakun e foshnjave tė tyre.
Nė bazė tė kėtyre provave ėshtė treguar se sasia e lartė e teobrominės zvogėlon rrezikun pėr paraqitjen e preeklampsisė deri nė 70%.
Fytyra juaj mund tė mbetet e re pėr njė kohė tė gjatė
Nėse konsumoni mė shumė nga ushqimet e poshtėshėnuara, leni duhanin dhe nuk vendosni nė fytyrėn tuaj kremra me pėrmbajtės tė shprehur kimik dhe ato me faktor tė lartė mbrojtės, atėherė fytyra juaj pėr njė kohė tė gjatė do ta ketė pamjen e njomė dhe tė re.
Molla- ndihmon nė largimin e materieve toksike nga organizmi dhe pasuron atė me shumė vitamina, sidomos kvercetin.
Karota- Ėshtė e pasur me beta-karoten, i cili e mbron lėkurėn nga veprimet e dėmshme tė rrezeve tė diellit.
Dredhėzat- Janė tė pasura me vitaminė C, e cila mes tjerash ndihmon nė ndėrtimin e kolagjenit (proteina kryesore e indit lidhor). Po ashtu pėrmbajnė acid elagik i cili ėshtė i pazėvendėsueshėm nė luftėn kundėr kancerit dhe mbrojtjes sė ADN.
Piperi i kuq- Pėrmban sasi tė madhe tė vitaminės C (dy herė mė shumė se portokalli), e cila ndihmon nė krijimin e kolagjenit dhe ėshtė pėrgjegjėse pėr tendosjen dhe fortėsinė e lėkurės.
Rrushi- Rrushi pėrmban antioksidantė tė cilėt i forcojnė kapilaret, pengojnė zgjerimin e venave dhe po ashtu ndihmojnė nė ndėrtimin e kolagjenit.
Qepa- Njėri nga burimet kryesore tė flavonoidit (antioksidant) dhe kvercetinės, tė cilėt kanė veprime kundėr inflamacionit dhe kundėr alergjisė. Besohet edhe nė dobinė e tyre pėr tė penguar sėmundjet e zemrės dhe kancerit.
Peshqit- Pėrmbajnė acide-omega 3-yndyrore tė cilat janė miku mė i mirė i lėkurės sė thatė. Kėto acide e zbusin edhe psoriazėn (sėmundje e lėkurės) dhe pengojnė paraqitjen e njollave nė lėkurė. Peshku i konservuar ėshtė po aq efektiv sa peshku i freskėt.
Vaji i ullirit- Ushqim shumė i shėndetshėm i cili nė kombinim me perime pengon paraqitjen e njollave nė fytyrėn tuaj.
Guacat- Pėrmbajnė zink dhe janė burimi i vėrtetė i bukurisė, sepse zinku merr pjesė nė ripėrtrirjen e qelizave tė lėkurės. (Sidomos, preferohen te personat tė cilėt kanė lėkurė problematike, akne dhe procese tjera inflamatore nė lėkurė).
Kumbullat e thata- Pėrmbajnė materie tė cilat i shuajnė radikalet e lira nė gjak. Ndėrsa, sa mė pak radikale tė ketė, aq mė e vogėl ėshtė mundėsia qė lėkura juaj ti ngjajė kumbullės sė thatė.
Femrat qė hanė ushqim kalorik lindin djem
Shkencėtarėt britanik kanė pohuar se femrat tė cilat dėshirojnė tė lindin djem duhet tė hanė ushqime me kalori tė mėdha nė kohėn kur dėshirojnė tė mbeten shtatzėna.
Ekspertėt nga Universiteti Exeter kanė studiuar shprehitė ushqyese tė 740 shtatzėnave dhe i kanė krahasuar me tė dhėnat pėr gjininė e fėmijės sė tyre.
Rezultatet kanė treguar se gjinia e foshnjės ėshtė e lidhur ngushte me sasinė e kalorive tė cilat femrat i marrin gjatė ditėve tė mbarėsimit, nėse kjo sasi ėshtė e lartė atėherė mundėsia ėshtė e madhe qė foshnja tė jetė mashkull.
56% e femrave tė cilat kanė ngrėnė ushqime kalorike kanė lindur djem, ndėrsa vetėm 46% e femrave tė cilat kishin marrė mė pak kalori kanė pasur foshnjat e tyre meshkuj.
Qumėsht pėr eshtrat e meshkujve
Edhe pse osteoporoza (sėmundje e eshtrave) mė shpesh prek femrat, nuk do tė thotė se meshkujt nuk duhet tė kujdesen pėr shėndetin e eshtrave tė tyre.
Nė njė studim nė tė cilin janė pėrfshirė 100 meshkuj me moshė mbi 50 vjeēare, ėshtė treguar se konsumimi i qumėshtit ėshtė i dobishėm edhe pas ndėrprerjes sė konsumimit tė tij.
Meshkujt brenda dy viteve kanė konsumuar qumėsht tė pasur me kalcium dhe vitaminė D qė ka ndaluar apo ngadalėsuar humbjen e masės kockore, ndėrsa ėshtė interesante se si shėndeti i mirė i indit kockor ka qėndruar edhe 18 muaj pas ndėrprerjes sė konsumimit tė qumėshtit tė pasuruar
Rreziqet qė na kanosen nga teprimi me sheqerin
Sipas shkencėtarėve, sheqeri ėshtė njė nga ushqimet mė tė dėmshme pėr shėndetin e njerėzve, ndaj ata e kanė quajtur atė, helm i bardhė Ja disa nga dėmet e kėtij helmi
1. Nga konsumimi i sheqerit krijohen luhatje tė pėrmbajtjes sė tij nė gjak, pasojė e tė cilave ėshtė ndryshimi i shpeshtė i gjendjes shpirtėrore, lodhja, dhimbjet e vazhdueshme tė kokės, uria pėr ushqime tė ėmbla, etj. Mė e keqja ėshtė se nė organizėm krijohet gradualisht njė vartėsi e posaēme, kur ēdo dozė e re sheqeri, pasi sjell njė lehtėsim tė pėrkohshėm, shton urinė pėr ėmbėlsira
2. Studimet e vazhdueshme shkencore kanė treguar se sa mė shumė produkte glikemie (qė ndikojnė nė pėrmbajtjen e sheqerit nė gjak, pėrfshirė edhe sheqerin) tė pėrdoren, aq mė i lartė ėshtė rreziku nga dhjamosja ose diabeti. Kėto ushqime shtojnė gjithashtu rrezikun nga sėmundjet kardiovaskulare dhe disa forma tė kancerit.
3. Konsumimi i tepėrt i sheqerit prish balancėn e substancave dhe sidomos, fermenteve, mirėpo kur prishet kjo balancė, lind mundėsia e dobėsimit tė imunitetit dhe kjo, natyrisht, sjell sėmundje tė ndryshme.
4. Nė qoftė se njė njeri merr ushqime tė pasura me sheqer dhe me hidrokarbure tė tjera tė pastra, nė organizmin e tij krijohet njė deficit i kromit, njė nga funksionet e tė cilit ėshtė rregullimi i nivelit tė sheqerit nė gjak. Kromi merret nga ushqime tė ndryshme me prejardhje bimore dhe shtazore, mirėpo niseshteja e pastėr dhe hidrokarburet e tjera e zhdukin kromin nga kėto ushqime.
5. Sheqeri shpejton proceset e plakjes. Njė pjesė e molekulave tė tij hyjnė nė gjak, ku bashkohen me proteinat dhe strukturat e reja molekulare qė krijohen si pasojė e kėtij procesi ndikojnė nė dobėsimin e elasticitetit tė indeve, duke filluar qė nga lėkura, deri tek indet e organeve dhe tė arterieve. Sa mė e lartė tė jetė pėrqindja e sheqerit nė gjak, aq mė shpejt vjen pleqėria.
6. Sheqeri mbetet nėpėr dhėmbė dhe shton rrezikun e kariesit mė shumė se ēdo ushqim tjetėr. Veē kėsaj, ai mund tė bėhet shkak pėr infektimin e mishrave tė dhėmbėve, tė cilat, duke pasur lidhje me sistemin kardiovaskular dhe gjithė sistemin imunitar tė organizmit, sjellin edhe dėmtimin e tyre.
7. Sheqeri shton stresin. Organizmi i njeriut ka njė sistem mbrojtės nga shqetėsimet dhe streset, qė bazohet tek adrenalina, epinefrina dhe kortizoli. Gjatė konsumimit tė sasive tė mėdha tė sheqerit, kėto hormone mund tė japin alarmin, duke na shqetėsuar dhe duke ndikuar nė ndryshimin e humorit tonė.
8. Sipas tė dhėnave tė Ministrisė sė Bujqėsisė tė SHBA-sė, si pasojė e konsumimit tė sheqerit, nė organizmin e njerėzve mungojnė disa substanca shumė tė rėndėsishme ushqyese si vitaminat A, C, B.12, kalciumi, fosfori, magneziumi, hekuri dhe acidi folik. E keqja ėshtė se kėto mungesa janė zbuluar mė shumė te fėmijėt, pra, pikėrisht tek ata qė kanė mė shumė nevojė pėr to Sheqeri, me sa duket, nuk i jep mundės organizmit qė ti pėrvetėsojė ato.
Qė tė dukeni e bukur duhet patjetėr tė ushqeheni mirė. Tė hash mirė ju mban ju dhe lėkurėn e freskėt. Mė poshtė janė njė numėr ushqimesh qė ju mbajnė nė formė dhe qė quhen ushqimet e bukurisė
Arrat
Janė ushqim i mirė kundėr plakjes. Kanė pėrqindje tė lartė tė vitaminės E dhe ndihmojnė qė lėkura tė jetė e butė. Por mbani parasysh se duhet tė hani pak pasi kanė kalori
Proteinat
Pėr tė pasur thonj tė fortė dhe kockėn e fortė duhen proteinat. Proteinat i gjeni tek mishi i pulės, te fasulet, te peshku tuna.
Vitamina B
Ushqimet e pasura me vitaminė B i bėjnė flokėt tuaj tė ndritshėm. Tė pasura me kėto vitamina janė vezėt, qumėshti, perimet jeshile, qepa dhe kastraveci.
Peshku
Tė hash peshk si salmoni do tė thotė qė ju keni marrė Omega 3, qė ndihmon nė hidratimin dhe ushqimin e lėkurės.
Zinku dhe kalciumi
Zinku gjendet te mishi i pulės, veza, ushqimet e detit. Edhe kalciumi ndihmon nė pastrimin e lėkurės. Ai ndodhet te kosi, djathi me pak kalori dhe te qumėshti. Kėto ushqime jo vetėm qė zbardhin fytyrėn, por reduktojnė edhe rrudhat.
Vitamina C
Kjo vitaminė ndihmon nė reduktimin e rrudhave. Kivi si frutė ėshtė mė i miri pėr vitaminėn C. Tė tjerat janė portokalli, mangot, limoni, etj.
Vitamina E
Ėshtė e njohur si njė nga vitaminat qė shmang djegien e lėkurės nga dielli. Nėse hani shumė pjeshka do tė keni vitaminėn E nė trupin tuaj.
Vitamina C dhe hekuri
Kėto dy vitamina sė bashku ndihmojnė qė tė largohet rrethi i zi te sytė.
Uji
Pini sa tė mundni ujė. Uji ndihmon nė largimin e toksinave nga trupi dhe ndihmon nė freskinė e lėkurės.
Domatja
Domatet pėrmbajnė antioksidantė, beta-karotin dhe vitaminė C. Hajeni domaten sa mė shumė dhe ju do ti merrni kėta antioksidantė. E mira ėshtė qė domatja tė shoqėrohet me pak vaj ulliri.
Molla
Pėr tė pasur dhėmbė tė mirė, hani mollė.
Pjepri i hidhėt kundėr diabetit
Substancat kimike tė izoluara nga pjepri i hidhėt kanė potencial tė fortė pėr prodhimin e barnave tė reja pėr mjekimin e diabetit.
Eksperimentet in vitro dhe studimet te minjtė laboratorikė kanė treguar se substancat nga pjepri i hidhėt, e kanė zvogėluar sasinė e glukozės nė gjak dhe e kanė pėrmirėsuar metabolizmin e glukozės, ndėrsa disa komponentė tjerė tė kėtij lloji tė pjeprit kanė shfaqur efekt tė ngjashėm me insulinėn.
Supozohet se pjepri i hidhėt pėrmban afėr 70 pėrbėrės aktivė biologjikė, ndėrsa pėr terapi mjekėsore nė mėnyrė tradicionale pėrdoret nė Azi.
Ēokollata ka ndikim pozitiv te shtatzėnat
Shkencėtarėt nga Universiteti i Yale pohojnė se konsumi i ēokollatės nė shtatzėni zvogėlon mundėsitė pėr shfaqjen e komplikimeve serioze tė preeklampsisė (ngritja e shtypjes sė gjakut te shtatzėnat qė shoqėrohet me praninė e proteinave nė urinė).
Ēokollata pėrmban sasi tė madhe tė teobrominės, e cila stimulon punėn e zemrės dhe kėshtu lėshon dhe zgjeron enėt e gjakut, duke zvogėluar nė kėtė mėnyrė mundėsitė e shfaqjes sė preeklampsisė.
Teobromina tanimė shfrytėzohet nė mjekimin e dhimbjeve nė kraharor, rritjen e shtypjes sė gjakut dhe nė parandalimin e ngurtėsimit tė enėve tė gjakut.
Shkencėtarėt shtojnė se teobromina mund ta rregullojė edhe qarkullimin brenda placentės duke bllokuar nė kėtė mėnyrė stresin oksidativ.
Kėto rezultate tė reja janė tė bazuara nė pėrcjelljen e rreth 2300 shtatzėnave dhe nė analizat e sasisė sė teobrominės nė gjakun e foshnjave tė tyre.
Nė bazė tė kėtyre provave ėshtė treguar se sasia e lartė e teobrominės zvogėlon rrezikun pėr paraqitjen e preeklampsisė deri nė 70%.
Fytyra juaj mund tė mbetet e re pėr njė kohė tė gjatė
Nėse konsumoni mė shumė nga ushqimet e poshtėshėnuara, leni duhanin dhe nuk vendosni nė fytyrėn tuaj kremra me pėrmbajtės tė shprehur kimik dhe ato me faktor tė lartė mbrojtės, atėherė fytyra juaj pėr njė kohė tė gjatė do ta ketė pamjen e njomė dhe tė re.
Molla- ndihmon nė largimin e materieve toksike nga organizmi dhe pasuron atė me shumė vitamina, sidomos kvercetin.
Karota- Ėshtė e pasur me beta-karoten, i cili e mbron lėkurėn nga veprimet e dėmshme tė rrezeve tė diellit.
Dredhėzat- Janė tė pasura me vitaminė C, e cila mes tjerash ndihmon nė ndėrtimin e kolagjenit (proteina kryesore e indit lidhor). Po ashtu pėrmbajnė acid elagik i cili ėshtė i pazėvendėsueshėm nė luftėn kundėr kancerit dhe mbrojtjes sė ADN.
Piperi i kuq- Pėrmban sasi tė madhe tė vitaminės C (dy herė mė shumė se portokalli), e cila ndihmon nė krijimin e kolagjenit dhe ėshtė pėrgjegjėse pėr tendosjen dhe fortėsinė e lėkurės.
Rrushi- Rrushi pėrmban antioksidantė tė cilėt i forcojnė kapilaret, pengojnė zgjerimin e venave dhe po ashtu ndihmojnė nė ndėrtimin e kolagjenit.
Qepa- Njėri nga burimet kryesore tė flavonoidit (antioksidant) dhe kvercetinės, tė cilėt kanė veprime kundėr inflamacionit dhe kundėr alergjisė. Besohet edhe nė dobinė e tyre pėr tė penguar sėmundjet e zemrės dhe kancerit.
Peshqit- Pėrmbajnė acide-omega 3-yndyrore tė cilat janė miku mė i mirė i lėkurės sė thatė. Kėto acide e zbusin edhe psoriazėn (sėmundje e lėkurės) dhe pengojnė paraqitjen e njollave nė lėkurė. Peshku i konservuar ėshtė po aq efektiv sa peshku i freskėt.
Vaji i ullirit- Ushqim shumė i shėndetshėm i cili nė kombinim me perime pengon paraqitjen e njollave nė fytyrėn tuaj.
Guacat- Pėrmbajnė zink dhe janė burimi i vėrtetė i bukurisė, sepse zinku merr pjesė nė ripėrtrirjen e qelizave tė lėkurės. (Sidomos, preferohen te personat tė cilėt kanė lėkurė problematike, akne dhe procese tjera inflamatore nė lėkurė).
Kumbullat e thata- Pėrmbajnė materie tė cilat i shuajnė radikalet e lira nė gjak. Ndėrsa, sa mė pak radikale tė ketė, aq mė e vogėl ėshtė mundėsia qė lėkura juaj ti ngjajė kumbullės sė thatė.
Femrat qė hanė ushqim kalorik lindin djem
Shkencėtarėt britanik kanė pohuar se femrat tė cilat dėshirojnė tė lindin djem duhet tė hanė ushqime me kalori tė mėdha nė kohėn kur dėshirojnė tė mbeten shtatzėna.
Ekspertėt nga Universiteti Exeter kanė studiuar shprehitė ushqyese tė 740 shtatzėnave dhe i kanė krahasuar me tė dhėnat pėr gjininė e fėmijės sė tyre.
Rezultatet kanė treguar se gjinia e foshnjės ėshtė e lidhur ngushte me sasinė e kalorive tė cilat femrat i marrin gjatė ditėve tė mbarėsimit, nėse kjo sasi ėshtė e lartė atėherė mundėsia ėshtė e madhe qė foshnja tė jetė mashkull.
56% e femrave tė cilat kanė ngrėnė ushqime kalorike kanė lindur djem, ndėrsa vetėm 46% e femrave tė cilat kishin marrė mė pak kalori kanė pasur foshnjat e tyre meshkuj.
Qumėsht pėr eshtrat e meshkujve
Edhe pse osteoporoza (sėmundje e eshtrave) mė shpesh prek femrat, nuk do tė thotė se meshkujt nuk duhet tė kujdesen pėr shėndetin e eshtrave tė tyre.
Nė njė studim nė tė cilin janė pėrfshirė 100 meshkuj me moshė mbi 50 vjeēare, ėshtė treguar se konsumimi i qumėshtit ėshtė i dobishėm edhe pas ndėrprerjes sė konsumimit tė tij.
Meshkujt brenda dy viteve kanė konsumuar qumėsht tė pasur me kalcium dhe vitaminė D qė ka ndaluar apo ngadalėsuar humbjen e masės kockore, ndėrsa ėshtė interesante se si shėndeti i mirė i indit kockor ka qėndruar edhe 18 muaj pas ndėrprerjes sė konsumimit tė qumėshtit tė pasuruar
Rreziqet qė na kanosen nga teprimi me sheqerin
Sipas shkencėtarėve, sheqeri ėshtė njė nga ushqimet mė tė dėmshme pėr shėndetin e njerėzve, ndaj ata e kanė quajtur atė, helm i bardhė Ja disa nga dėmet e kėtij helmi
1. Nga konsumimi i sheqerit krijohen luhatje tė pėrmbajtjes sė tij nė gjak, pasojė e tė cilave ėshtė ndryshimi i shpeshtė i gjendjes shpirtėrore, lodhja, dhimbjet e vazhdueshme tė kokės, uria pėr ushqime tė ėmbla, etj. Mė e keqja ėshtė se nė organizėm krijohet gradualisht njė vartėsi e posaēme, kur ēdo dozė e re sheqeri, pasi sjell njė lehtėsim tė pėrkohshėm, shton urinė pėr ėmbėlsira
2. Studimet e vazhdueshme shkencore kanė treguar se sa mė shumė produkte glikemie (qė ndikojnė nė pėrmbajtjen e sheqerit nė gjak, pėrfshirė edhe sheqerin) tė pėrdoren, aq mė i lartė ėshtė rreziku nga dhjamosja ose diabeti. Kėto ushqime shtojnė gjithashtu rrezikun nga sėmundjet kardiovaskulare dhe disa forma tė kancerit.
3. Konsumimi i tepėrt i sheqerit prish balancėn e substancave dhe sidomos, fermenteve, mirėpo kur prishet kjo balancė, lind mundėsia e dobėsimit tė imunitetit dhe kjo, natyrisht, sjell sėmundje tė ndryshme.
4. Nė qoftė se njė njeri merr ushqime tė pasura me sheqer dhe me hidrokarbure tė tjera tė pastra, nė organizmin e tij krijohet njė deficit i kromit, njė nga funksionet e tė cilit ėshtė rregullimi i nivelit tė sheqerit nė gjak. Kromi merret nga ushqime tė ndryshme me prejardhje bimore dhe shtazore, mirėpo niseshteja e pastėr dhe hidrokarburet e tjera e zhdukin kromin nga kėto ushqime.
5. Sheqeri shpejton proceset e plakjes. Njė pjesė e molekulave tė tij hyjnė nė gjak, ku bashkohen me proteinat dhe strukturat e reja molekulare qė krijohen si pasojė e kėtij procesi ndikojnė nė dobėsimin e elasticitetit tė indeve, duke filluar qė nga lėkura, deri tek indet e organeve dhe tė arterieve. Sa mė e lartė tė jetė pėrqindja e sheqerit nė gjak, aq mė shpejt vjen pleqėria.
6. Sheqeri mbetet nėpėr dhėmbė dhe shton rrezikun e kariesit mė shumė se ēdo ushqim tjetėr. Veē kėsaj, ai mund tė bėhet shkak pėr infektimin e mishrave tė dhėmbėve, tė cilat, duke pasur lidhje me sistemin kardiovaskular dhe gjithė sistemin imunitar tė organizmit, sjellin edhe dėmtimin e tyre.
7. Sheqeri shton stresin. Organizmi i njeriut ka njė sistem mbrojtės nga shqetėsimet dhe streset, qė bazohet tek adrenalina, epinefrina dhe kortizoli. Gjatė konsumimit tė sasive tė mėdha tė sheqerit, kėto hormone mund tė japin alarmin, duke na shqetėsuar dhe duke ndikuar nė ndryshimin e humorit tonė.
8. Sipas tė dhėnave tė Ministrisė sė Bujqėsisė tė SHBA-sė, si pasojė e konsumimit tė sheqerit, nė organizmin e njerėzve mungojnė disa substanca shumė tė rėndėsishme ushqyese si vitaminat A, C, B.12, kalciumi, fosfori, magneziumi, hekuri dhe acidi folik. E keqja ėshtė se kėto mungesa janė zbuluar mė shumė te fėmijėt, pra, pikėrisht tek ata qė kanė mė shumė nevojė pėr to Sheqeri, me sa duket, nuk i jep mundės organizmit qė ti pėrvetėsojė ato.
Barbi- Perparues
- Gjinia :
Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja : Ne ferr
Hobi : Librat kohet e fundit
Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet : 121
Re: Dietat...ja ca receta dhe keshilla!
Kėrpudhat ushqim i perėndive!
Kėrpudhat e tipit butona, qė janė ato mė tė zakonshmet nė treg, janė konsumuar qė nė kohėt mė tė hershme tė njeriut gjuetar korrės. Nė lashtėsi, kėrpudhat janė konsideruar si ushqim me fuqi tė veēanta. Egjiptianėt mendonin se kėrpudhat mund tė dhuronin pėrjetėsi, dhe vetėm faraonėt kishin privilegjin e konsumit tė tyre, ndėrsa njerėzit e thjeshtė ndalohej ti preknin, e jo mė ti hanin. Nė Romėn e lashtė, njerėzit, shpesh u referoheshin kėrpudhave si cibus diorum ushqim pėr perėnditė. Folklori i shumė vendeve si, Rusisė, Kinės dhe Meksikės, pėrmban mitin se kėrpudhat i japin njeriut fuqi tė mbinatyrshme.
Edhe pse kėrpudhat janė shijuar nga njerėzit prej mijėvjeēarėsh, vetėm nė shekullin e XVII ato filluan tė kultivoheshin. Pėrpjekjet e para u bėnė nė Paris. Nė Amerikė kultivimi filloi nė shekullin e XIX. Tashmė, ato kultivohen nė shumė vende tė botės, me prodhues mė tė madh Amerikėn, dhe konkretisht Pensilvaninė.
Vetitė dobiprurėse tė kėrpudhave pėr shėndetin
·Ka 20 vjet qė studiohen fitonutrientet qė gjenden nė kėrpudhat e ndryshme pėr vetitė e tyre antikancerogjene. Duke i shtuar dietės sonė konsumin e kėrpudhave, mund tė ndihmojė nė mbrojtjen kundėr kancerit tė gjirit, duke parandaluar nivelet e tepruara tė estrogjeneve nė organizmin e njė femre. Kjo arrihet nėpėrmjet ndalimit tė njė enzime nė trup, tė quajtur aromatase, e cila ėshtė e nevojshme pėr prodhimin e estrogjenit.
·Kėrpudhat janė burim i pasur i seleniumit njė metal shumė i rėndėsishėm pėr fuqinė antioksiduese tė organizmit, e cila e mbron nga radikalet e lira. Si i tillė, ai luan rol nė mbrojtjen kundėr kancerit tė zorrės sė trashė, por gjithashtu dhe nė lehtėsimin e simptomave tė astmės dhe artritit, si dhe nė mbrojtjen kundėr sėmundjeve tė zemrės. Seleniumi ėshtė i rėndėsishėm nė rigjenerimin e qelizave tė ADN-sė, njė mekanizėm mė shumė nė mbrojtjen kundėr kancerit.
·Minerali i bakrit ėshtė njė tjetėr pėrbėrės i kėrpudhave, i cili rezulton pozitiv kundėr artritit reumatik.
·Kėrpudhat janė burim hekuri, njė nga komponentėt mė tė rėndėsishėm nė prodhimin e rruazave tė kuqe tė gjakut.
·Kėrpudhat kanė pėrmbajtje optimale tė kompleksit tė vitaminave B, tė cilat janė jetike pėr metabolizmin.
·Pėrmbajtja e lartė nė metalin zink, i bėn kėrpudhat shumė tė dobishme pėr sistemin imunitar.
·Studime tė shumta kanė treguar se, konsumi i mjaftueshėm i kėrpudhave, lidhet me mbrojtjen kundėr sėmundjes Alzheimer dhe sėmundjeve tė lidhura me plakjen, nė sajė tė pėrmbajtjes sė tyre tė lartė nė niasinė.
Sa shpesh ti konsumojmė
Konsumi i kėrpudhave, nė njė sasi 30 gr, 2-3 herė nė javė, ėshtė njė sasi optimale pėr tė pėrfituar benefitet qė ky ushqim ofron pėr shėndetin.
Tė kėqijat
Edhe kėrpudhat, ashtu si shumė ushqime tė tjera, janė tė pasura nė purina, dhe, pėr kėtė arsye, njerėzit qė kanė probleme me metabolizmin e purinave nė organizėm, ėshtė mirė ta evitojnė konsumin e kėtyre ushqimeve.
Si ti konsumojmė
Kėrpudhat, tė prera nė feta tė holla, mund tė pėrdoren tė gjalla nė sallata tė ndryshme tė freskėta si, sallatė jeshile, sallatė me spinaq tė freskėt, nė njė salcė domateje, etj.
Ato shkojnė shumė mirė tė kafėrdisura me pak qepė, nė anė tė njė pjate mishi.
Pasi i hiqni kėrcellin, mund ti mbushni me djathin tuaj tė preferuar dhe ti piqni nė furrė.
Kėrpudhat mund tė bėjnė njė vezė omeletė shumė tė shijshme.
Kėrpudhat e tipit butona, qė janė ato mė tė zakonshmet nė treg, janė konsumuar qė nė kohėt mė tė hershme tė njeriut gjuetar korrės. Nė lashtėsi, kėrpudhat janė konsideruar si ushqim me fuqi tė veēanta. Egjiptianėt mendonin se kėrpudhat mund tė dhuronin pėrjetėsi, dhe vetėm faraonėt kishin privilegjin e konsumit tė tyre, ndėrsa njerėzit e thjeshtė ndalohej ti preknin, e jo mė ti hanin. Nė Romėn e lashtė, njerėzit, shpesh u referoheshin kėrpudhave si cibus diorum ushqim pėr perėnditė. Folklori i shumė vendeve si, Rusisė, Kinės dhe Meksikės, pėrmban mitin se kėrpudhat i japin njeriut fuqi tė mbinatyrshme.
Edhe pse kėrpudhat janė shijuar nga njerėzit prej mijėvjeēarėsh, vetėm nė shekullin e XVII ato filluan tė kultivoheshin. Pėrpjekjet e para u bėnė nė Paris. Nė Amerikė kultivimi filloi nė shekullin e XIX. Tashmė, ato kultivohen nė shumė vende tė botės, me prodhues mė tė madh Amerikėn, dhe konkretisht Pensilvaninė.
Vetitė dobiprurėse tė kėrpudhave pėr shėndetin
·Ka 20 vjet qė studiohen fitonutrientet qė gjenden nė kėrpudhat e ndryshme pėr vetitė e tyre antikancerogjene. Duke i shtuar dietės sonė konsumin e kėrpudhave, mund tė ndihmojė nė mbrojtjen kundėr kancerit tė gjirit, duke parandaluar nivelet e tepruara tė estrogjeneve nė organizmin e njė femre. Kjo arrihet nėpėrmjet ndalimit tė njė enzime nė trup, tė quajtur aromatase, e cila ėshtė e nevojshme pėr prodhimin e estrogjenit.
·Kėrpudhat janė burim i pasur i seleniumit njė metal shumė i rėndėsishėm pėr fuqinė antioksiduese tė organizmit, e cila e mbron nga radikalet e lira. Si i tillė, ai luan rol nė mbrojtjen kundėr kancerit tė zorrės sė trashė, por gjithashtu dhe nė lehtėsimin e simptomave tė astmės dhe artritit, si dhe nė mbrojtjen kundėr sėmundjeve tė zemrės. Seleniumi ėshtė i rėndėsishėm nė rigjenerimin e qelizave tė ADN-sė, njė mekanizėm mė shumė nė mbrojtjen kundėr kancerit.
·Minerali i bakrit ėshtė njė tjetėr pėrbėrės i kėrpudhave, i cili rezulton pozitiv kundėr artritit reumatik.
·Kėrpudhat janė burim hekuri, njė nga komponentėt mė tė rėndėsishėm nė prodhimin e rruazave tė kuqe tė gjakut.
·Kėrpudhat kanė pėrmbajtje optimale tė kompleksit tė vitaminave B, tė cilat janė jetike pėr metabolizmin.
·Pėrmbajtja e lartė nė metalin zink, i bėn kėrpudhat shumė tė dobishme pėr sistemin imunitar.
·Studime tė shumta kanė treguar se, konsumi i mjaftueshėm i kėrpudhave, lidhet me mbrojtjen kundėr sėmundjes Alzheimer dhe sėmundjeve tė lidhura me plakjen, nė sajė tė pėrmbajtjes sė tyre tė lartė nė niasinė.
Sa shpesh ti konsumojmė
Konsumi i kėrpudhave, nė njė sasi 30 gr, 2-3 herė nė javė, ėshtė njė sasi optimale pėr tė pėrfituar benefitet qė ky ushqim ofron pėr shėndetin.
Tė kėqijat
Edhe kėrpudhat, ashtu si shumė ushqime tė tjera, janė tė pasura nė purina, dhe, pėr kėtė arsye, njerėzit qė kanė probleme me metabolizmin e purinave nė organizėm, ėshtė mirė ta evitojnė konsumin e kėtyre ushqimeve.
Si ti konsumojmė
Kėrpudhat, tė prera nė feta tė holla, mund tė pėrdoren tė gjalla nė sallata tė ndryshme tė freskėta si, sallatė jeshile, sallatė me spinaq tė freskėt, nė njė salcė domateje, etj.
Ato shkojnė shumė mirė tė kafėrdisura me pak qepė, nė anė tė njė pjate mishi.
Pasi i hiqni kėrcellin, mund ti mbushni me djathin tuaj tė preferuar dhe ti piqni nė furrė.
Kėrpudhat mund tė bėjnė njė vezė omeletė shumė tė shijshme.
Barbi- Perparues
- Gjinia :
Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja : Ne ferr
Hobi : Librat kohet e fundit
Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet : 121
Re: Dietat...ja ca receta dhe keshilla!
Kėshilla si tė humbni peshė
Ja disa kėshilla qė do tju ndihmojnė nė kėtė drejtim
Zamra e domosdoshme
Midis shujtave kryesore, doemos duhet tė ketė edhe njė shujtė plotėsuese zamra. Nėse rrini njė kohė tė gjatė pa ngrėnė, atėherė shkaktohet rėnia e shpejtė e nivelit tė sheqerit nė gjak. Pėr ta korrigjuar kėtė, organizmi kėrkon ushqime tė ėmbla. Pėr ta parandaluar kėtė, duhet tė hani pak dhe shpesh, ēdo 2,5 deri 3 orė. Studimet mė tė reja kanė treguar se ushqime tė shėndetshme pėr zamėr janė pemėt, perimet dhe ushqimet qė janė tė pasura me vajra bimore, si p.sh. arrat dhe bajamet. Pemėt e tilla me gėzhojė lirojnė ngadalė yndyrat nė qarkullim tė gjakut, duke penguar kėshtu luhatjen e madhe tė nivelit tė sheqerit nė gjak.
Numėroni kaloritė
Mėnyra mė e lehtė e heqjes sė 500 kalorive nė ditė nga menyja juaj, ėshtė qė 250 ti largoni nga ushqimet, e 250 kalori tė tjera duke ushtruar. Ėshtė e lehtė qė ti largoni 250 kalori nga ushqimi, mjafton qė nė vend tė djathit me yndyrė, tė pėrdorni atė me pak yndyrė, tė mos hani keksė dhe ti evitoni pijet alkoolike. Me ushtrime lėre mė qė do ti digjni 250 kalori, por do ti forconi edhe muskujt dhe do ta shpejtoni metabolizmin, duke humbur kėshtu peshė edhe kur jeni duke pushuar. Ēdo ditė shėtitni gjysmė ore, por duke ecur shpejt. Dhe, kurrė mos e pėrdorni liftin ngjituni shkallėve.
Mos i harroni pijet
Ka shumė njerėz qė mendojnė se lėngjet e pemėve janė tė shėndetshme, gjė qė mund tė jetė edhe e vėrtetė, por ato pėrmbajnė kalori shtesė. Nėse nuk mundeni kurrsesi pa lėngje, atėherė tėholloni ato me ujė. Nė kėtė aspekt nuk duhet tė harrojmė tė themi se pijet alkoolike janė burim i madh i kalorive, prandaj nėse doni qė tė humbni nė peshė, e edhe tė mos e dėmtoni shėndetin tuaj, evitoni plotėsisht pijet alkoolike. Pini mė mirė ujė mineral.
Ushqimet nė restorante bombė kalorish
Sa mė shumė qė tė jetė e mundur, hani ushqime qė i keni pėrgatitur vetė nė shtėpi, meqė ushqimet qė i hani jashtė shtėpisė, pėrpos qė janė tė shijshme (dhe tė shtrenjta), janė tė stėrmbushura me kalori. Mėsoni disa receta tė ushqimeve tė shėndetshme qė pėrgatiten shpejt dhe befasojeni veten ēdo ditė me ushqim tjetėr.
Harroni ėmbėlsirat
Nėse edhe pėrkundėr tė ushqyerit tė shėndetshėm megjithatė ende keni dėshirė pėr ėmbėlsira, atėherė ndoshta ėshtė mė sė miri qė ato tė mos i hani aspak. Ekspertėt kanė vėrejtur se dėshira pėr tė ngrėnė ėmbėlsira humbet nėse ato nuk i hani fare. Nėse aspak nuk mundeni pa to, atėherė hani rreth 30 g ēokollatė tė zezė nė ditė, jo mė shumė!
Madhėsia e shujtave
Pa fije mundi do ti humbni 2 kile nėse hani pėrgjysmė mė pak sesa pėrpara. Nėse madhėsinė e shujtave e zvogėloni pėr 15%, mund tė largoni deri nė 200 kalori. Nė fillim do tė ndieni uri, por mė vonė do tė mėsoheni. Nė ndėrkohė hajeni ndonjė pemė.
Hani mė shumė proteina
Organizmi absorbon vetėm 70% tė kalorive nga proteinat, kurse nga karbohidratet gati 100%. Proteinat ju mbajnė mė shumė tė ngopur dhe ndikojnė nė mbrojtjen e muskujve. Merrni rreth 100 g proteina nė ditė, gjė qė ėshtė e barabartė me njė shujtė tė vogėl mish apo peshk.
Largojeni stresin
Hormoni kortizol, i cili lirohet nė gjendje stresi, shkakton shtimin nė peshė, sidomos nė rritjen e barkut. Me kalimin e kohės organizmi nuk mund tė mbrohet nga lirimi i kėtij hormoni, prandaj vjen edhe deri te shtimi nė peshė. Pėr kėtė shkak duhet qė tė relaksoheni sa mė shumė, p.sh. me ndonjė banjė, duke dėgjuar muzikė, apo, pse jo edhe duke e praktikuar fenė, me ēka do tė ndiheni mirė edhe nė aspektin shpirtėror. >
Ja disa kėshilla qė do tju ndihmojnė nė kėtė drejtim
Zamra e domosdoshme
Midis shujtave kryesore, doemos duhet tė ketė edhe njė shujtė plotėsuese zamra. Nėse rrini njė kohė tė gjatė pa ngrėnė, atėherė shkaktohet rėnia e shpejtė e nivelit tė sheqerit nė gjak. Pėr ta korrigjuar kėtė, organizmi kėrkon ushqime tė ėmbla. Pėr ta parandaluar kėtė, duhet tė hani pak dhe shpesh, ēdo 2,5 deri 3 orė. Studimet mė tė reja kanė treguar se ushqime tė shėndetshme pėr zamėr janė pemėt, perimet dhe ushqimet qė janė tė pasura me vajra bimore, si p.sh. arrat dhe bajamet. Pemėt e tilla me gėzhojė lirojnė ngadalė yndyrat nė qarkullim tė gjakut, duke penguar kėshtu luhatjen e madhe tė nivelit tė sheqerit nė gjak.
Numėroni kaloritė
Mėnyra mė e lehtė e heqjes sė 500 kalorive nė ditė nga menyja juaj, ėshtė qė 250 ti largoni nga ushqimet, e 250 kalori tė tjera duke ushtruar. Ėshtė e lehtė qė ti largoni 250 kalori nga ushqimi, mjafton qė nė vend tė djathit me yndyrė, tė pėrdorni atė me pak yndyrė, tė mos hani keksė dhe ti evitoni pijet alkoolike. Me ushtrime lėre mė qė do ti digjni 250 kalori, por do ti forconi edhe muskujt dhe do ta shpejtoni metabolizmin, duke humbur kėshtu peshė edhe kur jeni duke pushuar. Ēdo ditė shėtitni gjysmė ore, por duke ecur shpejt. Dhe, kurrė mos e pėrdorni liftin ngjituni shkallėve.
Mos i harroni pijet
Ka shumė njerėz qė mendojnė se lėngjet e pemėve janė tė shėndetshme, gjė qė mund tė jetė edhe e vėrtetė, por ato pėrmbajnė kalori shtesė. Nėse nuk mundeni kurrsesi pa lėngje, atėherė tėholloni ato me ujė. Nė kėtė aspekt nuk duhet tė harrojmė tė themi se pijet alkoolike janė burim i madh i kalorive, prandaj nėse doni qė tė humbni nė peshė, e edhe tė mos e dėmtoni shėndetin tuaj, evitoni plotėsisht pijet alkoolike. Pini mė mirė ujė mineral.
Ushqimet nė restorante bombė kalorish
Sa mė shumė qė tė jetė e mundur, hani ushqime qė i keni pėrgatitur vetė nė shtėpi, meqė ushqimet qė i hani jashtė shtėpisė, pėrpos qė janė tė shijshme (dhe tė shtrenjta), janė tė stėrmbushura me kalori. Mėsoni disa receta tė ushqimeve tė shėndetshme qė pėrgatiten shpejt dhe befasojeni veten ēdo ditė me ushqim tjetėr.
Harroni ėmbėlsirat
Nėse edhe pėrkundėr tė ushqyerit tė shėndetshėm megjithatė ende keni dėshirė pėr ėmbėlsira, atėherė ndoshta ėshtė mė sė miri qė ato tė mos i hani aspak. Ekspertėt kanė vėrejtur se dėshira pėr tė ngrėnė ėmbėlsira humbet nėse ato nuk i hani fare. Nėse aspak nuk mundeni pa to, atėherė hani rreth 30 g ēokollatė tė zezė nė ditė, jo mė shumė!
Madhėsia e shujtave
Pa fije mundi do ti humbni 2 kile nėse hani pėrgjysmė mė pak sesa pėrpara. Nėse madhėsinė e shujtave e zvogėloni pėr 15%, mund tė largoni deri nė 200 kalori. Nė fillim do tė ndieni uri, por mė vonė do tė mėsoheni. Nė ndėrkohė hajeni ndonjė pemė.
Hani mė shumė proteina
Organizmi absorbon vetėm 70% tė kalorive nga proteinat, kurse nga karbohidratet gati 100%. Proteinat ju mbajnė mė shumė tė ngopur dhe ndikojnė nė mbrojtjen e muskujve. Merrni rreth 100 g proteina nė ditė, gjė qė ėshtė e barabartė me njė shujtė tė vogėl mish apo peshk.
Largojeni stresin
Hormoni kortizol, i cili lirohet nė gjendje stresi, shkakton shtimin nė peshė, sidomos nė rritjen e barkut. Me kalimin e kohės organizmi nuk mund tė mbrohet nga lirimi i kėtij hormoni, prandaj vjen edhe deri te shtimi nė peshė. Pėr kėtė shkak duhet qė tė relaksoheni sa mė shumė, p.sh. me ndonjė banjė, duke dėgjuar muzikė, apo, pse jo edhe duke e praktikuar fenė, me ēka do tė ndiheni mirė edhe nė aspektin shpirtėror. >
Barbi- Perparues
- Gjinia :
Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja : Ne ferr
Hobi : Librat kohet e fundit
Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet : 121
Re: Dietat...ja ca receta dhe keshilla!
Arrin dieta e re pėr parandalimin e sėmundjeve
Hit-dieta mė e re ėshtė plotėsisht ndryshe nga tė gjitha deri mė tani. Nuk keni nevojė tė numėroni kaloritė apo nė mėnyrė drastike tė zvogėloni konsumimin e ushqimit, por nuk ka as premtim pėr humbje sensacionale tė kilogramėve tė tepėrt. Qėllimi i dietės mė tė re nuk ėshtė humbja e kileve, por parandalimi i sėmundjeve si kanceri, alzhaimeri dhe sėmundjet e ndryshme tė zemrės. Pėrveē kėsaj, dieta duhet tė shėrbejė edhe si mjet pėr zbutjen e dhimbjeve tek sėmundjet kronike, siē ėshtė artritisi. Dieta ėshtė krijuar nė bazė tė qėndrimit tė ekspertėve, tė cilėt mendojnė se shumė vėshtirėsi shėndetėsore janė rezultat i sistemit para-mbrojtės imunitiv. Ekspertėt thonė se ekziston njė ushqim i caktuar, i cili ndihmon nė qetėsimin e sistemit imun. Ushqimet kyēe tė dietės janė peshku i pasur me acide yndyrore omega 3, siē janė sardelet dhe tuna, pemėt dhe perimet dhe mėlmesat. Studimet kanė treguar se acidet omega 3 dhe pėrzierjet e mėlmesave drejtpėrdrejt ndikojnė nė sistemin imun. Pra, dieta mė e re, ēon nė konsumimin e shumė acideve yndyrore omega 3, antioksiduesve dhe fibrave. Dieta mė e re sjell dobi tė dyfishtė - pengon sėmundjet dhe zvogėlon simptomat e sėmundjeve kronike. Edhe pse ende nuk janė bėrė studime nė detaje, besojmė se mėnyra e tillė ka shumė dobi, sepse ėshtė shumė e ngjashme me mėnyrėn mediterane tė ushqimit, i cili ėshtė dėshmuar se ėshtė shumė i shėndetshėm, ėshtė shprehur profesori i Harvardit, Kristofer Kenon. Studiuesit pajtohen se dieta e re do tu sjellė dobi tė shumta shumė njerėzve nė mbarė botėn dhe se studimet e reja do tė shkojnė nė atė drejtim, nė mėnyrė qė njė regjim i tillė i tė ushqyerit tė rregullohen nė detaje.
Hit-dieta mė e re ėshtė plotėsisht ndryshe nga tė gjitha deri mė tani. Nuk keni nevojė tė numėroni kaloritė apo nė mėnyrė drastike tė zvogėloni konsumimin e ushqimit, por nuk ka as premtim pėr humbje sensacionale tė kilogramėve tė tepėrt. Qėllimi i dietės mė tė re nuk ėshtė humbja e kileve, por parandalimi i sėmundjeve si kanceri, alzhaimeri dhe sėmundjet e ndryshme tė zemrės. Pėrveē kėsaj, dieta duhet tė shėrbejė edhe si mjet pėr zbutjen e dhimbjeve tek sėmundjet kronike, siē ėshtė artritisi. Dieta ėshtė krijuar nė bazė tė qėndrimit tė ekspertėve, tė cilėt mendojnė se shumė vėshtirėsi shėndetėsore janė rezultat i sistemit para-mbrojtės imunitiv. Ekspertėt thonė se ekziston njė ushqim i caktuar, i cili ndihmon nė qetėsimin e sistemit imun. Ushqimet kyēe tė dietės janė peshku i pasur me acide yndyrore omega 3, siē janė sardelet dhe tuna, pemėt dhe perimet dhe mėlmesat. Studimet kanė treguar se acidet omega 3 dhe pėrzierjet e mėlmesave drejtpėrdrejt ndikojnė nė sistemin imun. Pra, dieta mė e re, ēon nė konsumimin e shumė acideve yndyrore omega 3, antioksiduesve dhe fibrave. Dieta mė e re sjell dobi tė dyfishtė - pengon sėmundjet dhe zvogėlon simptomat e sėmundjeve kronike. Edhe pse ende nuk janė bėrė studime nė detaje, besojmė se mėnyra e tillė ka shumė dobi, sepse ėshtė shumė e ngjashme me mėnyrėn mediterane tė ushqimit, i cili ėshtė dėshmuar se ėshtė shumė i shėndetshėm, ėshtė shprehur profesori i Harvardit, Kristofer Kenon. Studiuesit pajtohen se dieta e re do tu sjellė dobi tė shumta shumė njerėzve nė mbarė botėn dhe se studimet e reja do tė shkojnė nė atė drejtim, nė mėnyrė qė njė regjim i tillė i tė ushqyerit tė rregullohen nė detaje.
Barbi- Perparues
- Gjinia :
Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja : Ne ferr
Hobi : Librat kohet e fundit
Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet : 121
Re: Dietat...ja ca receta dhe keshilla!
Ndikimi negativ i ushqimit yndyror
Hulumtimi i zhvilluar nė kafshė tė ndryshme ka nxjerrė si rezultat se ushqimi me pėrbėrje tė lartė tė yndyrave, pėr pasojė mund tė ketė edhe memorien e dobėt dhe prirje mė tė pakėt ndaj aktiviteteve fizike. Shkencėtarėt britanik nga Universiteti i Kembrixhit kanė potencuar se njė ndikim i tillė i sasive tė mėdha tė yndyrave nė ushqim ėshtė vėrejtur madje pas 10 ditėve. Tashmė janė mirė tė njohura pasojat afatgjate tė kėtij ushqimi, sikur obeziteti, diabeti, dhe sėmundjet e zemrės, por ky studim ėshtė i pari qė tregon edhe disa efekte afatshkurta negative. Minjtė e hulumtuar tė cilėt kanė marrė 55 % tė kalorive nga yndyrat, qė pas 4 ditėve kanė pasur aftėsi mė tė ulėt tė shfrytėzimit tė oksigjenit, tė nevojshėm pėr lėvizjen e muskujve, qė pėr pasojė ka pasur edhe mundime mė tė mėdha tė zemrės. Pas nėntė ditėsh ushqimi i tillė ka ēuar edhe nė zgjatjen e kohės sė nevojshme pėr kalim nėpėr labirint, nė krahasim me minjtė qė kanė konsumuar vetėm 7,5% tė kalorive nga yndyrat.
Hulumtimi i zhvilluar nė kafshė tė ndryshme ka nxjerrė si rezultat se ushqimi me pėrbėrje tė lartė tė yndyrave, pėr pasojė mund tė ketė edhe memorien e dobėt dhe prirje mė tė pakėt ndaj aktiviteteve fizike. Shkencėtarėt britanik nga Universiteti i Kembrixhit kanė potencuar se njė ndikim i tillė i sasive tė mėdha tė yndyrave nė ushqim ėshtė vėrejtur madje pas 10 ditėve. Tashmė janė mirė tė njohura pasojat afatgjate tė kėtij ushqimi, sikur obeziteti, diabeti, dhe sėmundjet e zemrės, por ky studim ėshtė i pari qė tregon edhe disa efekte afatshkurta negative. Minjtė e hulumtuar tė cilėt kanė marrė 55 % tė kalorive nga yndyrat, qė pas 4 ditėve kanė pasur aftėsi mė tė ulėt tė shfrytėzimit tė oksigjenit, tė nevojshėm pėr lėvizjen e muskujve, qė pėr pasojė ka pasur edhe mundime mė tė mėdha tė zemrės. Pas nėntė ditėsh ushqimi i tillė ka ēuar edhe nė zgjatjen e kohės sė nevojshme pėr kalim nėpėr labirint, nė krahasim me minjtė qė kanė konsumuar vetėm 7,5% tė kalorive nga yndyrat.
Barbi- Perparues
- Gjinia :
Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja : Ne ferr
Hobi : Librat kohet e fundit
Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet : 121
Re: Dietat...ja ca receta dhe keshilla!
Produktet qė, megjithatė, na bėjnė tė humbin peshė
Ēamēakėzėt
Nėse pėrtypni ēamēakėzė me sheqer, atėherė do ta pėrshpejtoni prishjen e dhėmbėve, por nėse pėrtypni ēamēakėzė pa sheqer, atėherė ka mundėsi qė kjo tju ndihmojė qė tė humbi nė peshė, meqė shkencėtarėt kanė konstatuar se ēamēakėzėt zvogėlojnė apetitin dhe e nxitin metabolizmin.
Gjithkush qė, tė paktėn, njė herė nė jetė, ka qenė nė dietė, e di se nuk guxon tė hajė bukė, djathė apo vezė. Por, a ėshtė e vėrtetė kjo?
Buka
Zakonisht mendohet se buka, meqė ėshtė karbohidrat, ndikon nė shtimin e peshės, gjė qė ėshtė e vėrtetė, por kur bėhet fjalė pėr bukė nga drithėrat integrale, i cili ėshtė i kualitetit tė lartė dhe pėrmban fibra, vitamina dhe minerale, nė tė vėrtetė nuk shkakton shtim nė peshė, pėrkundrazi!
Djathi
Djathi ėshtė kyē nė humbjen e kileve tė tepėrta, meqė pėrmban kalcium. Studimet kanė treguar se personat e rritur me mbipeshė, tė cilėt herė pas here konsumojnė djathė pa yndyrė, nuk shtojnė nė peshė, derisa organizmi i tyre e merr kalciumin e nevojshėm. Pra, djathi nuk ėshtė gogol dhe nuk duhet frikėsuar nga ai.
Deserti
Edhe nėse jeni nė dietė, nuk ėshtė e thėnė se duhet tė hiqni dorė nga deserti. Pėr dallim nga akullorja, akullorja me lėng frutash (sorbetto) nuk pėrmban yndyra, por ka shije kremoze.
Pemėt me gėzhojė
Pemėt me gėzhojė pėrmbajnė sasi tė madhe tė yndyrės, por bėhet fjalė pėr yndyra tė shėndetshme. Pra, nė vend tė ēipsave apo ushqimeve tė tjera tė ngjashme grimcuese, mė mirė ėshtė qė tė hani bajame, arra apo lajthi.
Vezėt
Me vite tė tėra ėshtė bėrė debat rreth asaj se a janė vezėt ushqim i shėndetshėm, apo jo. Studimet kanė treguar se vezėt janė njė shujtė shumė e shėndetshme pėr mėngjes, meqė pėrmbajnė proteina tė cilat u japin energji tė nevojshme pėr vazhdimin e ditės.
Mishi i kuq
Edhe nėse jeni nė dietė, nuk ėshtė e thėnė qė tė mos hani fare mish tė kuq, meqė njė fileto i hollė i mishit tė kuq ka po aq sasi tė yndyrave tė ngopura sikur edhe mishi i pulės.
Kafeina
Kafeina e rrit shtypjen e gjakut dhe pėrshpejton tė rrahurat e zemrės, gjė qė mund tė jetė e keqe pėr njerėzit me probleme tė zemrės. Por, disa studime kanė treguar se kafeina e pėrshpejton metabolizmin dhe e zvogėlon apetitin. Por, kjo vlen vetėm nėse e pini kafen pa sheqer, shllag apo ndonjė ėmbėltues tjetėr. >
Ēamēakėzėt
Nėse pėrtypni ēamēakėzė me sheqer, atėherė do ta pėrshpejtoni prishjen e dhėmbėve, por nėse pėrtypni ēamēakėzė pa sheqer, atėherė ka mundėsi qė kjo tju ndihmojė qė tė humbi nė peshė, meqė shkencėtarėt kanė konstatuar se ēamēakėzėt zvogėlojnė apetitin dhe e nxitin metabolizmin.
Gjithkush qė, tė paktėn, njė herė nė jetė, ka qenė nė dietė, e di se nuk guxon tė hajė bukė, djathė apo vezė. Por, a ėshtė e vėrtetė kjo?
Buka
Zakonisht mendohet se buka, meqė ėshtė karbohidrat, ndikon nė shtimin e peshės, gjė qė ėshtė e vėrtetė, por kur bėhet fjalė pėr bukė nga drithėrat integrale, i cili ėshtė i kualitetit tė lartė dhe pėrmban fibra, vitamina dhe minerale, nė tė vėrtetė nuk shkakton shtim nė peshė, pėrkundrazi!
Djathi
Djathi ėshtė kyē nė humbjen e kileve tė tepėrta, meqė pėrmban kalcium. Studimet kanė treguar se personat e rritur me mbipeshė, tė cilėt herė pas here konsumojnė djathė pa yndyrė, nuk shtojnė nė peshė, derisa organizmi i tyre e merr kalciumin e nevojshėm. Pra, djathi nuk ėshtė gogol dhe nuk duhet frikėsuar nga ai.
Deserti
Edhe nėse jeni nė dietė, nuk ėshtė e thėnė se duhet tė hiqni dorė nga deserti. Pėr dallim nga akullorja, akullorja me lėng frutash (sorbetto) nuk pėrmban yndyra, por ka shije kremoze.
Pemėt me gėzhojė
Pemėt me gėzhojė pėrmbajnė sasi tė madhe tė yndyrės, por bėhet fjalė pėr yndyra tė shėndetshme. Pra, nė vend tė ēipsave apo ushqimeve tė tjera tė ngjashme grimcuese, mė mirė ėshtė qė tė hani bajame, arra apo lajthi.
Vezėt
Me vite tė tėra ėshtė bėrė debat rreth asaj se a janė vezėt ushqim i shėndetshėm, apo jo. Studimet kanė treguar se vezėt janė njė shujtė shumė e shėndetshme pėr mėngjes, meqė pėrmbajnė proteina tė cilat u japin energji tė nevojshme pėr vazhdimin e ditės.
Mishi i kuq
Edhe nėse jeni nė dietė, nuk ėshtė e thėnė qė tė mos hani fare mish tė kuq, meqė njė fileto i hollė i mishit tė kuq ka po aq sasi tė yndyrave tė ngopura sikur edhe mishi i pulės.
Kafeina
Kafeina e rrit shtypjen e gjakut dhe pėrshpejton tė rrahurat e zemrės, gjė qė mund tė jetė e keqe pėr njerėzit me probleme tė zemrės. Por, disa studime kanė treguar se kafeina e pėrshpejton metabolizmin dhe e zvogėlon apetitin. Por, kjo vlen vetėm nėse e pini kafen pa sheqer, shllag apo ndonjė ėmbėltues tjetėr. >
Barbi- Perparues
- Gjinia :
Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja : Ne ferr
Hobi : Librat kohet e fundit
Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet : 121
Re: Dietat...ja ca receta dhe keshilla!
A ėshtė e sigurt dieta qė e mbani?
Si tė gjeni njė dietė pėr humbje peshe e cila jep rezultate, ndėrsa nuk ėshtė aq strikte pėr tė rrėnuar shėndetin? Herėn tjetėr kur vendosni pėr tė mbajtur dietė, sė pari analizojeni regjimin e sugjeruar tė ushqimit. Pėrgjigjuni nė pesė pyetje qė do ti parashtrojmė mė poshtė dhe mė pas merrni vendim nėse dieta do tu pėrshtatet dhe se ia vlen tė provohet.
1. A pėrmban dieta kėto grupe tė ushqimeve?
Nėse dieta tė cilėn dėshironi ta pėrdorni pėrjashton ndonjėrin nga grupet e ushqimit si drithėra, pemė, perime apo prodhime tė qumėshtit, jeni nė rrezik qė tė fillohet tu mungojnė ndonjė vitaminė dhe minerale tė rėndėsishme. Po ashtu, nėse ushqimi tė cilin e konsumoni nuk ėshtė i llojllojshėm, ka mundėsi qė njė dietė tė tillė tė mos mund ta aplikoni pėr njė kohė tė gjatė. Mbajeni nė mend se ndryshimet nė ushqimin qė e konsumoni pėr tė humbur kilet e tepėrta, janė tė ngjashme me ato qė i pėrdorni pėr tė ruajtur vitalitetin e arritur me mund tė madh.
2. A ėshtė dieta tepėr restriktive nė aspektin e konsumimit tė kalorive?
Ekspertėt e ushqimit mendojnė se femrave u duhen sė paku 1900 kalori, nė mėnyrė qė mos ta rrėnojnė shėndetin, derisa meshkujve u nevojiten 2500 kalori nė ditė. Edhe me kėtė numėr tė kalorive ėshtė vėshtirė qė tė arrihet prania e tė gjitha materieve ushqyese qė i nevojiten organizmit. Marrja e 2000 kalorive nė ditė ėshtė njė dietė e sigurt pėr secilin.
3. A pėrfshin dieta ushqimin tuaj
tė preferuar?
Ėshtė vėshtirė tė jesh i pėrmbajtur gjatė dietės e cila pėrjashton ėmbėlsirat, si p.sh gjatė festave dhe pushimeve. Nėse dieta tė cilėn e planifikoni ta mbani, nuk pėrfshinė ushqimin tė cilin e adhuroni mė sė shumti, ka mundėsi tė madhe se nuk do tė arrini tė respektoni njė regjim tė tillė tė tė ushqyerit.
4. A sugjerohet qė tė ushtrohet gjatė dietės?
Studiuesit theksojnė se ėshtė shumė i rėndėsishėm aktiviteti fizik, pra ushtrimet, si pėr humbjen e kilogramėve, ashtu edhe pėr mbajtjen e vitalitetit tė arritur.
5. A mundet dieta e zgjedhur qė tė kyēet nė stilin tuaj tė jetės dhe nė buxhetin qė e dispononi?
Studiojeni mirė dietėn tė cilėn do ta ndiēni. Shumė programe pėr humbje peshe, kėrkojnė qė tė blini preparate speciale apo ushqim, ēka mund ta ndiēni vetėm disa muaj. Disa dieta kėrkojnė ushqime specifike, tė cilat mund tė jenė tepėr tė shtrenjta.
Njė kilogram nė javė ėshtė masa e duhur
Mbani dieta me tė cilat shkallė-shkallė i humbni kilet e tepėrta. Plotėsisht mjafton qė tė humbni 1 kilogram nė javė e nganjėherė edhe nė muaj. Personat tė cilėt domosdo duhet mė shpejt qė tė humbin peshė, sugjerohet qė tė jenė nėn kontrollin e mjekut. Duhet tė jeni tė rezervuar ndaj dietave tė cilat premtojnė rezultate tė shpejta dhe tė cilat nuk kėrkojnė ndryshime nė mėnyrėn e tė ushqyerit dhe nivelin e aktivitetit fizik.
Si tė gjeni njė dietė pėr humbje peshe e cila jep rezultate, ndėrsa nuk ėshtė aq strikte pėr tė rrėnuar shėndetin? Herėn tjetėr kur vendosni pėr tė mbajtur dietė, sė pari analizojeni regjimin e sugjeruar tė ushqimit. Pėrgjigjuni nė pesė pyetje qė do ti parashtrojmė mė poshtė dhe mė pas merrni vendim nėse dieta do tu pėrshtatet dhe se ia vlen tė provohet.
1. A pėrmban dieta kėto grupe tė ushqimeve?
Nėse dieta tė cilėn dėshironi ta pėrdorni pėrjashton ndonjėrin nga grupet e ushqimit si drithėra, pemė, perime apo prodhime tė qumėshtit, jeni nė rrezik qė tė fillohet tu mungojnė ndonjė vitaminė dhe minerale tė rėndėsishme. Po ashtu, nėse ushqimi tė cilin e konsumoni nuk ėshtė i llojllojshėm, ka mundėsi qė njė dietė tė tillė tė mos mund ta aplikoni pėr njė kohė tė gjatė. Mbajeni nė mend se ndryshimet nė ushqimin qė e konsumoni pėr tė humbur kilet e tepėrta, janė tė ngjashme me ato qė i pėrdorni pėr tė ruajtur vitalitetin e arritur me mund tė madh.
2. A ėshtė dieta tepėr restriktive nė aspektin e konsumimit tė kalorive?
Ekspertėt e ushqimit mendojnė se femrave u duhen sė paku 1900 kalori, nė mėnyrė qė mos ta rrėnojnė shėndetin, derisa meshkujve u nevojiten 2500 kalori nė ditė. Edhe me kėtė numėr tė kalorive ėshtė vėshtirė qė tė arrihet prania e tė gjitha materieve ushqyese qė i nevojiten organizmit. Marrja e 2000 kalorive nė ditė ėshtė njė dietė e sigurt pėr secilin.
3. A pėrfshin dieta ushqimin tuaj
tė preferuar?
Ėshtė vėshtirė tė jesh i pėrmbajtur gjatė dietės e cila pėrjashton ėmbėlsirat, si p.sh gjatė festave dhe pushimeve. Nėse dieta tė cilėn e planifikoni ta mbani, nuk pėrfshinė ushqimin tė cilin e adhuroni mė sė shumti, ka mundėsi tė madhe se nuk do tė arrini tė respektoni njė regjim tė tillė tė tė ushqyerit.
4. A sugjerohet qė tė ushtrohet gjatė dietės?
Studiuesit theksojnė se ėshtė shumė i rėndėsishėm aktiviteti fizik, pra ushtrimet, si pėr humbjen e kilogramėve, ashtu edhe pėr mbajtjen e vitalitetit tė arritur.
5. A mundet dieta e zgjedhur qė tė kyēet nė stilin tuaj tė jetės dhe nė buxhetin qė e dispononi?
Studiojeni mirė dietėn tė cilėn do ta ndiēni. Shumė programe pėr humbje peshe, kėrkojnė qė tė blini preparate speciale apo ushqim, ēka mund ta ndiēni vetėm disa muaj. Disa dieta kėrkojnė ushqime specifike, tė cilat mund tė jenė tepėr tė shtrenjta.
Njė kilogram nė javė ėshtė masa e duhur
Mbani dieta me tė cilat shkallė-shkallė i humbni kilet e tepėrta. Plotėsisht mjafton qė tė humbni 1 kilogram nė javė e nganjėherė edhe nė muaj. Personat tė cilėt domosdo duhet mė shpejt qė tė humbin peshė, sugjerohet qė tė jenė nėn kontrollin e mjekut. Duhet tė jeni tė rezervuar ndaj dietave tė cilat premtojnė rezultate tė shpejta dhe tė cilat nuk kėrkojnė ndryshime nė mėnyrėn e tė ushqyerit dhe nivelin e aktivitetit fizik.
Barbi- Perparues
- Gjinia :
Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja : Ne ferr
Hobi : Librat kohet e fundit
Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet : 121
Re: Dietat...ja ca receta dhe keshilla!
Njė porcion ditor i sallatės sė gjelbėr heq kilet e tepėrta
Tė hash sallatė tė gjelbėr ēdo ditė, ėshtė njėra nga shprehitė mė tė shėndetshme dhe mė tė thjeshta tė ushqimit qė mund ta aplikoni, thonė ekspertėt e ushqimit. Pėr kėtė arsye, bėni qė sallata tė jetė shtesė e ēdo ushqimi. Nė shtėpi mund ta pėrgatisni pėr 5 minuta dhe ta spėrkatni me mėlmesa tė payndyrshme dhe me kalori tė ulėt apo ti shtoni perime tė freskėta. Gjatė rrugės pėr nė punė, blini njė porcion ditor tė sallatės sė gjelbėr. Sot shumė restorante tė ushqimit tė shpejtė kanė nė ofertė sallatė sezonale me domate, karota apo djathė me mėlmesa tė ndryshme tė lehta. Sallata e gjelbėr ėshtė e pasur me fibra tė cilat ndihmojnė nė uljen e kolesterolit nė gjak dhe ėshtė e dobishme kundėr bllokimit tė zorrėve. Duke ngrėnė sallatė ndjeheni mė tė ngopur, kėshtu qė hani mė pak dhe humbi peshė, pa pasur nevojė qė tė mbani dietė. Nėse hani mė shpesh sallatė, me siguri se do tė rrisni edhe nivelin e antioksiduesve tė fuqishėm nė gjak (vitamina C dhe E, likopen, thartira folike dhe karoteni alfa dhe beta), tė cilėt mbrojnė organizmin nga radikalet e lira. Personat qė hanė shumė pemė dhe perime kanė rrezik mė tė vogėl nga kanceri nė zona tė kokės dhe qafės, edhe nėse pinė duhan apo alkool, ka treguar njė studim i institutit amerikan pėr kėrkime tė kancerit. Vaji i ullirit, perimet e freskėta dhe frutat me gėzhojė, si shtesė sallatės sė gjelbėr me siguri e shtojnė jetėgjatėsinė, janė rezultatet e njė studimi amerikan.
Tė hash sallatė tė gjelbėr ēdo ditė, ėshtė njėra nga shprehitė mė tė shėndetshme dhe mė tė thjeshta tė ushqimit qė mund ta aplikoni, thonė ekspertėt e ushqimit. Pėr kėtė arsye, bėni qė sallata tė jetė shtesė e ēdo ushqimi. Nė shtėpi mund ta pėrgatisni pėr 5 minuta dhe ta spėrkatni me mėlmesa tė payndyrshme dhe me kalori tė ulėt apo ti shtoni perime tė freskėta. Gjatė rrugės pėr nė punė, blini njė porcion ditor tė sallatės sė gjelbėr. Sot shumė restorante tė ushqimit tė shpejtė kanė nė ofertė sallatė sezonale me domate, karota apo djathė me mėlmesa tė ndryshme tė lehta. Sallata e gjelbėr ėshtė e pasur me fibra tė cilat ndihmojnė nė uljen e kolesterolit nė gjak dhe ėshtė e dobishme kundėr bllokimit tė zorrėve. Duke ngrėnė sallatė ndjeheni mė tė ngopur, kėshtu qė hani mė pak dhe humbi peshė, pa pasur nevojė qė tė mbani dietė. Nėse hani mė shpesh sallatė, me siguri se do tė rrisni edhe nivelin e antioksiduesve tė fuqishėm nė gjak (vitamina C dhe E, likopen, thartira folike dhe karoteni alfa dhe beta), tė cilėt mbrojnė organizmin nga radikalet e lira. Personat qė hanė shumė pemė dhe perime kanė rrezik mė tė vogėl nga kanceri nė zona tė kokės dhe qafės, edhe nėse pinė duhan apo alkool, ka treguar njė studim i institutit amerikan pėr kėrkime tė kancerit. Vaji i ullirit, perimet e freskėta dhe frutat me gėzhojė, si shtesė sallatės sė gjelbėr me siguri e shtojnė jetėgjatėsinė, janė rezultatet e njė studimi amerikan.
Barbi- Perparues
- Gjinia :
Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja : Ne ferr
Hobi : Librat kohet e fundit
Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet : 121
Re: Dietat...ja ca receta dhe keshilla!
Dietat pėr tė gjitha periudhat e jetės
Pas tė njėzetave:
sa mė shumė vitaminė C
Ka gjithnjė e mė shumė femra tė cilat qysh nė rini vuajnė nga pesha e tepėrt, edhe pėrkundėr asaj qė nė atė moshė muskujt janė mė tė fortė, metabolizmi ėshtė mė i shpejtė, ndėrsa djegia e dhjamit funksionon mė sė miri. Mirėpo, ushqimi jo i rregullt dhe jo i shėndetshėm si dhe shprehitė e kėqija, ushqim i shpejtė i tepėrt, lėngjet e ėmbla, alkooli, ėmbėlsirat dhe mungesa e gjumit, negativisht ndikojnė nė vijėn trupore. Pėr shkak tė tėrė kėsaj, konsumoni mė shumė vitaminė C! Stresi, pirja e duhanit dhe alkooli, e shkatėrrojnė kėtė vitaminė dhe si pasojė janė lodhja, zbehja dhe pėrpunimi i ngadalėsuar i yndyrės. Pasi organizimi nuk mund tė krijojė rezerva tė vitaminės c, ėshtė e domosdoshme tė konsumoni gjatė tėrė ditės. Rregulli i dytė i rėndėsishėm thotė: kurrė mos e anashkaloni mėngjesin, sepse ai i pengon sulmet e urisė.
Aktiviteti fizik
Sportet e qėndrueshmėrisė, siē janė xhogingu, noti dhe aerobiku, tė cilėt duhet pėrdorur dy herė nė javė nga 45 minuta, pengojnė dobėsimin e eshtrave dhe nxisin djegien e yndyrės.
Menyja
Mėngjesi: 30 g musli me jogurt dhe pemė tė freskėta. Pėrveē kėsaj, njė gotė lėng nga portokalli
Zamra: njė mollė
Dreka: mish gjoksi pule nė skarė, sallatė domateje dhe oriz
Zamra: kafe e bardhė dhe njė pjesė e vogėl e ėmbėlsirės
Darka: sandviē me bukė nga mielli integral dhe njė spec i gjelbėr.
Pas tė tridhjetave:
janė tė rėndėsishme
albuminat
Ndryshimi i parė i ndjeshėm nė organizėm, ndodh pas tė 30-ve. Nė kėtė fazė tė jetės, gratė nė vit fitojnė gjysmė kilogrami dhjam, sepse janė tė zėna me edukimin e fėmijėve, punėn dhe detyrat e shtėpisė, kėshtu qė u mbetet shumė pak kohė pėr veten. Ngrėnia e ėmbėlsirave dhe mezeve tjera mes shujtave, si pasojė e stresit, janė dukuri tipike gjatė kėsaj periudhe. Kjo shprehi ėshtė shumė e rrezikshme, sepse e ngadalėson metabolizmin dhe zvogėlon prodhimin e hormonit tė rritjes. Pasojat: ēdo kalori shtesė dhe e pashpenzuar, ngjitet tė trupi.
Albuminat nxisin prodhimin e hormonit tė vitalitetit, siē ėshtė hormoni i rritjes HGH, kėshtu qė duhet tė jenė tė pranishme nė ēdo shujtė. Nuk duhet me ēdo ēmim tė hiqni dorė nga mezet, por ėshtė e rėndėsishme tė keni kontroll; ēdo ditė lejoni vetes vetėm ndonjė kėnaqėsi tė imėt. Me kėtė do tė pengoni sulmet e mėdha tė urisė dhe marrjen e pakontrolluar tė ėmbėlsirave.
Aktiviteti fizik
Joga shkėlqyeshėm ndikon kundėr stresit dhe sulmit tė urisė. Ndani ēdo ditė 15 minuta pėr ushtrime tė lehta tė tėrheqjes sė muskujve, tė cilat do tju qetėsojnė.
Shujta
Mėngjesi: njė pjesė buke nga mielli integral me dy rriska tė mishit tė gjoksit tė bibės, njė domate
Zamra: jogurt
Dreka: 120 g file tė salmonit me spinaq
Zamra: 100 gram akullore pemėsh
Darka: domate me djathė pa yndyrė, njė pjesė e bukės integrale
Pas tė dyzetave: kromi ėshtė i domosdoshėm
Pas tė 40-ve, mė sė shpejti shkrihen muskujt, rreth 200 gram tė masės muskulore nė vit, ndėrsa metabolizmi ngadalėsohet, pėr ēka fajtorė janė ndryshimet hormonale. Organizmi prodhon mė pak estrogjen, i cili ul nivelin e kolesterolit, pengon grumbullimin e lėngjeve dhe e forcon lėkurėn. Pėrveē kėsaj, zvogėlohet prodhimi i hormonit DHEA (dehidroepiandrosteron), mė shpejt lodhemi dhe mė vėshtirė humbim nė peshė. DHEA i nxitė enzimat tė cilat e shkrijnė dhjamin. Nėse nuk ka mjaftueshėm, krijohen shtresa tė dhjamit nė stomak dhe kofshė. Organizmit pėr prodhimin e DHEA-sė i nevojitet kromi, i cili gjendet nė thartirėn e birrės, kokrrat e drithit dhe ushqimet nga mielli integral. Edhe njė rregull i rėndėsishėm kur tė mbushen 40 vjet, femrat pas orės 17:00, nuk duhet konsumuar karbohidrate (pasta, bukė, oriz dhe patate). Me kėtė do tė pengohet rritja e nivelit tė insulinės gjatė natės dhe do tė nxitet djegia e yndyrės.
Aktiviteti fizik
Pėr tė penguar shkrirjen e mėtejme tė muskujve dhe nė tė njėjtėn kohė tė nxisni djegien e dhjamit, ēdo ditė ushtroni nga gjysmė ore. Rezultatet mė tė mira arrihen me kombinimin e sporteve tė qėndrueshmėrisė, siē janė ecja e shpejtė, noti, vozitja e biēikletės dhe sportet e fuqisė, siē janė gjimnastika dhe ngritja e peshave.
Menyja
Mėngjesi: tost i pjekur mirė me mjaltė dhe njė filxhan ēaji nga xhenxhefili
Zamra: njė mollė
Dreka: njė patate e pjekur me mish salmoni tė tymosur
Zamra: 100 g tė pemėve tė pėrziera me njė jogurt dhe kokrra tė drithit
Darka: supė nga perimet, mė e mira nga karotat.
Pas tė 50-ave:
sa mė shumė lėngje
Shumica e femrave nė kėtė periudhė tė jetės janė tė bindura se mjafton vetėm tė shikojnė njė pjesė tė tortės, qė tė shtojnė nė peshė. Nė vend tė 2000 kalorive sa u janė nevojitur mė herėt, femrave pas tė 50-ve, mesatarisht u nevojiten 200 kalori mė pak. Zvogėlohet edhe prodhimi i hormonit estrogjen, ndėrsa qelizat ripėrtėrihen mė ngadalė. Problemi mė i madh ėshtė nė atė se humbet ndjenja e etjes dhe shumė femra nuk konsumojnė lėngje tė mjaftueshme, pasi harrojnė tė marrin njė gotė ujė. Pini sė paku dy litra ujė gjatė ditės! Nė kėtė mėnyrė do ta ndihmoni organizmin qė tė ēlirohet nga materiet e dėmshme, ndėrsa materiet e ushqyeshme mė shpejt do tė arrijnė tek qelizat. Ky ėshtė parakusht pėr funksionim optimal tė metabolizmit dhe djegien e yndyrės. Pėr tė kompensuar mungesėn e hormonit, ēdo ditė hani sojė, sepse kėshtu organizmit do ti siguroni estrogjenin bimor dhe albuminat e ēmueshme, tė cilat pengojnė shkrirjen e muskujve.
Aktiviteti fizik
Bėhuni fizikisht aktiv 60 minuta nė ditė. Shėtitja e shpejtė dhe vozitja e biēikletės nxisin organizmin.
Menyja
Mėngjesi: jogurt nga soja me pemė tė freskėta
Zamra: 150 g rrush
Dreka: tost me perime tė fėrguara nė tigan dhe 60 gram mish gjoksi bibe tė prerė nė kocka
Zamra: dy pjesė tė ēokollatės sė ithėt
Darka: sallatė e pėrzier nga domatja, speci, sallata e gjelbėr, djathė pa yndyrė. I hidhni njė lugė uthull dhe vaj. >
Pas tė njėzetave:
sa mė shumė vitaminė C
Ka gjithnjė e mė shumė femra tė cilat qysh nė rini vuajnė nga pesha e tepėrt, edhe pėrkundėr asaj qė nė atė moshė muskujt janė mė tė fortė, metabolizmi ėshtė mė i shpejtė, ndėrsa djegia e dhjamit funksionon mė sė miri. Mirėpo, ushqimi jo i rregullt dhe jo i shėndetshėm si dhe shprehitė e kėqija, ushqim i shpejtė i tepėrt, lėngjet e ėmbla, alkooli, ėmbėlsirat dhe mungesa e gjumit, negativisht ndikojnė nė vijėn trupore. Pėr shkak tė tėrė kėsaj, konsumoni mė shumė vitaminė C! Stresi, pirja e duhanit dhe alkooli, e shkatėrrojnė kėtė vitaminė dhe si pasojė janė lodhja, zbehja dhe pėrpunimi i ngadalėsuar i yndyrės. Pasi organizimi nuk mund tė krijojė rezerva tė vitaminės c, ėshtė e domosdoshme tė konsumoni gjatė tėrė ditės. Rregulli i dytė i rėndėsishėm thotė: kurrė mos e anashkaloni mėngjesin, sepse ai i pengon sulmet e urisė.
Aktiviteti fizik
Sportet e qėndrueshmėrisė, siē janė xhogingu, noti dhe aerobiku, tė cilėt duhet pėrdorur dy herė nė javė nga 45 minuta, pengojnė dobėsimin e eshtrave dhe nxisin djegien e yndyrės.
Menyja
Mėngjesi: 30 g musli me jogurt dhe pemė tė freskėta. Pėrveē kėsaj, njė gotė lėng nga portokalli
Zamra: njė mollė
Dreka: mish gjoksi pule nė skarė, sallatė domateje dhe oriz
Zamra: kafe e bardhė dhe njė pjesė e vogėl e ėmbėlsirės
Darka: sandviē me bukė nga mielli integral dhe njė spec i gjelbėr.
Pas tė tridhjetave:
janė tė rėndėsishme
albuminat
Ndryshimi i parė i ndjeshėm nė organizėm, ndodh pas tė 30-ve. Nė kėtė fazė tė jetės, gratė nė vit fitojnė gjysmė kilogrami dhjam, sepse janė tė zėna me edukimin e fėmijėve, punėn dhe detyrat e shtėpisė, kėshtu qė u mbetet shumė pak kohė pėr veten. Ngrėnia e ėmbėlsirave dhe mezeve tjera mes shujtave, si pasojė e stresit, janė dukuri tipike gjatė kėsaj periudhe. Kjo shprehi ėshtė shumė e rrezikshme, sepse e ngadalėson metabolizmin dhe zvogėlon prodhimin e hormonit tė rritjes. Pasojat: ēdo kalori shtesė dhe e pashpenzuar, ngjitet tė trupi.
Albuminat nxisin prodhimin e hormonit tė vitalitetit, siē ėshtė hormoni i rritjes HGH, kėshtu qė duhet tė jenė tė pranishme nė ēdo shujtė. Nuk duhet me ēdo ēmim tė hiqni dorė nga mezet, por ėshtė e rėndėsishme tė keni kontroll; ēdo ditė lejoni vetes vetėm ndonjė kėnaqėsi tė imėt. Me kėtė do tė pengoni sulmet e mėdha tė urisė dhe marrjen e pakontrolluar tė ėmbėlsirave.
Aktiviteti fizik
Joga shkėlqyeshėm ndikon kundėr stresit dhe sulmit tė urisė. Ndani ēdo ditė 15 minuta pėr ushtrime tė lehta tė tėrheqjes sė muskujve, tė cilat do tju qetėsojnė.
Shujta
Mėngjesi: njė pjesė buke nga mielli integral me dy rriska tė mishit tė gjoksit tė bibės, njė domate
Zamra: jogurt
Dreka: 120 g file tė salmonit me spinaq
Zamra: 100 gram akullore pemėsh
Darka: domate me djathė pa yndyrė, njė pjesė e bukės integrale
Pas tė dyzetave: kromi ėshtė i domosdoshėm
Pas tė 40-ve, mė sė shpejti shkrihen muskujt, rreth 200 gram tė masės muskulore nė vit, ndėrsa metabolizmi ngadalėsohet, pėr ēka fajtorė janė ndryshimet hormonale. Organizmi prodhon mė pak estrogjen, i cili ul nivelin e kolesterolit, pengon grumbullimin e lėngjeve dhe e forcon lėkurėn. Pėrveē kėsaj, zvogėlohet prodhimi i hormonit DHEA (dehidroepiandrosteron), mė shpejt lodhemi dhe mė vėshtirė humbim nė peshė. DHEA i nxitė enzimat tė cilat e shkrijnė dhjamin. Nėse nuk ka mjaftueshėm, krijohen shtresa tė dhjamit nė stomak dhe kofshė. Organizmit pėr prodhimin e DHEA-sė i nevojitet kromi, i cili gjendet nė thartirėn e birrės, kokrrat e drithit dhe ushqimet nga mielli integral. Edhe njė rregull i rėndėsishėm kur tė mbushen 40 vjet, femrat pas orės 17:00, nuk duhet konsumuar karbohidrate (pasta, bukė, oriz dhe patate). Me kėtė do tė pengohet rritja e nivelit tė insulinės gjatė natės dhe do tė nxitet djegia e yndyrės.
Aktiviteti fizik
Pėr tė penguar shkrirjen e mėtejme tė muskujve dhe nė tė njėjtėn kohė tė nxisni djegien e dhjamit, ēdo ditė ushtroni nga gjysmė ore. Rezultatet mė tė mira arrihen me kombinimin e sporteve tė qėndrueshmėrisė, siē janė ecja e shpejtė, noti, vozitja e biēikletės dhe sportet e fuqisė, siē janė gjimnastika dhe ngritja e peshave.
Menyja
Mėngjesi: tost i pjekur mirė me mjaltė dhe njė filxhan ēaji nga xhenxhefili
Zamra: njė mollė
Dreka: njė patate e pjekur me mish salmoni tė tymosur
Zamra: 100 g tė pemėve tė pėrziera me njė jogurt dhe kokrra tė drithit
Darka: supė nga perimet, mė e mira nga karotat.
Pas tė 50-ave:
sa mė shumė lėngje
Shumica e femrave nė kėtė periudhė tė jetės janė tė bindura se mjafton vetėm tė shikojnė njė pjesė tė tortės, qė tė shtojnė nė peshė. Nė vend tė 2000 kalorive sa u janė nevojitur mė herėt, femrave pas tė 50-ve, mesatarisht u nevojiten 200 kalori mė pak. Zvogėlohet edhe prodhimi i hormonit estrogjen, ndėrsa qelizat ripėrtėrihen mė ngadalė. Problemi mė i madh ėshtė nė atė se humbet ndjenja e etjes dhe shumė femra nuk konsumojnė lėngje tė mjaftueshme, pasi harrojnė tė marrin njė gotė ujė. Pini sė paku dy litra ujė gjatė ditės! Nė kėtė mėnyrė do ta ndihmoni organizmin qė tė ēlirohet nga materiet e dėmshme, ndėrsa materiet e ushqyeshme mė shpejt do tė arrijnė tek qelizat. Ky ėshtė parakusht pėr funksionim optimal tė metabolizmit dhe djegien e yndyrės. Pėr tė kompensuar mungesėn e hormonit, ēdo ditė hani sojė, sepse kėshtu organizmit do ti siguroni estrogjenin bimor dhe albuminat e ēmueshme, tė cilat pengojnė shkrirjen e muskujve.
Aktiviteti fizik
Bėhuni fizikisht aktiv 60 minuta nė ditė. Shėtitja e shpejtė dhe vozitja e biēikletės nxisin organizmin.
Menyja
Mėngjesi: jogurt nga soja me pemė tė freskėta
Zamra: 150 g rrush
Dreka: tost me perime tė fėrguara nė tigan dhe 60 gram mish gjoksi bibe tė prerė nė kocka
Zamra: dy pjesė tė ēokollatės sė ithėt
Darka: sallatė e pėrzier nga domatja, speci, sallata e gjelbėr, djathė pa yndyrė. I hidhni njė lugė uthull dhe vaj. >
Barbi- Perparues
- Gjinia :
Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja : Ne ferr
Hobi : Librat kohet e fundit
Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet : 121
Re: Dietat...ja ca receta dhe keshilla!
Lėngjet pa sheqer, nė luftė kundėr trashėsisė
Tė gjithė ata tė cilėt luftojnė me peshėn e dinė se humbja e kilogramėve tė tepėrt ėshtė vetėm gjysma e punės, pasi qė ėshtė vėshtirė tė mbahet pesha e arritur trupore pas fazės sė dobėsimit. Njė studim i realizuar sė fundmi sugjeron se nė kėtė luftė ndihmesė tė madhe ofron konsumimi i lėngjeve pa sheqer. Ekspertėt kanė analizuar sasinė e pėrgjithshme tė kalorive tė proteinave, yndyrave, karbohidrateve dhe lėngjeve te 300 persona, tė cilėt kishin humbur kilogramėt e tepėrt. Rezultatet kanė treguar se konsumimi i lėngjeve qė pėrmbajnė sheqer natyral, jo atyre me sheqer tė rafinuar, ėshtė njė strategji e rėndėsishme nė mbajtjen e peshės sė arritur trupore.
Edhe pse ky studim pohon se lėngjet pa sheqer tė rafinuar janė njė metodė e mirė pėr mbajtjen e linjės trupore, autorėt e studimit thonė se kjo nuk ėshtė njė zgjidhje magjike, duke shtuar se duhet tė ndryshohen edhe shprehitė e tjera, tė cilat kanė sjell deri te grumbullimi i kilogramėve tė tepėrt.
Tė gjithė ata tė cilėt luftojnė me peshėn e dinė se humbja e kilogramėve tė tepėrt ėshtė vetėm gjysma e punės, pasi qė ėshtė vėshtirė tė mbahet pesha e arritur trupore pas fazės sė dobėsimit. Njė studim i realizuar sė fundmi sugjeron se nė kėtė luftė ndihmesė tė madhe ofron konsumimi i lėngjeve pa sheqer. Ekspertėt kanė analizuar sasinė e pėrgjithshme tė kalorive tė proteinave, yndyrave, karbohidrateve dhe lėngjeve te 300 persona, tė cilėt kishin humbur kilogramėt e tepėrt. Rezultatet kanė treguar se konsumimi i lėngjeve qė pėrmbajnė sheqer natyral, jo atyre me sheqer tė rafinuar, ėshtė njė strategji e rėndėsishme nė mbajtjen e peshės sė arritur trupore.
Edhe pse ky studim pohon se lėngjet pa sheqer tė rafinuar janė njė metodė e mirė pėr mbajtjen e linjės trupore, autorėt e studimit thonė se kjo nuk ėshtė njė zgjidhje magjike, duke shtuar se duhet tė ndryshohen edhe shprehitė e tjera, tė cilat kanė sjell deri te grumbullimi i kilogramėve tė tepėrt.
Barbi- Perparues
- Gjinia :
Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja : Ne ferr
Hobi : Librat kohet e fundit
Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet : 121
Re: Dietat...ja ca receta dhe keshilla!
Dilni nė dritė dhe humbni nė peshė
Dėshironi tė humbni disa kilogramė? Atėherė studiuesit kėshillojnė qė tė dilni jashtė shtėpisė. Studiuesit kanė zbuluar se drita e ditės pozitivisht ndikon nė djegien e dhjamit nė trup. Njė lloj i posaēėm i yndyrės, e cila njihet si yndyra bojėkafe, e shndėrron energjinė nė nxehtėsi, ndėrsa kjo e nxit djegien e kalorive. Veprimi ėshtė edhe mė i mirė kur kohėn e kaloni jashtė gjatė ditėve tė ftohta. Ky ėshtė studimi i parė me tė cilin ėshtė zbuluar se drita e ditės luan rol tė rėndėsishėm nė humbjen e peshės. Ky zbulim mund tė rezultojė me terapi tė reja me ndihmėn e tė cilave do tė mund tė pengohej pesha e tepėrt, ėshtė shprehur profesori Majkėll Sajmonds nga universiteti nė Notingem. Yndyra bojėkafe ėshtė e pranishme nė organizmin e femrave, por ėshtė gjithnjė e mė e shpeshtė edhe te meshkujt. Shkencėtarėt i kėshillojnė tė gjithė ata qė kanė kilogramė tė tepėrt qė sa mė shumė kohė tė kalojnė duke lėvizur nėpėr dritėn e ditės.
Dėshironi tė humbni disa kilogramė? Atėherė studiuesit kėshillojnė qė tė dilni jashtė shtėpisė. Studiuesit kanė zbuluar se drita e ditės pozitivisht ndikon nė djegien e dhjamit nė trup. Njė lloj i posaēėm i yndyrės, e cila njihet si yndyra bojėkafe, e shndėrron energjinė nė nxehtėsi, ndėrsa kjo e nxit djegien e kalorive. Veprimi ėshtė edhe mė i mirė kur kohėn e kaloni jashtė gjatė ditėve tė ftohta. Ky ėshtė studimi i parė me tė cilin ėshtė zbuluar se drita e ditės luan rol tė rėndėsishėm nė humbjen e peshės. Ky zbulim mund tė rezultojė me terapi tė reja me ndihmėn e tė cilave do tė mund tė pengohej pesha e tepėrt, ėshtė shprehur profesori Majkėll Sajmonds nga universiteti nė Notingem. Yndyra bojėkafe ėshtė e pranishme nė organizmin e femrave, por ėshtė gjithnjė e mė e shpeshtė edhe te meshkujt. Shkencėtarėt i kėshillojnė tė gjithė ata qė kanė kilogramė tė tepėrt qė sa mė shumė kohė tė kalojnė duke lėvizur nėpėr dritėn e ditės.
Barbi- Perparues
- Gjinia :
Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja : Ne ferr
Hobi : Librat kohet e fundit
Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet : 121
Re: Dietat...ja ca receta dhe keshilla!
Dietat rigoroze janė tė dėmshme pėr flokėt
Flokėt padyshim lidhen me feminitetin, seksualitetin dhe pamjen tėrheqėse tė ēdo zonje. Mirėpo, sapo e vėrejmė se flokėt rrallohen apo bien nė tufa tė mėdha, na kap paniku. Njė humbje e ndjeshme e qimeve tė flokėve ėshtė normale: kur fija e flokut e arrin rritjen optimale, ajo bie, ndėrsa folikula e prodhon qimen e re. Me kalimin e viteve, flokėt e humbin volumin, ēka nuk duhet ngatėrruar me ripėrtėritjen e flokėve. Nė thelb, vetėm vjen deri te ngushtimi i diametrit tė flokut, kėshtu qė pėr 40 pėr qind nuk e keni atė plotėsi tė flokėve sikur kur ishin 20-vjeēare. Dhe kėto qime floku tė holla dhe tė dobėta, nuk do tė rriten deri nė atė gjatėsi sikur kur ishin mė tė reja dhe mė tė trasha. Bazuar nė disa kėrkime dhe studime, gjithnjė e mė shumė femra ankohen nė humbjen e parakohshme tė flokėve. Njėra nga arsyet, me siguri se ėshtė stresi, pasi pėr shkak tė stresit, rritet prodhimi i hormoneve mashkullore, androgjenėt, ndėrsa ata kontribuojnė nė rėnien e flokėve. Por mos bėni panik. Rėnia e flokėve nuk nėnkupton se do tė bėheni tullace. Ekzistojnė shumė arsye pėr ēka mund tė vjen deri te rėnia e flokėve dhe pėr kėtė ėshtė shumė e rėndėsishme qė sa mė parė tė fitoni diagnozėn e parė. Pėr kėtė arsye, duhet ti drejtoheni dermatologut-specialistit pėr flokė trihologut. Ndėrkohė, ne mė poshtė japim disa nga shkaktarėt kryesorė tė kėtij problemi dhe mėnyrės si ti zgjidhni ato.
Jobaraspesha hormonale
Shumė femrave flokėt nė masė tė shtuar u bien pas lindjes. Arsyeja qėndron nė atė qė pėrqendrimi i madh i estrogjenit gjatė shtatzėnėsisė, i mban folikulat nė fazėn e rritjes, kėshtu qė qimet nuk bien, edhe pse normalisht do tė duhej. Pėr kėtė arsye, gjashtė javė pas lindjes sė fėmijės, pėr shkak tė zvogėlimit tė estrogjenit, vjen deri te rėnia e pėrnjėhershme dhe nganjėherė dramatike e flokėve. Kjo mund tė zgjasė edhe disa muaj, edhe pse tė gjitha kėto qime, prapė do tė rriten.
Zgjidhja: Para sė gjithash, femra duhet tė ushqehet mirė. Dietat rigoroze ndikojnė nė mėnyrė tė dėmshme ndaj flokėve, prandaj duhet shmangur ato. Ndihmojnė edhe pilulat kontraceptive, posaēėrisht ato qė pėrmbajnė anti-androgjenė, hormonet tė cilat bllokojnė veprimin e hormoneve seksuale tė meshkujve. Rrallimi i flokėve shpesh shkaktohet nga sindroma e vezoreve policistike, ndėrsa kurohet me medikamente tė pėrshtatshme dhe me pėrdorimin lokal tė hormoneve anti-androgjenė.
Mungesa e hekurit
Anemia shpesh fajėsohet pėr humbjen e flokėve. Pėr kėtė arsye, ėshtė e domosdoshme qė sė pari ta shikoni se ēfarė pasqyre gjaku keni.
Zgjidhja: Duhet tė jepni gjakun pėr analizė dhe tė kontrolloni hemoglobinė dhe feritinin. Feritini ėshtė njė albumine me tė cilėn lidhet hekuri dhe ai luan rol kyē nė prodhimin e qelizave tė qimeve. Nėse ėshtė tepėr e ulėt, apo pakėz mė i ulėt se ajo normale, duhet marrė preparate tė hekurit. Rezultatet janė tė dukshme pas vetėm disa muaj. Duhet pasur nė mendje se humbja e flokėve pėr shkak tė mungesės sė hekurit, mė e shpeshtė ėshtė tek vegjetarianėt.
Tė ushqyerit e keq
Sasia e pamjaftueshme e albuminave, mund tė sjell deri te rrallimi i flokėve, pasi albuminat kanė rėndėsi kyēe pėr krijimin e keratinės, pėrbėrjen kryesore tė qimeve.
Zgjidhja: Bėni kujdes nė ushqimin, sepse nė kėtė mėnyrė mund tė konsumoni albumine tė mjaftueshme nga ushqimet, siē janė mishi, vezėt, djathi, frutat me gėzhojė dhe peshk. Vitamina B, posaēėrisht B5, luan rol tė rėndėsishėm pėr rritjen e qimeve tė flokut, elasticitetin e saj dhe fortėsinė. Mė sė shumti vitaminė B5 ka nė vezė, fruta me gėzhojė, fasule dhe bukėn integrale. >
Flokėt padyshim lidhen me feminitetin, seksualitetin dhe pamjen tėrheqėse tė ēdo zonje. Mirėpo, sapo e vėrejmė se flokėt rrallohen apo bien nė tufa tė mėdha, na kap paniku. Njė humbje e ndjeshme e qimeve tė flokėve ėshtė normale: kur fija e flokut e arrin rritjen optimale, ajo bie, ndėrsa folikula e prodhon qimen e re. Me kalimin e viteve, flokėt e humbin volumin, ēka nuk duhet ngatėrruar me ripėrtėritjen e flokėve. Nė thelb, vetėm vjen deri te ngushtimi i diametrit tė flokut, kėshtu qė pėr 40 pėr qind nuk e keni atė plotėsi tė flokėve sikur kur ishin 20-vjeēare. Dhe kėto qime floku tė holla dhe tė dobėta, nuk do tė rriten deri nė atė gjatėsi sikur kur ishin mė tė reja dhe mė tė trasha. Bazuar nė disa kėrkime dhe studime, gjithnjė e mė shumė femra ankohen nė humbjen e parakohshme tė flokėve. Njėra nga arsyet, me siguri se ėshtė stresi, pasi pėr shkak tė stresit, rritet prodhimi i hormoneve mashkullore, androgjenėt, ndėrsa ata kontribuojnė nė rėnien e flokėve. Por mos bėni panik. Rėnia e flokėve nuk nėnkupton se do tė bėheni tullace. Ekzistojnė shumė arsye pėr ēka mund tė vjen deri te rėnia e flokėve dhe pėr kėtė ėshtė shumė e rėndėsishme qė sa mė parė tė fitoni diagnozėn e parė. Pėr kėtė arsye, duhet ti drejtoheni dermatologut-specialistit pėr flokė trihologut. Ndėrkohė, ne mė poshtė japim disa nga shkaktarėt kryesorė tė kėtij problemi dhe mėnyrės si ti zgjidhni ato.
Jobaraspesha hormonale
Shumė femrave flokėt nė masė tė shtuar u bien pas lindjes. Arsyeja qėndron nė atė qė pėrqendrimi i madh i estrogjenit gjatė shtatzėnėsisė, i mban folikulat nė fazėn e rritjes, kėshtu qė qimet nuk bien, edhe pse normalisht do tė duhej. Pėr kėtė arsye, gjashtė javė pas lindjes sė fėmijės, pėr shkak tė zvogėlimit tė estrogjenit, vjen deri te rėnia e pėrnjėhershme dhe nganjėherė dramatike e flokėve. Kjo mund tė zgjasė edhe disa muaj, edhe pse tė gjitha kėto qime, prapė do tė rriten.
Zgjidhja: Para sė gjithash, femra duhet tė ushqehet mirė. Dietat rigoroze ndikojnė nė mėnyrė tė dėmshme ndaj flokėve, prandaj duhet shmangur ato. Ndihmojnė edhe pilulat kontraceptive, posaēėrisht ato qė pėrmbajnė anti-androgjenė, hormonet tė cilat bllokojnė veprimin e hormoneve seksuale tė meshkujve. Rrallimi i flokėve shpesh shkaktohet nga sindroma e vezoreve policistike, ndėrsa kurohet me medikamente tė pėrshtatshme dhe me pėrdorimin lokal tė hormoneve anti-androgjenė.
Mungesa e hekurit
Anemia shpesh fajėsohet pėr humbjen e flokėve. Pėr kėtė arsye, ėshtė e domosdoshme qė sė pari ta shikoni se ēfarė pasqyre gjaku keni.
Zgjidhja: Duhet tė jepni gjakun pėr analizė dhe tė kontrolloni hemoglobinė dhe feritinin. Feritini ėshtė njė albumine me tė cilėn lidhet hekuri dhe ai luan rol kyē nė prodhimin e qelizave tė qimeve. Nėse ėshtė tepėr e ulėt, apo pakėz mė i ulėt se ajo normale, duhet marrė preparate tė hekurit. Rezultatet janė tė dukshme pas vetėm disa muaj. Duhet pasur nė mendje se humbja e flokėve pėr shkak tė mungesės sė hekurit, mė e shpeshtė ėshtė tek vegjetarianėt.
Tė ushqyerit e keq
Sasia e pamjaftueshme e albuminave, mund tė sjell deri te rrallimi i flokėve, pasi albuminat kanė rėndėsi kyēe pėr krijimin e keratinės, pėrbėrjen kryesore tė qimeve.
Zgjidhja: Bėni kujdes nė ushqimin, sepse nė kėtė mėnyrė mund tė konsumoni albumine tė mjaftueshme nga ushqimet, siē janė mishi, vezėt, djathi, frutat me gėzhojė dhe peshk. Vitamina B, posaēėrisht B5, luan rol tė rėndėsishėm pėr rritjen e qimeve tė flokut, elasticitetin e saj dhe fortėsinė. Mė sė shumti vitaminė B5 ka nė vezė, fruta me gėzhojė, fasule dhe bukėn integrale. >
Barbi- Perparues
- Gjinia :
Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja : Ne ferr
Hobi : Librat kohet e fundit
Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet : 121
Re: Dietat...ja ca receta dhe keshilla!
Ushqimet adekuate pėr top formė
Nėse vuani nga sindroma premenstruale, keni vėshtirėsi nė pėrqendrim, mos bėni turr qė tė shkoni te mjeku, por provoni qė tė mjekoheni me ushqime
Nuk keni energji
Shkaku: ushqimet e varfra me karbohidrate, qė haset gjatė dietave pėr humbjen e peshės.
Zgjidhja: hani sasi tė mjaftueshme tė karbohidrateve tė pėrbėra si dhe ushqime tė pasura me hekur, si p.sh. spinaq.
Ushqimet e preferuara: mish i zier pule me perime, nė kombinim me oriz integral; sallata me oriz dhe fasule, drithėrat integrale me pemė tė freskėta, mish i kuq i freskėt.
Vėshtirėsitė me sindromėn premenstruale
Shkaku: nuk merrni sasi tė mjaftueshme tė kalciumit apo magnezit, apo hani tepėr sheqer.
Zgjidhja: zvogėlojeni sasinė e sheqerit qė e hani. Hani mė shumė ushqime tė pasura me kalcium, p.sh. qumėsht me pak yndyrė, jogurt, etj. Ushqimet e pasura me magnez janė drithėrat integrale, bishtajat, bajamet dhe arrat.
Ushqimet e preferuara: djathi, ananasi, bajamet, fasulet, jogurti.
Nuk keni disponim tė mirė
Shkaku: nuk merrni sasi tė mjaftueshme tė thartirave yndyrore omega-3 nga peshqit, apo vitamina B.
Zgjidhja: Hani tri herė nė javė peshk; dy lloje tė perimeve tė gjelbra nė ditė si dhe banane.
Ushqimet e preferuara: salmoni, spinaqi, ananasi, thjerrėzat, mishi i pulės, trofta, gjalpi i kikirikėve.
Keni vėshtirėsi
nė pėrqendrim
Shkaku: nuk hani mėngjes, apo nuk merrni sasi tė mjaftueshme tė antioksiduesve, pemėve dhe perimeve, vitaminės E.
Zgjidhja: nė mėnyrė qė tė mos vdisni urie deri nė drekė, hani njė mėngjes tė shėndetshėm, me ushqime qė pėrmbajnė antioksidues, si p.sh. me qershi, rrush tė tharė, portokaj, spinaq, etj. Merrni edhe preparate tė vitaminės E.
Ushqimet e preferuara: keksėt integralė, boronicat, sythat e grurit, mjalti, pureja e patateve.
Nėse vuani nga sindroma premenstruale, keni vėshtirėsi nė pėrqendrim, mos bėni turr qė tė shkoni te mjeku, por provoni qė tė mjekoheni me ushqime
Nuk keni energji
Shkaku: ushqimet e varfra me karbohidrate, qė haset gjatė dietave pėr humbjen e peshės.
Zgjidhja: hani sasi tė mjaftueshme tė karbohidrateve tė pėrbėra si dhe ushqime tė pasura me hekur, si p.sh. spinaq.
Ushqimet e preferuara: mish i zier pule me perime, nė kombinim me oriz integral; sallata me oriz dhe fasule, drithėrat integrale me pemė tė freskėta, mish i kuq i freskėt.
Vėshtirėsitė me sindromėn premenstruale
Shkaku: nuk merrni sasi tė mjaftueshme tė kalciumit apo magnezit, apo hani tepėr sheqer.
Zgjidhja: zvogėlojeni sasinė e sheqerit qė e hani. Hani mė shumė ushqime tė pasura me kalcium, p.sh. qumėsht me pak yndyrė, jogurt, etj. Ushqimet e pasura me magnez janė drithėrat integrale, bishtajat, bajamet dhe arrat.
Ushqimet e preferuara: djathi, ananasi, bajamet, fasulet, jogurti.
Nuk keni disponim tė mirė
Shkaku: nuk merrni sasi tė mjaftueshme tė thartirave yndyrore omega-3 nga peshqit, apo vitamina B.
Zgjidhja: Hani tri herė nė javė peshk; dy lloje tė perimeve tė gjelbra nė ditė si dhe banane.
Ushqimet e preferuara: salmoni, spinaqi, ananasi, thjerrėzat, mishi i pulės, trofta, gjalpi i kikirikėve.
Keni vėshtirėsi
nė pėrqendrim
Shkaku: nuk hani mėngjes, apo nuk merrni sasi tė mjaftueshme tė antioksiduesve, pemėve dhe perimeve, vitaminės E.
Zgjidhja: nė mėnyrė qė tė mos vdisni urie deri nė drekė, hani njė mėngjes tė shėndetshėm, me ushqime qė pėrmbajnė antioksidues, si p.sh. me qershi, rrush tė tharė, portokaj, spinaq, etj. Merrni edhe preparate tė vitaminės E.
Ushqimet e preferuara: keksėt integralė, boronicat, sythat e grurit, mjalti, pureja e patateve.
Barbi- Perparues
- Gjinia :
Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja : Ne ferr
Hobi : Librat kohet e fundit
Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet : 121
Re: Dietat...ja ca receta dhe keshilla!
Dietat mė tė mira pėr ditėt e nxehta
Edhe pse gjatė verės preferohet qė tė hamė ushqime mė tė lehta, kjo nuk dmth se duhet tė bėhemi vegjetarianė. Nė mėnyrė qė menyja jonė tė jetė e ekuilibruar, ne duhet tė marrim edhe njė sasi tė caktuar tė proteinave shtazore, ngase ato na nevojiten si material ndėrtimor pėr qelizat tona, si dhe na e forcojnė imunitetin. Duhet qė tė pėrcaktoheni pėr mish pa dhjamė, si psh pėr mish tė pulės, bibės, viēit, apo edhe mė mirė, pėr mish peshku. Nėse doni qė tė mos shtoni nė peshė, atėherė duhet ta dini se, nga darka, e derisa tė bini nė shtrat, duhet sė paku tė kalojnė tri orė.
Dietat mė tė mira
Meqė gjatė verės apetiti ynė zakonisht dobėsohet, atėherė kjo ėshtė koha mė e mirė qė ti largojmė kilet e tepėrta. Dieta ėshtė mė lehtė qė tė mbahet gjatė verės edhe pėr shkak se kemi shumė pemė e perime tė freskėta. Por, dietat vetėm me pemė nuk guxoni ti mbani mė gjatė se dy-tri ditė.
Dieta me mollė
Zgjatė tri ditė. Mund tė humbni deri nė 2 kg. Rreth 2 kg mollėsh tė freskėta ndani nė pesė shujta. Mollėt mund ti hani ashtu si janė, por mund tė pėrgatitni edhe disa gjellė nga to. Psh, mund tė pėrgatitni sallatė mollėsh: 300 g mollė tė maturuara, tė qėruara, gėrryeni nė njė enė, pėrzieni me rrėnjė majdanozi dhe selinoje dhe shtoni lėng limoni.
Dieta me karota
Zgjatė tri ditė. Mund tė humbni deri nė 3,5 kg. Gėrryeni karotat, shtojini lėng limoni, nėse doni edhe pak mjaltė, por vetėm njė lugė supe nė ditė. Kėtė sallatė mund ta hani sa tė doni. Me ēdo shujtė mund ta hani edhe nga njė pemė: mollė, kivi, grejpfrut, portokall, etj. Duhet tė pini sa mė shumė ujė, apo ēaj pa sheqer.
Dieta me domate
Zgjat dy ditė. Mund tė humbni deri nė 2 kg. Brenda njė dite duhet tė hani 1,5 kg domate tė freskėta, tė ndarė nė katėr shujta edhe atė pa biber, kripė, apo vaj.
Dieta me bostan
Zgjatė po ashtu dy ditė dhe, me anė tė saj, mund ti humbni 2-3 kile. Brenda ditės hani rreth 1,5 kg bostan dhe, asgjė tjetėr, pėrpos qė, natyrisht, duhet tė pini ujė, apo ēaj pa sheqer.
Dieta me lakėr
Zgjat shtatė ditė. Mund tė humbni deri nė 5 kg. Baza e kėsaj diete ėshtė ēorba e lakrės, tė cilėn mund ta hani sa tė doni. Krahas kėsaj, ditėn e parė mund tė hani ēfarėdo peme, pėrpos bananes, ditėn e dytė ndonjė perime tė gjelbėr dhe njė patate tė zier, me pak vaj, ditėn e tretė ēfarėdo peme, apo perime, pėrpos patates, ditėn e katėrt tri banane dhe qumėsht pa yndyrė, ditėn e pestė njė shujtė peshk apo mishi tė bardhė pule, me njė domate, nė ditėn e gjashtė pak mish tė zier lope me sallatė tė gjelbėr dhe, nė fund, ditėn e shtatė, pak oriz me perime.
Dieta me kastravecė
Zgjat tri ditė. Mund tė humbni deri nė 3,5 kg. Bazė e kėsaj diete ėshtė sallata. Ju nevojitet 1 kg kastravecė, tė cilėt duhet ti qėroni dhe grini. Qituni jogurt pa yndyrė, apo kos. Qitni pak kripė dhe, kėtė sasi, ndajeni nė tri shujta. Pėr darkė, pėrpos sallatės, guxoni tė hani 50 g mish tė zier, apo njė vezė. Pėr mėngjes mund tė hani para rėnies nė gjumė, mund ta hani njė mollė, dardhė, apo banane. >
Edhe pse gjatė verės preferohet qė tė hamė ushqime mė tė lehta, kjo nuk dmth se duhet tė bėhemi vegjetarianė. Nė mėnyrė qė menyja jonė tė jetė e ekuilibruar, ne duhet tė marrim edhe njė sasi tė caktuar tė proteinave shtazore, ngase ato na nevojiten si material ndėrtimor pėr qelizat tona, si dhe na e forcojnė imunitetin. Duhet qė tė pėrcaktoheni pėr mish pa dhjamė, si psh pėr mish tė pulės, bibės, viēit, apo edhe mė mirė, pėr mish peshku. Nėse doni qė tė mos shtoni nė peshė, atėherė duhet ta dini se, nga darka, e derisa tė bini nė shtrat, duhet sė paku tė kalojnė tri orė.
Dietat mė tė mira
Meqė gjatė verės apetiti ynė zakonisht dobėsohet, atėherė kjo ėshtė koha mė e mirė qė ti largojmė kilet e tepėrta. Dieta ėshtė mė lehtė qė tė mbahet gjatė verės edhe pėr shkak se kemi shumė pemė e perime tė freskėta. Por, dietat vetėm me pemė nuk guxoni ti mbani mė gjatė se dy-tri ditė.
Dieta me mollė
Zgjatė tri ditė. Mund tė humbni deri nė 2 kg. Rreth 2 kg mollėsh tė freskėta ndani nė pesė shujta. Mollėt mund ti hani ashtu si janė, por mund tė pėrgatitni edhe disa gjellė nga to. Psh, mund tė pėrgatitni sallatė mollėsh: 300 g mollė tė maturuara, tė qėruara, gėrryeni nė njė enė, pėrzieni me rrėnjė majdanozi dhe selinoje dhe shtoni lėng limoni.
Dieta me karota
Zgjatė tri ditė. Mund tė humbni deri nė 3,5 kg. Gėrryeni karotat, shtojini lėng limoni, nėse doni edhe pak mjaltė, por vetėm njė lugė supe nė ditė. Kėtė sallatė mund ta hani sa tė doni. Me ēdo shujtė mund ta hani edhe nga njė pemė: mollė, kivi, grejpfrut, portokall, etj. Duhet tė pini sa mė shumė ujė, apo ēaj pa sheqer.
Dieta me domate
Zgjat dy ditė. Mund tė humbni deri nė 2 kg. Brenda njė dite duhet tė hani 1,5 kg domate tė freskėta, tė ndarė nė katėr shujta edhe atė pa biber, kripė, apo vaj.
Dieta me bostan
Zgjatė po ashtu dy ditė dhe, me anė tė saj, mund ti humbni 2-3 kile. Brenda ditės hani rreth 1,5 kg bostan dhe, asgjė tjetėr, pėrpos qė, natyrisht, duhet tė pini ujė, apo ēaj pa sheqer.
Dieta me lakėr
Zgjat shtatė ditė. Mund tė humbni deri nė 5 kg. Baza e kėsaj diete ėshtė ēorba e lakrės, tė cilėn mund ta hani sa tė doni. Krahas kėsaj, ditėn e parė mund tė hani ēfarėdo peme, pėrpos bananes, ditėn e dytė ndonjė perime tė gjelbėr dhe njė patate tė zier, me pak vaj, ditėn e tretė ēfarėdo peme, apo perime, pėrpos patates, ditėn e katėrt tri banane dhe qumėsht pa yndyrė, ditėn e pestė njė shujtė peshk apo mishi tė bardhė pule, me njė domate, nė ditėn e gjashtė pak mish tė zier lope me sallatė tė gjelbėr dhe, nė fund, ditėn e shtatė, pak oriz me perime.
Dieta me kastravecė
Zgjat tri ditė. Mund tė humbni deri nė 3,5 kg. Bazė e kėsaj diete ėshtė sallata. Ju nevojitet 1 kg kastravecė, tė cilėt duhet ti qėroni dhe grini. Qituni jogurt pa yndyrė, apo kos. Qitni pak kripė dhe, kėtė sasi, ndajeni nė tri shujta. Pėr darkė, pėrpos sallatės, guxoni tė hani 50 g mish tė zier, apo njė vezė. Pėr mėngjes mund tė hani para rėnies nė gjumė, mund ta hani njė mollė, dardhė, apo banane. >
Barbi- Perparues
- Gjinia :
Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja : Ne ferr
Hobi : Librat kohet e fundit
Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet : 121
Re: Dietat...ja ca receta dhe keshilla!
Dieta drastike pėr njė jetė tė gjatė
Pas njė studimi tė bėrė, shkencėtarėt kanė zbuluar se zvogėlimi i kalorive, e zvogėlon rrezikun nga sėmundjet e zemrės pėr rreth 30%, kurse rrezikun nga llojet e ndryshme tė tumoreve e zvogėlon pėr gati 50%. Pėrpos kėsaj, shkencėtarėt thonė se njė mėnyrė e tillė e tė ushqyerit e rritė edhe jetėgjatėsinė pėr 1/3.
Thuhet se njė dietė ekstreme mund ta zgjasė jetėn deri nė 25 vjet. Por, pėr ta arritur kėtė efekt, ēdo person duhet ti pėrmbahet njė diete tė pėrgatitur vetėm pėr tė, e cila dietė do tė pėrbėhej nga qumėshti, proteinat dhe misri. Njė mėnyrė e tillė e tė ushqyerit do tė ishte e rrezikshme qė tė shkaktojė mungesė tė substancave tė ndryshme ushqimore, prandaj do tė duhej tė kombinohej me vitamina dhe minerale tė ndryshme.
Kemi dėshmuar se marrja e njė numri mė tė vogėl tė kalorive, e ngadalėson procesin e plakjes te majmunėt, prandaj besojmė se njė efekt i tillė do tė arrihej edhe te njerėzit, thotė profesor Riēard Ueindruh, profesor nė Universitetin nė Viskonsin, SHBA, udhėheqės i studimit. >
Pas njė studimi tė bėrė, shkencėtarėt kanė zbuluar se zvogėlimi i kalorive, e zvogėlon rrezikun nga sėmundjet e zemrės pėr rreth 30%, kurse rrezikun nga llojet e ndryshme tė tumoreve e zvogėlon pėr gati 50%. Pėrpos kėsaj, shkencėtarėt thonė se njė mėnyrė e tillė e tė ushqyerit e rritė edhe jetėgjatėsinė pėr 1/3.
Thuhet se njė dietė ekstreme mund ta zgjasė jetėn deri nė 25 vjet. Por, pėr ta arritur kėtė efekt, ēdo person duhet ti pėrmbahet njė diete tė pėrgatitur vetėm pėr tė, e cila dietė do tė pėrbėhej nga qumėshti, proteinat dhe misri. Njė mėnyrė e tillė e tė ushqyerit do tė ishte e rrezikshme qė tė shkaktojė mungesė tė substancave tė ndryshme ushqimore, prandaj do tė duhej tė kombinohej me vitamina dhe minerale tė ndryshme.
Kemi dėshmuar se marrja e njė numri mė tė vogėl tė kalorive, e ngadalėson procesin e plakjes te majmunėt, prandaj besojmė se njė efekt i tillė do tė arrihej edhe te njerėzit, thotė profesor Riēard Ueindruh, profesor nė Universitetin nė Viskonsin, SHBA, udhėheqės i studimit. >
Barbi- Perparues
- Gjinia :
Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja : Ne ferr
Hobi : Librat kohet e fundit
Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet : 121
Re: Dietat...ja ca receta dhe keshilla!
Dieta kundėr kancerit
Doktorėt thonė se ka shumė ushqime qė mund tė parandalojnė kancerin. Por sikur tashmė tė jeni me kancer? Duket sikur masat parandaluese nuk hyjnė mė nė punė pasi tashmė jeni I sėmurė. Por kjo nuk ėshtė e vėrtetė.
Ushqimet anti kanceroze
Dieta parandaluese e kancerit pėrfshin ushqime me antioksidues tė cilėt parandalojnė prodhimin e hormoneve tė tepėrta dhe elementeve tė cilat ndihmojnė nė eleminimin e helmeve tė trupit dhe eleminojnė gjithashtu kancerogjenėt. Pėrshembull
Pacientėt me kancer zakonisht kėshillohen tė pijnė lėng karrote beta karroteni nė karrota mund tė bėjė mrekulli. Por ėshtė mė mirė tė hani karrota tė freskėta. Sipas mjekėve, karrota I humb disa prej vetive tė saj nėse shtrydhet dhe bėhet lėng.
Spec I kuq ėshtė gjithashtu njė burim mjaft I mirė I beta karrotenit. Ky perim gjithashtu pėrmban kapsaicin, substancė kjo e cila kundravepron ndaj kancerogjenėve nė ushqime tė konservuara.
Ushqime qė pėrmbajnė soj.
Cfarėdolloj ushqimi qė pėrmban soj ndalon qelizat malinje tė rriten dhe zvoglon efektin dehės tė terapisė rrezatuese ose kimioterapisė. Bajamet dhe bėrthamat e kajsisė pėrmbajnė leatril qė vret qelizat kanceroze.
Ananas
Studime tė reja shkencore kanė zbuluar dy elementė tė dobishme tė kėrcellave tė ananasit. Njė prej tyre ėshtė qė stimulon sistemin imunitar, tjetri bllokon njė protein tė vecantė qė prodhohet nga qelizat kanceroze, e cila ndalon rritjen e tumorit. Por ne jemi mėsuar tė hamė tulin e ananasit. Por kėrcelli I ananasit ėshtė ai qė pėrdoret mė shumė pėr krijimin e ilaceve kundra kancerit.
Gjithsesi, dieta kundėr kancerit nuk do tju shėrojė. Sado e mundimshme trajtimi kundėr kancerit mund tė jetė, ju duhet ta kaloni. Konsumimi I ushqime tė lartpėrmendura do ta bėjė trajtimin tuaj mė tė efektshėm.
Doktorėt thonė se ka shumė ushqime qė mund tė parandalojnė kancerin. Por sikur tashmė tė jeni me kancer? Duket sikur masat parandaluese nuk hyjnė mė nė punė pasi tashmė jeni I sėmurė. Por kjo nuk ėshtė e vėrtetė.
Ushqimet anti kanceroze
Dieta parandaluese e kancerit pėrfshin ushqime me antioksidues tė cilėt parandalojnė prodhimin e hormoneve tė tepėrta dhe elementeve tė cilat ndihmojnė nė eleminimin e helmeve tė trupit dhe eleminojnė gjithashtu kancerogjenėt. Pėrshembull
- brokoli
- lulelakėr
- lakra
- qepa
- hurdha
- boronice e kuqe
- agrumet
- bėrthamat e lirit, susamit, kungullit dhe lulediellit
- gjithashtu ėshtė e kėshillueshme tė konsumoni perime.
Pacientėt me kancer zakonisht kėshillohen tė pijnė lėng karrote beta karroteni nė karrota mund tė bėjė mrekulli. Por ėshtė mė mirė tė hani karrota tė freskėta. Sipas mjekėve, karrota I humb disa prej vetive tė saj nėse shtrydhet dhe bėhet lėng.
Spec I kuq ėshtė gjithashtu njė burim mjaft I mirė I beta karrotenit. Ky perim gjithashtu pėrmban kapsaicin, substancė kjo e cila kundravepron ndaj kancerogjenėve nė ushqime tė konservuara.
Ushqime qė pėrmbajnė soj.
Cfarėdolloj ushqimi qė pėrmban soj ndalon qelizat malinje tė rriten dhe zvoglon efektin dehės tė terapisė rrezatuese ose kimioterapisė. Bajamet dhe bėrthamat e kajsisė pėrmbajnė leatril qė vret qelizat kanceroze.
Ananas
Studime tė reja shkencore kanė zbuluar dy elementė tė dobishme tė kėrcellave tė ananasit. Njė prej tyre ėshtė qė stimulon sistemin imunitar, tjetri bllokon njė protein tė vecantė qė prodhohet nga qelizat kanceroze, e cila ndalon rritjen e tumorit. Por ne jemi mėsuar tė hamė tulin e ananasit. Por kėrcelli I ananasit ėshtė ai qė pėrdoret mė shumė pėr krijimin e ilaceve kundra kancerit.
Gjithsesi, dieta kundėr kancerit nuk do tju shėrojė. Sado e mundimshme trajtimi kundėr kancerit mund tė jetė, ju duhet ta kaloni. Konsumimi I ushqime tė lartpėrmendura do ta bėjė trajtimin tuaj mė tė efektshėm.
Barbi- Perparues
- Gjinia :
Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja : Ne ferr
Hobi : Librat kohet e fundit
Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet : 121
Re: Dietat...ja ca receta dhe keshilla!
Disa kėshilla tė thjeshta diete
Vjen njė kohė kur duam tė ulim sasinė e kalorive. Quajeni dietė, quajeni tė ngrėnit shėndetshėm, ose quajeni ndryshim stili jetese. Ska rėnci se si e quani, mė poshtė janė disa kėshilla tė thjeshta qė mund tju ndihmojnė tė mbani nėn kontroll kaloritė tuaja.
Vjen njė kohė kur duam tė ulim sasinė e kalorive. Quajeni dietė, quajeni tė ngrėnit shėndetshėm, ose quajeni ndryshim stili jetese. Ska rėnci se si e quani, mė poshtė janė disa kėshilla tė thjeshta qė mund tju ndihmojnė tė mbani nėn kontroll kaloritė tuaja.
- Kurrė, kurrė mos merrni super porosi, thjesht mos e bėni kurrė
- Pėrdorini erėzat me zgjuarsi- pėrdorni mustardė pėrderisa ka pak kalori. Shmangni mustardėn me mjaltė sepse ka sheqer shtesė.
- Hani fruta nė vėnd qė tė pini lėng frutash, por nėse doni tė pini patjetėr lėng atėherė pėrzijeni me ujė.
- Thuajini natėn e mirė guzhinės nė orėn 7:30. Mbaroni darkė, pastroni, dhe mos fusni mė asgjė nė gojė. Nėse ju shkon goja lėng pėr tė futur dicka nė gojė ose goja juaj mėrzitet, atėherė pini njė caj bimor ose kamomil.
Barbi- Perparues
- Gjinia :
Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja : Ne ferr
Hobi : Librat kohet e fundit
Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet : 121
Re: Dietat...ja ca receta dhe keshilla!
Djeta dy-javore
Dieta dy javore nga instituti gjerman i ushqimit
Nėqoftėse kjo dietė do tė ndiqet nė mėnyrė rigoroze pėr 14 dite, ju do tė humbisni 9 kg. Kjo dietė ndikon nė metabolizmin tuaj dhe si pasojė ju nuk do ta merrni pėrsėri peshėn e humbur pėr tre vitet e ardhshme. Nqs nė dietė janė disa ushqime qė nuk I hani, ju kėrkojmė ndjesė, por duhet ti hani sepse nuk lejohet ti shmangesh asnjė produkti tė mėposhtėm. Ju mund tė pini sa te doni kafe tė zeze pa sheqer, uje. Mbani mend se `sallata jeshile` nėnkupton edhe perimet qė klasifikohen jeshile.
DITA E PARE:
MENGJESI: Kafe e zezė pa sheqer, ose qumėsht.
DREKA: Dy veze te ziera dhe spinaq pa kripė.
DARKA: Nje biftek I madh zgare, ose 3 te vegjėl, sallatė jeshile dhe cdo lloj fruti.
DITA E DYTE:
MENGJESI: Kafe e zezė pa sheqer, ose qumėsht dhe njė fetė tė hollė buke tė thekur.
DREKA: Njė biftek mesatar zgare, sallatė dhe cdo lloj fruti.
DARKA: Mish tė bardhė (pule) ne sasi tė kufizuar.
DITA E TRETE:
MENGJESI: Kafe e zezė pa sheqer, ose qumėsht dhe njė fetė tė hollė buke tė thekur.
DREKA: Dy veze te ziera, sallatė dhe domate tė freskta
DARKA: Mish I bardh dhe sallatė.
DITA E KATERT:
MENGJESI: Kafe e zezė pa sheqer, ose qumėsht dhe njė fetė tė hollė buke tė thekur.
DREKA: Njė veze e zierė, karrota, djath I njomė.
DARKA: Fruta tė freskta dhe kos natyral
DITA E PESTE:
MENGJESI: Karrota tė grira me limon dhe kafe e zezė.
DREKA: Peshk me avull dhe domate tė freskta
DARKA: Njėe biftek I madh zgare dhe sallatė jeshile
DITA E GJASHTE:
MENGJESI: Kafe e zeze pa sheqer, ose qumėsht dhe njė fetė tė hollė buke tė thekur.
DREKA: Gjysėm pule tė pjekur nė zgarė
DARKA: Dy vezė te ziera dhe karrota tė grira
DITA E SHTATE:
MENGJESI: Caj me limon pa sheqer, ose qumėsht
DREKA: Njė biftek zgare dhe fruta tė freskta
DARKA: Cfare tė doni
Dita e 8 deri e 14-tė ,fillon duke pėrsėritur pėrsėri 7 ditėt e para tė dietės, e pas kėtyre dy javėve mund tė filloni tė hani normalisht por sigurisht duke u pėrmbajtur dhe ushqyer me zarzavate e fruta.
Dieta dy javore nga instituti gjerman i ushqimit
Nėqoftėse kjo dietė do tė ndiqet nė mėnyrė rigoroze pėr 14 dite, ju do tė humbisni 9 kg. Kjo dietė ndikon nė metabolizmin tuaj dhe si pasojė ju nuk do ta merrni pėrsėri peshėn e humbur pėr tre vitet e ardhshme. Nqs nė dietė janė disa ushqime qė nuk I hani, ju kėrkojmė ndjesė, por duhet ti hani sepse nuk lejohet ti shmangesh asnjė produkti tė mėposhtėm. Ju mund tė pini sa te doni kafe tė zeze pa sheqer, uje. Mbani mend se `sallata jeshile` nėnkupton edhe perimet qė klasifikohen jeshile.
DITA E PARE:
MENGJESI: Kafe e zezė pa sheqer, ose qumėsht.
DREKA: Dy veze te ziera dhe spinaq pa kripė.
DARKA: Nje biftek I madh zgare, ose 3 te vegjėl, sallatė jeshile dhe cdo lloj fruti.
DITA E DYTE:
MENGJESI: Kafe e zezė pa sheqer, ose qumėsht dhe njė fetė tė hollė buke tė thekur.
DREKA: Njė biftek mesatar zgare, sallatė dhe cdo lloj fruti.
DARKA: Mish tė bardhė (pule) ne sasi tė kufizuar.
DITA E TRETE:
MENGJESI: Kafe e zezė pa sheqer, ose qumėsht dhe njė fetė tė hollė buke tė thekur.
DREKA: Dy veze te ziera, sallatė dhe domate tė freskta
DARKA: Mish I bardh dhe sallatė.
DITA E KATERT:
MENGJESI: Kafe e zezė pa sheqer, ose qumėsht dhe njė fetė tė hollė buke tė thekur.
DREKA: Njė veze e zierė, karrota, djath I njomė.
DARKA: Fruta tė freskta dhe kos natyral
DITA E PESTE:
MENGJESI: Karrota tė grira me limon dhe kafe e zezė.
DREKA: Peshk me avull dhe domate tė freskta
DARKA: Njėe biftek I madh zgare dhe sallatė jeshile
DITA E GJASHTE:
MENGJESI: Kafe e zeze pa sheqer, ose qumėsht dhe njė fetė tė hollė buke tė thekur.
DREKA: Gjysėm pule tė pjekur nė zgarė
DARKA: Dy vezė te ziera dhe karrota tė grira
DITA E SHTATE:
MENGJESI: Caj me limon pa sheqer, ose qumėsht
DREKA: Njė biftek zgare dhe fruta tė freskta
DARKA: Cfare tė doni
Dita e 8 deri e 14-tė ,fillon duke pėrsėritur pėrsėri 7 ditėt e para tė dietės, e pas kėtyre dy javėve mund tė filloni tė hani normalisht por sigurisht duke u pėrmbajtur dhe ushqyer me zarzavate e fruta.
Barbi- Perparues
- Gjinia :
Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja : Ne ferr
Hobi : Librat kohet e fundit
Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet : 121
Re: Dietat...ja ca receta dhe keshilla!
Disa udhezime per nje diete te shendetshme
Yndyrnat jane baze, ne shume procese te organizmit dhe jane nje forme e perqendruar e energjise. Marrja e tepruar e yndyrnave, mund te coje ne dhjamosje. Mishi, djathi, vaji i palmes, vaji i arres se kokosit, dhjamrat e kafsheve, vezet, peshqit, arrat, kane yndyrna te tretshme.
Fibrat luajne nje rol te rendesishem ne nje diete te shendetshem, ndihmojne levizjen e ushqimit ne aparatin e tretes, ndalojne kapsllekun, ndihmojne funksionimin e zorreve (parandalojne shqetesimet ne to), apendesitin, semundjet e zemres. Dritherat jane shume te pasura me fibra.
Vitaminat dhe kriperat minerale e ndihmojne trupin te ruaje formen e mire. Nje diete e mire duhet te siguroje te gjitha vitaminat dhe kriperiat minerale, qe jane shume te nevojshem per organizmin. Megjithate duhen vetem sasi te vogla, ato jane te pazavendesueshme.
Vitaminat dhe kriperat minerale veprojne se bashku. Kriperat minerale ndikojne ne strukturat kockore, krijimin e nje ekuilibri te sistemit ujor te organizmit, nervat dhe reagimet muskulare. Minerale te rendesishme jane kalciumi, fosfori, magnezi, hekuri, sulfuri, sodiumi, potasi dhe zinku. Disa vitamina si A, D, E, K, mund te maganizohen, kurse vitaminat C dhe B kompleks duhen marre rregullishte. Nese frutat dhe perimet gatuhen, vitaminat dhe kriperiat minerale humbasin shume nga cilesite e tyre. Zierja me avull eshte me e mire, sesa zierja e zakonshme. Mjafte vitamina permbajne edhe lekurat e frutave.
Te dishe te hash...
Ka disa lloj ushqimesh qe duhet te hahen te shoqeruara me te tjera, sepse keshtu behen me te dobishme per organizmin tone.
Studimet e bera, kane treguar se nese i ha karrotat e grira ne forme sallate, pa i hedhur vaj ulliri, mund te pakesosh sasine e kalorive qe merr, por humb marrjen e betakarotines qe eshte mjafte e vlefshme per trupin.
Vitamina A, ashtu sikurse dhe vitaminat D, E, K, absorbohen nga organizmi, vetem ne prani te yndurnave. Me perpara, konsiderohej e papershtatshme te bashkoheshin proteinat me karbohidratet. Por sot, mendohet se t`i shtosh llojeve te ndryshme te pastave (brumerave), pak fasule, bizele, apo thjerreza, plotesohen me mire nevojat proteinike te trupit. Por ka edhe ushqime, qe keshillohet te mos bashkohen gjate ngrenies. Keshtu psh. djathi, qe eshte i pasur me kalcium, kur hahet se bashku me mishin, pengon absorbimin e hekurit nga zorret.
Lakra e bardhe kur hahet me peshk, pengon absorbimin e jodit, qe permban peshku. Po ashtu, tanina qe permban caji, pengon absorbimin e kalciumit qe ndodhet ne djathe, etj >
Yndyrnat jane baze, ne shume procese te organizmit dhe jane nje forme e perqendruar e energjise. Marrja e tepruar e yndyrnave, mund te coje ne dhjamosje. Mishi, djathi, vaji i palmes, vaji i arres se kokosit, dhjamrat e kafsheve, vezet, peshqit, arrat, kane yndyrna te tretshme.
Fibrat luajne nje rol te rendesishem ne nje diete te shendetshem, ndihmojne levizjen e ushqimit ne aparatin e tretes, ndalojne kapsllekun, ndihmojne funksionimin e zorreve (parandalojne shqetesimet ne to), apendesitin, semundjet e zemres. Dritherat jane shume te pasura me fibra.
Vitaminat dhe kriperat minerale e ndihmojne trupin te ruaje formen e mire. Nje diete e mire duhet te siguroje te gjitha vitaminat dhe kriperiat minerale, qe jane shume te nevojshem per organizmin. Megjithate duhen vetem sasi te vogla, ato jane te pazavendesueshme.
Vitaminat dhe kriperat minerale veprojne se bashku. Kriperat minerale ndikojne ne strukturat kockore, krijimin e nje ekuilibri te sistemit ujor te organizmit, nervat dhe reagimet muskulare. Minerale te rendesishme jane kalciumi, fosfori, magnezi, hekuri, sulfuri, sodiumi, potasi dhe zinku. Disa vitamina si A, D, E, K, mund te maganizohen, kurse vitaminat C dhe B kompleks duhen marre rregullishte. Nese frutat dhe perimet gatuhen, vitaminat dhe kriperiat minerale humbasin shume nga cilesite e tyre. Zierja me avull eshte me e mire, sesa zierja e zakonshme. Mjafte vitamina permbajne edhe lekurat e frutave.
Te dishe te hash...
Ka disa lloj ushqimesh qe duhet te hahen te shoqeruara me te tjera, sepse keshtu behen me te dobishme per organizmin tone.
Studimet e bera, kane treguar se nese i ha karrotat e grira ne forme sallate, pa i hedhur vaj ulliri, mund te pakesosh sasine e kalorive qe merr, por humb marrjen e betakarotines qe eshte mjafte e vlefshme per trupin.
Vitamina A, ashtu sikurse dhe vitaminat D, E, K, absorbohen nga organizmi, vetem ne prani te yndurnave. Me perpara, konsiderohej e papershtatshme te bashkoheshin proteinat me karbohidratet. Por sot, mendohet se t`i shtosh llojeve te ndryshme te pastave (brumerave), pak fasule, bizele, apo thjerreza, plotesohen me mire nevojat proteinike te trupit. Por ka edhe ushqime, qe keshillohet te mos bashkohen gjate ngrenies. Keshtu psh. djathi, qe eshte i pasur me kalcium, kur hahet se bashku me mishin, pengon absorbimin e hekurit nga zorret.
Lakra e bardhe kur hahet me peshk, pengon absorbimin e jodit, qe permban peshku. Po ashtu, tanina qe permban caji, pengon absorbimin e kalciumit qe ndodhet ne djathe, etj >
Barbi- Perparues
- Gjinia :
Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja : Ne ferr
Hobi : Librat kohet e fundit
Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet : 121
Re: Dietat...ja ca receta dhe keshilla!
Mbani dietė dhe nuk humbni peshė? Ja pse ndodh kjo.
Nuk ka asgjė mė tė tmerrshme sesa mbajtja e pasuksesshme e dietave tė llojllojshme. Mundoheni, hiqni dorė nga shumėēka, vuani, kurse treguesi i peshores nuk luan se nuk luan, mbetet aty ku ishte edhe para dietės. Pse? Ngase ekzistojnė disa faktorė qė ndikojnė nė mbipeshė, e qė kurrė nuk iu kanė shkuar ndėrmend.
1. Nuk merrni mjaft vitamina
Gratė qė, krahas mbajtjes sė dietės, marrin edhe preparate multivitamine, kanė apetit mė tė vogėl sesa ato qė nuk marrin preparate tė tilla. Shkencėtarėt nuk e dinė pse ndodh kjo, por ėshtė mė se e qartė se marrja e vitaminave, sidomos e vitaminės B, rrit djegien e dhjamėrave dhe e ul stresin.
2. Keni njė shoqe tė trashė
Nėse shoqja juaj e ngushtė vuan nga mbipesha, atėherė edhe ju jeni pėr 57% mė e rrezikuar qė tė filloni tė trasheni, thonė kėrkuesit shkencorė nga Harvardi.
Prandaj, nėse keni vendosur qė tė mbani dietė, mundohuni qė kėtė ta bėjė edhe shoqja juaj e ngushtė, pėrndryshe do tė duroni urie kot.
3. Celulari
Shkencėtarėt kanė konstatuar se pėrdorimi i celularit para se tė bini nė gjumė, mund tė shkaktojė pagjumėsi, e kjo nuk ėshtė mirė pėr ata qė janė nė dietė. Nė tė vėrtetė, ėshtė parė se njerėzit qė flenė mė pak se 5 orė gjatė natės, janė pėr 32% mė tė rrezikuar nga mbipesha, pėr dallim nga njerėzit qė flenė 7 orė.
4. Pijet dietetike
Studimet kanė treguar se vetėm njė pije dietetike nė ditė, i rrit pėr 31% gjasat qė tė jeni me mbipeshė. Kjo vjen pėr shkak se ėmbėltuesit artificialė tė kėtyre pijeve e pėrgatisin organizmin tuaj pėr marrjen e madhe tė kalorive, duke ndikuar qė organizmi tė djegė mė pak dhjamėra apo kalori tė tjera. Nė vend tė pijeve tė gazuara ėshtė mė mirė qė tė pini ēaj, lėng tė natyrshėm apo kafe.
5. Mėlēia dembele
Mėlēia ėshtė djegėsi kryesor i dhjamėrave nė organizėm, por nėse ajo ėshtė tepėr e ngarkuar me helme, siē ėshtė alkooli, ajo nuk mund ti shkrijė kilet e tepėrta. Pėr kėtė shkak, pėr ti ndihmuar mėlēisė suaj, duhet qė tė mos pini alkool dhe tė mos merrni yndyra tė ngopura.
Barbi- Perparues
- Gjinia :
Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja : Ne ferr
Hobi : Librat kohet e fundit
Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet : 121
Re: Dietat...ja ca receta dhe keshilla!
Dieta, pa bukė dhe makarona? Lamtumirė kujtesė
Thuaj mirupafshin bukės dhe makaronave dhe njėkohėsisht thuaj lamtumirė edhe memories.
Dietat e grave kanė avancuar por vazhdojnė tė kenė tė njėjtėn bazė, eliminimin e karbohidrateve. Metoda mė komune pėr tė rrėzuar kilet e tepėrta jep edhe efekte tė dėmshme. Thuaj mirupafshin bukės dhe makaronave dhe njėkohėsisht thuaj lamtumirė edhe memories.
Ky ėshtė konkluzioni i njė studimi tė Universitetit Tufts tė Bostonit botuar nė revistėn italiane Appetite. Kėrkimet u bazuan nė impaktin e dietės qė eviton miellin sheqerin dhe patatet dhe konsiston vetėm nė proteina dhe vitamina. Pėrfundimi ėshtė: Ata qė nuk pėrdorin nė ushqimin e tyre karbohidratet vujanė nga kujtesa.
Doktor Holly Taylor, thotė se cipa e memories dėmtrohet nga kjo lloj diete pasi mungesa e karbohidrateve bėn qė truri tė mbetet i paushqyer. Studimi u testua nė 19 femra tė moshės nga 22-55 vjeē. Buka dhe makaronat janė si karburant pėr neuronet, thotė doktor, Taylor.
ikubinfo
Barbi- Perparues
- Gjinia :
Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja : Ne ferr
Hobi : Librat kohet e fundit
Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet : 121
Re: Dietat...ja ca receta dhe keshilla!
Kilogramėt shkrihen shpejt me supėn magjike
Supėn e varfėr me kalori preferohet qė ta pini nė sasi tė pakufizuar, nė ēdo periudhė tė ditės
Dieta e thjeshtė me supėn magjike apo supėn me lakra, pėr shkak tė prakticitetit tė saj, dikur ishte shumė e popullarizuar. E pėrshtatshme pėr tė gjithė, sidomos pėr njerėzit qė nuk kanė shumė kohė tė lirė, kjo dietė ėshtė e pasur me fibra, vitamina dhe minerale. Si e tillė, ajo e pėrshpejton metabolizmin, ndihmon nė shkrirjen e dhjamėrave dhe nė pastrimin e trupit nga helmet. Bazė e kėsaj diete ėshtė supa, pėr pėrgatitjen e tė cilės nuk duhen shpenzime tė shumta.
Ajo mund tė zihet nė sasi tė mėdha dhe mund tė qėndrojė disa ditė. Pėrparėsia e kėsaj diete ėshtė qė, gjatė mbajtjes sė saj, nuk keni nevojė qė tė duroni nga uria. Supėn e varfėr me kalori preferohet qė ta pini nė sasi tė pakufizuar, nė ēdo periudhė tė ditės. Sa mė shumė qė ta pini, aq mė tepėr do tė dobėsoheni, thonė shkencėtarėt. Krahas supės, varėsisht nga ditėt e caktuara, mund tė hani pemė, perime, mish pa dhjam, oriz dhe tė pini qumėsht. Nėse nuk ju pėlqen mishi i lopės, nė ditė tė caktuara mund tė hani gjoks pule pa lėkurė, tė pėrgatitur nė skarė, apo mund tė hani edhe peshk nė skarė. Me rėndėsi ėshtė qė vetėm nė disa nga kėto ditė tė hani mish lope.
Gjatė mbajtjes sė kėsaj diete, rreptėsishtė ndalohet pirja e pijeve alkoolike dhe e pijeve tė ėmbla, si dhe nuk lejohet ngrėnia e bukės dhe brumėrave (duke pėrfshirė edhe makaronat, spagetat...).
Me rėndėsi ėshtė qė tė pini shumė lėngje, tė paktėn 6-8 gota nė ditė, si dhe ēaje pa sheqer, apo edhe ndonjė filxhan kafeje tė zezė. Nėse i pėrmbaheni menysė, nė javėn e parė do tė humbni 4,5-7 kg. Nėse humbni mė shumė se 7 kile, para se tė vazhdoni me dietė, pauzoni disa ditė.
Pėrbėrėsit e supės:
6 qepė, njė lakėr e madhe, njė selino i madh, 2 speca tė gjelbėr, 2-4 karota, 4-5 domate apo 2 konserva domatesh, 1,5 l ujė, 2 paketime supe apo katrorė pėr supė pule, apo lope, majdanoz, kripė, biber dhe erėza (mėlmesa) bimore sipas dėshirės.
Dita e parė: pini vetėm supė dhe hani pemė.
Mund ti hani tė gjitha pemėt, me pėrjashtim tė bananeve.
Mund tė pini edhe ujė dhe ēaj pa sheqer.
[
B]Dita e dytė: pini supė dhe hani perime (tė freskėta, tė ziera, tė konservuara).
Evitoni fasulet, bizelet dhe misrin. Pėr darkė mund tė hani patate tė pjekura me lėvore, me pak kripė dhe gjalpė.
Dita e tretė: lejohet qė tė pini supė dhe tė hani tė gjitha llojet e perimeve dhe pemėve. Nėse u jeni pėrmbajtur udhėzimeve, do tė duhej tė keni humbur 2-3 kile.
Dita e katėrt: pini supė dhe qumėsht pa yndyrė, hani deri nė 3 banane.
Dita e pestė: mund tė pini supė nė sasi tė pakufizuar, si dhe mund tė hani mish dhe perime. Mund tė hani 300-600 dag mish tė zier tė lopės dhe 6 domate.
Dita e gjashtė: pini supė, hani mish tė zier lope dhe perime, por jo edhe patate.
Dita e shtatė: pėrveē supės, mund tė ushqeheni edhe me oriz integral tė zier nė ujė, me mėlmesa sipas dėshirės. Hani tė gjitha perimet.
Efekti
Qysh nė ditėt e para tė dietės mund tė humbni 2-4 kile, kryesisht ujė. Vetėm nėse vazhdoni qė tu pėrmbaheni rregullave tė kėsaj diete mund tė keni njė humbje tė qėndrueshme tė kileve. Preferohet qė, pasi iu keni pėrmbajtur kėsaj diete pėr shtatė ditė, tė pauzoni dy javė dhe tė filloni pėrsėri, natyrisht, nėse doni qė tė humbni edhe mė tepėr nė peshė.
ikubinfo[/b]
Barbi- Perparues
- Gjinia :
Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja : Ne ferr
Hobi : Librat kohet e fundit
Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet : 121
Faqja 2 e 3 • 1, 2, 3
Faqja 2 e 3
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Fri Jul 27, 2018 12:20 am nga XHEMI
» SHtepia e marinos ju mirepret !!!
Sat Mar 24, 2018 6:05 pm nga ēim ēaku
» Perandoria ,,,e Shkodra Channel And NAQES SHKODRANEe...
Sat Mar 24, 2018 6:05 pm nga ēim ēaku
» U rihap shpella luksoze e Ylli-t
Sat Mar 24, 2018 6:04 pm nga ēim ēaku
» shtepia EDA 82..eshte e hapur me miqt
Sat Mar 24, 2018 6:03 pm nga ēim ēaku
» ViLa E <<Goces Tironse>>
Sat Mar 24, 2018 6:02 pm nga ēim ēaku
» welcome in my castel xhoooooooooniiiii
Sat Mar 24, 2018 6:00 pm nga ēim ēaku
» Capital Club<>Tzio
Sat Mar 24, 2018 5:55 pm nga ēim ēaku
» Pershendetje nga Adea
Sat Mar 24, 2018 5:54 pm nga ēim ēaku
» Pallati i Tironcit
Sat Mar 24, 2018 5:53 pm nga ēim ēaku
» Keshtjella e MORENES...
Sat Mar 24, 2018 5:52 pm nga ēim ēaku
» Kasollja e Mona&Takut !!!
Sat Mar 24, 2018 5:50 pm nga ēim ēaku
» Vjen nje moment dhe..!..
Sat Mar 24, 2018 5:31 pm nga ēim ēaku
» Tė flasim pėr festėn e tė dashuruarve,dhuratat dhe mendimet pėr kėtė ditė !
Sat Mar 24, 2018 5:29 pm nga ēim ēaku
» A JENI ZESHKAN/E APO BJOND/E/?
Sat Mar 24, 2018 5:26 pm nga ēim ēaku