150 arsye pse nuk duhet te teshtini ne publik
Faqja 1 e 1
150 arsye pse nuk duhet te teshtini ne publik
Nėse nga njė teshtimė virusi mund tė prekė 150 persona, atėherė janė plot 150 arsyet pse nuk duhet tė teshtijmė nė ambiente publike. E nė fakt sipas studimeve tė kryera teshtima ndihmon nė lehtėsimin e organizmit, e sidomos gjatė gjendjeve gripale. Prandaj mė poshtė po japim disa kėshilla tė eksperteve tė shėndetėsisė tė botuara nga Daily Mail. Kėrkimet e zhvilluara nė Universitetin e Neurologjisė tė Pensilvanisė nė SHBA, kanė treguar se teshtimat u bėjnė shumė mirė tė gjithė njerėzve dhe se pas ēdo apshu, hunda punon mė nė rregull dhe ėshtė nė gjendje tė ndjejė edhe aromat mė tė lehta.
Kjo ndodh sepse pas teshtimave, receptorėt e nuhatjes stimulohen mė shumė. Mekanizmin e nuhatjes sė njeriut e kanė studiuar shumė shkencėtarė, por ēmimin Nobel pėr kėtė e kanė marrė amerikanėt Richard Axel dhe Linda Back. Ata kanė zbuluar se njeriu ėshtė nė gjendje tė nuhasė mė shumė se 10 mijė lloje aromash tė ndryshme dhe ti dallojė ato nga njėra-tjetra. Kjo ėshtė njė shifėr e madhe, krahasuar me aftėsitė e shqisave tė tė parit dhe tė dėgjuarit. Axeli dhe Back u morėn me studimin e gjeneve tė receptorėve albuminozė tė nuhatjes, tė cilėt reagojnė direkt ndaj molekulave. Studimet e tyre u dhanė pėrgjigje dy pyetjeve: Cilėt janė receptorėt qė pėrgjigjen ndaj molekulave qė lėshojnė erė? Si i pret dhe i pėrpunon truri tė dhėnat e marra prej tyre? Gjatė kėrkimeve, shkencėtarėt zbuluan se janė afro 1.000 receptorė tė ndryshėm dhe se secili prej tyre reagon ndaj disa molekulave qė lėshojnė aroma. Pastaj, sinjalet e receptorėve nėpėrmjet penjėzave nervorė shkojnė nė tru, ku hartohet, si tė thuash, harta e aromave. Truri, duket sikur thotė: Unė vrojtoj veprimin e neuroneve tė nuhatjes N: 1,15,54. Kjo u pėrgjigjet receptorėve N:1,15,54, pra, ėshtė aromė jasemini. Ky ėshtė sistemi i nuhatjes, thotė shkencėtari Richard Axel.
Ja 20 kėshilla tė ekspertėve tė shėndetėsisė pėr tė shmangur pėrhapjen e piklave dhe viruseve nė ambient kur teshtini.
1. Gjithmonė e kemi ditur se tė teshtish dhe tė kollitesh mund tė bėhesh shkak pėr pėrhapjen e viruseve tė ndryshme. Por sigurisht qė kėto rreziqe mund tė parandalohen.
2. Njė teshtimė e vetme nė ambiente publike mund tė pėrhapė virusin nė thuajse 150 persona nė vetėm pak minuta. Pėr tė shmangur pėrhapjen e viruseve nė ajėr ėshtė e
3. kėshillueshme qė tė mbani njė shami hundėsh pėr tė parandaluar infektimin e personave tė tjerė nė raste virozėsh.
4. Vėrtet teshtima zgjat vetėm pak sekonda, por pėr personat rreth jush mund tė jetė problem pasi viruset mund tė pėrhapen nė mjedis nė pak minuta.
5. Studiuesit vėzhguan 1 300 persona tė cilėt punonin nė ambiente tė mbyllura pune dhe 2-3 prej tyre ishin tė prekur nga gripi.
6. Teshtima e tyre pėrhapte nė ambient njė sasi tė konsiderueshme virusesh. Gjatė ēdo teshtime pėrhapeshin nė ajėr rreth 100 000 pikla.
7. Rezultatet u analizuan nga eksperti i gripit dhe tė ftohurės Dr.Roger Henderson i cili i krahasoi kėto studime edhe duke analizuar teshtimėn e tij.
8. Pėr tė penguar pėrhapjen e kėtyre piklave qė dalin gjatė teshtimės nevojitet shamia e hundėve, e cila do tė pengonte kalimin e tyre nė mjedis.
9. Nė ēdo teshtimė mund tė preken 10 pėr qind e personave qė gjenden pranė. Kjo ndodh edhe nė raste udhėtimesh, ambientesh tė mbyllura, sallash, etj.
10. Nėse teshtini nė ambient pune gjatė periudhės kur ajo vjen si pasojė e gripit dhe jo alergjisė, atėherė personat qė gjenden rreth jush mund ta mbartin virusin edhe nėse nuk shfaqin simptoma gripi.
11. Sipas studimeve piklat e teshtimės dhe pėrhapja e viruseve janė mė tė zhvilluara nė disa ambiente, pėr shembull nė autobus dhe urbanė kjo shifėr ėshtė 99 pėr qind, nė trena 96 pėr qind dhe nė ambiente pune 88 pėr qind.
12. Sipas studimeve rreth 20 pėr qind e bashkudhėtarėve mund tė mėrziten me njė person qė teshtin vazhdimisht, dhe 33 pėr qind mund tė pėrpiqen tė shmangin kontaktin mė ajrin qė pėrmban kėto viruse.
13. Meshkujt janė ata tė cilėt mund tė pėrhapin mė tepėr viruse, sepse ata pėrdorin mė pak shamitė, krahasuar me 81 pėr qind tė femrave qė e realizojnė atė.
14. Mos u mėrzisni nėse pjesa mė e madhe e personave qė ju rrethojnė do pėrpiqen ti shmangen teshtimės suaj. Vetėm 8 pėr qind e tyre mund tiu thonė Shėndet!.
15. Shumica e njerėzve (rreth 67 pėr qind) nuk preferojnė tė ulen nė autobus, trena, etj. pranė njė personi tė sėmurė.
16. Ju nuk duhet tė mos teshtini, apo tė pėrpiqeni ta largoni teshtimėn, thjesht merrni masat paraprake pėr tė parandaluar pėrhapjen e piklave pas teshtimės nė ambient tė hapur.
17. Mendoni pėr personat qė janė pėrreth jush para se tė teshtini. Por mos u pėrpiqni tė mbani teshtimėn sepse mund tė shkaktojė probleme shėndetėsore. Ajo ėshtė sė pari nj nevojė fiziologjike.
18. Vėshtroni rreth e rrotull dhe gjeni nė pozicion ku teshtima juaj nuk do tė pėrplaset me asnjėrin prej tyre.
19. Nėse jeni nė udhėtim dhe pėr momentin nuk po gjeni shaminė atėherė vendosni pėrpara gazetėn apo revistėn qė jeni duke lexuar.
20. Shpesh herė ėshtė e kėshillueshme tė qeshni, pasi tė qenit tė lumtur ndihmon nė largimin e shqetėsimeve dhe harron teshtimat.
Vaksinimi sėshtė mėnyra e vetme pėr tė parandaluar gripin
Ju mund tė mbroheni nga gripi edhe sikur tė mos e merrni vaksinėn kundėr tij kėtė vit. Kėto masa tė thjeshta mund tė pengojnė pėrhapjen e mikrobeve dhe tju mbrojnė qė tė mos sėmureni: Shmangni kontaktet nga afėr. Shmangni kontaktin me njerėzit e sėmurė. Kur jeni sėmurė, qėndroni larg tė tjerėve qė tė mos sėmuren edhe ata. Kur jeni sėmurė, qėndroni nė shtėpi. Kur jeni sėmurė, po tė jetė e mundur mos shkoni nė punė, nė shkollė dhe mos kryeni punė tė tjera jashtė shtėpisė. Nė kėtė mėnyrė ndihmoni qė tė mos sėmuren tė tjerėt prej jush.
Mbuloni gojėn e hundėn
Mbuloni gojėn e hundėn me njė shami letre kur kolliteni ose teshtini. Kjo mund ti mbron ata qė ndodhen pranė jush qė tė mos sėmuren.
Pastroni duart
Larja shpesh e duarve ju ndihmon qė tė mbroheni nga mikrobet. Mos prekni sytė, hundėn ose gojėn, Mikrobet shpesh pėrhapen kur dikush prek diēka tė ndotur me mikrobe dhe pastaj prek sytė, hundėn ose gojėn e vet. Ndjekja e disa rregullave tė tjera tė mira si gjumi i plotė, angazhimi nė aktivitete fizike, shmangia e stresit, pirja e ujit dhe ushqimi i mirė, ju ndihmojnė pėr tė gėzuar shėndet tė mirė gjatė dimrit si dhe gjatė gjithė vitit. Pėrveē kėsaj, ka ilaēe antivirale kundėr gripit qė mund tė pėrdoren pėr ta parandaluar ose luftuar atė nėse fillohet tė merren brenda dy ditėve tė para tė sėmundjes.
Pėrse kollitemi dhe teshtijmė
Nėse mikrobet kalojnė nėpėr hundėn dhe gojėn tuaj, trupi pėrpiqet ti nxjerrė ato jashtė. Kolla dhe teshtitja nxjerrin jashtė mikrobet nga mushkėritė dhe rrugėt e frymėmarrjes. Tė vjellat dhe diarreja nxjerrin mikrobet qė kanė hyrė nė stomakun dhe zorrėt tuaja.
Pse ėnjten plagėt?
Kur mikrobet hyjnė nėn lėkurė, rruazat e bardha tė gjakut i gjejnė shpejt ato. Kėshtu lėshojnė histaminė, e cila bėn qė gjaku tė grumbullohet nė kėtė zonė. Zona e mbushur me gjak irritohet-skuqet, fryhet, nxehet dhe bėhet shumė e ndjeshme ndaj dhembjes. Lėkura e irrituar nuk ėshtė gjithmonė e dėmtuar sistemi juaj imunitar po bėn punėn e tij.
Ēfarė bėjnė antitrupat?
Antitrupat janė molekula qė gjejnė mikrobet dhe u ngjiten atyre. Ka miliona antitrupa tė formave tė ndryshme qė notojnė nė lėngjet e trupit tuaj. Kur njė antitrup takon njė mikrob nė formė tė ngjashme, ai e fut brenda dhe njofton rruazat e bardha tė gjakut tė sulmojnė mikrobin.
Sistemi imunitar
Sa herė teshtini, kolliteni, villni, gėrvishteni, ju pickon njė insekt, vriteni, ėnjteni, skuqeni, ftoheni, ju pėrzihet, keni rrufė, diarre apo temperaturė, ajo qė ndodh nuk ėshtė veēse aktivizimi i sistemit tuaj imunitar. Sistemi juaj imunitar gjuan pa pushim mikrobet dhe bėn tė pamundurėn pėr ti izoluar, shkatėrruar ose pėr ti flakur ato jashtė trupit tuaj.
Kjo ndodh sepse pas teshtimave, receptorėt e nuhatjes stimulohen mė shumė. Mekanizmin e nuhatjes sė njeriut e kanė studiuar shumė shkencėtarė, por ēmimin Nobel pėr kėtė e kanė marrė amerikanėt Richard Axel dhe Linda Back. Ata kanė zbuluar se njeriu ėshtė nė gjendje tė nuhasė mė shumė se 10 mijė lloje aromash tė ndryshme dhe ti dallojė ato nga njėra-tjetra. Kjo ėshtė njė shifėr e madhe, krahasuar me aftėsitė e shqisave tė tė parit dhe tė dėgjuarit. Axeli dhe Back u morėn me studimin e gjeneve tė receptorėve albuminozė tė nuhatjes, tė cilėt reagojnė direkt ndaj molekulave. Studimet e tyre u dhanė pėrgjigje dy pyetjeve: Cilėt janė receptorėt qė pėrgjigjen ndaj molekulave qė lėshojnė erė? Si i pret dhe i pėrpunon truri tė dhėnat e marra prej tyre? Gjatė kėrkimeve, shkencėtarėt zbuluan se janė afro 1.000 receptorė tė ndryshėm dhe se secili prej tyre reagon ndaj disa molekulave qė lėshojnė aroma. Pastaj, sinjalet e receptorėve nėpėrmjet penjėzave nervorė shkojnė nė tru, ku hartohet, si tė thuash, harta e aromave. Truri, duket sikur thotė: Unė vrojtoj veprimin e neuroneve tė nuhatjes N: 1,15,54. Kjo u pėrgjigjet receptorėve N:1,15,54, pra, ėshtė aromė jasemini. Ky ėshtė sistemi i nuhatjes, thotė shkencėtari Richard Axel.
Ja 20 kėshilla tė ekspertėve tė shėndetėsisė pėr tė shmangur pėrhapjen e piklave dhe viruseve nė ambient kur teshtini.
1. Gjithmonė e kemi ditur se tė teshtish dhe tė kollitesh mund tė bėhesh shkak pėr pėrhapjen e viruseve tė ndryshme. Por sigurisht qė kėto rreziqe mund tė parandalohen.
2. Njė teshtimė e vetme nė ambiente publike mund tė pėrhapė virusin nė thuajse 150 persona nė vetėm pak minuta. Pėr tė shmangur pėrhapjen e viruseve nė ajėr ėshtė e
3. kėshillueshme qė tė mbani njė shami hundėsh pėr tė parandaluar infektimin e personave tė tjerė nė raste virozėsh.
4. Vėrtet teshtima zgjat vetėm pak sekonda, por pėr personat rreth jush mund tė jetė problem pasi viruset mund tė pėrhapen nė mjedis nė pak minuta.
5. Studiuesit vėzhguan 1 300 persona tė cilėt punonin nė ambiente tė mbyllura pune dhe 2-3 prej tyre ishin tė prekur nga gripi.
6. Teshtima e tyre pėrhapte nė ambient njė sasi tė konsiderueshme virusesh. Gjatė ēdo teshtime pėrhapeshin nė ajėr rreth 100 000 pikla.
7. Rezultatet u analizuan nga eksperti i gripit dhe tė ftohurės Dr.Roger Henderson i cili i krahasoi kėto studime edhe duke analizuar teshtimėn e tij.
8. Pėr tė penguar pėrhapjen e kėtyre piklave qė dalin gjatė teshtimės nevojitet shamia e hundėve, e cila do tė pengonte kalimin e tyre nė mjedis.
9. Nė ēdo teshtimė mund tė preken 10 pėr qind e personave qė gjenden pranė. Kjo ndodh edhe nė raste udhėtimesh, ambientesh tė mbyllura, sallash, etj.
10. Nėse teshtini nė ambient pune gjatė periudhės kur ajo vjen si pasojė e gripit dhe jo alergjisė, atėherė personat qė gjenden rreth jush mund ta mbartin virusin edhe nėse nuk shfaqin simptoma gripi.
11. Sipas studimeve piklat e teshtimės dhe pėrhapja e viruseve janė mė tė zhvilluara nė disa ambiente, pėr shembull nė autobus dhe urbanė kjo shifėr ėshtė 99 pėr qind, nė trena 96 pėr qind dhe nė ambiente pune 88 pėr qind.
12. Sipas studimeve rreth 20 pėr qind e bashkudhėtarėve mund tė mėrziten me njė person qė teshtin vazhdimisht, dhe 33 pėr qind mund tė pėrpiqen tė shmangin kontaktin mė ajrin qė pėrmban kėto viruse.
13. Meshkujt janė ata tė cilėt mund tė pėrhapin mė tepėr viruse, sepse ata pėrdorin mė pak shamitė, krahasuar me 81 pėr qind tė femrave qė e realizojnė atė.
14. Mos u mėrzisni nėse pjesa mė e madhe e personave qė ju rrethojnė do pėrpiqen ti shmangen teshtimės suaj. Vetėm 8 pėr qind e tyre mund tiu thonė Shėndet!.
15. Shumica e njerėzve (rreth 67 pėr qind) nuk preferojnė tė ulen nė autobus, trena, etj. pranė njė personi tė sėmurė.
16. Ju nuk duhet tė mos teshtini, apo tė pėrpiqeni ta largoni teshtimėn, thjesht merrni masat paraprake pėr tė parandaluar pėrhapjen e piklave pas teshtimės nė ambient tė hapur.
17. Mendoni pėr personat qė janė pėrreth jush para se tė teshtini. Por mos u pėrpiqni tė mbani teshtimėn sepse mund tė shkaktojė probleme shėndetėsore. Ajo ėshtė sė pari nj nevojė fiziologjike.
18. Vėshtroni rreth e rrotull dhe gjeni nė pozicion ku teshtima juaj nuk do tė pėrplaset me asnjėrin prej tyre.
19. Nėse jeni nė udhėtim dhe pėr momentin nuk po gjeni shaminė atėherė vendosni pėrpara gazetėn apo revistėn qė jeni duke lexuar.
20. Shpesh herė ėshtė e kėshillueshme tė qeshni, pasi tė qenit tė lumtur ndihmon nė largimin e shqetėsimeve dhe harron teshtimat.
Vaksinimi sėshtė mėnyra e vetme pėr tė parandaluar gripin
Ju mund tė mbroheni nga gripi edhe sikur tė mos e merrni vaksinėn kundėr tij kėtė vit. Kėto masa tė thjeshta mund tė pengojnė pėrhapjen e mikrobeve dhe tju mbrojnė qė tė mos sėmureni: Shmangni kontaktet nga afėr. Shmangni kontaktin me njerėzit e sėmurė. Kur jeni sėmurė, qėndroni larg tė tjerėve qė tė mos sėmuren edhe ata. Kur jeni sėmurė, qėndroni nė shtėpi. Kur jeni sėmurė, po tė jetė e mundur mos shkoni nė punė, nė shkollė dhe mos kryeni punė tė tjera jashtė shtėpisė. Nė kėtė mėnyrė ndihmoni qė tė mos sėmuren tė tjerėt prej jush.
Mbuloni gojėn e hundėn
Mbuloni gojėn e hundėn me njė shami letre kur kolliteni ose teshtini. Kjo mund ti mbron ata qė ndodhen pranė jush qė tė mos sėmuren.
Pastroni duart
Larja shpesh e duarve ju ndihmon qė tė mbroheni nga mikrobet. Mos prekni sytė, hundėn ose gojėn, Mikrobet shpesh pėrhapen kur dikush prek diēka tė ndotur me mikrobe dhe pastaj prek sytė, hundėn ose gojėn e vet. Ndjekja e disa rregullave tė tjera tė mira si gjumi i plotė, angazhimi nė aktivitete fizike, shmangia e stresit, pirja e ujit dhe ushqimi i mirė, ju ndihmojnė pėr tė gėzuar shėndet tė mirė gjatė dimrit si dhe gjatė gjithė vitit. Pėrveē kėsaj, ka ilaēe antivirale kundėr gripit qė mund tė pėrdoren pėr ta parandaluar ose luftuar atė nėse fillohet tė merren brenda dy ditėve tė para tė sėmundjes.
Pėrse kollitemi dhe teshtijmė
Nėse mikrobet kalojnė nėpėr hundėn dhe gojėn tuaj, trupi pėrpiqet ti nxjerrė ato jashtė. Kolla dhe teshtitja nxjerrin jashtė mikrobet nga mushkėritė dhe rrugėt e frymėmarrjes. Tė vjellat dhe diarreja nxjerrin mikrobet qė kanė hyrė nė stomakun dhe zorrėt tuaja.
Pse ėnjten plagėt?
Kur mikrobet hyjnė nėn lėkurė, rruazat e bardha tė gjakut i gjejnė shpejt ato. Kėshtu lėshojnė histaminė, e cila bėn qė gjaku tė grumbullohet nė kėtė zonė. Zona e mbushur me gjak irritohet-skuqet, fryhet, nxehet dhe bėhet shumė e ndjeshme ndaj dhembjes. Lėkura e irrituar nuk ėshtė gjithmonė e dėmtuar sistemi juaj imunitar po bėn punėn e tij.
Ēfarė bėjnė antitrupat?
Antitrupat janė molekula qė gjejnė mikrobet dhe u ngjiten atyre. Ka miliona antitrupa tė formave tė ndryshme qė notojnė nė lėngjet e trupit tuaj. Kur njė antitrup takon njė mikrob nė formė tė ngjashme, ai e fut brenda dhe njofton rruazat e bardha tė gjakut tė sulmojnė mikrobin.
Sistemi imunitar
Sa herė teshtini, kolliteni, villni, gėrvishteni, ju pickon njė insekt, vriteni, ėnjteni, skuqeni, ftoheni, ju pėrzihet, keni rrufė, diarre apo temperaturė, ajo qė ndodh nuk ėshtė veēse aktivizimi i sistemit tuaj imunitar. Sistemi juaj imunitar gjuan pa pushim mikrobet dhe bėn tė pamundurėn pėr ti izoluar, shkatėrruar ose pėr ti flakur ato jashtė trupit tuaj.
Barbi- Perparues
- Gjinia :
Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja : Ne ferr
Hobi : Librat kohet e fundit
Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet : 121
Similar topics
» 10 arsye qe duhet te qeshim .
» 24 thenie qe gjithmone duhet t'i kujtosh, dhe 1 gje qe kurre s'duhet ta harrosh!
» 8 arsye per te ngrene mengjes....
» 24 thenie qe gjithmone duhet t'i kujtosh, dhe 1 gje qe kurre s'duhet ta harrosh!
» 8 arsye per te ngrene mengjes....
Faqja 1 e 1
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Fri Jul 27, 2018 12:20 am nga XHEMI
» SHtepia e marinos ju mirepret !!!
Sat Mar 24, 2018 6:05 pm nga ēim ēaku
» Perandoria ,,,e Shkodra Channel And NAQES SHKODRANEe...
Sat Mar 24, 2018 6:05 pm nga ēim ēaku
» U rihap shpella luksoze e Ylli-t
Sat Mar 24, 2018 6:04 pm nga ēim ēaku
» shtepia EDA 82..eshte e hapur me miqt
Sat Mar 24, 2018 6:03 pm nga ēim ēaku
» ViLa E <<Goces Tironse>>
Sat Mar 24, 2018 6:02 pm nga ēim ēaku
» welcome in my castel xhoooooooooniiiii
Sat Mar 24, 2018 6:00 pm nga ēim ēaku
» Capital Club<>Tzio
Sat Mar 24, 2018 5:55 pm nga ēim ēaku
» Pershendetje nga Adea
Sat Mar 24, 2018 5:54 pm nga ēim ēaku
» Pallati i Tironcit
Sat Mar 24, 2018 5:53 pm nga ēim ēaku
» Keshtjella e MORENES...
Sat Mar 24, 2018 5:52 pm nga ēim ēaku
» Kasollja e Mona&Takut !!!
Sat Mar 24, 2018 5:50 pm nga ēim ēaku
» Vjen nje moment dhe..!..
Sat Mar 24, 2018 5:31 pm nga ēim ēaku
» Tė flasim pėr festėn e tė dashuruarve,dhuratat dhe mendimet pėr kėtė ditė !
Sat Mar 24, 2018 5:29 pm nga ēim ēaku
» A JENI ZESHKAN/E APO BJOND/E/?
Sat Mar 24, 2018 5:26 pm nga ēim ēaku