Aborti ne syrin fetar...
Faqja 1 e 1
Aborti ne syrin fetar...
Aborti nje klithme e heshtur
Shumė zhurmė edhe pak informacion i pėrgjithshėm rreth abortit. Nėse hedhim njė sy nė termin ndėrprerje artificiale e lindjes dhe ta analogojmė me termin ndėrprerje artificiale e funksionimit tė zemrės do tė ndėrpritej njė jetė.
Nga pikpamja fetare ky ėshtė njė veprim jo fetar, i cili i pėrket frymės sė laicitetit dhe trumbetohet nga njerėz qė i pėrkasin tė ashtuquajturės frymė e lirisė, duke mos njohur asnjė cak moral dhe njerėzor. Gjithashtu krijues dhe pėrkrahės tė kėsaj ideje janė edhe qarqet feministe me parullėn e tyre tė njohur: jashtė ligjet nga trupat tona.
Duhet pėrmendur se abortet janė kryer qė nga kohėt mė tė lashta, por ēdo metodė pėr ndėrprerjen e shtatzanisė konsiderohej e pa lejueshme. Gjithashtu edhe vetė embrioni shihej si njeri i plotė dhe aborti shihej si vrasje e pastėr pa bėrė dallim midis embrionit dhe njė njeriu tė pjekur.
Por, nė sekullin e XXtė ushfaq lėvizja e cila u quajt pro abortioniste. Me kalimin e kohės kjo lėvizje mori pėrmasa silogjesh edhe organizatash, dhe kjo pėr faktin se mentaliteti moral ndryshon me kalimin e kohės dhe nė kėtė mėnyrė duhet dhe kuptuar sipas ritmit bashkėkohor. Pasi ajo qė dukej die e keqe sot nuk duket dhe nuk mund tė jetė mė e tillė. Kėshtu po e njėjta gjė ndodhi edhe me kuptimin e abortit.
Me refrenin pra, se ēdo grua ka tė drejtė tė vendosė mbi trupin e saj, shtojnė se embrioni nuk ka jetė tė pavarur nė vetvete. Duke vazhduar tė shtojnė se embrioni ėshtė pjesė e trupit tė nėnės, pėr tė cilėn ai pėrbėn ēėshtje personale, kjo pra ėshtė pėr ta arsyeja qė aborti nuk pėrbėn vrasje.
Por ēėshtja nuk ėshtė aq e thjeshtė sa e shfaqin grupet pėrparimtare feministe dhe pro-abortioniste. Pikėrisht pėr kėtė arsye mendimin nėse aborti pėrbėn vrasje apo jo duhet ta thonė personat konpetentė dhe jo njerėz me simpati dhe mendime tė caktuara.
Dhe konkretisht ēfarė thotė pėr kėrtė temė mjekėsia, nėse embrioni ėshtė thjesht njė pjesė mishi e trupit tė nėnės, tė cilin ajo mund ta pėrdorė si tė dojė, apo pėrbėn njė jetė krejt tė pavarur. Apo mos vartėsia e tij nga trupi i nėnės ėshtė thjesht nė kuadrin e tė ushqyerit, ashtu sikundėr edhe ēdo njėri prej nesh ka vartėsi ushqyerje nga ambjenti rrethues.
Nėse pranojmė se foshnja deri nė momentin e lindjes sėshtė jetė autonome, por pjesė e trupit tė nėnės, ēmund tė themi pėr lindjet e para-kohėshme nė muajin e 7tė, kur fėmija mund tė jetojė pa ndėrhyrjen e mjekut. Si pra mund tė themi se brenda mitrės ėshtė njė copė mish qė nėna mund ta pėrdorė si tė dojė edhe jashtė saj ėshtė njė jetė e pavarur.
Ēdo dyshim rreth kėsaj ēėshtjeje u shua me krijimin e fėmijės sė parė nė kushte laboratorike nė epruvetė. Kėshtu pra mjekėt e SH.B.A nė kėtė kohė mbėshtetnin mendimin se jeta e embrionit fillon nė javėn e dymbėdhjetė. Gjė qė pati si rrjedhojė, qė pjesa mė e madhe e aborteve rreth 91% e tyre tė kryeshin para kėsaj kohe. Por ky problem shqetėsoi vazhdimisht mjekėsinė dhe nė veēanti mjeket gjinekologė tė cilėt kryenin aborte. Dhe kjo pėr vėtė faktin e shenjtėrisė sė jetės njerėzore. Problemi vendosi pėrpara pėrgjegjėsisė mjaft shkencėtarė, tė cilėt pas shumė studimesh arritė tė kuptonin atė qė bėnin dhe tė hidhnin dritė mbi temėn.
Njėri prej tyre ėshtė edhe gjinekologu Amerikan Bernard Natanson, ish drejtor i njė klinike private abortesh, i cili brenda dy vjetėsh kishte kryer 60.000 aborte. I shqetėsuar pėr drejtėsinė e veprimeve tė tij, vuri nė zbatim teknikėn edhe mjetet bashkėkohore pėr studimin e ēėshtjės. Ēfarė jetė shfaq embrioni edhe kur fillon ajo.
Pas studimesh tė shumta Natanson kuptoi edhe deklaroi se: sot problemi se embrioni ėshtė njė qenie e veēantė njerėzore me tė gjitha karakteristikat e tija personale, nuk ėshtė mė njė ēėshtje, e cila i pėrket vetėm besimit. Embrioni pra ėshtė njė jetė e plotė njerėzore edhe njė person i veēantė dhe unik, gjė tė cilėn e treguan qartė studimet shkencore.
Si provė vėrtetuese pėr kėtė gjė z. Natanson me anė tė ultratingujve filmoi nė njė videokasetė abortimin e njė embrioni 12tė javėsh. Videokaseta qė u filmua u quajt Klithmė e heshtur, duke vėrtetuar se:
1) Embrioni ndjen rrezikun qė i kėrcėnon mjeti vrasės i abortit.
2) Shpreh ndjeshmėrinė e rrezikut duke bėrė veprime si: a). Lėviz me nxitim nė mėnyrė tė shqetėsuar.
b) Rahjet e zemrės i rriten ndjeshėm nga 140 nė 200 rahje nė minutė.
c) Hapėn dhe mbyll gojėn e tij sikur nxjerr njė klithėm.
Sot qė mjekėsia bashkėkohore bėrthamore ka pėrparuar nė majat e saj mė tė larta, ka arritur nė zbulime si:
a- Embrionit brenda nė 18tė ditė ka filluar ti bėhet e ndjeshėme, rahja e zemrės duke u pozicionuar nė funksionim plotėsisht tė pavarur, me sistemin e saj qarkullues.
b- Nė javėn e pestė duken qartė hunda, mollzat e faqeve dhe gishtat e embrionit.
c- Nė javėn e gjashtė fillon tė funksionojė sistemi nervor, gjithashtu dallohet qartė edhe skeleti dhe funksionimi i disa organeve si mėlēia dhe veshkat.
d- Nė fėmija ende i pa lindur fillojnė tė bėhen tė ndjeshme edhe valėte trurit. Pra fėmija i pa lindur ka tė gjitha organet e jashtme dhe tė brendshme, ka sy, hundė, gojė, gjuhė.
e- Nė javėn e dhjetė fėmija ka tė gjitha karakteristikat qė shohim tek njė fėmijė i sapo lindur pas nėntė muajsh.
f- Ndėrsa nė javėn e dymbėdhjetė tė gjitha organet e fėmijės janė tė formuara plotėsisht dhe pėr mė tepėr edhe shenjat personale tė gishtave. Qė nė kėtė moment e tutje nuk mbetet veē rritja dhe zhvillimi i tyre. Pra mund tė themi me plot gojė se njė embrion prej tre muajsh ka kaq jetė, sa mund tė kthejė kokėn, tė shtrėngojė kėrthizėn e tij, tė gjejė gojen dhe tė futė gishtin nė tė duke e thithur, gjithashtu tė bėjė edhe lėvizje tė tjera tė ndryshme.
Profesori Francez Jeronim Lezen pėr ēėshtjen e abortit shkruan se: zhdukja e njė embrioni tė ēfarėdo moshe qoftė, ėshtė e barasvleftėshme me vrasjen e njė qenieje njerėzore - dhe shton- Fillimi i jetės sė njė qenieje njerėzorte i takon momentit tė ngjizjes... Edhe kjo qenie njerėzore ėshtė njė e pėrkryer dhe e veēantė. Ėshtė njė sepse ėshtė e veēantė nė tė gjitha pikat edhe ėshtė e veēantė sepse nuk mund tė zėvendėsohet me diēka tjetėr.
Gjithashtu edhe doktori Ernest Hunt, gjatė njė studimi tė tij arriti nė konkluzjonin se: Veza e pllenuar nuk ėshtė thjesht njė masė qelizore, pa karakteristika tė veēanta ...por ėshtė plotėsisht edhe tėrėsisht jeta e njė qenieje njerėzore. E cila ka aq gjallėsi nė vetvete, sa njė foshnjė, sa njė fėmijė, sa njė i ri ose i moshuar. Si rrjedhojė aborti vret njė jetė njerėzore, qoftė kjo edhe nė hapat mė fillestare.
Pas gjithė kėtyre mendimeve, lind pyetja ku ėshtė mesjetarizmi dhe prapambetja, qė njerzit e kohėve moderne i veshin besimit edhe principeve fetare. Heshtja sėshtė e mjaftueshme kur faktet edhe veprat flasin tė kundėrtėn.
Vlerat e jetės njerėzore nuk varen nga mendimet dhe opsionet e ēdo njėrit, pėr to flet vetė ndėrgjegja njerėzore e cila pranon jetėn si mirėsinė mė tė lartė qė i ėshtė dhėnė njeriut. Paralelisht me mendimin e ēdo njėrit, ekzistojnė edhe korniza kufizuese tė kėtyre mendimeve. Sipas njė asambleje tė O.K.B thuhet se: ēdo njeri ka tė drejtėn e jetės, lirisė dhe siguisė personale. Lind pyetja kush duhet tė mbrohet mė shumė jeta e embrionit qė ėshtė njė person mė vete, apo e drejta e gruas, qė tė veprojė si tė dojė me trupin e saj.
Profesori i sociologjisė z. Kavadhis shkruan: Nėse do tė flas siē duhet, duhet tė pranoj se ēdo njėri prej nesh ėshtė pėrgjegjės pėr tėrėsinė shoqėrore. Pra duket qartė se shoqėria nuk ka vetėm tė drejta por edhe detyra dhe detyrim, tė ndėrhyjė duke ndihmuar dhe mbrojtur njeriun.
Kėshtu shoqėria ka pėr detyrė tė ndėrhyjė edhe tė marrė nė mbrojtje edhe fėmijėt e palindur ende, pjesėtarėt mė tė pafajshėm dhe tė pambrojtur tė saj.
Anarkisti i njohur Rus Mihail Bakuin thotė: Fėmijėt nuk janė pronė e askujt edhe as pronė e prindėrve. As pronė e shoqėrisė. Nuk i pėrkasin askujt, veēse lirisė sė tyre tė ardhme. Shoqėria nuk ka vetėm tė drejtėn, por edhe detyrėn ti rritė. Ėshtė mbrojtėsja e fmijėve.
Sipas tė dhėnave tė mjekėve, gjurmėt e abortit nė shpirtrat dhe ndėrgjegjien e njerėzve qė kanė abortuar, janė tė mėdha edhe serioze.
Tek nėnat. Probleme tė ndryshme shėndetsore. Njė pjesė e mirė e grave qė kanė abortuar nuk mund tė bėhen mė nėna. Gjithashtu gjatė procesit tė abortit vihet nė rrezik serioz edhe vetė jeta e nėnės.
Tek fėmijėt. Pėrqindja e lindjeve tė parakohėshme dhe e lidjeve tė vekura ėshtė mė e madhe tek gratė qė kanė abortuar mė parė.
Nė familje. Tronditje tė madhe shpirtėrore dhe psiqike tė gruas, rėnie morale brenda gjirit familjar, si edhe turbullim tė unitetit familjar dhe peshė tė ndjenjės sė fajėsisė.
Tek adoleshentėt. Lehtėson marrėdhėniet e pa pėrgjegjėshme seksuale.
Qė nga kohėt e Krishtit mėsimi i Kishės ėshtė i njėjtė nė tė gjitha pikat. Kisha nė tė gjitha ato qė thotė edhe mėson nuk bazohet nė kritere dhe mendime njerėzish tė caktuar. Kisha ėshtė mbartėse e sė vėrtetės qė lėēiti vetė Zoti ynė Jisu Krisht, mendimet e saj janė qė lartazi. Janė shprehje tė urtėsisė hyjnore.
Sot marrshimi i shkencės dhe i teknologjisė bashkėkohore, janė nė pėrputhje me mendimin e Kishės pėr kėtė ēėshtje. Gjthashtu pranojnė se ndėrprerja e jetės sė embrionit ėshtė barasvlefshme me vrasje. Po tė njėjtėn gjė shprehin edhe etrit e Kishės si Grgor Theologu, Anastas Sinaiti, Maksim Konfesori etj.
Opinioni i Kishės nė pėrgjithėsi edhe i etėrve nė veēanti, bazohet dhe sjell nė shekuj mėsimdhėnien e Krishtit dhe bazat morale hyjnore. Qė nga kohėt e hershme tė Dhiatės sė Vjetėr, vrasja dėnohej si mėkat edhe ishte nė kundėshtim me Dekalogun qė vetė Perėndia i dorėzoi Moisiut. Gjithashtu ky mėsim vjen i paprekur qė nga kohėt e para kristiane.
Kėshtu Kisha e shenjtė si trupi i Jisu Krishtit, -kreu i tė cilit ėshtė vetė Ai, Zoti ynė - e ruan dhe e mbron kėtė mėsim tė pacėnuar, pasi edhe vetė Krishti erdhi si pėrplotėsim dhe pėrmbushje e li-gjit dhe e profetėve. Pra Perėndia si i pari kurorė-vėnės nė Eden edhe mė pas Krishti si pjesėmarrės nė dasmėn nė Kana tė Galilesė, bekon dhe rrit vlerat dhe rėndėsinė e martesės dhe njėkohėsisht tė lindjes sė fėmijėve gjė qė pėrbėn frytin e martesės.
Pra aborti duke qenė se vret njė jetė tė sapo krijuar vjen nė kundėshtim tė plotė me moralin kristian. Edhe pėr tė treguar shenjtėrinė e kėtij misteri tė madh, tė lindjes sė fėmijėve, Kisha nė shėrbesėn e kurorėzimit, bekon - pemėn e barkut - d.m.th mėmėsinė, lindjen.
Pėr kėtė arsye etėr tė mėdhenj tė Kishės sonė si shėn Vasili etj, kanė mbajtur njė qėndrim tė rreptė ndaj abortit, duke e konsideruar jo vetėm si njė vrasje, por si njė krim tė turpshėm dhe poshtėrues. Kanonet e shenjta tė Kishės dėnojnė jo vetėm nėnėn e cila kryejnė abort, por edhe personat qė marrin pjesė nė tė si bashkėfajtorė nė vrasje. Gjithashtu nė kėtė pikė duhet theksuar se vrsja pėrbėn njė mėkat mortal. Dhe pėr kėtė arsye shėn Vasili i Madh nė kanonin e tij tė dytė thotė se: gruas qė aborton me dashjen e saj, duhet ti ndalohet e drejta e ēdo misteri pėr gjithė jetėn, por pėr shkak tė ekonomisė, tė paktėn dhjetė vjet. Nė tė njėjtėn mėnyrė edhe nė kohėt e para apostolike, kanonet e Apostojve dėnojnė me ēkishėrim njė veprim tė tillė. Duke i hequr - gruas qė aborton - tė drejtėn e mistereve dhe tė pjesėmarrjes nė to. Pra mund tė shohim qartė pozicionimin e Kishės nė shekuj rreth abortit. Pozicionim i cili edhe sot ėshtė i njėjtė. Pra fjala e fundit me tė cilėn mund ta karakterizojmė abortin, me gjithė justifikimet qė mund ta shoqėrojnė, mbetet marrje e njė jete njerėzore pa asnjė tė drejtė, pra pėbėn njė vrasje.
Shumė zhurmė edhe pak informacion i pėrgjithshėm rreth abortit. Nėse hedhim njė sy nė termin ndėrprerje artificiale e lindjes dhe ta analogojmė me termin ndėrprerje artificiale e funksionimit tė zemrės do tė ndėrpritej njė jetė.
Nga pikpamja fetare ky ėshtė njė veprim jo fetar, i cili i pėrket frymės sė laicitetit dhe trumbetohet nga njerėz qė i pėrkasin tė ashtuquajturės frymė e lirisė, duke mos njohur asnjė cak moral dhe njerėzor. Gjithashtu krijues dhe pėrkrahės tė kėsaj ideje janė edhe qarqet feministe me parullėn e tyre tė njohur: jashtė ligjet nga trupat tona.
Duhet pėrmendur se abortet janė kryer qė nga kohėt mė tė lashta, por ēdo metodė pėr ndėrprerjen e shtatzanisė konsiderohej e pa lejueshme. Gjithashtu edhe vetė embrioni shihej si njeri i plotė dhe aborti shihej si vrasje e pastėr pa bėrė dallim midis embrionit dhe njė njeriu tė pjekur.
Por, nė sekullin e XXtė ushfaq lėvizja e cila u quajt pro abortioniste. Me kalimin e kohės kjo lėvizje mori pėrmasa silogjesh edhe organizatash, dhe kjo pėr faktin se mentaliteti moral ndryshon me kalimin e kohės dhe nė kėtė mėnyrė duhet dhe kuptuar sipas ritmit bashkėkohor. Pasi ajo qė dukej die e keqe sot nuk duket dhe nuk mund tė jetė mė e tillė. Kėshtu po e njėjta gjė ndodhi edhe me kuptimin e abortit.
Me refrenin pra, se ēdo grua ka tė drejtė tė vendosė mbi trupin e saj, shtojnė se embrioni nuk ka jetė tė pavarur nė vetvete. Duke vazhduar tė shtojnė se embrioni ėshtė pjesė e trupit tė nėnės, pėr tė cilėn ai pėrbėn ēėshtje personale, kjo pra ėshtė pėr ta arsyeja qė aborti nuk pėrbėn vrasje.
Por ēėshtja nuk ėshtė aq e thjeshtė sa e shfaqin grupet pėrparimtare feministe dhe pro-abortioniste. Pikėrisht pėr kėtė arsye mendimin nėse aborti pėrbėn vrasje apo jo duhet ta thonė personat konpetentė dhe jo njerėz me simpati dhe mendime tė caktuara.
Dhe konkretisht ēfarė thotė pėr kėrtė temė mjekėsia, nėse embrioni ėshtė thjesht njė pjesė mishi e trupit tė nėnės, tė cilin ajo mund ta pėrdorė si tė dojė, apo pėrbėn njė jetė krejt tė pavarur. Apo mos vartėsia e tij nga trupi i nėnės ėshtė thjesht nė kuadrin e tė ushqyerit, ashtu sikundėr edhe ēdo njėri prej nesh ka vartėsi ushqyerje nga ambjenti rrethues.
Nėse pranojmė se foshnja deri nė momentin e lindjes sėshtė jetė autonome, por pjesė e trupit tė nėnės, ēmund tė themi pėr lindjet e para-kohėshme nė muajin e 7tė, kur fėmija mund tė jetojė pa ndėrhyrjen e mjekut. Si pra mund tė themi se brenda mitrės ėshtė njė copė mish qė nėna mund ta pėrdorė si tė dojė edhe jashtė saj ėshtė njė jetė e pavarur.
Ēdo dyshim rreth kėsaj ēėshtjeje u shua me krijimin e fėmijės sė parė nė kushte laboratorike nė epruvetė. Kėshtu pra mjekėt e SH.B.A nė kėtė kohė mbėshtetnin mendimin se jeta e embrionit fillon nė javėn e dymbėdhjetė. Gjė qė pati si rrjedhojė, qė pjesa mė e madhe e aborteve rreth 91% e tyre tė kryeshin para kėsaj kohe. Por ky problem shqetėsoi vazhdimisht mjekėsinė dhe nė veēanti mjeket gjinekologė tė cilėt kryenin aborte. Dhe kjo pėr vėtė faktin e shenjtėrisė sė jetės njerėzore. Problemi vendosi pėrpara pėrgjegjėsisė mjaft shkencėtarė, tė cilėt pas shumė studimesh arritė tė kuptonin atė qė bėnin dhe tė hidhnin dritė mbi temėn.
Njėri prej tyre ėshtė edhe gjinekologu Amerikan Bernard Natanson, ish drejtor i njė klinike private abortesh, i cili brenda dy vjetėsh kishte kryer 60.000 aborte. I shqetėsuar pėr drejtėsinė e veprimeve tė tij, vuri nė zbatim teknikėn edhe mjetet bashkėkohore pėr studimin e ēėshtjės. Ēfarė jetė shfaq embrioni edhe kur fillon ajo.
Pas studimesh tė shumta Natanson kuptoi edhe deklaroi se: sot problemi se embrioni ėshtė njė qenie e veēantė njerėzore me tė gjitha karakteristikat e tija personale, nuk ėshtė mė njė ēėshtje, e cila i pėrket vetėm besimit. Embrioni pra ėshtė njė jetė e plotė njerėzore edhe njė person i veēantė dhe unik, gjė tė cilėn e treguan qartė studimet shkencore.
Si provė vėrtetuese pėr kėtė gjė z. Natanson me anė tė ultratingujve filmoi nė njė videokasetė abortimin e njė embrioni 12tė javėsh. Videokaseta qė u filmua u quajt Klithmė e heshtur, duke vėrtetuar se:
1) Embrioni ndjen rrezikun qė i kėrcėnon mjeti vrasės i abortit.
2) Shpreh ndjeshmėrinė e rrezikut duke bėrė veprime si: a). Lėviz me nxitim nė mėnyrė tė shqetėsuar.
b) Rahjet e zemrės i rriten ndjeshėm nga 140 nė 200 rahje nė minutė.
c) Hapėn dhe mbyll gojėn e tij sikur nxjerr njė klithėm.
Sot qė mjekėsia bashkėkohore bėrthamore ka pėrparuar nė majat e saj mė tė larta, ka arritur nė zbulime si:
a- Embrionit brenda nė 18tė ditė ka filluar ti bėhet e ndjeshėme, rahja e zemrės duke u pozicionuar nė funksionim plotėsisht tė pavarur, me sistemin e saj qarkullues.
b- Nė javėn e pestė duken qartė hunda, mollzat e faqeve dhe gishtat e embrionit.
c- Nė javėn e gjashtė fillon tė funksionojė sistemi nervor, gjithashtu dallohet qartė edhe skeleti dhe funksionimi i disa organeve si mėlēia dhe veshkat.
d- Nė fėmija ende i pa lindur fillojnė tė bėhen tė ndjeshme edhe valėte trurit. Pra fėmija i pa lindur ka tė gjitha organet e jashtme dhe tė brendshme, ka sy, hundė, gojė, gjuhė.
e- Nė javėn e dhjetė fėmija ka tė gjitha karakteristikat qė shohim tek njė fėmijė i sapo lindur pas nėntė muajsh.
f- Ndėrsa nė javėn e dymbėdhjetė tė gjitha organet e fėmijės janė tė formuara plotėsisht dhe pėr mė tepėr edhe shenjat personale tė gishtave. Qė nė kėtė moment e tutje nuk mbetet veē rritja dhe zhvillimi i tyre. Pra mund tė themi me plot gojė se njė embrion prej tre muajsh ka kaq jetė, sa mund tė kthejė kokėn, tė shtrėngojė kėrthizėn e tij, tė gjejė gojen dhe tė futė gishtin nė tė duke e thithur, gjithashtu tė bėjė edhe lėvizje tė tjera tė ndryshme.
Profesori Francez Jeronim Lezen pėr ēėshtjen e abortit shkruan se: zhdukja e njė embrioni tė ēfarėdo moshe qoftė, ėshtė e barasvleftėshme me vrasjen e njė qenieje njerėzore - dhe shton- Fillimi i jetės sė njė qenieje njerėzorte i takon momentit tė ngjizjes... Edhe kjo qenie njerėzore ėshtė njė e pėrkryer dhe e veēantė. Ėshtė njė sepse ėshtė e veēantė nė tė gjitha pikat edhe ėshtė e veēantė sepse nuk mund tė zėvendėsohet me diēka tjetėr.
Gjithashtu edhe doktori Ernest Hunt, gjatė njė studimi tė tij arriti nė konkluzjonin se: Veza e pllenuar nuk ėshtė thjesht njė masė qelizore, pa karakteristika tė veēanta ...por ėshtė plotėsisht edhe tėrėsisht jeta e njė qenieje njerėzore. E cila ka aq gjallėsi nė vetvete, sa njė foshnjė, sa njė fėmijė, sa njė i ri ose i moshuar. Si rrjedhojė aborti vret njė jetė njerėzore, qoftė kjo edhe nė hapat mė fillestare.
Pas gjithė kėtyre mendimeve, lind pyetja ku ėshtė mesjetarizmi dhe prapambetja, qė njerzit e kohėve moderne i veshin besimit edhe principeve fetare. Heshtja sėshtė e mjaftueshme kur faktet edhe veprat flasin tė kundėrtėn.
Vlerat e jetės njerėzore nuk varen nga mendimet dhe opsionet e ēdo njėrit, pėr to flet vetė ndėrgjegja njerėzore e cila pranon jetėn si mirėsinė mė tė lartė qė i ėshtė dhėnė njeriut. Paralelisht me mendimin e ēdo njėrit, ekzistojnė edhe korniza kufizuese tė kėtyre mendimeve. Sipas njė asambleje tė O.K.B thuhet se: ēdo njeri ka tė drejtėn e jetės, lirisė dhe siguisė personale. Lind pyetja kush duhet tė mbrohet mė shumė jeta e embrionit qė ėshtė njė person mė vete, apo e drejta e gruas, qė tė veprojė si tė dojė me trupin e saj.
Profesori i sociologjisė z. Kavadhis shkruan: Nėse do tė flas siē duhet, duhet tė pranoj se ēdo njėri prej nesh ėshtė pėrgjegjės pėr tėrėsinė shoqėrore. Pra duket qartė se shoqėria nuk ka vetėm tė drejta por edhe detyra dhe detyrim, tė ndėrhyjė duke ndihmuar dhe mbrojtur njeriun.
Kėshtu shoqėria ka pėr detyrė tė ndėrhyjė edhe tė marrė nė mbrojtje edhe fėmijėt e palindur ende, pjesėtarėt mė tė pafajshėm dhe tė pambrojtur tė saj.
Anarkisti i njohur Rus Mihail Bakuin thotė: Fėmijėt nuk janė pronė e askujt edhe as pronė e prindėrve. As pronė e shoqėrisė. Nuk i pėrkasin askujt, veēse lirisė sė tyre tė ardhme. Shoqėria nuk ka vetėm tė drejtėn, por edhe detyrėn ti rritė. Ėshtė mbrojtėsja e fmijėve.
Sipas tė dhėnave tė mjekėve, gjurmėt e abortit nė shpirtrat dhe ndėrgjegjien e njerėzve qė kanė abortuar, janė tė mėdha edhe serioze.
Tek nėnat. Probleme tė ndryshme shėndetsore. Njė pjesė e mirė e grave qė kanė abortuar nuk mund tė bėhen mė nėna. Gjithashtu gjatė procesit tė abortit vihet nė rrezik serioz edhe vetė jeta e nėnės.
Tek fėmijėt. Pėrqindja e lindjeve tė parakohėshme dhe e lidjeve tė vekura ėshtė mė e madhe tek gratė qė kanė abortuar mė parė.
Nė familje. Tronditje tė madhe shpirtėrore dhe psiqike tė gruas, rėnie morale brenda gjirit familjar, si edhe turbullim tė unitetit familjar dhe peshė tė ndjenjės sė fajėsisė.
Tek adoleshentėt. Lehtėson marrėdhėniet e pa pėrgjegjėshme seksuale.
Qė nga kohėt e Krishtit mėsimi i Kishės ėshtė i njėjtė nė tė gjitha pikat. Kisha nė tė gjitha ato qė thotė edhe mėson nuk bazohet nė kritere dhe mendime njerėzish tė caktuar. Kisha ėshtė mbartėse e sė vėrtetės qė lėēiti vetė Zoti ynė Jisu Krisht, mendimet e saj janė qė lartazi. Janė shprehje tė urtėsisė hyjnore.
Sot marrshimi i shkencės dhe i teknologjisė bashkėkohore, janė nė pėrputhje me mendimin e Kishės pėr kėtė ēėshtje. Gjthashtu pranojnė se ndėrprerja e jetės sė embrionit ėshtė barasvlefshme me vrasje. Po tė njėjtėn gjė shprehin edhe etrit e Kishės si Grgor Theologu, Anastas Sinaiti, Maksim Konfesori etj.
Opinioni i Kishės nė pėrgjithėsi edhe i etėrve nė veēanti, bazohet dhe sjell nė shekuj mėsimdhėnien e Krishtit dhe bazat morale hyjnore. Qė nga kohėt e hershme tė Dhiatės sė Vjetėr, vrasja dėnohej si mėkat edhe ishte nė kundėshtim me Dekalogun qė vetė Perėndia i dorėzoi Moisiut. Gjithashtu ky mėsim vjen i paprekur qė nga kohėt e para kristiane.
Kėshtu Kisha e shenjtė si trupi i Jisu Krishtit, -kreu i tė cilit ėshtė vetė Ai, Zoti ynė - e ruan dhe e mbron kėtė mėsim tė pacėnuar, pasi edhe vetė Krishti erdhi si pėrplotėsim dhe pėrmbushje e li-gjit dhe e profetėve. Pra Perėndia si i pari kurorė-vėnės nė Eden edhe mė pas Krishti si pjesėmarrės nė dasmėn nė Kana tė Galilesė, bekon dhe rrit vlerat dhe rėndėsinė e martesės dhe njėkohėsisht tė lindjes sė fėmijėve gjė qė pėrbėn frytin e martesės.
Pra aborti duke qenė se vret njė jetė tė sapo krijuar vjen nė kundėshtim tė plotė me moralin kristian. Edhe pėr tė treguar shenjtėrinė e kėtij misteri tė madh, tė lindjes sė fėmijėve, Kisha nė shėrbesėn e kurorėzimit, bekon - pemėn e barkut - d.m.th mėmėsinė, lindjen.
Pėr kėtė arsye etėr tė mėdhenj tė Kishės sonė si shėn Vasili etj, kanė mbajtur njė qėndrim tė rreptė ndaj abortit, duke e konsideruar jo vetėm si njė vrasje, por si njė krim tė turpshėm dhe poshtėrues. Kanonet e shenjta tė Kishės dėnojnė jo vetėm nėnėn e cila kryejnė abort, por edhe personat qė marrin pjesė nė tė si bashkėfajtorė nė vrasje. Gjithashtu nė kėtė pikė duhet theksuar se vrsja pėrbėn njė mėkat mortal. Dhe pėr kėtė arsye shėn Vasili i Madh nė kanonin e tij tė dytė thotė se: gruas qė aborton me dashjen e saj, duhet ti ndalohet e drejta e ēdo misteri pėr gjithė jetėn, por pėr shkak tė ekonomisė, tė paktėn dhjetė vjet. Nė tė njėjtėn mėnyrė edhe nė kohėt e para apostolike, kanonet e Apostojve dėnojnė me ēkishėrim njė veprim tė tillė. Duke i hequr - gruas qė aborton - tė drejtėn e mistereve dhe tė pjesėmarrjes nė to. Pra mund tė shohim qartė pozicionimin e Kishės nė shekuj rreth abortit. Pozicionim i cili edhe sot ėshtė i njėjtė. Pra fjala e fundit me tė cilėn mund ta karakterizojmė abortin, me gjithė justifikimet qė mund ta shoqėrojnė, mbetet marrje e njė jete njerėzore pa asnjė tė drejtė, pra pėbėn njė vrasje.
Barbi- Perparues
- Gjinia :
Numri i postimeve : 11902
Vendndodhja : Ne ferr
Hobi : Librat kohet e fundit
Humor : o sa kom qesh
Data e rregjistrimit : 03/07/2009
Falenderimet : 121
Similar topics
» pytje per nje mardhanje me nje djal fetar
» Aborti !
» Aborti (jo) i rrezikshem
» Nderlikimet qe shfaqen pas nje aborti
» Aborti !
» Aborti (jo) i rrezikshem
» Nderlikimet qe shfaqen pas nje aborti
Faqja 1 e 1
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Fri Jul 27, 2018 12:20 am nga XHEMI
» SHtepia e marinos ju mirepret !!!
Sat Mar 24, 2018 6:05 pm nga ēim ēaku
» Perandoria ,,,e Shkodra Channel And NAQES SHKODRANEe...
Sat Mar 24, 2018 6:05 pm nga ēim ēaku
» U rihap shpella luksoze e Ylli-t
Sat Mar 24, 2018 6:04 pm nga ēim ēaku
» shtepia EDA 82..eshte e hapur me miqt
Sat Mar 24, 2018 6:03 pm nga ēim ēaku
» ViLa E <<Goces Tironse>>
Sat Mar 24, 2018 6:02 pm nga ēim ēaku
» welcome in my castel xhoooooooooniiiii
Sat Mar 24, 2018 6:00 pm nga ēim ēaku
» Capital Club<>Tzio
Sat Mar 24, 2018 5:55 pm nga ēim ēaku
» Pershendetje nga Adea
Sat Mar 24, 2018 5:54 pm nga ēim ēaku
» Pallati i Tironcit
Sat Mar 24, 2018 5:53 pm nga ēim ēaku
» Keshtjella e MORENES...
Sat Mar 24, 2018 5:52 pm nga ēim ēaku
» Kasollja e Mona&Takut !!!
Sat Mar 24, 2018 5:50 pm nga ēim ēaku
» Vjen nje moment dhe..!..
Sat Mar 24, 2018 5:31 pm nga ēim ēaku
» Tė flasim pėr festėn e tė dashuruarve,dhuratat dhe mendimet pėr kėtė ditė !
Sat Mar 24, 2018 5:29 pm nga ēim ēaku
» A JENI ZESHKAN/E APO BJOND/E/?
Sat Mar 24, 2018 5:26 pm nga ēim ēaku