Dora e njeriut eshte treguar shume e ashper me natyren.
Faqja 1 e 1
Dora e njeriut eshte treguar shume e ashper me natyren.
Dhjete vitet qe ndryshuan Token
1999-2009, kur dora e njeriut ėshtė treguar shumė e ashpėr me natyrėn
Njė ishull formohet, njė liqen thahet, pyjet mund tė zhduken: NASA ka dokumentuar nė internet pamje se si ka ndryshuar Toka nė dhjetėvjeēarin e fundit, me njė sėrė fotosh satelitore, tė pabesueshme dhe tė tmerrshme nė tė njėjtėn kohė.
Dhjetė vjet ndryshime
Me rastin e dhjetėvjetorit tė "Nasa Earth Observatory", organizata qė merret me publikimin e fotove onlajn pėr NASA-n, sajti ka bėrė publike imazhet e dhjetė viteve tė fundit tė aktiviteteve tė "EOS", sistem i agjencisė ajrore amerikane tė satelitėve qė kontrollojnė sipėrfaqen e globit. Faqja e internetit ka dokumentuar kėshtu rezultatet e kėrkimit mbi klimėn dhe ka treguar efektet e katastrofave natyrale. Pėr kėtė pėrvjetor, shkencėtarėt kanė publikuar edhe njė projekt special, tė quajtur "World of Change". Tė ndara vit pas viti, nga viti 1999 e deri mė sot, imazhet satelitore tregojnė se si ndėrhyrjet e njeriut kanė ndryshuar rrėnjėsisht natyrėn dhe pėr rrjedhojė edhe "fytyrėn" e planetit tonė.
Puna e NASA-s
"Nasa Earth Observatory" ėshtė burimi kryesor i imazheve satelitore dhe informacioneve shkencore pėr sa i pėrket Tokės tė parė nga publiku. Aktiviteti i saj pėrqendrohet sidomos te klima dhe ambienti. Kėshtu, nėse sot ekziston njė faqe onlajn, ku kanė tė gjithė akses, siē ėshtė ajo e "Earth-Observatory", kjo ėshtė padyshim meritė e shkencėtarėve tė NASA-s, Yoram Kaufman dhe David Herring. Faqja e internetit ėshtė njė bibliotekė qė pėrmban njė seri imazhesh tė jashtėzakonshme tė shkrepura nga lart. Njėra prej tyre, njė pamje spektakolare e Tokės me ngjyra, ėshtė bėrė jashtėzakonisht e famshme: e njohur ndryshe si "Blue Marble", ajo ėshtė edhe imazhi qė shfaqet mbi ekranet kur ndez iPhone-t e "Apple"-it.
Liqeni i tharė
Tė vizitosh sajtin e "NASA Earth Observatory" ėshtė nė ēdo rast njė eksperiencė interesante dhe mbresėlėnėse. Aty, pėrveēse tregohen fotografi tė Tokės, tė realizuara me teknologji tė avancuara, sajti propozon edhe galeri ku janė mbledhur imazhe qė tregojnė ngjarje klimatike dhe kataklizma tė llojeve tė ndryshme: nga stuhitė e rėrės, uraganet, e deri te blloqet e akullit qė shkrihen nga zjarret e dhunshėm.
Njė nga shembujt mė drastikė tė propozuar nga NASA ėshtė ai qė dokumenton tėrheqjen e ujėrave nga liqeni i Aralit, mes Kazakistanit dhe Uzbekistanit, i konsideruar dikur si liqeni i katėrt mė i madh nė botė, me njė sipėrfaqe prej 68 mijė kilometrash katrorė. Sot, nga ai liqen ka mbetur shumė pak. Qė kur nė vitet 60 Bashkimi Sovjetik i atėhershėm filloi tė shfrytėzonte degėt mė tė rėndėsishme, mes tė tjerash pėr tė vaditur plantacione gjigande pambuku, niveli i ujit tė kėtij liqeni gjigand ka nisur tė bjerė vazhdimisht nė mėnyrė drastike.
Zhdukja e Amazonės
Se sa shpejt njeriu mund ta ndryshojė Tokėn, ėshtė shumė e dukshme nė fotot satelitore, nė pyjet e dendura tė Amazonės, nė provincėn braziliane tė Rondonias. Procesi i shpyllėzimit duket i pandalshėm, i nxitur nė njė pjesė tė mirė nga rritėsit e kafshėve dhe nga kompanitė shumėkombėshe tė sektorit agro-ushqimor. Nė 30 vitet e fundit, sipas asaj qė kanė treguar kėrkuesit e NASA-s, janė prerė nė total mė shumė se 67764 kilometra katrorė pyje.
Diga nė Las Vegas
Nė mesin e viteve 60, liqeni Kolorado nė veri tė Las Vegasit u prish. Rezultati ishte Lake Pouell: njė basen i madh mbledhės qė furnizon me ujė tė pijshėm disa pjesė tė Utah, Arizonės, madje edhe tė Kalifornisė. Ndėrkaq, ėshtė vend i famshėm edhe pėr stabilimentet turistike dhe sportive qė gjenden aty. Nė njė foto tė satelitit tė NASA-s, "Landsat 5", nė vitin 1999, duket akoma njė liqen i thellė dhe i begatė. Vetėm shtatė vjet mė vonė, situata ka ndryshuar dukshėm. Pėr shkak tė tėrheqjeve, niveli i ujit ka rėnė nė mėnyrė dramatike.
Palma nė Dubai
Njė tjetėr shembull i asaj se si njeriu e ka deformuar planetin gjatė dhjetėvjeēarit tė fundit, vjen edhe me fotot e shkrepura nė Dubai. Nė fakt, qė prej disa vitesh ėshtė nė ndėrtim e sipėr ishulli i famshėm nė formė palme: Jumeira Palm Island, i pari nga tre tė tillė tė parashikuar nė projekt. Sekuencat e propozuara nga fotot satelitore tregojnė se nga viti 2000 e deri mė sot, mund tė lindė njė ishull artificial superluksoz, qė ėshtė njėkohėsisht edhe ishulli mė i madh nė botė i ndėrtuar nga dora e njeriut.
1999-2009, kur dora e njeriut ėshtė treguar shumė e ashpėr me natyrėn
Njė ishull formohet, njė liqen thahet, pyjet mund tė zhduken: NASA ka dokumentuar nė internet pamje se si ka ndryshuar Toka nė dhjetėvjeēarin e fundit, me njė sėrė fotosh satelitore, tė pabesueshme dhe tė tmerrshme nė tė njėjtėn kohė.
Dhjetė vjet ndryshime
Me rastin e dhjetėvjetorit tė "Nasa Earth Observatory", organizata qė merret me publikimin e fotove onlajn pėr NASA-n, sajti ka bėrė publike imazhet e dhjetė viteve tė fundit tė aktiviteteve tė "EOS", sistem i agjencisė ajrore amerikane tė satelitėve qė kontrollojnė sipėrfaqen e globit. Faqja e internetit ka dokumentuar kėshtu rezultatet e kėrkimit mbi klimėn dhe ka treguar efektet e katastrofave natyrale. Pėr kėtė pėrvjetor, shkencėtarėt kanė publikuar edhe njė projekt special, tė quajtur "World of Change". Tė ndara vit pas viti, nga viti 1999 e deri mė sot, imazhet satelitore tregojnė se si ndėrhyrjet e njeriut kanė ndryshuar rrėnjėsisht natyrėn dhe pėr rrjedhojė edhe "fytyrėn" e planetit tonė.
Puna e NASA-s
"Nasa Earth Observatory" ėshtė burimi kryesor i imazheve satelitore dhe informacioneve shkencore pėr sa i pėrket Tokės tė parė nga publiku. Aktiviteti i saj pėrqendrohet sidomos te klima dhe ambienti. Kėshtu, nėse sot ekziston njė faqe onlajn, ku kanė tė gjithė akses, siē ėshtė ajo e "Earth-Observatory", kjo ėshtė padyshim meritė e shkencėtarėve tė NASA-s, Yoram Kaufman dhe David Herring. Faqja e internetit ėshtė njė bibliotekė qė pėrmban njė seri imazhesh tė jashtėzakonshme tė shkrepura nga lart. Njėra prej tyre, njė pamje spektakolare e Tokės me ngjyra, ėshtė bėrė jashtėzakonisht e famshme: e njohur ndryshe si "Blue Marble", ajo ėshtė edhe imazhi qė shfaqet mbi ekranet kur ndez iPhone-t e "Apple"-it.
Liqeni i tharė
Tė vizitosh sajtin e "NASA Earth Observatory" ėshtė nė ēdo rast njė eksperiencė interesante dhe mbresėlėnėse. Aty, pėrveēse tregohen fotografi tė Tokės, tė realizuara me teknologji tė avancuara, sajti propozon edhe galeri ku janė mbledhur imazhe qė tregojnė ngjarje klimatike dhe kataklizma tė llojeve tė ndryshme: nga stuhitė e rėrės, uraganet, e deri te blloqet e akullit qė shkrihen nga zjarret e dhunshėm.
Njė nga shembujt mė drastikė tė propozuar nga NASA ėshtė ai qė dokumenton tėrheqjen e ujėrave nga liqeni i Aralit, mes Kazakistanit dhe Uzbekistanit, i konsideruar dikur si liqeni i katėrt mė i madh nė botė, me njė sipėrfaqe prej 68 mijė kilometrash katrorė. Sot, nga ai liqen ka mbetur shumė pak. Qė kur nė vitet 60 Bashkimi Sovjetik i atėhershėm filloi tė shfrytėzonte degėt mė tė rėndėsishme, mes tė tjerash pėr tė vaditur plantacione gjigande pambuku, niveli i ujit tė kėtij liqeni gjigand ka nisur tė bjerė vazhdimisht nė mėnyrė drastike.
Zhdukja e Amazonės
Se sa shpejt njeriu mund ta ndryshojė Tokėn, ėshtė shumė e dukshme nė fotot satelitore, nė pyjet e dendura tė Amazonės, nė provincėn braziliane tė Rondonias. Procesi i shpyllėzimit duket i pandalshėm, i nxitur nė njė pjesė tė mirė nga rritėsit e kafshėve dhe nga kompanitė shumėkombėshe tė sektorit agro-ushqimor. Nė 30 vitet e fundit, sipas asaj qė kanė treguar kėrkuesit e NASA-s, janė prerė nė total mė shumė se 67764 kilometra katrorė pyje.
Diga nė Las Vegas
Nė mesin e viteve 60, liqeni Kolorado nė veri tė Las Vegasit u prish. Rezultati ishte Lake Pouell: njė basen i madh mbledhės qė furnizon me ujė tė pijshėm disa pjesė tė Utah, Arizonės, madje edhe tė Kalifornisė. Ndėrkaq, ėshtė vend i famshėm edhe pėr stabilimentet turistike dhe sportive qė gjenden aty. Nė njė foto tė satelitit tė NASA-s, "Landsat 5", nė vitin 1999, duket akoma njė liqen i thellė dhe i begatė. Vetėm shtatė vjet mė vonė, situata ka ndryshuar dukshėm. Pėr shkak tė tėrheqjeve, niveli i ujit ka rėnė nė mėnyrė dramatike.
Palma nė Dubai
Njė tjetėr shembull i asaj se si njeriu e ka deformuar planetin gjatė dhjetėvjeēarit tė fundit, vjen edhe me fotot e shkrepura nė Dubai. Nė fakt, qė prej disa vitesh ėshtė nė ndėrtim e sipėr ishulli i famshėm nė formė palme: Jumeira Palm Island, i pari nga tre tė tillė tė parashikuar nė projekt. Sekuencat e propozuara nga fotot satelitore tregojnė se nga viti 2000 e deri mė sot, mund tė lindė njė ishull artificial superluksoz, qė ėshtė njėkohėsisht edhe ishulli mė i madh nė botė i ndėrtuar nga dora e njeriut.
Vizitor- Vizitor
Similar topics
» Si eshte i ndertuar Trupi i njeriut.
» Cila nga moshat e njeriut eshte me e bukura sipas jush?!
» Eshte ai shume i dhene pas jush?
» Cila nga moshat e njeriut eshte me e bukura sipas jush?!
» Eshte ai shume i dhene pas jush?
Faqja 1 e 1
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Fri Jul 27, 2018 12:20 am nga XHEMI
» SHtepia e marinos ju mirepret !!!
Sat Mar 24, 2018 6:05 pm nga ēim ēaku
» Perandoria ,,,e Shkodra Channel And NAQES SHKODRANEe...
Sat Mar 24, 2018 6:05 pm nga ēim ēaku
» U rihap shpella luksoze e Ylli-t
Sat Mar 24, 2018 6:04 pm nga ēim ēaku
» shtepia EDA 82..eshte e hapur me miqt
Sat Mar 24, 2018 6:03 pm nga ēim ēaku
» ViLa E <<Goces Tironse>>
Sat Mar 24, 2018 6:02 pm nga ēim ēaku
» welcome in my castel xhoooooooooniiiii
Sat Mar 24, 2018 6:00 pm nga ēim ēaku
» Capital Club<>Tzio
Sat Mar 24, 2018 5:55 pm nga ēim ēaku
» Pershendetje nga Adea
Sat Mar 24, 2018 5:54 pm nga ēim ēaku
» Pallati i Tironcit
Sat Mar 24, 2018 5:53 pm nga ēim ēaku
» Keshtjella e MORENES...
Sat Mar 24, 2018 5:52 pm nga ēim ēaku
» Kasollja e Mona&Takut !!!
Sat Mar 24, 2018 5:50 pm nga ēim ēaku
» Vjen nje moment dhe..!..
Sat Mar 24, 2018 5:31 pm nga ēim ēaku
» Tė flasim pėr festėn e tė dashuruarve,dhuratat dhe mendimet pėr kėtė ditė !
Sat Mar 24, 2018 5:29 pm nga ēim ēaku
» A JENI ZESHKAN/E APO BJOND/E/?
Sat Mar 24, 2018 5:26 pm nga ēim ēaku