Aleksandri i Madh !
Faqja 1 e 1
Aleksandri i Madh !
nga Vizitor Sun May 10, 2009 2:50 pm
Aleksandri i Madh dhe perkatesia e tij Shqiptare
Historiografia greke e hershme por dhe e tashme , sidomos pas clirimit te Greqise nga Shqiptaret me 1821 dhe pas formulimit te projektit famekeq antishqiptar te ' Megali Idhese ' me 1844 me autor Joanis Kolettis , ka botuar mijra libra , revista dhe gazeta per ti imponuar opinionit ballkanik dhe atij europian se Shqiptaret nuk jane vazhdues te linjes Pellazgo-ilire se kapedanet ushtarake te lashtesise jane greke dhe jo shqiptare , se kudo qe ka sinjale te kishes greke , pak histori greke dhe ndonje varr grek aty eshte toke greke !
Hapur fare duke mohuar apo shtremberuar faktet historike , kohet e fundit kur aerodromit te Shkupit ju vu emri i Aleksanderit te madh , 'megafonet ' grekofone e grekofile , ngriten zerin ne kupen e qiellit se Aleksanderi i Madh eshte grek . Urtesia popullore thote : ' po te mos kishte genjeshtra shume kredi e shume myshterinj , askush nuk do te genjente ' . Greket ne genjeshtrat e tyre kane patur mydhterinj jo vetem ne hapesiren ballkanike por dhe ate europiane dhe me e cuditshme eshte se keto genjeshtra gelltiten nga politikane e intelektuale shqiptare pse jo dhe nga nje pjese e komunitetit shqiptar. Fakti qe greqizmi eshte ulur kembekryq ne cdo fushe te aktivitetit shteteror e shoqeror shqiptar por sidomos ne shkencat historike-gjuhesore , te pakten qe prej 150 vjetesh , verteton shqetesimin me vend te rilindasve tane ku nder te tjera citojne :
' Fqinjet tane jane cmirezinj ndaj faktit qe ekzistojne , ata kerkojne te na grabisin mendimin e ekzistences sone kombetare . Le te mendojme e punojme per vete se jemi te gjithe shqiptare dhe duhet te formojme nje shqiperi te madhe '. Cmenduria greke , historiane apo politikane qe sipas Kushtetutes se tyre jane nje me kishen ortodokse , ka harritur te kundershtoje jo vetem studjues nderkombetare te lashtesise por dhe te kohes moderne si G.Kordhatis apo M.Saqellarios , se gjithcka shqiptare qe nga lashtesia nuk eshte vecse greke . Per kete cmenduri po citojme ish K/Ministrin grek te viteve 1980 Kostandin Karamanlis i cili eshte shprehur : ' Greqia eshte nje azil i madh te cmendurish ' . Qe te mos largohemi nga tema , greket vazhdojne te kerkojne privatizimin e figurave si Aleksandri i Madh , Pirro i Epirit , GJ.K.Skenderbeun , ashtu sic nuk kane turp tu mesojne ne shkollat e tyre femijeve se kufiri verior i Greqise eshte ne lumin Shkumbin ( kryqi i Cac Janullatosit ne Krrabe ) , se Tirana eshte qytet Grek , se ne jug te Shqiperise banojne greke qe paskan harruar greqishten !! , se gjuha shqipe nuk eshte gjuhe e zotit etj . perralla si keto . Po cfare thone studjues te vendit dhe te huaj per perkatesine shqiptare te Aleksandrit te Madh dhe lidhjet e gjakut me Pirron e Epirit dhe GJ.K.Skenderbeun :
1) Vincenc Dross (1823-1888),rilindas arberesh,me 1847
shkruan se ' Te famshmit Ali P. Tepelena , Mehmet Aliu , Ibrahim Pasha , me gjak shqiptar , heronj klasike te luftrave te pasme te Turqise mund te meritojne denjesisht nje vend prane te lashteve ............ Aleksandrit Pirros , Skenderbeut ... ' 2) Jeronim De Rada (1814-1903) , vigan i Rilindjes arberesh , me 1864
shkruan : ' Populli Epirot i Aleksanderit te Madh dhe i Pirros '
3) Petro Veshi (Boci) (1778-1821) enciklopedist dhe poet i thur nje poeme A . P . Tepelenes ku e radhit pas Aleksandrit te Madh , Pirros , Admetit (sovranit molos te shek . V p.e.s
4) Lajosh Taloc (1834-1916) shkencetar hungarez shprehet : ' Nuk egziston popull tjeter ne ballkan as si i Greqise se Re , qe te mund te ndjeke historine e fisit te vet , ashtu me rend kronologjik , qysh prej koheve me te lashta gjer ne ditet tona , sikurse populli shqiptar ' .
5) Rose Wilder Lane , shkrimtare e studjuese amerikane e njohur ne gjithe boten ne vitin 1920 ka vizituar Shqiperine e veriut , ka shkruar librin ' Majat e Shales ' perkthyer nga Avni Spahiu nder te tjera shpjegon se : ' Aleksandri i Madh ishte nga Mati ( nga babai ) dhe kur u rrit shkoi ne Maqedoni . Ne bisede e siper me nje malesor me shkrimtaren Lane , per figuren e Aleksandrit te Madh , rendit brezat paraardhes te tij : Karana , Cenua , Trimi , Perdika , Argua , Filipi , Ajeropi i cili u be dhe mbreti Dare i Maqedonise dhe kishte keto pinjolle : Alqeti leka , Arminti , Perdika i dyte , Arqelloja i dyte , Oresti , Leka i dyte , Filipi i dyte dhe Leka i Madh ( i biri Filipit dhe Olimbise )
qe njihet me emrin Aleksandri i Madh i Maqedonise ' .
Historiografia greke e hershme por dhe e tashme , sidomos pas clirimit te Greqise nga Shqiptaret me 1821 dhe pas formulimit te projektit famekeq antishqiptar te ' Megali Idhese ' me 1844 me autor Joanis Kolettis , ka botuar mijra libra , revista dhe gazeta per ti imponuar opinionit ballkanik dhe atij europian se Shqiptaret nuk jane vazhdues te linjes Pellazgo-ilire se kapedanet ushtarake te lashtesise jane greke dhe jo shqiptare , se kudo qe ka sinjale te kishes greke , pak histori greke dhe ndonje varr grek aty eshte toke greke !
Hapur fare duke mohuar apo shtremberuar faktet historike , kohet e fundit kur aerodromit te Shkupit ju vu emri i Aleksanderit te madh , 'megafonet ' grekofone e grekofile , ngriten zerin ne kupen e qiellit se Aleksanderi i Madh eshte grek . Urtesia popullore thote : ' po te mos kishte genjeshtra shume kredi e shume myshterinj , askush nuk do te genjente ' . Greket ne genjeshtrat e tyre kane patur mydhterinj jo vetem ne hapesiren ballkanike por dhe ate europiane dhe me e cuditshme eshte se keto genjeshtra gelltiten nga politikane e intelektuale shqiptare pse jo dhe nga nje pjese e komunitetit shqiptar. Fakti qe greqizmi eshte ulur kembekryq ne cdo fushe te aktivitetit shteteror e shoqeror shqiptar por sidomos ne shkencat historike-gjuhesore , te pakten qe prej 150 vjetesh , verteton shqetesimin me vend te rilindasve tane ku nder te tjera citojne :
' Fqinjet tane jane cmirezinj ndaj faktit qe ekzistojne , ata kerkojne te na grabisin mendimin e ekzistences sone kombetare . Le te mendojme e punojme per vete se jemi te gjithe shqiptare dhe duhet te formojme nje shqiperi te madhe '. Cmenduria greke , historiane apo politikane qe sipas Kushtetutes se tyre jane nje me kishen ortodokse , ka harritur te kundershtoje jo vetem studjues nderkombetare te lashtesise por dhe te kohes moderne si G.Kordhatis apo M.Saqellarios , se gjithcka shqiptare qe nga lashtesia nuk eshte vecse greke . Per kete cmenduri po citojme ish K/Ministrin grek te viteve 1980 Kostandin Karamanlis i cili eshte shprehur : ' Greqia eshte nje azil i madh te cmendurish ' . Qe te mos largohemi nga tema , greket vazhdojne te kerkojne privatizimin e figurave si Aleksandri i Madh , Pirro i Epirit , GJ.K.Skenderbeun , ashtu sic nuk kane turp tu mesojne ne shkollat e tyre femijeve se kufiri verior i Greqise eshte ne lumin Shkumbin ( kryqi i Cac Janullatosit ne Krrabe ) , se Tirana eshte qytet Grek , se ne jug te Shqiperise banojne greke qe paskan harruar greqishten !! , se gjuha shqipe nuk eshte gjuhe e zotit etj . perralla si keto . Po cfare thone studjues te vendit dhe te huaj per perkatesine shqiptare te Aleksandrit te Madh dhe lidhjet e gjakut me Pirron e Epirit dhe GJ.K.Skenderbeun :
1) Vincenc Dross (1823-1888),rilindas arberesh,me 1847
shkruan se ' Te famshmit Ali P. Tepelena , Mehmet Aliu , Ibrahim Pasha , me gjak shqiptar , heronj klasike te luftrave te pasme te Turqise mund te meritojne denjesisht nje vend prane te lashteve ............ Aleksandrit Pirros , Skenderbeut ... ' 2) Jeronim De Rada (1814-1903) , vigan i Rilindjes arberesh , me 1864
shkruan : ' Populli Epirot i Aleksanderit te Madh dhe i Pirros '
3) Petro Veshi (Boci) (1778-1821) enciklopedist dhe poet i thur nje poeme A . P . Tepelenes ku e radhit pas Aleksandrit te Madh , Pirros , Admetit (sovranit molos te shek . V p.e.s
4) Lajosh Taloc (1834-1916) shkencetar hungarez shprehet : ' Nuk egziston popull tjeter ne ballkan as si i Greqise se Re , qe te mund te ndjeke historine e fisit te vet , ashtu me rend kronologjik , qysh prej koheve me te lashta gjer ne ditet tona , sikurse populli shqiptar ' .
5) Rose Wilder Lane , shkrimtare e studjuese amerikane e njohur ne gjithe boten ne vitin 1920 ka vizituar Shqiperine e veriut , ka shkruar librin ' Majat e Shales ' perkthyer nga Avni Spahiu nder te tjera shpjegon se : ' Aleksandri i Madh ishte nga Mati ( nga babai ) dhe kur u rrit shkoi ne Maqedoni . Ne bisede e siper me nje malesor me shkrimtaren Lane , per figuren e Aleksandrit te Madh , rendit brezat paraardhes te tij : Karana , Cenua , Trimi , Perdika , Argua , Filipi , Ajeropi i cili u be dhe mbreti Dare i Maqedonise dhe kishte keto pinjolle : Alqeti leka , Arminti , Perdika i dyte , Arqelloja i dyte , Oresti , Leka i dyte , Filipi i dyte dhe Leka i Madh ( i biri Filipit dhe Olimbise )
qe njihet me emrin Aleksandri i Madh i Maqedonise ' .
Vizitor- Vizitor
Re: Aleksandri i Madh !
nga Vizitor Sun May 10, 2009 2:51 pm
Kur Ahmet Zogu ishte president i R.Shqiperise ( me 31 janar 1925 dhoma e deputeteve e zgjodhi ate presidentin e pare me nje mandat 7 vjecar ne moshen 32 vjecare ) monedhen shqiptare e quajti LEK per nder te Aleksandrit te madh , ne faqet e lekut shqiptar pasqyrohej figura e Aleksandrit , Pirros , Herkulit , dhe e stergjyshit te tyre Akilit qe jetoi 900 vjet perpara tyre . Por ky materializim i linjes pellazgo-ilire-shqiptare nga A.Zogu e pati jeten e shkurter sepse ne vitin 1950 komunistet shqiptare me Hoxhen ne krye , me urdher te fqinjeve greko-serb i hoqi nga qarkullimi keto monedha dhe sot e kesaj dite nuk i shkon ndermend askujt ti riktheje ne monedhat tona figurat e legjendareve te lashtesise si duket mos zemerohen dhe rrudhin turinjte greket , per me teper kur ne krye te Akademise se Shkencave shqiptare , ish sekretari personal i ' fortlumturise ' guvernatorit grek te Shqiperise dhe uzurpatori i KOAKSH Anastas Janullatos .
Greket thone se qyteterimi e kultura 5000 vjecare e Kretes eshte huazuar nga Greqia se legjendari Akili eshte grek se deri ne paralelin 42 (mbi qytetin e Pukes ) , eshte toke greke por per cudi brenda ketij 'territori grek' Kot nuk paska thene K.Karamanlis se Greqia eshte azil i madh te cmendurish . Greket thone se kete vit do te kene gorrica shume , se na hahen neve .
6) Rafaele Volsterani (1434-1516) pohon per Skenderbeun : Ishte nje burre i cili a pike dyshimi qe nje pasardhes i denje i Pirros
7) Jirzh Bartold Pontani (1550-1616) shprehet : ' I ati i Skenderbeut Gjon Kastrioti , ka qene princ i shkelqyer i Epirit dhe i Arberit , e ka zanafillen nga fisi bujar e mbreteror i Mbretit te Epirit Pirros dhe eshte zot i shume qyteteve te Epirit dhe te krahinave te tjera '.
8) Jani Vreto (1822-1900) rilindas thekson : ' Admeti epiras dhe Pirro kusheri i Aleksandrit te madh , trim i palodhur ' (1884) . Sepse nena e Aleksandrit ishte Olimbia epirote ishte motra e Aleksander Molosit i cili ishte babai i Pirros , pra Pirro dhe Aleksandri ishin kusherinj te pare , djale halle dhe djale daje .
9) Pjerr Ronsar poeti me i madh francez i shek . XVI ka botuar Sonetin e tij te famshem per Skenderbeun , e ka zbuluar Faik Konica , kur nder te tjera thuhej per idhjen e gjakut te legjendarit Akil nga Tesalia e Camerise , me sterniperit e tij Leka i Madh , Pirro i Epirit dhe GJ.K.Skenderbeun shkruan : ' Epiri s'permendet vetem per kuajt e famshem te fitimtareve ne garat e medha te Olimpit por eshte djepi i Heronjve , i kreshnikve pasardhes qe trashegojne gjakun trimeror te Akilit ' . Keshtu vertetohet se dhe lojrat olimpike e kane zanafillen nga pellazget , madje studjues amerikane shprehen se fillesa e lojrave Olimpike e ka fillesen 1700 vjen p.e.s. dhe jo sic pretendojne Vokotopull (eshat) greke qe edhe Shqiperia e Jugut u fanitet si 'Vorio Epir ' dhe se lojrat Olimpike kane origjine greke , apo kur helenizojne kryeqendren pellazge te parahenoreve Dodonen qe ndodhet ne
te tokes shqiptare te Camerise . Dodona ishte nje qender pellazge parahelenike shume me e vjeter se gjuha , perendite dhe mitologjia greke , si e tille ajo u njoh ne gjithe boten e lashte dhe kete realitet objektiv e kane pranuar dhe autoret helene me te mocem : Homeri (shek IX p.e.s pasi e cileson Zotin:' Zeus i larte pellazg i Dodones ' dhe i quan pellazget ' Hyjnore ' , i ve ne goje keto fjale kryefatosit te luftes se Trojes , Akilit kur ky lutet per Patroklin : ' O Zeus mbret i Dodones e pellazg qe banon larg , qe kujdesesh per Dodonen dimerkeqe , kur perreth jane Selet ....' Per Dodonen Pellazgjike flasin autoret : Hesiodi (shek.VIII p.e.s) , Tukididi (shek V p.e.s ) , Efori (shek IV p.e.s ) , Pseudo-Skymi (shek I p.e.s ) Hygini (shek I p.e.s ) etj , te cilet gjithashtu pranojne se themelimi i Dodones daton ne fillimet e tremijevjecarit p.e.s .
Mbare lashtesia greko-romake , sikunder faktohet prej nje lume autoresh si : Diodori , Pluterku ,Aurel , Viktori etj c' faqnin bindje te plote pa asnje hije dyshimi per lidhjen stergjyshore te Akilit legjendar me Pirron , duke shkulur keshtu nga rrenjet te ashtequajturen ' grekeri ' te fatosit homerik ' ( Dhimiter Pilike , tek ' Pellazget ' Origjina jone e mohuar , f 307 ) Po ketu perkatesine etnike epirote pellazge te vendlindjes se Akilit Tesalise , e vertetojne ne menyre te drejtperdrejte dhe pa ekuivok autoret e lashtesise : Homeri , Herodoti , Apolodori etj ( bazuar tek Eratosteni ) Filostrati deshmon se : porosite mbi menyren e Zhvillimit te kremtimeve teselose ( vendlindja e Akilit ) per nder te Akilit , niseshin posacerisht nga Dodona pellazge . Eshte pranuar boterisht se Akili adhurohej si perendi dhe ne gjuhen e vendit thirrej Aspet , qe e shqiperuar : a = asht dhe spet = i shpejte dhe per kete Homeri i jep mbi 60 rreshta kreshnikut pellazg ( tek iliada ) . Kete binom Akil-Aspet ne Epir e perdornin dhe ne asnje vend tjeter , e dokumentojne dijetaret e lashtesise : Aristoteli , Pluterku , Ptolemeu etj . Per devotshmerine e Akilit ndaj zotit pellazg Dodonas . na e sakteson me gojen e heroit vete Homeri : ' O Zeus Dodonas e pellazg qe banon larg dhe kujdesesh per Dodonen dimerkeqe ....
Rreth 30 km ne jug-lindje te Apolonise , ngrihej qyteti Bylis i themeluar sipas Stefen Bizantinit , prej djalit te Akilit ,
Per lidhjen pellazgo-iliro-shqiptare flasin vargjet e poetit tone te Rilindjes N.Frasheri :' Bote qe kur eshte zene Shqiperia gjalle ka qene pellazg i thonin me pare, me se fundi shqipetare gjuha qe flisnin perendite ate flisnin pellazgjite , ate kane shqiptaret se e kishin dhe te paret' .
Mbi falsitetin e fakteve historike te grekeve per periudhen nga lashtesia deri tani , vec autoreve te lashtesise , permendim dhe shkencetarin italian G. Bakolini i cili shprehet : ' une kurre nuk kam arritur te marr vesh perse italianet nuk kane arritur te kuptojne kontributin e madh qe qyteterimi estrusk i ka dhene qyteterimit tone perendimor . Ne vazhdojme te besojme ne mesimet se greket dhe romaket jane popujt te cileve u detyrohet qyteterimi yne perendimor e gjithe kjo eshte teper e ekzagjeruar dhe e bazuar ne falsifikime historike ' . Per perkatesine e Pirros kusheririt te pare se Lekes se Madh , flasin historianet e lashtesise dhe epokes sone si : Pompe Trogu Justini (shek I p.e.s ) , Dion Kasi (shek I-II ) , Ciceroni (shek I p.e.s )
Edhe perkrenarja e Skenderbeut eshte pjelle besnike e helmetes se Pirros , gjurmen e dokeve Dodinase parahelenase , eshte lakmuar nga aiakasi Leka i Madh per te cilen flet nje monedhe maqedonase me profilin e Aleksandrit , monedhe qe qarkulloi gjate sundimit te Lisinakut 326-281 p.e.s. Madje kete perkrenare e ka mbajtur edhe Filipi i V i Maqedonise 221-179 (Dh.Pilika tek 'Pellazget' f.99 ) Perkrenaren aiakese brez pas brezi e ka perdorur dhe Zogu I dhe me te drejte ne vazhdim kete perkrenare e perdorin dhe forcat ushtarake te Gardes Shteterore te vendit tone .
Greket thone se qyteterimi e kultura 5000 vjecare e Kretes eshte huazuar nga Greqia se legjendari Akili eshte grek se deri ne paralelin 42 (mbi qytetin e Pukes ) , eshte toke greke por per cudi brenda ketij 'territori grek' Kot nuk paska thene K.Karamanlis se Greqia eshte azil i madh te cmendurish . Greket thone se kete vit do te kene gorrica shume , se na hahen neve .
6) Rafaele Volsterani (1434-1516) pohon per Skenderbeun : Ishte nje burre i cili a pike dyshimi qe nje pasardhes i denje i Pirros
7) Jirzh Bartold Pontani (1550-1616) shprehet : ' I ati i Skenderbeut Gjon Kastrioti , ka qene princ i shkelqyer i Epirit dhe i Arberit , e ka zanafillen nga fisi bujar e mbreteror i Mbretit te Epirit Pirros dhe eshte zot i shume qyteteve te Epirit dhe te krahinave te tjera '.
8) Jani Vreto (1822-1900) rilindas thekson : ' Admeti epiras dhe Pirro kusheri i Aleksandrit te madh , trim i palodhur ' (1884) . Sepse nena e Aleksandrit ishte Olimbia epirote ishte motra e Aleksander Molosit i cili ishte babai i Pirros , pra Pirro dhe Aleksandri ishin kusherinj te pare , djale halle dhe djale daje .
9) Pjerr Ronsar poeti me i madh francez i shek . XVI ka botuar Sonetin e tij te famshem per Skenderbeun , e ka zbuluar Faik Konica , kur nder te tjera thuhej per idhjen e gjakut te legjendarit Akil nga Tesalia e Camerise , me sterniperit e tij Leka i Madh , Pirro i Epirit dhe GJ.K.Skenderbeun shkruan : ' Epiri s'permendet vetem per kuajt e famshem te fitimtareve ne garat e medha te Olimpit por eshte djepi i Heronjve , i kreshnikve pasardhes qe trashegojne gjakun trimeror te Akilit ' . Keshtu vertetohet se dhe lojrat olimpike e kane zanafillen nga pellazget , madje studjues amerikane shprehen se fillesa e lojrave Olimpike e ka fillesen 1700 vjen p.e.s. dhe jo sic pretendojne Vokotopull (eshat) greke qe edhe Shqiperia e Jugut u fanitet si 'Vorio Epir ' dhe se lojrat Olimpike kane origjine greke , apo kur helenizojne kryeqendren pellazge te parahenoreve Dodonen qe ndodhet ne
te tokes shqiptare te Camerise . Dodona ishte nje qender pellazge parahelenike shume me e vjeter se gjuha , perendite dhe mitologjia greke , si e tille ajo u njoh ne gjithe boten e lashte dhe kete realitet objektiv e kane pranuar dhe autoret helene me te mocem : Homeri (shek IX p.e.s pasi e cileson Zotin:' Zeus i larte pellazg i Dodones ' dhe i quan pellazget ' Hyjnore ' , i ve ne goje keto fjale kryefatosit te luftes se Trojes , Akilit kur ky lutet per Patroklin : ' O Zeus mbret i Dodones e pellazg qe banon larg , qe kujdesesh per Dodonen dimerkeqe , kur perreth jane Selet ....' Per Dodonen Pellazgjike flasin autoret : Hesiodi (shek.VIII p.e.s) , Tukididi (shek V p.e.s ) , Efori (shek IV p.e.s ) , Pseudo-Skymi (shek I p.e.s ) Hygini (shek I p.e.s ) etj , te cilet gjithashtu pranojne se themelimi i Dodones daton ne fillimet e tremijevjecarit p.e.s . Mbare lashtesia greko-romake , sikunder faktohet prej nje lume autoresh si : Diodori , Pluterku ,Aurel , Viktori etj c' faqnin bindje te plote pa asnje hije dyshimi per lidhjen stergjyshore te Akilit legjendar me Pirron , duke shkulur keshtu nga rrenjet te ashtequajturen ' grekeri ' te fatosit homerik ' ( Dhimiter Pilike , tek ' Pellazget ' Origjina jone e mohuar , f 307 ) Po ketu perkatesine etnike epirote pellazge te vendlindjes se Akilit Tesalise , e vertetojne ne menyre te drejtperdrejte dhe pa ekuivok autoret e lashtesise : Homeri , Herodoti , Apolodori etj ( bazuar tek Eratosteni ) Filostrati deshmon se : porosite mbi menyren e Zhvillimit te kremtimeve teselose ( vendlindja e Akilit ) per nder te Akilit , niseshin posacerisht nga Dodona pellazge . Eshte pranuar boterisht se Akili adhurohej si perendi dhe ne gjuhen e vendit thirrej Aspet , qe e shqiperuar : a = asht dhe spet = i shpejte dhe per kete Homeri i jep mbi 60 rreshta kreshnikut pellazg ( tek iliada ) . Kete binom Akil-Aspet ne Epir e perdornin dhe ne asnje vend tjeter , e dokumentojne dijetaret e lashtesise : Aristoteli , Pluterku , Ptolemeu etj . Per devotshmerine e Akilit ndaj zotit pellazg Dodonas . na e sakteson me gojen e heroit vete Homeri : ' O Zeus Dodonas e pellazg qe banon larg dhe kujdesesh per Dodonen dimerkeqe ....
Rreth 30 km ne jug-lindje te Apolonise , ngrihej qyteti Bylis i themeluar sipas Stefen Bizantinit , prej djalit te Akilit ,
Per lidhjen pellazgo-iliro-shqiptare flasin vargjet e poetit tone te Rilindjes N.Frasheri :' Bote qe kur eshte zene Shqiperia gjalle ka qene pellazg i thonin me pare, me se fundi shqipetare gjuha qe flisnin perendite ate flisnin pellazgjite , ate kane shqiptaret se e kishin dhe te paret' .
Mbi falsitetin e fakteve historike te grekeve per periudhen nga lashtesia deri tani , vec autoreve te lashtesise , permendim dhe shkencetarin italian G. Bakolini i cili shprehet : ' une kurre nuk kam arritur te marr vesh perse italianet nuk kane arritur te kuptojne kontributin e madh qe qyteterimi estrusk i ka dhene qyteterimit tone perendimor . Ne vazhdojme te besojme ne mesimet se greket dhe romaket jane popujt te cileve u detyrohet qyteterimi yne perendimor e gjithe kjo eshte teper e ekzagjeruar dhe e bazuar ne falsifikime historike ' . Per perkatesine e Pirros kusheririt te pare se Lekes se Madh , flasin historianet e lashtesise dhe epokes sone si : Pompe Trogu Justini (shek I p.e.s ) , Dion Kasi (shek I-II ) , Ciceroni (shek I p.e.s )
Edhe perkrenarja e Skenderbeut eshte pjelle besnike e helmetes se Pirros , gjurmen e dokeve Dodinase parahelenase , eshte lakmuar nga aiakasi Leka i Madh per te cilen flet nje monedhe maqedonase me profilin e Aleksandrit , monedhe qe qarkulloi gjate sundimit te Lisinakut 326-281 p.e.s. Madje kete perkrenare e ka mbajtur edhe Filipi i V i Maqedonise 221-179 (Dh.Pilika tek 'Pellazget' f.99 ) Perkrenaren aiakese brez pas brezi e ka perdorur dhe Zogu I dhe me te drejte ne vazhdim kete perkrenare e perdorin dhe forcat ushtarake te Gardes Shteterore te vendit tone .
Vizitor- Vizitor
Re: Aleksandri i Madh !
nga Vizitor Sun May 10, 2009 2:51 pm
10) Elena Gjika - Dora D'iatria (1829-1888)
dijetare e njohur europiane me origjine nga Parga e Camerise , kusherira e Gjon Kapodistrias K/Minister i pare i greqise
shprehet : ' Populli shqiptar ka nxjerre ushtare e luftetare qe kane cuditur boten me trimerite e tyre .
11) Naim Frasheri
ne 1894 shkruan : ' Vertet prindit tane kane pasur emer te madh ne gjithe boten si : Teuta , Pirro , Mehmet Aliu , Kostandini i madh etj ' Pirrua ish nga shqiperia trim qe levdon historia , O fare e trimerise ti femij e Aleksandrit e trimit te shqiptareve e Pirros e te parit .....
Lidhje gjaku per legjendaret shqiptare prezanton dhe kenga popullore e fshatit Vuno , kenduar deri vone ' Kush ka qene trim nje here Aleksander i madh me vlere , pirrua me shoke te tjere , por nga te gjithe me i zoti ishte Gjergj Kastrioti .....'
Ne vazhden e ' privatizimeve ' te figurave historike greket figuren e historianit te lashtesise Homerit e trajtojne si figure te paster greke por , e vertete kjo ? Eshte trasheguar brez pas brezi e dhena se mesuesi i Homerit ishte burri i dyte i nenes se tij , nga Itaka ku ruhej edhe sot toponimi ' shkolle e Homerit ' prane disa rrenojash nga hijeroret pellazge te Artemisit , Athinase , Heres si dhe gjurmesh etruske . Antroponimi i shpeshte ne Itake ( sic e verteton vete homeri ) haset jo rastesisht por aq shpesh ne Epir , sidomos tek ainisnet pellazge . Homeri ka bere pershkrime te imta te jetes materiale dhe shpirterore rreth bregdetit Epirot nga Zakynthi ne Korkyre dhe vecanerisht te Itakes tek 'Odiseu ' ne vargjet e kengeve II 167 , IX 21 , XIII 132 , . Po te ishte i huaj per Itaken Homeri nuk mund te bente pershkrime te tilla , gjithashtu Kios , Kolofoni , Argosi , Athina . nuk kane ndonje peshe ne Iliade dhe ' Odise ' prandaj per keto dy arsye pranohet se Itaka eshte vendlindja e Homerit . Nena e Homerit ishte Itakase , njerku dhe mesuesi i tij Femi ishte pellazg ka bere vepra qe i kushtohen se pari botes pellazge, kultures dhe heronjve te saj . Pra ne rrethana te tilla per origjinen e Homerit mund te pranohet haptaz se ishte nje pinjoll pellazg koke e kembe .
Kohet e fundit kane dale disa arkeologe te quajtur ' epirote ' sherbetore te ' Megali Idhese ' qe shpallen me katolike se Papa , dhe rrahin tju japin athines mesime shovinizmi duke paraqitur Dodonen si jo pellazgo-epirote . Keta ' dijetare' orvaten te paraqesin Dodonen si kryeqender helene te kulluar , se bashku me bijte e saj Molose , Thesprote , Kaone ,te cilesuar me ' urdher te peshkut ' si greke te paster . Nje shtremberim i Tille po helmon opinionin boteror me falsifikime dhe genjeshtra , qe corodisin dhe studiues te virtyshmem dhe me teper kur zeri i shkences shqiptare mungon krejt ne kete drejtim , kjo sepse akademia jone e shkencave nuk mbron interesat tona kombetare , por ato greke . Po te kishte qene Dodona vertet Helene , shteti e kisha apo shovinizmi grek do ta kishin nxjerre ne drite , kur ne fakt ajo sot dergjet nen dhe , duke deshmuar keshtu se nuk i perket qyteterimit helen .
12) Sharl Pikar (1882-1965)
ne 1943 ngriti zerin e vet : Dodona e vetmja qender se ciles nuk i eshte kushtuar ende nje germim
13) Pier Kabahe
me 1976 shprehet : Ne te vertete mund te duket e cuditshme qe nje Hierore kaq e nderuar ne lashtesi , te mbetet ende ne pritje te nje germimi te madh sistematik ndonese mund ti sjelli c'do vit zbulime te reja arkeologjike .
Qarqet shoviniste te Athines te bindura se zbulimi i plote i kryeqendres pellazge nuk do ti sillte asnje perfimim , perkundrazi e braktisen Dodonen ne fatin e vet , duke mbytur qe ne rrenje dhe sot e kesaj dite cdo njoftim mbi jeten e saj gjate dymijevjecareve te fundit . periudhe kur ajo s'kishte pushuar se rrezatuari hpur dhe vijueshem karakterin e saj jo helen , shprehimisht ' barbar ' , pellazg , ilir , arberor , shqiptar .
Megjithate greket jane te detyruar te pranojne nepermjet historiografise greke te perfaqesuar nga G.Kordhatos dhe M.Saqellarios se :
1- pellazget kane ekzistuar si popull historik qe para ardhjes se heleneve ne ballkan
2- keta nuk kane asnje lidhje gjenetike me helenet
Por Dodona pellazge vazhdon te rroje ne veprat e dijetareve dhe autoreve te lashtesise qe jane mbi 80 : Aristofani , Ciceroni , Demosteni , Eskili , Filokseni , Homeri etj.
Sipas Homerit por dhe historianeve te tjere :
Epiri fillonte prej gjirit te Korintit ne Jug dhe shtrihej tutje matane Dodone ne Veri (esimoti Helada nuk pipetinte fare ) dhe sipas Herodotit dhe ataukididit ne shek V p.e.s Helada qe ' mekembur ' dhe perfshinte trevat nga Termopilet e poshte ne Jug dhe kater shekuj me vone gjeografi Helen Dionizi i Kalifontit e perjashton Epirin nga Helada
Pra per te gjithe periudhen midis viteve 1200 p.e.s deri ne 200 te eres tone , Epiri i Moloseve , thesproteve , kaoneve etj
jo vetem qe nuk pati qene ndonjehere helen , por aso kohe as qe behej fjale per ta ngaterruar sado pak autoktonine e tij
pra ishte shume e qarte ndarja midis trojeve epirote pellazge dhe atyre helene .
Vlen te theksohet se pa Dodone dhe pellazge nuk do te kishte patur kurresesi as Zeus as Poseidon , as Artemise as Apolon keshtu me rradhe hyjnite ' greke ' apo ' romake ' . Keshtu nuk eshte e veshtire te kuptohet pse qyteterimi Europian ka preferuar edhe kur e ka kuptuar me se miri te verteten qe te heshte mbi sa me siper . duke vazhduar te
beje sikur ju beson ende perrallave greke . Do te duhej te ndryshohej krejt historine e qyteterimit te vet , ose te pakten pjesen mbi gjenetiken e tij dhe kjo s'eshte e lehte , sidomos po te kemi parasysh sa e vertete qendron ne anen e nje populli te vogel dhe te diskriminuar mizorisht qe nga lashtesia deri me sot .
14) George Fred Williams
historianograf me 1914 shkruan : '' Po te kthehem ne parahistori para se rapsodet homerike tu kendonin hyjnive dhe heronjve mitologjike , para se te shkruhej gjuha greke jetonte jetonte nje popull me emrin pellazget ....
Shqiptaret jane te vetmit qe kane ardhur deri me sot nga kjo rrace e fuqishme parahistorike . Vetem vitet e fundit eshte percaktuar se pellazget kane qene iliret e lashte , keta ilire kaluan edhe ne itali me emrin Toske sic quhen end ne Shqiperi , ndersa ne itali kane mbetur me emrin si toske , toskane , etruske , Shqipja ka qene gjuha amtare e Aleksandrit te pushtimeve te medha dhe e Pirros se Epirit , nje prej gjeneraleve me te medhenj te historise , i cili qelloi te ishte sfida e fundit e legjioneve te Romes . Eshte tragjedi tej cdo perfytyimi qe kjo rrace e madhe dhe shume e lashte te katandiset ne kete gjendje , e cila meriton te quhet skandali i qyteterimit europian . Nuk eshte per tu cuditur
qe pushtuesi otoman ndalonte cfaredolloj germimesh ne token shqiptare qe mund ti kujtonin popullit lavdine e tij te dikurshme . C'pasuri e madhe dijesh e pret arkeologun kur toka shqiptare te hape thesaret e historise se pellazgeve
Ne vend te epilogut : Ju kujtojme grekeve '' Kur kini borxh , mos kerkoni kusur '' . Borxh na keni Camerine Dodonase epiqender e pellazgeve parahenore , katragjyshet e shqiptareve te sotem .
dijetare e njohur europiane me origjine nga Parga e Camerise , kusherira e Gjon Kapodistrias K/Minister i pare i greqise
shprehet : ' Populli shqiptar ka nxjerre ushtare e luftetare qe kane cuditur boten me trimerite e tyre .
11) Naim Frasheri
ne 1894 shkruan : ' Vertet prindit tane kane pasur emer te madh ne gjithe boten si : Teuta , Pirro , Mehmet Aliu , Kostandini i madh etj ' Pirrua ish nga shqiperia trim qe levdon historia , O fare e trimerise ti femij e Aleksandrit e trimit te shqiptareve e Pirros e te parit .....
Lidhje gjaku per legjendaret shqiptare prezanton dhe kenga popullore e fshatit Vuno , kenduar deri vone ' Kush ka qene trim nje here Aleksander i madh me vlere , pirrua me shoke te tjere , por nga te gjithe me i zoti ishte Gjergj Kastrioti .....'
Ne vazhden e ' privatizimeve ' te figurave historike greket figuren e historianit te lashtesise Homerit e trajtojne si figure te paster greke por , e vertete kjo ? Eshte trasheguar brez pas brezi e dhena se mesuesi i Homerit ishte burri i dyte i nenes se tij , nga Itaka ku ruhej edhe sot toponimi ' shkolle e Homerit ' prane disa rrenojash nga hijeroret pellazge te Artemisit , Athinase , Heres si dhe gjurmesh etruske . Antroponimi i shpeshte ne Itake ( sic e verteton vete homeri ) haset jo rastesisht por aq shpesh ne Epir , sidomos tek ainisnet pellazge . Homeri ka bere pershkrime te imta te jetes materiale dhe shpirterore rreth bregdetit Epirot nga Zakynthi ne Korkyre dhe vecanerisht te Itakes tek 'Odiseu ' ne vargjet e kengeve II 167 , IX 21 , XIII 132 , . Po te ishte i huaj per Itaken Homeri nuk mund te bente pershkrime te tilla , gjithashtu Kios , Kolofoni , Argosi , Athina . nuk kane ndonje peshe ne Iliade dhe ' Odise ' prandaj per keto dy arsye pranohet se Itaka eshte vendlindja e Homerit . Nena e Homerit ishte Itakase , njerku dhe mesuesi i tij Femi ishte pellazg ka bere vepra qe i kushtohen se pari botes pellazge, kultures dhe heronjve te saj . Pra ne rrethana te tilla per origjinen e Homerit mund te pranohet haptaz se ishte nje pinjoll pellazg koke e kembe .
Kohet e fundit kane dale disa arkeologe te quajtur ' epirote ' sherbetore te ' Megali Idhese ' qe shpallen me katolike se Papa , dhe rrahin tju japin athines mesime shovinizmi duke paraqitur Dodonen si jo pellazgo-epirote . Keta ' dijetare' orvaten te paraqesin Dodonen si kryeqender helene te kulluar , se bashku me bijte e saj Molose , Thesprote , Kaone ,te cilesuar me ' urdher te peshkut ' si greke te paster . Nje shtremberim i Tille po helmon opinionin boteror me falsifikime dhe genjeshtra , qe corodisin dhe studiues te virtyshmem dhe me teper kur zeri i shkences shqiptare mungon krejt ne kete drejtim , kjo sepse akademia jone e shkencave nuk mbron interesat tona kombetare , por ato greke . Po te kishte qene Dodona vertet Helene , shteti e kisha apo shovinizmi grek do ta kishin nxjerre ne drite , kur ne fakt ajo sot dergjet nen dhe , duke deshmuar keshtu se nuk i perket qyteterimit helen .
12) Sharl Pikar (1882-1965)
ne 1943 ngriti zerin e vet : Dodona e vetmja qender se ciles nuk i eshte kushtuar ende nje germim
13) Pier Kabahe
me 1976 shprehet : Ne te vertete mund te duket e cuditshme qe nje Hierore kaq e nderuar ne lashtesi , te mbetet ende ne pritje te nje germimi te madh sistematik ndonese mund ti sjelli c'do vit zbulime te reja arkeologjike .
Qarqet shoviniste te Athines te bindura se zbulimi i plote i kryeqendres pellazge nuk do ti sillte asnje perfimim , perkundrazi e braktisen Dodonen ne fatin e vet , duke mbytur qe ne rrenje dhe sot e kesaj dite cdo njoftim mbi jeten e saj gjate dymijevjecareve te fundit . periudhe kur ajo s'kishte pushuar se rrezatuari hpur dhe vijueshem karakterin e saj jo helen , shprehimisht ' barbar ' , pellazg , ilir , arberor , shqiptar .
Megjithate greket jane te detyruar te pranojne nepermjet historiografise greke te perfaqesuar nga G.Kordhatos dhe M.Saqellarios se :
1- pellazget kane ekzistuar si popull historik qe para ardhjes se heleneve ne ballkan
2- keta nuk kane asnje lidhje gjenetike me helenet
Por Dodona pellazge vazhdon te rroje ne veprat e dijetareve dhe autoreve te lashtesise qe jane mbi 80 : Aristofani , Ciceroni , Demosteni , Eskili , Filokseni , Homeri etj.
Sipas Homerit por dhe historianeve te tjere :
Epiri fillonte prej gjirit te Korintit ne Jug dhe shtrihej tutje matane Dodone ne Veri (esimoti Helada nuk pipetinte fare ) dhe sipas Herodotit dhe ataukididit ne shek V p.e.s Helada qe ' mekembur ' dhe perfshinte trevat nga Termopilet e poshte ne Jug dhe kater shekuj me vone gjeografi Helen Dionizi i Kalifontit e perjashton Epirin nga Helada
Pra per te gjithe periudhen midis viteve 1200 p.e.s deri ne 200 te eres tone , Epiri i Moloseve , thesproteve , kaoneve etj
jo vetem qe nuk pati qene ndonjehere helen , por aso kohe as qe behej fjale per ta ngaterruar sado pak autoktonine e tij
pra ishte shume e qarte ndarja midis trojeve epirote pellazge dhe atyre helene .
Vlen te theksohet se pa Dodone dhe pellazge nuk do te kishte patur kurresesi as Zeus as Poseidon , as Artemise as Apolon keshtu me rradhe hyjnite ' greke ' apo ' romake ' . Keshtu nuk eshte e veshtire te kuptohet pse qyteterimi Europian ka preferuar edhe kur e ka kuptuar me se miri te verteten qe te heshte mbi sa me siper . duke vazhduar te
beje sikur ju beson ende perrallave greke . Do te duhej te ndryshohej krejt historine e qyteterimit te vet , ose te pakten pjesen mbi gjenetiken e tij dhe kjo s'eshte e lehte , sidomos po te kemi parasysh sa e vertete qendron ne anen e nje populli te vogel dhe te diskriminuar mizorisht qe nga lashtesia deri me sot .
14) George Fred Williams
historianograf me 1914 shkruan : '' Po te kthehem ne parahistori para se rapsodet homerike tu kendonin hyjnive dhe heronjve mitologjike , para se te shkruhej gjuha greke jetonte jetonte nje popull me emrin pellazget ....
Shqiptaret jane te vetmit qe kane ardhur deri me sot nga kjo rrace e fuqishme parahistorike . Vetem vitet e fundit eshte percaktuar se pellazget kane qene iliret e lashte , keta ilire kaluan edhe ne itali me emrin Toske sic quhen end ne Shqiperi , ndersa ne itali kane mbetur me emrin si toske , toskane , etruske , Shqipja ka qene gjuha amtare e Aleksandrit te pushtimeve te medha dhe e Pirros se Epirit , nje prej gjeneraleve me te medhenj te historise , i cili qelloi te ishte sfida e fundit e legjioneve te Romes . Eshte tragjedi tej cdo perfytyimi qe kjo rrace e madhe dhe shume e lashte te katandiset ne kete gjendje , e cila meriton te quhet skandali i qyteterimit europian . Nuk eshte per tu cuditur
qe pushtuesi otoman ndalonte cfaredolloj germimesh ne token shqiptare qe mund ti kujtonin popullit lavdine e tij te dikurshme . C'pasuri e madhe dijesh e pret arkeologun kur toka shqiptare te hape thesaret e historise se pellazgeve
Ne vend te epilogut : Ju kujtojme grekeve '' Kur kini borxh , mos kerkoni kusur '' . Borxh na keni Camerine Dodonase epiqender e pellazgeve parahenore , katragjyshet e shqiptareve te sotem .
Vizitor- Vizitor
Re: Aleksandri i Madh !
nga Vizitor Sun May 10, 2009 2:54 pm
Aleksandri i Greqisė apo i Shqipėtarėve?!
Emri i Aleksandrit tė madh ende vazhdon tė krijojė trubullira politike edhe sot kėtu e dymijė e dyqind vjet nga vdekja e tij duke bėrė qė politikat e vendeve tė ndryshme tė varen shpeshherė nga lavdia dhe emri i tij pėr ta privatizuar.
A ishte grek Aleksandri? Ēfarė e lidhte atė me shqiptarėt dhe grekėt mbretin e Maqedonisė Antike?
Disa pseudo historianė tė sotėm tė fqinjėve tanė tė afėrt dhe tė largėt pretendojnė qė Leka i Madh nuk ka prejardhje shqiptare. Por historianėt e lashtė kanė lėnė shėnime qė tregojnė se Aleksandri i madh ishte i biri i mbreti tė Maqedonisė Filipit II dhe i Olimbisė, njė princeshė Ilire e bija e mbretit tė Epirit Neoptolemi I.
Shumė shkrues tė historisė Antike ndėr ta babai i historisė greke Herodoti dhe Tukidi na lajmėrojnė se Pellazgjėt (shqiptarėt) janė popull para grekėve proelinioi
FILIPI II
Filipi lindi nė vitin 382 p.K., nga njė baba maqedon dhe nėnėn e kishte ilir e cila quhej Euridike dhe ishte nga fisi ilir i Lynkestisė. Lynkestėt ishin ilirė, kėtė na e dėshmojnė studiuesit dhe historianėt antikė si: Livi, Plini, Straboini, Ptolemeu etj.
Ilirėt Lynkestė banoni pėrreth liqenit ėt Ohrit dhe kryeqytet kishin Manastirin e sotėm. Pra, vetė Filipi ishte gjysmė maqedonas dhe gjysėm ilir. Mbas vdekjes tė babait Amynta, Euridikja e dėrgon Filipin nė Iliri tek Lynkestėt. Dhe mė tej nė Tebė. Mbas disa vitesh Filipi bėhet mbret i Maqedonisė mė 359 p. K.
Filipi u martua me iliren Olimbi dhe nga kjo martesė do tė lindte Kleopatra, Kynėna dhe Aleksandri, njė burrė i fort, njė legjendė Biblike.
Filipi me tė hipur nė frontin e Maqedonasve nėnshtroi fisin e nėnės sė tij Lynkestėt tė cilėt kishin udhėhequr politikėn e maqedonasve. Mė tej Filipi i drejtoi synimet e tij pėr tė spastruar territoret e Maqedonisė nga kolonėt grekė. Ai shtiri nė dorė Selanikun, Thraqin, Skithinė etj., duke zhdukur mbi 200 koloni greke.
Demosdenin i cili ishte oratori mė i madh grek i quajtur edhe mbrojtėsi i grekėve kundra maqedonasve ka thėnė pėr Filipin mbasi pushtoi tė tėrė Greqinė nė ligjėratėn e tij tė titulluar FILIPIKA e Tretė thotė: Filipi, jo vetėm qė nuk ėshtė grek, edhe asnjė lidhje nuk ka farefis me grekėrit, por ai ėshtė njė murtajė e ndyrė e Maqedonisė.... Ndėrsa Straboni shkruan: Maqedonasit janė quajtur si paion. Por nga historia kemi mėsuar se nė tė vėrtetė paionėt ishin ilirė.
Pasi Filipi e ndau Olimbinė ajo bashkė me Aleksandrin shkuan pėr disa kohė tė jetojnė mbretėrinė e Lynkestėve. Atėherė Filipi i shpalli luftė Lynkestėve, por gjatė betejės ai desh u vra. Mė tej Filipi kėrkoi qė Aleksandri tė kthehej nė Maqedoni, por Aleksandri kėmbėngulės i vuri kusht qė tė kthehej edhe nėna e tij Olimbia dhe tė respektohej si mbretėreshė. Fili e pranoi kushtin. Ai pėr tu afruar me fisin ilir tė Olimbisė kėrkoi qė vajza e tij Kleopatra tė martohej me mbretin e Epirit vėllanė e Olimbisė. Gjatė dasmės, Aleksandri nė bashkėpunim me nėnėn e tij dhanė urdhėr qė Filipi tė vritej. Gjatė dasmės njė ushtar maqedonas i afrohej Filipit dhe i ngul thikėn nė zemėr duke e lėnė te vdekur nė vend atė. Me ngjitjen e Aleksandėrit nė frontin e Maqedonasve Olimbia e vret gruan e re tė Filipit bashkė me fėmijėt e saj.
OLIMBIA
Gruaja e Filipi dhe nėna e Aleksandri tė Madh Olimbia vinte nga visi i Ilirėve tė Epiriotėve. Olimbia ishte stėrmbesė e mbretit tė Mirmidonėve Akilit i cili u vra nė luftėn Trojė. Pra Olimbia ishte e bija e mbretit tė Epirit Neoptolemi I, i cili rridhte nga fisi i Pirro Neoptolemi djali i Akilit. Pirro Neoptolemi mbas luftės sė Trojės u vendos nė Toskėri duke themeluar mbretėrinė e Epirit. Pirro Neoptolemi ėshtė stėrgjyshi i Pirros sė Madh qė luftoi deri nė Romė nė shekullin III pėrpara Krishtit. Olimbia dhe Pirrua janė kushurinjė tė parė. Emri i vėrtetė i Olimbisė ishte Mirtal, pra edhe kjo njė fjalė shqipe e pėrbėrė nga MIR-DAL(nė gjuhėn shqipe shpesh herė shkronja T ngatėrrohet me D, sikurse S me Z, etj.). Mė vonė Mirtalia u quajt Olimbia. Edhe kjo fjalė rrjedh nga gjuha shqipe tė cilėn do ta shpjegojė mė poshtė. Olimbia ishte shumė bukur me flokė tė verdha me onde tė gjata. Bukurisė sė Olimbisė nuk i rezistoi Filipi i cila la gruan e tij tė parė qė ishte ilire dhe quhej Audata. Siē duket bukuria e veēantė, zgjuarsia e Mirtalisė ka bėrė qė mė tej ajo tė thirrej me emrin madhėshtor Olimbi...
Olimbia ėshtė njė emėr shqiptar qė pėrbėhet nga bashkimi i fjalėve pellazgje OLI dhe MBI. OLI do tė thotė i madh dhe MBI, sipėr. Emri OLIMBI ėshtė njė emėr qė tregon madhėshti. Lojėrat mė tė mėdha nė botė quhen Lojrat OLIMBIKE, mali mė i madh nė Greqi quhet Mali i OLIMBIT. Pra, emri Olimbi ka kuptimin e madhėshtisė MBI TĖ GJITHĖ. Dhe vėrtetė a nuk janė Lojrat Olimbike aktiviteti mė i madh sportivė nė botė?
Sot gjuhėtarėt shqiptar e ngatėrrojnė fjalėn Olimbi me Olimpi. Fjala OLIMBI nė greqisht shkruhet OLIMPI dhe shqiptohet OLIMBI. Shkronja MP nė greqisht ėshtė B dhe nė disa raste MB. Gjuhėtarėt shqiptar kanė bėrė deri mė sot transkriptim tė fjalės greke OLIMBI, duke bėrė qė kjo fjalė tė humbi kuptimin e saj qė rrjedh nga gjuha shqipe(pellazgjike)... Gjuhėtarėt tanė me dashje ose pa dashje kanė bėrė shumė gabime nė disa fjalėt shqipe duke i quajtur si fjalė tė ardhura nga greqishtja, sllavishtja, latinishtja etj. Por po tė studiohet mė thellė do kuptojmė se kemi fjalė tė gjuhės shqipe tė pėrvetėsuara nga gjuhėt e tjera.
ALEKSANDRI I MADH
Plutarku shkruan pėr Aleksandrin e Madh se ai ishte biond, me njė pėrskuqje tė lehtė nė faqe dhe nė gjoks. Dua tė shtoj se edhe Pirrua i ynė kishte njė pėrskuqje nė tė tėrė fytyrėn e tij. Aleksandri pamjen e jashtme i ngjante nėnės sė tij Olimbisė dhe dajallarėve tė tij qė ishin nga fisi ilir i Epirit.
Filipi pėr tė mėsuar Aleksandrin nė edukimin e tij mori dy mėsues Leonidhėn qė ishte kushėri me Olimbinė dhe Lisimakun qė edhe ky ishte nga krahina e Dodonės Pellazgjike. Pra siē del nga historia me edukimin e Aleksandrit u morėn dy mėsues ilirė. Mė vonė Filipi solli edhe Aristotelin, njė filozof i zoti nga Selaniku pėr tė mėsuar Aleksandri gjuhėn greke dhe letėrsinė e tyre.
Nė moshėn 18 vjeēare Aleksandri nė krye tė 2000 kalosėr mposhti ushtrinė e Athinės. Mbas vrasjes sė Filipi Aleksandri nė moshėn 20 vjeēare bėhet mbret i Maqedonisė dhe i Greqisė nė njė moshė tė re nė verėn e vitit 336 p.K. Nė vjeshtėn e vitit 335 p.K Aleksandri i Madh u kthye nė Pellė pėr tė pėrgatitur planin e tij tė madh pėr tė pushtuar Azinė dhe tė shkatėrronte perandorinė perse.
Aleksandri gjatė udhėtimit tė tij pėr nė Azi bėri edhe njė ndalesė tė vogėl nė bregdetin e Trojės qė tashmė ishte shkatėrruar e tėra nga lufta dhjetėvjeēare midis Trojanėve dhe Akejve. Kur mbėrriti nė Trojė Aleksandri u mallėngjye. Ai, librin mė tė dashur kishte ILIADĖN dhe nėpėrmjet Iliadės kishte mėsuar pėr Trojėn dhe luftėn e saj. Gjatė vizitės nė Trojėn e shkatėrruar Aleksandri bėri fli nė kujtim tė mbretit tė pafat tė Trojanėve Priamit tė cilin e kishte vrarė djali i Akilit, Pirroja. Por nga heronjtė e luftės sė Trojės ai adhuronte Akilin mbretin e Mirmidonėve qė e kishte stėrgjyshin e tij nga nėna.
Emri i Aleksandrit tė madh ende vazhdon tė krijojė trubullira politike edhe sot kėtu e dymijė e dyqind vjet nga vdekja e tij duke bėrė qė politikat e vendeve tė ndryshme tė varen shpeshherė nga lavdia dhe emri i tij pėr ta privatizuar.
A ishte grek Aleksandri? Ēfarė e lidhte atė me shqiptarėt dhe grekėt mbretin e Maqedonisė Antike?
Disa pseudo historianė tė sotėm tė fqinjėve tanė tė afėrt dhe tė largėt pretendojnė qė Leka i Madh nuk ka prejardhje shqiptare. Por historianėt e lashtė kanė lėnė shėnime qė tregojnė se Aleksandri i madh ishte i biri i mbreti tė Maqedonisė Filipit II dhe i Olimbisė, njė princeshė Ilire e bija e mbretit tė Epirit Neoptolemi I.
Shumė shkrues tė historisė Antike ndėr ta babai i historisė greke Herodoti dhe Tukidi na lajmėrojnė se Pellazgjėt (shqiptarėt) janė popull para grekėve proelinioi
FILIPI II
Filipi lindi nė vitin 382 p.K., nga njė baba maqedon dhe nėnėn e kishte ilir e cila quhej Euridike dhe ishte nga fisi ilir i Lynkestisė. Lynkestėt ishin ilirė, kėtė na e dėshmojnė studiuesit dhe historianėt antikė si: Livi, Plini, Straboini, Ptolemeu etj.
Ilirėt Lynkestė banoni pėrreth liqenit ėt Ohrit dhe kryeqytet kishin Manastirin e sotėm. Pra, vetė Filipi ishte gjysmė maqedonas dhe gjysėm ilir. Mbas vdekjes tė babait Amynta, Euridikja e dėrgon Filipin nė Iliri tek Lynkestėt. Dhe mė tej nė Tebė. Mbas disa vitesh Filipi bėhet mbret i Maqedonisė mė 359 p. K.
Filipi u martua me iliren Olimbi dhe nga kjo martesė do tė lindte Kleopatra, Kynėna dhe Aleksandri, njė burrė i fort, njė legjendė Biblike.
Filipi me tė hipur nė frontin e Maqedonasve nėnshtroi fisin e nėnės sė tij Lynkestėt tė cilėt kishin udhėhequr politikėn e maqedonasve. Mė tej Filipi i drejtoi synimet e tij pėr tė spastruar territoret e Maqedonisė nga kolonėt grekė. Ai shtiri nė dorė Selanikun, Thraqin, Skithinė etj., duke zhdukur mbi 200 koloni greke.
Demosdenin i cili ishte oratori mė i madh grek i quajtur edhe mbrojtėsi i grekėve kundra maqedonasve ka thėnė pėr Filipin mbasi pushtoi tė tėrė Greqinė nė ligjėratėn e tij tė titulluar FILIPIKA e Tretė thotė: Filipi, jo vetėm qė nuk ėshtė grek, edhe asnjė lidhje nuk ka farefis me grekėrit, por ai ėshtė njė murtajė e ndyrė e Maqedonisė.... Ndėrsa Straboni shkruan: Maqedonasit janė quajtur si paion. Por nga historia kemi mėsuar se nė tė vėrtetė paionėt ishin ilirė.
Pasi Filipi e ndau Olimbinė ajo bashkė me Aleksandrin shkuan pėr disa kohė tė jetojnė mbretėrinė e Lynkestėve. Atėherė Filipi i shpalli luftė Lynkestėve, por gjatė betejės ai desh u vra. Mė tej Filipi kėrkoi qė Aleksandri tė kthehej nė Maqedoni, por Aleksandri kėmbėngulės i vuri kusht qė tė kthehej edhe nėna e tij Olimbia dhe tė respektohej si mbretėreshė. Fili e pranoi kushtin. Ai pėr tu afruar me fisin ilir tė Olimbisė kėrkoi qė vajza e tij Kleopatra tė martohej me mbretin e Epirit vėllanė e Olimbisė. Gjatė dasmės, Aleksandri nė bashkėpunim me nėnėn e tij dhanė urdhėr qė Filipi tė vritej. Gjatė dasmės njė ushtar maqedonas i afrohej Filipit dhe i ngul thikėn nė zemėr duke e lėnė te vdekur nė vend atė. Me ngjitjen e Aleksandėrit nė frontin e Maqedonasve Olimbia e vret gruan e re tė Filipit bashkė me fėmijėt e saj.
OLIMBIA
Gruaja e Filipi dhe nėna e Aleksandri tė Madh Olimbia vinte nga visi i Ilirėve tė Epiriotėve. Olimbia ishte stėrmbesė e mbretit tė Mirmidonėve Akilit i cili u vra nė luftėn Trojė. Pra Olimbia ishte e bija e mbretit tė Epirit Neoptolemi I, i cili rridhte nga fisi i Pirro Neoptolemi djali i Akilit. Pirro Neoptolemi mbas luftės sė Trojės u vendos nė Toskėri duke themeluar mbretėrinė e Epirit. Pirro Neoptolemi ėshtė stėrgjyshi i Pirros sė Madh qė luftoi deri nė Romė nė shekullin III pėrpara Krishtit. Olimbia dhe Pirrua janė kushurinjė tė parė. Emri i vėrtetė i Olimbisė ishte Mirtal, pra edhe kjo njė fjalė shqipe e pėrbėrė nga MIR-DAL(nė gjuhėn shqipe shpesh herė shkronja T ngatėrrohet me D, sikurse S me Z, etj.). Mė vonė Mirtalia u quajt Olimbia. Edhe kjo fjalė rrjedh nga gjuha shqipe tė cilėn do ta shpjegojė mė poshtė. Olimbia ishte shumė bukur me flokė tė verdha me onde tė gjata. Bukurisė sė Olimbisė nuk i rezistoi Filipi i cila la gruan e tij tė parė qė ishte ilire dhe quhej Audata. Siē duket bukuria e veēantė, zgjuarsia e Mirtalisė ka bėrė qė mė tej ajo tė thirrej me emrin madhėshtor Olimbi...
Olimbia ėshtė njė emėr shqiptar qė pėrbėhet nga bashkimi i fjalėve pellazgje OLI dhe MBI. OLI do tė thotė i madh dhe MBI, sipėr. Emri OLIMBI ėshtė njė emėr qė tregon madhėshti. Lojėrat mė tė mėdha nė botė quhen Lojrat OLIMBIKE, mali mė i madh nė Greqi quhet Mali i OLIMBIT. Pra, emri Olimbi ka kuptimin e madhėshtisė MBI TĖ GJITHĖ. Dhe vėrtetė a nuk janė Lojrat Olimbike aktiviteti mė i madh sportivė nė botė?
Sot gjuhėtarėt shqiptar e ngatėrrojnė fjalėn Olimbi me Olimpi. Fjala OLIMBI nė greqisht shkruhet OLIMPI dhe shqiptohet OLIMBI. Shkronja MP nė greqisht ėshtė B dhe nė disa raste MB. Gjuhėtarėt shqiptar kanė bėrė deri mė sot transkriptim tė fjalės greke OLIMBI, duke bėrė qė kjo fjalė tė humbi kuptimin e saj qė rrjedh nga gjuha shqipe(pellazgjike)... Gjuhėtarėt tanė me dashje ose pa dashje kanė bėrė shumė gabime nė disa fjalėt shqipe duke i quajtur si fjalė tė ardhura nga greqishtja, sllavishtja, latinishtja etj. Por po tė studiohet mė thellė do kuptojmė se kemi fjalė tė gjuhės shqipe tė pėrvetėsuara nga gjuhėt e tjera.
ALEKSANDRI I MADH
Plutarku shkruan pėr Aleksandrin e Madh se ai ishte biond, me njė pėrskuqje tė lehtė nė faqe dhe nė gjoks. Dua tė shtoj se edhe Pirrua i ynė kishte njė pėrskuqje nė tė tėrė fytyrėn e tij. Aleksandri pamjen e jashtme i ngjante nėnės sė tij Olimbisė dhe dajallarėve tė tij qė ishin nga fisi ilir i Epirit.
Filipi pėr tė mėsuar Aleksandrin nė edukimin e tij mori dy mėsues Leonidhėn qė ishte kushėri me Olimbinė dhe Lisimakun qė edhe ky ishte nga krahina e Dodonės Pellazgjike. Pra siē del nga historia me edukimin e Aleksandrit u morėn dy mėsues ilirė. Mė vonė Filipi solli edhe Aristotelin, njė filozof i zoti nga Selaniku pėr tė mėsuar Aleksandri gjuhėn greke dhe letėrsinė e tyre.
Nė moshėn 18 vjeēare Aleksandri nė krye tė 2000 kalosėr mposhti ushtrinė e Athinės. Mbas vrasjes sė Filipi Aleksandri nė moshėn 20 vjeēare bėhet mbret i Maqedonisė dhe i Greqisė nė njė moshė tė re nė verėn e vitit 336 p.K. Nė vjeshtėn e vitit 335 p.K Aleksandri i Madh u kthye nė Pellė pėr tė pėrgatitur planin e tij tė madh pėr tė pushtuar Azinė dhe tė shkatėrronte perandorinė perse.
Aleksandri gjatė udhėtimit tė tij pėr nė Azi bėri edhe njė ndalesė tė vogėl nė bregdetin e Trojės qė tashmė ishte shkatėrruar e tėra nga lufta dhjetėvjeēare midis Trojanėve dhe Akejve. Kur mbėrriti nė Trojė Aleksandri u mallėngjye. Ai, librin mė tė dashur kishte ILIADĖN dhe nėpėrmjet Iliadės kishte mėsuar pėr Trojėn dhe luftėn e saj. Gjatė vizitės nė Trojėn e shkatėrruar Aleksandri bėri fli nė kujtim tė mbretit tė pafat tė Trojanėve Priamit tė cilin e kishte vrarė djali i Akilit, Pirroja. Por nga heronjtė e luftės sė Trojės ai adhuronte Akilin mbretin e Mirmidonėve qė e kishte stėrgjyshin e tij nga nėna.
Vizitor- Vizitor
Re: Aleksandri i Madh !
nga Vizitor Sun May 10, 2009 2:55 pm
Ishte mėngjesi i 3 qershorit ėt vitit 323 p.K., kur Aleksandri ndjeu se kishte zjarrmi tė brėndėshme, pasi bėri njė banjė ai ushtri pėrsėri nė gjumė. Kur u zgjua thirri tė gjithė gjeneralėt pėr planin e betejės, por pa se vetė ai ishte i pamundur. Pėr disa ditė ai rėnkoi nė shtrat nga temperatura e lartė dhe mė 13 qershor vdiq nė krevat i sėmurė. Kėshtu, mbreti i Maqedonisė qė kishte mposhtur nė fillim Greqinė dhe i kishte marrė emrin nuk mundi tė realizonte ėndrrėn e tij pėr tė pushtuar tėrė botėn. Ai pėr dhjet vjet pushtoi pjesėn mė tė madhe tė botės, ndėrsa stėrgjyshi i tij Akili me aleatėt e tij iu deshėn dhjetė vite pėr tė mposhtur Trojanėt me dredhi.
Aleksandri vdiq, por mbeti gjallė emri, legjenda e tij. Lavdia e tij ndriēon e herė errėson dhe krijon probleme, dymijė e dyqind vjet pas vdekjes sė tij
Sipas disa studiuesve tė huaj Aleksandri i madhe quhej Meryamun Aleksandri, kėtė mendim studiuesit e mbėshtesin nė njė mbishkrim qė ėshtė gjetur nė Egjipt.
Ku thuhej nė njė citim meryamun setepenra Aleksandros. Kjo ėshtė njė dėshmi qė tregon se emri Aleksandėr ėshtė i mėvonshėm. Ose mė mirė tė themi qė ėshtė Llagap. Shpesh herė duhet tė na punojė logjika e thjeshtė pėr tė mėsuar shumė tė fshehta tė njerėzve nė kohėn antike. Po ta ndajmė emrin ALEKSANDĖR nė tre pjesė do tė lexojmė tre fjalė, A-LEKS-ANDĖR, qė do tė thotė: A ėshtė fjala e sotme shqipe ĖSHTĖ, LEKS q; ėshtė emri LEK dhe ANDRA ėshtė njė fjalė e vjetėr pellazgje qė e pėrdorin grekėt sot, dhe do tė thotė BURRĖ. Pra, emrin ALEKSANDĖR do tė thotė LĖKA ĖSHTĖ BURRĖ. Dhe me tė vėrtetė Leka ishte burrė i madh qė mbeti nė historinė e botės. Sot shqiptarėt emrin Aleksandėr e kanė nė disa variante si: LEK, ALEKS, SANDRI, LEKSANDĖR. Shqiptarėt qė njihen ne Itali me emrin arbėreshė dhe nė Greqi me emrin arvanitas nė vend tė emrit Aleksandėr ata pėrdornin Leksandėr. Duhet tė dimė qė nė kohėt e lashta njerėzit shpeshherė e humbnin emrin e pagėzimit dhe thirreshin me Llagapet e tyre. Mė vonė Llagapet u bėnė mbiemrat e familjeve. Njė variant tjetėr mund tė tė jetė pėr zbėrthimin e emrit Aleksandėr dhe A-LEKS-ANDĖR. Mundet qė fjala ANDĖR tė ketė kuptimin e fjalės ĖNDĖR. Pra, LEKA ĖSHTĖ NĖ ĖNDĖR. Ka mundėsi qė ketė Llagap ta ketė marrė nga gjeneralėt e tij kur Aleksandri deklaronte qė do tė pushtonte tė tėrė botėn. Dhe ata ndoshta mėrmėritni se LEKA ĖSHTĖ NĖ ĖNDĖR. Sot nė Greqi ndodhet njė ishull me emrin ANDRA. Gjatė njė studime qė kam bėrė nė vitin 2001 pėr kėtė ishull kam zbuluar se ky ishull banohej qė nė shekullin e XII nga shqiptarėt. Edhe sot ishulli Andra (ĖNDRA) banohet nga 90% e popullsisė greke qė flet nė familje gjuhėn shqipe, pra nga shqiptarė qė njihen me emrin arvanitasit. Ishulli ANDRA ka 27 fshatra shqipfolės, toponime, dhe mbiemrat e familjeve janė tė kuptimit tė gjuhės shqipe. Ndoshta Llagapi ALEKSANDĖR mundet tė rrjedhi nga fjalėt LEKA ASHT NĖ ANDĖR.
ELEMENTĖT QĖ TREGOJNĖ ORIGJINĖN ILIRE TĖ ALEKSANDRIT TĖ MADH
1.-Mė lartė kemi sjellė origjinat familjare tė Filipi dhe Olimbisė qė vijnė nga fiset ilire. Filipi ishte lindur nga njė nėnė ilire dhe Olimbia nėnėn dhe babain e kishte ilir. Pra shkencėrisht ALEKSANDRI I MADH ėshtė Ilir, duke patur parasysh se logjika na shpie se nėna ėshtė ajo qė pėrcakton babain e fėmijės. Pra, Filipi ishte i sigurtė djali i Eurodikes qė vinte nga fisi ilir i Lynkestėve. Dhe pėr Aleksandrin kemi tė sigurtė qė ishte djali i ilires Olimbisė qė vinte nga fisi ilir i Epiriotėve. Mė lartė thamė qė Olimbia akuzoheshe shpeshherė qė Aleksandri nuk ishte djalė i Filipit...
2.-Nga pamja e jashtme dhe karakteri Aleksandri i ngjante Olimbisė, kishin tė pėrbashkėt ngjyrėn e flokėve, bukurinė e fytyrės, ambicien, zgjuarsinė etj.
3.-Emri i pagėzimit tė Aleksandrit ishte Meriamun, njė emėr qė zbėrthehet nė gjuhėn shqipe tė dialektit geg, MER-JAM-UN. Sot disa fshatra shqiptar nė Maqedoni ende thonė: MER JAM UN, qė nė gjuhės standarde ėshtė MIR JAM UNĖ.
4.-Emri i njohur botėrisht nga bėmat e Miriamun ishte Aleksandėr qė siē e shpjegova mė lartė ka kuptim vetėm nė gjuhėn shqipe nė dy variante.
5.-Aleksandri ishte mbajtės i brirėve tė Cjapit. Mė vonė kėtė shenjė do ta mbante Pirrua i Epirit dhe Skėnderbeu ynė i madh.
6.-Gjuha qė u fliste Aleksandri miqve tė tij ishte ilirishtja e dialektit geg tė Maqedonisė. Aleksandri greqishten e mėsoi nga Aristoteli.
7.-Nė vitin 1925 Republika e Shqipėrisė qė drejtohej nga Ahmet Zogu monedhės shtetėrore e quajti me emrin LEK pėr nder tė Aleksandrit tė madh. Dhe nė faqet e monedhės shqiptare LEK pasqyrohesh nga figurat e Aleksandrit, Herkulit, Akilit, Pirros etj. Kur shteti shqiptar kishte kėto elemente nė monedhėn e tij nė vitin 1925 qė vazhdoi deri nė vitet 1950.
PĖRFUNDIMI
Siē del nga ky studim Aleksandri dhe shumė heronj tė kohės Antike ishin pellazgj, ilir, pra shqiptar. Sot intelektualėt, studiuesit dhe politikanėt shqiptar duhet tė mbrojnė trashėgiminė e tyre tė lashtė pellazgjike-ilire nga mos privatizimi i kombeve tė tjerė qė nuk kanė heronj trashėgimtarė tė Historisė Antike tė cilėt sot kėto kombe janė futur nė garė pėr tė fituar privatizimin e tyre. Nga gjiri i Kombit shqiptar kanė dalė burra qė udhėhoqėn shtetet si Francėn, Rumaninė, Greqinė, Turqinė, Italinė etj. Xhuzepe Garlibardi, Napoleon Bonoparti e shumė burra tė tjerė lindėn nga prindėr shqiptar.
Arben Lalla
___________
Djal i mbretit Filip II i Maqedonisė dhe priceshės Myrtale, qė pas martesės u quajt Olimpia, e bija e Neoptolemit tė Epirit. Nga e ėma, ishte shumė i bukur, ai kishte fituar karakter tė fortė sundimtari kurse nga Aristoteli, mėsuesi i tij maqedonas, dijen dhe kulturėn mbi qyteterimet e vjetra. Ai e kaloj edhe njė pjesė tė fėmijėrisė sė tij, te dajua nė Epir. Aleksandri adhuronte jashtė mase Iliaden dhe Akilin. Gjatė tėrė jetės e ėma e drejtonte nė rrugėn e lavdisė sė pėrjetshme. Olimpia i thoshte shpesh: Ti je si Akili, i dėnuar nga madhėshtia jote. Jeta e tij u ndėrlikua kur Filipi, i sapo ndarė nga Olimpia, bėri njė djalė tjetėr me gruan e re, Euridiqen. Atėherė, kur froni pėr tė nuk ishte mė aq i sigurtė, u largua bashkė me tė ėmėn nė pallatin mbretėror tė Epirit ku festoi edhe martesėn e dajės sė tij, mbretin i Epirit, tė atin e Pirros (Epirit). Mė pas shkoi nė Iliri pėr tė organizuar njė paraqitje tė armatosur kundėr tė atit, qė kishte ndėr mend tia linte pushtetin djali tė tij tė dytė. Pak kohė pas largimit Filipi II vritet dhe Aleksandri u shpall mbret, sepse djali i dytė ishte ende foshnje.
Nė ato kushte Aleksandri vendosi tė vinte nė jetė planin e tė atit, pėr pushtimin e Azisė. Pėr kėtė i hodhi sytė perandorisė mė tė madhe tė kohės, Persisė. Kaloi nė Azi me ushtri tė vogel, por mė e stėrvitura e kohės. Pushtoi sė pari qytet-shtetet e Azisė sė Vogėl, sė bashku me Egjiptin. Mė pas u pėrball me Persinė, me mbretin Dari III nė tre pėrleshje. E parė u bė nė vitin 331 para epokės sonė nė Isos, kundėr njė ushtrie dy herė mė e madhe nė numėr. E dyta nė Gaugamel nė vitin 329, pra dy vjet mė vonė, ku ushtria perse kishte 250 mijė njerėz ndaj 40 mijė te trupave te tij. E fundit ishte nė Granikė. Nė tė tre pėrleshjet Aleksandri pati tre fitore tė jashtėzakonshme! Perandoria mė e madhe e kohės u rrėzua nga njė burrė i vetėm! Pas pushtimit tė Persisė, Aleksandri u drejtua edhe mė nė lindje, drejt Indisė, nė kėrkim tė fundit tė botės. Njė pjesė e ushtarėve mbetėn nė ato vise dhe pasardhėsit, ndonėse kanė kaluar 22 shekuj, krenohen me atdheun e tyre tė parė. Pushtoi edhe shumė vise nė Indi dhe Azinė Qėndrore, por nuk arriti tė realizonte ėndrrėn e tij dhe u detyrua tė tėrhiqet. Kjo pėr arsye se ushtarėt e tij u lodhėn nga 8 vite lufte tė pandėrprerė. Pėr ti dėnuar ushtarėt, Aleksandri zgjodhi kthimin mė tė vėshtirė, ndaj njė pjesė vdiqėn rrugės. Asnjė ushtri nė botė nuk kishte vuajtur kaq shumė gjatė tėrheqjes, pėrveē asaj tė Napoleonit, prej kthimit nga Rusia mė 1812. Nė kohėn kur po pėrgatiste njė ekspeditė tė re pėr tė pushtuar tėrė botėn perėndimore, temperatura e lartė e shtriu nė shtrat dhe pas nėntė ditėsh vdiq, nė vitin 325 para erės sonė. Aleksandri i Madh ka mbetur nė kujtesė me rininė e pėrhershme, si Akili, idhulli i tij. Burrat qė kanė bėrė historinė nė vitet e mėvonshme si: Pirroja i Epirit, Napoleoni e shumė tė tjerė, e patėn Aleksandrin shembull tė tyre. Deri mė sot, vlerėsohet si njeriu qė ka patur pasurinė mė tė madhe tė botės. Ai shkeli tre kontinente dhe mbasi u kthye nga India, kishte njė ėndėrr qė tė bashkonte Evropėn, Azinė dhe pjesėn veriore tė Afrikės nė njė Shtet tė vetėm. Ai u martua me Roksanėn (grua Afgane)dhe lindi njė djalė qė i vuri po tė njėjtin emėr. Nė tė gjithė botėn qė ai shkeli ndėrtoj 14 Aleksandri. Ishin qytete tė mėdha pėr kohėn, nė tė cilat ai la qytetėrimin grek nė to.
Etimologjikisht emri Aleksandėr rrjedh nga gjuha shqipe qe do te thotė 'Leka a ne ander' ose me sakte: Leka eshte ne enderr, per shkak se ai kishte enderr pushtimin e botes. Leke eshte baza e emrit Aleksander, ndersa Aleksander eshte mbiemer i formuar nga nje tog fjalesh shqipe. Me vone, emri Aleksander eshte greqizuar. Por, kurrsesi nuk i eshte humbur kuptimi qe ka ne gjuhen shqipe. Vlen te permendet se ne disa fshatra arbereshe akoma ekziston toponimi Leksander qe i pergjigjet mjaft mire etimologjise qe pershkruam me siper. Nje tjeter supozim per etimologjine e emrit Aleksander eshte 'A le si ne anderr' per shkak se nene e tij Myrtali shpeshehere kishte pare ne enderr se do te sillte ne kete bote nje djale qe do ta ndryshonte epoken. (αλέξω=mbroj, άνδρας=burrė).
Nuk duhen ngatėrruar vėndasit e asaj kohe me Maqedonsat e sotėm, megjithėse ai vend quhej Maqedoni tamam si sot.
Aleksandri vdiq, por mbeti gjallė emri, legjenda e tij. Lavdia e tij ndriēon e herė errėson dhe krijon probleme, dymijė e dyqind vjet pas vdekjes sė tij
Sipas disa studiuesve tė huaj Aleksandri i madhe quhej Meryamun Aleksandri, kėtė mendim studiuesit e mbėshtesin nė njė mbishkrim qė ėshtė gjetur nė Egjipt.
Ku thuhej nė njė citim meryamun setepenra Aleksandros. Kjo ėshtė njė dėshmi qė tregon se emri Aleksandėr ėshtė i mėvonshėm. Ose mė mirė tė themi qė ėshtė Llagap. Shpesh herė duhet tė na punojė logjika e thjeshtė pėr tė mėsuar shumė tė fshehta tė njerėzve nė kohėn antike. Po ta ndajmė emrin ALEKSANDĖR nė tre pjesė do tė lexojmė tre fjalė, A-LEKS-ANDĖR, qė do tė thotė: A ėshtė fjala e sotme shqipe ĖSHTĖ, LEKS q; ėshtė emri LEK dhe ANDRA ėshtė njė fjalė e vjetėr pellazgje qė e pėrdorin grekėt sot, dhe do tė thotė BURRĖ. Pra, emrin ALEKSANDĖR do tė thotė LĖKA ĖSHTĖ BURRĖ. Dhe me tė vėrtetė Leka ishte burrė i madh qė mbeti nė historinė e botės. Sot shqiptarėt emrin Aleksandėr e kanė nė disa variante si: LEK, ALEKS, SANDRI, LEKSANDĖR. Shqiptarėt qė njihen ne Itali me emrin arbėreshė dhe nė Greqi me emrin arvanitas nė vend tė emrit Aleksandėr ata pėrdornin Leksandėr. Duhet tė dimė qė nė kohėt e lashta njerėzit shpeshherė e humbnin emrin e pagėzimit dhe thirreshin me Llagapet e tyre. Mė vonė Llagapet u bėnė mbiemrat e familjeve. Njė variant tjetėr mund tė tė jetė pėr zbėrthimin e emrit Aleksandėr dhe A-LEKS-ANDĖR. Mundet qė fjala ANDĖR tė ketė kuptimin e fjalės ĖNDĖR. Pra, LEKA ĖSHTĖ NĖ ĖNDĖR. Ka mundėsi qė ketė Llagap ta ketė marrė nga gjeneralėt e tij kur Aleksandri deklaronte qė do tė pushtonte tė tėrė botėn. Dhe ata ndoshta mėrmėritni se LEKA ĖSHTĖ NĖ ĖNDĖR. Sot nė Greqi ndodhet njė ishull me emrin ANDRA. Gjatė njė studime qė kam bėrė nė vitin 2001 pėr kėtė ishull kam zbuluar se ky ishull banohej qė nė shekullin e XII nga shqiptarėt. Edhe sot ishulli Andra (ĖNDRA) banohet nga 90% e popullsisė greke qė flet nė familje gjuhėn shqipe, pra nga shqiptarė qė njihen me emrin arvanitasit. Ishulli ANDRA ka 27 fshatra shqipfolės, toponime, dhe mbiemrat e familjeve janė tė kuptimit tė gjuhės shqipe. Ndoshta Llagapi ALEKSANDĖR mundet tė rrjedhi nga fjalėt LEKA ASHT NĖ ANDĖR.
ELEMENTĖT QĖ TREGOJNĖ ORIGJINĖN ILIRE TĖ ALEKSANDRIT TĖ MADH
1.-Mė lartė kemi sjellė origjinat familjare tė Filipi dhe Olimbisė qė vijnė nga fiset ilire. Filipi ishte lindur nga njė nėnė ilire dhe Olimbia nėnėn dhe babain e kishte ilir. Pra shkencėrisht ALEKSANDRI I MADH ėshtė Ilir, duke patur parasysh se logjika na shpie se nėna ėshtė ajo qė pėrcakton babain e fėmijės. Pra, Filipi ishte i sigurtė djali i Eurodikes qė vinte nga fisi ilir i Lynkestėve. Dhe pėr Aleksandrin kemi tė sigurtė qė ishte djali i ilires Olimbisė qė vinte nga fisi ilir i Epiriotėve. Mė lartė thamė qė Olimbia akuzoheshe shpeshherė qė Aleksandri nuk ishte djalė i Filipit...
2.-Nga pamja e jashtme dhe karakteri Aleksandri i ngjante Olimbisė, kishin tė pėrbashkėt ngjyrėn e flokėve, bukurinė e fytyrės, ambicien, zgjuarsinė etj.
3.-Emri i pagėzimit tė Aleksandrit ishte Meriamun, njė emėr qė zbėrthehet nė gjuhėn shqipe tė dialektit geg, MER-JAM-UN. Sot disa fshatra shqiptar nė Maqedoni ende thonė: MER JAM UN, qė nė gjuhės standarde ėshtė MIR JAM UNĖ.
4.-Emri i njohur botėrisht nga bėmat e Miriamun ishte Aleksandėr qė siē e shpjegova mė lartė ka kuptim vetėm nė gjuhėn shqipe nė dy variante.
5.-Aleksandri ishte mbajtės i brirėve tė Cjapit. Mė vonė kėtė shenjė do ta mbante Pirrua i Epirit dhe Skėnderbeu ynė i madh.
6.-Gjuha qė u fliste Aleksandri miqve tė tij ishte ilirishtja e dialektit geg tė Maqedonisė. Aleksandri greqishten e mėsoi nga Aristoteli.
7.-Nė vitin 1925 Republika e Shqipėrisė qė drejtohej nga Ahmet Zogu monedhės shtetėrore e quajti me emrin LEK pėr nder tė Aleksandrit tė madh. Dhe nė faqet e monedhės shqiptare LEK pasqyrohesh nga figurat e Aleksandrit, Herkulit, Akilit, Pirros etj. Kur shteti shqiptar kishte kėto elemente nė monedhėn e tij nė vitin 1925 qė vazhdoi deri nė vitet 1950.
PĖRFUNDIMI
Siē del nga ky studim Aleksandri dhe shumė heronj tė kohės Antike ishin pellazgj, ilir, pra shqiptar. Sot intelektualėt, studiuesit dhe politikanėt shqiptar duhet tė mbrojnė trashėgiminė e tyre tė lashtė pellazgjike-ilire nga mos privatizimi i kombeve tė tjerė qė nuk kanė heronj trashėgimtarė tė Historisė Antike tė cilėt sot kėto kombe janė futur nė garė pėr tė fituar privatizimin e tyre. Nga gjiri i Kombit shqiptar kanė dalė burra qė udhėhoqėn shtetet si Francėn, Rumaninė, Greqinė, Turqinė, Italinė etj. Xhuzepe Garlibardi, Napoleon Bonoparti e shumė burra tė tjerė lindėn nga prindėr shqiptar.
Arben Lalla
___________
Djal i mbretit Filip II i Maqedonisė dhe priceshės Myrtale, qė pas martesės u quajt Olimpia, e bija e Neoptolemit tė Epirit. Nga e ėma, ishte shumė i bukur, ai kishte fituar karakter tė fortė sundimtari kurse nga Aristoteli, mėsuesi i tij maqedonas, dijen dhe kulturėn mbi qyteterimet e vjetra. Ai e kaloj edhe njė pjesė tė fėmijėrisė sė tij, te dajua nė Epir. Aleksandri adhuronte jashtė mase Iliaden dhe Akilin. Gjatė tėrė jetės e ėma e drejtonte nė rrugėn e lavdisė sė pėrjetshme. Olimpia i thoshte shpesh: Ti je si Akili, i dėnuar nga madhėshtia jote. Jeta e tij u ndėrlikua kur Filipi, i sapo ndarė nga Olimpia, bėri njė djalė tjetėr me gruan e re, Euridiqen. Atėherė, kur froni pėr tė nuk ishte mė aq i sigurtė, u largua bashkė me tė ėmėn nė pallatin mbretėror tė Epirit ku festoi edhe martesėn e dajės sė tij, mbretin i Epirit, tė atin e Pirros (Epirit). Mė pas shkoi nė Iliri pėr tė organizuar njė paraqitje tė armatosur kundėr tė atit, qė kishte ndėr mend tia linte pushtetin djali tė tij tė dytė. Pak kohė pas largimit Filipi II vritet dhe Aleksandri u shpall mbret, sepse djali i dytė ishte ende foshnje.
Nė ato kushte Aleksandri vendosi tė vinte nė jetė planin e tė atit, pėr pushtimin e Azisė. Pėr kėtė i hodhi sytė perandorisė mė tė madhe tė kohės, Persisė. Kaloi nė Azi me ushtri tė vogel, por mė e stėrvitura e kohės. Pushtoi sė pari qytet-shtetet e Azisė sė Vogėl, sė bashku me Egjiptin. Mė pas u pėrball me Persinė, me mbretin Dari III nė tre pėrleshje. E parė u bė nė vitin 331 para epokės sonė nė Isos, kundėr njė ushtrie dy herė mė e madhe nė numėr. E dyta nė Gaugamel nė vitin 329, pra dy vjet mė vonė, ku ushtria perse kishte 250 mijė njerėz ndaj 40 mijė te trupave te tij. E fundit ishte nė Granikė. Nė tė tre pėrleshjet Aleksandri pati tre fitore tė jashtėzakonshme! Perandoria mė e madhe e kohės u rrėzua nga njė burrė i vetėm! Pas pushtimit tė Persisė, Aleksandri u drejtua edhe mė nė lindje, drejt Indisė, nė kėrkim tė fundit tė botės. Njė pjesė e ushtarėve mbetėn nė ato vise dhe pasardhėsit, ndonėse kanė kaluar 22 shekuj, krenohen me atdheun e tyre tė parė. Pushtoi edhe shumė vise nė Indi dhe Azinė Qėndrore, por nuk arriti tė realizonte ėndrrėn e tij dhe u detyrua tė tėrhiqet. Kjo pėr arsye se ushtarėt e tij u lodhėn nga 8 vite lufte tė pandėrprerė. Pėr ti dėnuar ushtarėt, Aleksandri zgjodhi kthimin mė tė vėshtirė, ndaj njė pjesė vdiqėn rrugės. Asnjė ushtri nė botė nuk kishte vuajtur kaq shumė gjatė tėrheqjes, pėrveē asaj tė Napoleonit, prej kthimit nga Rusia mė 1812. Nė kohėn kur po pėrgatiste njė ekspeditė tė re pėr tė pushtuar tėrė botėn perėndimore, temperatura e lartė e shtriu nė shtrat dhe pas nėntė ditėsh vdiq, nė vitin 325 para erės sonė. Aleksandri i Madh ka mbetur nė kujtesė me rininė e pėrhershme, si Akili, idhulli i tij. Burrat qė kanė bėrė historinė nė vitet e mėvonshme si: Pirroja i Epirit, Napoleoni e shumė tė tjerė, e patėn Aleksandrin shembull tė tyre. Deri mė sot, vlerėsohet si njeriu qė ka patur pasurinė mė tė madhe tė botės. Ai shkeli tre kontinente dhe mbasi u kthye nga India, kishte njė ėndėrr qė tė bashkonte Evropėn, Azinė dhe pjesėn veriore tė Afrikės nė njė Shtet tė vetėm. Ai u martua me Roksanėn (grua Afgane)dhe lindi njė djalė qė i vuri po tė njėjtin emėr. Nė tė gjithė botėn qė ai shkeli ndėrtoj 14 Aleksandri. Ishin qytete tė mėdha pėr kohėn, nė tė cilat ai la qytetėrimin grek nė to.
Etimologjikisht emri Aleksandėr rrjedh nga gjuha shqipe qe do te thotė 'Leka a ne ander' ose me sakte: Leka eshte ne enderr, per shkak se ai kishte enderr pushtimin e botes. Leke eshte baza e emrit Aleksander, ndersa Aleksander eshte mbiemer i formuar nga nje tog fjalesh shqipe. Me vone, emri Aleksander eshte greqizuar. Por, kurrsesi nuk i eshte humbur kuptimi qe ka ne gjuhen shqipe. Vlen te permendet se ne disa fshatra arbereshe akoma ekziston toponimi Leksander qe i pergjigjet mjaft mire etimologjise qe pershkruam me siper. Nje tjeter supozim per etimologjine e emrit Aleksander eshte 'A le si ne anderr' per shkak se nene e tij Myrtali shpeshehere kishte pare ne enderr se do te sillte ne kete bote nje djale qe do ta ndryshonte epoken. (αλέξω=mbroj, άνδρας=burrė).
Nuk duhen ngatėrruar vėndasit e asaj kohe me Maqedonsat e sotėm, megjithėse ai vend quhej Maqedoni tamam si sot.
Vizitor- Vizitor
Re: Aleksandri i Madh !
nga nikolaos Mon Jul 04, 2011 11:50 pm
Nuk jam dakort qe Emri Aleksander do te thote "A Leka ne anderr" apo "A leka burre" Emri Aleksander eshte njohur edhe me perpara Aleksandrit te Madh. Ka pasur edhe te tjere udheheqes me emrin Aleksander perpara se Aleksandri i Madh te vinte ne pushtet, keshtu qe studiuesit ia kane futur kot. Thjesht jane koincidenca fjalesh, dhe jo te gjitha duhet te marrin kuptim. Emri "Aleksander" vjen nga greqishtja e lashte "Aleks+andros = mbrojtesi i burrave". 10 qytete ne bote sot mbajne emrin e tij dhe ne qe pretendojme se ai ishte me gjak ilir, nuk kemi qofte edhe nje shkolle, institucion, rruge me emrin e tij, asnje statuje te tij. Turp per ne dhe historianet qe s'e ngrene zerin per kete.
nikolaos- Fillestar
Gjinia : 
Numri i postimeve : 24 Data e rregjistrimit : 09/06/2011 Falenderimet : 0-
Re: Aleksandri i Madh !
nga Vizitor Sat Jan 12, 2013 7:47 am
Aleksandri III, (356-323 para Krishtit), mbreti i Maqedonisė, pas pushtimit tė Greqisė nga babai i tij, Filipi II, e shndėrroi atė nė perandori duke u zgjeruar nga Ballkani nė lumin Nil dhe nė Himalaje, duke gjunjėzuar me dhjetėra miliona njerėzish pėrgjatė rrugės. Ashtu si Napoleoni, Aleksandri ishte disi i shkurtėr, biond dhe njė ēehre tė kuqėrremtė dhe sipas historianėve, ishte njė sy tė zi si nata dhe njė tjetėr blu si qielli. 1. Ėshtė stėrvitur nė filozofi nga Aristoteli. Sa prej liderėve tė historisė pohojnė se kanė pasur tutor njė prej filozofėve mė tė mėdhenj? Prej tė gjithė intelektualėve prestigjiozė tė Akademisė sė Athinės, babai i Aleksandrit zgjodhi Aristotelin 384-322 para Krishtit si instruktorin e djalit 13-vjeēar. Aristotelit, i cili kishte qenė student i Platonit, iu ofrua njė shumė e mirė pėr tė lėvizur nė qytetin e Miezas, thellė nė Maqedoni. Nė tempullin e Nimfit ai mėsoi gjeografi, zoologji, politikė dhe mjekėsi.
2. I vuri emrin kalit Bucefalus. Filipi bleu njė kalė me emrin Bucefalus pėr 13 talenta (1 talent=27 kg ar), por kafsha e inatosur kishte frikė dhe nga hija e vet. Aleksandri vuri bast me tė atin se do tė hipte mbi kalin e rrezikshėm. Ai e ktheu Bucefalusin drejt diellit, nė mėnyrė qė hija t'i binte prapa dhe u ngjit mbi tė. Atėherė babai i tha: "Biri im, duhet tė gjesh njė mbretėri po aq tė madhe sa ambiciet e tua. Maqedonia ėshtė e vogėl pėr ty". Kali i mbeti besnik deri nė vdekje, nė Pakistanin e tanishėm.
3. E mori fronin e babait pa mėshirė. Babai i Aleksandrit u godit me thikė nga truprojat nė vitin 336 para Krishtit, nė njė banket dasme. Disa mendojnė se Aleksandri fshihej pas vrasjes, madje detyroi Olimpian tė vrasė beben e Filipit nga gruaja e fundit. Aleksandri shiti si skllevėr 30 mijė banorė.
4. Perfeksionoi stilin ushtarak maqedonas, falangėn. I zhvilluar nga Filipi, falanga ishte njė formacion i ngushtė ushtarėsh, qė me taktikėn e tyre ishin tė pathyeshėm.
5. Kaloi ngushticėn Hellespont. Pasi solidifikoi sundimin nė Maqedoni dhe Greqi, Aleksandri hodhi vėshtrimin nga Azia dhe Perandoria Perse, qė drejtohej nga Darius III. Me 60 anije, ai kali Hellespont-in, njė ngushticė qė ndan Evropėn me Azinė, qė tani quhet Dadanelles, nė vitin 334 para Krishtit. Kur zbriti nė breg, nguli shpatėn nė rėrė dhe i deklaroi ato toka tė tijat. Vizita e parė ishte pėr turizėm, nė Trojė, pasi mbante nėn jastėk Iliadėn e Homerit.
6. Zgjidhi nyjėn Gordion. Sipas legjendės, Phrygian-ėt, qė jetonin nė Turqinė qendrore tė sotme, ishin thėnė nga orakulli tė bėnin mbret njeriun e parė qė do tė shkonte nė qytet me njė qerre. Siē e donte fati, ky burrė ishte Gordius, njė fshatar i varfėr. Pas kurorėzimit, Gordiusi ia dedikoi qerren Zeusit dhe e lidhi nė njė shtyllė jashtė tempullit me lėvore thane qė forcohej me kohėn. Thuhej qė kushdo qė zgjidhte nyjėn do tė pushtonte Azinė. Aleksandrit nuk e la t'i shpėtonte njė mundėsi e tillė, por nė pamundėsi ta zgjidhte, e preu me shpatė nga inati. Qė prej asaj dite, nyja Gordon ėshtė sinonim i njė problemi tė vėshtirė qė kėrkon njė zgjidhje origjinale.
7. Thjesht hyjnor, biri i deklaruar i perėndive. Pasi mundi persianėt nė betejėn e Isusit, Aleksandri vendosi tė hyjė nė Egjipt, qė ishte nėn sundimin pers prej 200 vitesh. Egjiptianėt i urrenin persianėt pėr taksat e rėnda dhe jotelarancėn fetare. Ata e vajosėn me kėnaqėsi Aleksandrin si faraon, duke nxitur njė shkėmbim kulturor mes Greqisė dhe Egjiptit qė zgjati 3 qind vjet. Nė tempullin e Zeusit nė Egjipt, priftėrinjtė i thanė se ishte djali i Zeusit, gjė tė cilėn pavarėsisht nė e besonte apo jo, e pėrdori pėr avantazhin e tij.
8. Themeloi Aleksandrinė. Pėrveē ngritjes sė qyteteve, Aleksandri themeloi 20 tė reja, duke i vėnė emrin e tij. Mė jetėgjata ėshtė Aleksandria nė bregun e deltės sė Nilit.
9. Mposhti persianėt. Prej mė pak se njė viti nė Egjipt, Aleksandri vendosi tė ndjekė perandorin pers, Darius III. Me njė ushtri prej 47 mijė forcash pėrballė 200 mijė ushtarėve tė Dariusit, Aleksandri ndau forcat perse. Dariusi shpėtoi me kalė, por u vra mė vonė nga njė prej burrave tė tij.
10. E zgjeroi perandorinė nė Indi. Vizioni i tij nė Azi pėrfundoi nė pjesėn tjetėr tė Indisė. Duke dashur tė pushtojė kontinentin, ai i bindi ushtarėt tė marshonin nė lindje. Malet i lodhėn burrat e tij. Shpejt madhe nga ē'e kish imagjinuar. Atėherė mblodhi ushtrinė e tij dhe u kthye, por nga njė tjetėr rrugė dhe ky ishte gabimi i Aleksandrit. 15 mijė burra vdiqėn nga uria dhe nxehtėsia nė shkretėtirėn Gedrosan, mė shumė nga ē'humbi nė betejė. Udhėtimi bėri tė vetėn dhe nė shėndetin e Aleksandrit. Nė njė banket nė Babiloni, ai piu shumė dhe u sėmur, me siguri pėr shkak tė malaries. Vdiq disa ditė mė vonė nė moshėn 33-vjeēare.
2. I vuri emrin kalit Bucefalus. Filipi bleu njė kalė me emrin Bucefalus pėr 13 talenta (1 talent=27 kg ar), por kafsha e inatosur kishte frikė dhe nga hija e vet. Aleksandri vuri bast me tė atin se do tė hipte mbi kalin e rrezikshėm. Ai e ktheu Bucefalusin drejt diellit, nė mėnyrė qė hija t'i binte prapa dhe u ngjit mbi tė. Atėherė babai i tha: "Biri im, duhet tė gjesh njė mbretėri po aq tė madhe sa ambiciet e tua. Maqedonia ėshtė e vogėl pėr ty". Kali i mbeti besnik deri nė vdekje, nė Pakistanin e tanishėm.
3. E mori fronin e babait pa mėshirė. Babai i Aleksandrit u godit me thikė nga truprojat nė vitin 336 para Krishtit, nė njė banket dasme. Disa mendojnė se Aleksandri fshihej pas vrasjes, madje detyroi Olimpian tė vrasė beben e Filipit nga gruaja e fundit. Aleksandri shiti si skllevėr 30 mijė banorė.
4. Perfeksionoi stilin ushtarak maqedonas, falangėn. I zhvilluar nga Filipi, falanga ishte njė formacion i ngushtė ushtarėsh, qė me taktikėn e tyre ishin tė pathyeshėm.
5. Kaloi ngushticėn Hellespont. Pasi solidifikoi sundimin nė Maqedoni dhe Greqi, Aleksandri hodhi vėshtrimin nga Azia dhe Perandoria Perse, qė drejtohej nga Darius III. Me 60 anije, ai kali Hellespont-in, njė ngushticė qė ndan Evropėn me Azinė, qė tani quhet Dadanelles, nė vitin 334 para Krishtit. Kur zbriti nė breg, nguli shpatėn nė rėrė dhe i deklaroi ato toka tė tijat. Vizita e parė ishte pėr turizėm, nė Trojė, pasi mbante nėn jastėk Iliadėn e Homerit.
6. Zgjidhi nyjėn Gordion. Sipas legjendės, Phrygian-ėt, qė jetonin nė Turqinė qendrore tė sotme, ishin thėnė nga orakulli tė bėnin mbret njeriun e parė qė do tė shkonte nė qytet me njė qerre. Siē e donte fati, ky burrė ishte Gordius, njė fshatar i varfėr. Pas kurorėzimit, Gordiusi ia dedikoi qerren Zeusit dhe e lidhi nė njė shtyllė jashtė tempullit me lėvore thane qė forcohej me kohėn. Thuhej qė kushdo qė zgjidhte nyjėn do tė pushtonte Azinė. Aleksandrit nuk e la t'i shpėtonte njė mundėsi e tillė, por nė pamundėsi ta zgjidhte, e preu me shpatė nga inati. Qė prej asaj dite, nyja Gordon ėshtė sinonim i njė problemi tė vėshtirė qė kėrkon njė zgjidhje origjinale.
7. Thjesht hyjnor, biri i deklaruar i perėndive. Pasi mundi persianėt nė betejėn e Isusit, Aleksandri vendosi tė hyjė nė Egjipt, qė ishte nėn sundimin pers prej 200 vitesh. Egjiptianėt i urrenin persianėt pėr taksat e rėnda dhe jotelarancėn fetare. Ata e vajosėn me kėnaqėsi Aleksandrin si faraon, duke nxitur njė shkėmbim kulturor mes Greqisė dhe Egjiptit qė zgjati 3 qind vjet. Nė tempullin e Zeusit nė Egjipt, priftėrinjtė i thanė se ishte djali i Zeusit, gjė tė cilėn pavarėsisht nė e besonte apo jo, e pėrdori pėr avantazhin e tij.
8. Themeloi Aleksandrinė. Pėrveē ngritjes sė qyteteve, Aleksandri themeloi 20 tė reja, duke i vėnė emrin e tij. Mė jetėgjata ėshtė Aleksandria nė bregun e deltės sė Nilit.
9. Mposhti persianėt. Prej mė pak se njė viti nė Egjipt, Aleksandri vendosi tė ndjekė perandorin pers, Darius III. Me njė ushtri prej 47 mijė forcash pėrballė 200 mijė ushtarėve tė Dariusit, Aleksandri ndau forcat perse. Dariusi shpėtoi me kalė, por u vra mė vonė nga njė prej burrave tė tij.
10. E zgjeroi perandorinė nė Indi. Vizioni i tij nė Azi pėrfundoi nė pjesėn tjetėr tė Indisė. Duke dashur tė pushtojė kontinentin, ai i bindi ushtarėt tė marshonin nė lindje. Malet i lodhėn burrat e tij. Shpejt madhe nga ē'e kish imagjinuar. Atėherė mblodhi ushtrinė e tij dhe u kthye, por nga njė tjetėr rrugė dhe ky ishte gabimi i Aleksandrit. 15 mijė burra vdiqėn nga uria dhe nxehtėsia nė shkretėtirėn Gedrosan, mė shumė nga ē'humbi nė betejė. Udhėtimi bėri tė vetėn dhe nė shėndetin e Aleksandrit. Nė njė banket nė Babiloni, ai piu shumė dhe u sėmur, me siguri pėr shkak tė malaries. Vdiq disa ditė mė vonė nė moshėn 33-vjeēare.
Vizitor- Vizitor
Re: Aleksandri i Madh !
nga Vizitor Sat Jan 12, 2013 7:49 am
Maqedonia dhe Aleksandri i Madh»Arritja e fiseve tė Europės para se tė lindnin detet dhe si erdhėn grekėt e parė nė barka. Pse Leka i Madh ka lindur nė Emadhia dhe udhėtimi i tij nė Maqedoni.
Pasi ju dhashė trajtimin qė historianėt e lashtėsisė i jepnin Maqedonisė po sjell nė vėmendjen tuaj faktin se si e njohin shqiptarėt historinė e tyre. Si ėshtė transmetuar kjo histori nga brezi nė brez nėpėrmjet kėngėve, gojėdhėnave dhe miteve. Mė poshtė po sjell bisedėn qė shkrimtarja amerikane Rose Lain ka bėrė me disa malėsorė shqiptarė. Kjo bisedė ėshtė pėrfshirė nė librin e saj "Majat e Shalės" (Nga Linda).
[Miqtė e ardhur nga Amerika po bisedonin nė njė dhomė malėsie dhe i zoti i shtėpisė po ju tregonte pėr legjendėn e burrit tė Malit tė Sharrit. Pasi dėgjoi legjendėn mikja amerikane ndėrhyn]
"Nė zhgėnjim e sipėr, unė fola tepėr herėt, duke harruar se Rexha ishte pėrkthyes i shkėlqyer. "Por kjo nuk ėshtė shqiptare; kjo ėshtė greke", thashė unė. "Tash mė kujtohet se e kam lexuar para shumė vjetėsh".
"Po, edhe unė", shtoi Aleksa dhe fjalėt e saj u puqėn me ato tė Rexhės, qė po i thoshte fjalėt e mia duke i kthyer nė shqip.
"Po", tha plaku me ironi. "Ėshtė kėngė greke ėshtė greke aq sa ėshtė grek edhe Leka i Madh".
Unė e kisha falenderuar plakun me njė fyerje, ngaqė edhe vetė gegėt e mbajnė nė zemrat e tyre kujtimin se grekėt e mbajnė Janinėn tė pushtuar dhe kujtimi i fshatrave tė djegura dhe i shqiptarėve tė therur nė Epir, nuk ka mė shumė se gjashtė vjetė qė ka ndodhur. Nė njė ēast shkujdesjeje, unė kisha ngjallur ca nga ato kujtime qė djegin nė netėt e pagjumė. E quaja veten tė marrė, sa dėgjoja zėrin tim se si pėrpiqej tė varoste atė gabim tė pandreqshėm me fjalė tė ngutshme. "Ē'ėshtė Leka i Madh?"Francesa dhe Aleksa ishin dhėnė pas njė ēante me artikuj mitologjikė dhe Rexha u pėrgjigj: "Nuk e di si e quani ju nė anglisht, mis Lejn. Leka i Madh ka qenė mbreti ynė para shumė e shumė vjetėsh, i cili doli nga malet dhe pushtoi tė gjitha qytetet e botės. Ai ishte i biri i mbretit tonė tė njėzetė dhe ishte luftėtar i madh. Ma merr mendja se ju me siguri do ta keni njohur me ndonjė emėr nė anglisht. Ne e quajmė Leka i Madh. Sepse kemi pasur dhe mbretėr tė tjerė me emrin Lekė".
"Leka i Madh", klithi Francesa, me tė dėgjuar kėtė emėr. "Alexander the Great! (Aleksandri i Madh). Ē'thonė pėr tė?"
Djaloshi nė kėmishėn ushtarake amerikane nuk ia kishte vėnė veshin rrėfimit pėr orėn, por dėgjoi menjėherė fjalėt e Francesės dhe i keqkuptoi. "Aleksandri grek?", pėrsėriti a. "Aleksandri nuk ka qenė grek; ka qenė shqiptar":
"Do tė thuash se nėnėn e kishte shqiptare", tha Francesa.
Djaloshi foli me qortim. "Do tė thuash se babėn jo? Kur ke dėgjuar ti tė jetė martuar njė mbret shqiptar me njė grua tė huaj? Shqiptarėt martohen me shqiptarė. Kur Filipi i Dytė u martua, ai u martua me njė grua prej popullit tė vet, siē ka qenė gjithmonė zakoni. A guxojnė grekėt tė thonė se Filipi ka qenė grek? Po tė ishte grek, asnjė i parė i shqiptarėve nuk do t'i jepte bijėn pėr grua. Edhe atėherė ne malėsorėt i kemi urryer grekėt".
"Mirėpo, Filipi i Maqedonisė - ka qenė maqedonas", - mezi fola unė. "A nuk ka qenė maqedonas? Dhe, maqedonasit nuk kanė qenė shqiptarė, apo jo":
"Pyete plakun se ē'di pėr Lekėn e madh Rexhė", tha Francesa. Por, plaku duke thithur qelibarin me gojėn e tij tė padhėmbė, ende nuk ishte shkoqur nga kėnga e burrit tė Malit tė Sharrit.
"Gjėrat qė jua tregova i kanė ndodhur njė shqiptari tė bajrakut tė Malit tė Sharrit", tha ai. "Kėtė kėngė e kanė kėnduar malėsorėt qė nga ditėt kur ka ndodhur e deri te ditėt e babait tim. Grekėt kanė qenė njerėz tė vegjėl, kureshtarė, qė loznin me letėr dhe me shkrola qė kur ia behėn nė brigjet tona me barka, shumė moti - qindra e qindra vjet para se tė vinin romakėt. Ne u dhamė strehė, i lamė tė vinin nė brigjet tona, i lamė tė vinin nga dete tė ftohta, tė vendoseshin nė tokat tona dhe ata janė mysafirė qė vjedhin mikpritėsin. Ata kanė vrarė popullin tonė; ata na e kanė marrė Janinėn. Le tė na i lenė kėngėt dhe mbretėrit tanė tė qetė. "Grek!", tha ai duke mėrmėritur. "Sė shpejti do tė na e kėrkojnė edhe malin e Shoshit!"
Aq m'u ngjall kureshtja, saqė gishtėrinjtė mė dridheshin dhe shkronjat mė shtrembėroheshin nė fletore. Fletorja e pikuar me ngjyrė dhe e pėrlyer nga shiu, mė nxjerr sot pėrpara si njė kristal para njė gejzeri figurėn e atij burri nė muzgun e ngrohtė tė shtėpisė sė Sadri Llukės. Rrėketė e shiut mbi ēati, aromėn e kafesė dhe tė tymit tė duhanit, fėshfėrimėn e butė tė opingave qė ēapitnin nėpėr korridorin e gjatė tė njerėzve qė rrėfeheshin mė gjunjė para atė Marjanit.
"Grekėt kanė ardhur nė brigjet tuaja?, thumbisa unė plakun. "Por, nė libra shkruan se ata kanė ardhur prej tokave tė ujitura nga Danubi, nga lumi qė rrjedh nėpėr Beligrad nė Detin e Zi. Shkruan se ata kanė ardhur nėpėr Ballkan pėndėrtuar qytetet e tyre tė mėdha dhe tė bukura nė brigjet e Egjeut. Dhe, kund nuk shkruan pėr shqiptarėt. Prej nga kanė ardhur shqiptarėt?"
Kėto fjalė shkaktuan njė ndjenjė sensacioni. Sy tė shkruar e tė kaltėr u ngulitėn mbi mua nė habi. Njė meso burrė, qė kishte ardhur nga dhoma e rrėfimit dhe kishte varur pushkėn bashkė me tė tjerat pranė oxhakut dhe po mbėshtillte njė cigare u ndal me cigaren gjysmė tė mbushur dhe ma nguliti shikimin. "Nuk shkruan se prej nga kanė ardhur shqiptarėt?", pyeti ai me njė zė mosbesues. "Po, me siguri e tėrė bota e di se prej nga kanė ardhur shqiptarėt".
E sigurova se shkruante vetėm se grekėt, kur erdhėn, gjetėn kėtu ca fise tė egra, origjina e tė cilave nuk dihej. Por, mendohej se kėto fise ishin popuj tė vjetėr tė Europės, qė ishin zhdukur kur arritėn popujt e sotshėm. Unė u ndala pėr tė mos iu bėrė tė njohur migrimet e arianėve nga India, qė ishin shuar, thashė unė, kur qytetėrimet e sotshme lindėn nė botė. Dhe, i pari i kėtyre qytetėrimeve ishte ai grek
Pasi ju dhashė trajtimin qė historianėt e lashtėsisė i jepnin Maqedonisė po sjell nė vėmendjen tuaj faktin se si e njohin shqiptarėt historinė e tyre. Si ėshtė transmetuar kjo histori nga brezi nė brez nėpėrmjet kėngėve, gojėdhėnave dhe miteve. Mė poshtė po sjell bisedėn qė shkrimtarja amerikane Rose Lain ka bėrė me disa malėsorė shqiptarė. Kjo bisedė ėshtė pėrfshirė nė librin e saj "Majat e Shalės" (Nga Linda).
[Miqtė e ardhur nga Amerika po bisedonin nė njė dhomė malėsie dhe i zoti i shtėpisė po ju tregonte pėr legjendėn e burrit tė Malit tė Sharrit. Pasi dėgjoi legjendėn mikja amerikane ndėrhyn]
"Nė zhgėnjim e sipėr, unė fola tepėr herėt, duke harruar se Rexha ishte pėrkthyes i shkėlqyer. "Por kjo nuk ėshtė shqiptare; kjo ėshtė greke", thashė unė. "Tash mė kujtohet se e kam lexuar para shumė vjetėsh".
"Po, edhe unė", shtoi Aleksa dhe fjalėt e saj u puqėn me ato tė Rexhės, qė po i thoshte fjalėt e mia duke i kthyer nė shqip.
"Po", tha plaku me ironi. "Ėshtė kėngė greke ėshtė greke aq sa ėshtė grek edhe Leka i Madh".
Unė e kisha falenderuar plakun me njė fyerje, ngaqė edhe vetė gegėt e mbajnė nė zemrat e tyre kujtimin se grekėt e mbajnė Janinėn tė pushtuar dhe kujtimi i fshatrave tė djegura dhe i shqiptarėve tė therur nė Epir, nuk ka mė shumė se gjashtė vjetė qė ka ndodhur. Nė njė ēast shkujdesjeje, unė kisha ngjallur ca nga ato kujtime qė djegin nė netėt e pagjumė. E quaja veten tė marrė, sa dėgjoja zėrin tim se si pėrpiqej tė varoste atė gabim tė pandreqshėm me fjalė tė ngutshme. "Ē'ėshtė Leka i Madh?"Francesa dhe Aleksa ishin dhėnė pas njė ēante me artikuj mitologjikė dhe Rexha u pėrgjigj: "Nuk e di si e quani ju nė anglisht, mis Lejn. Leka i Madh ka qenė mbreti ynė para shumė e shumė vjetėsh, i cili doli nga malet dhe pushtoi tė gjitha qytetet e botės. Ai ishte i biri i mbretit tonė tė njėzetė dhe ishte luftėtar i madh. Ma merr mendja se ju me siguri do ta keni njohur me ndonjė emėr nė anglisht. Ne e quajmė Leka i Madh. Sepse kemi pasur dhe mbretėr tė tjerė me emrin Lekė".
"Leka i Madh", klithi Francesa, me tė dėgjuar kėtė emėr. "Alexander the Great! (Aleksandri i Madh). Ē'thonė pėr tė?"
Djaloshi nė kėmishėn ushtarake amerikane nuk ia kishte vėnė veshin rrėfimit pėr orėn, por dėgjoi menjėherė fjalėt e Francesės dhe i keqkuptoi. "Aleksandri grek?", pėrsėriti a. "Aleksandri nuk ka qenė grek; ka qenė shqiptar":
"Do tė thuash se nėnėn e kishte shqiptare", tha Francesa.
Djaloshi foli me qortim. "Do tė thuash se babėn jo? Kur ke dėgjuar ti tė jetė martuar njė mbret shqiptar me njė grua tė huaj? Shqiptarėt martohen me shqiptarė. Kur Filipi i Dytė u martua, ai u martua me njė grua prej popullit tė vet, siē ka qenė gjithmonė zakoni. A guxojnė grekėt tė thonė se Filipi ka qenė grek? Po tė ishte grek, asnjė i parė i shqiptarėve nuk do t'i jepte bijėn pėr grua. Edhe atėherė ne malėsorėt i kemi urryer grekėt".
"Mirėpo, Filipi i Maqedonisė - ka qenė maqedonas", - mezi fola unė. "A nuk ka qenė maqedonas? Dhe, maqedonasit nuk kanė qenė shqiptarė, apo jo":
"Pyete plakun se ē'di pėr Lekėn e madh Rexhė", tha Francesa. Por, plaku duke thithur qelibarin me gojėn e tij tė padhėmbė, ende nuk ishte shkoqur nga kėnga e burrit tė Malit tė Sharrit.
"Gjėrat qė jua tregova i kanė ndodhur njė shqiptari tė bajrakut tė Malit tė Sharrit", tha ai. "Kėtė kėngė e kanė kėnduar malėsorėt qė nga ditėt kur ka ndodhur e deri te ditėt e babait tim. Grekėt kanė qenė njerėz tė vegjėl, kureshtarė, qė loznin me letėr dhe me shkrola qė kur ia behėn nė brigjet tona me barka, shumė moti - qindra e qindra vjet para se tė vinin romakėt. Ne u dhamė strehė, i lamė tė vinin nė brigjet tona, i lamė tė vinin nga dete tė ftohta, tė vendoseshin nė tokat tona dhe ata janė mysafirė qė vjedhin mikpritėsin. Ata kanė vrarė popullin tonė; ata na e kanė marrė Janinėn. Le tė na i lenė kėngėt dhe mbretėrit tanė tė qetė. "Grek!", tha ai duke mėrmėritur. "Sė shpejti do tė na e kėrkojnė edhe malin e Shoshit!"
Aq m'u ngjall kureshtja, saqė gishtėrinjtė mė dridheshin dhe shkronjat mė shtrembėroheshin nė fletore. Fletorja e pikuar me ngjyrė dhe e pėrlyer nga shiu, mė nxjerr sot pėrpara si njė kristal para njė gejzeri figurėn e atij burri nė muzgun e ngrohtė tė shtėpisė sė Sadri Llukės. Rrėketė e shiut mbi ēati, aromėn e kafesė dhe tė tymit tė duhanit, fėshfėrimėn e butė tė opingave qė ēapitnin nėpėr korridorin e gjatė tė njerėzve qė rrėfeheshin mė gjunjė para atė Marjanit.
"Grekėt kanė ardhur nė brigjet tuaja?, thumbisa unė plakun. "Por, nė libra shkruan se ata kanė ardhur prej tokave tė ujitura nga Danubi, nga lumi qė rrjedh nėpėr Beligrad nė Detin e Zi. Shkruan se ata kanė ardhur nėpėr Ballkan pėndėrtuar qytetet e tyre tė mėdha dhe tė bukura nė brigjet e Egjeut. Dhe, kund nuk shkruan pėr shqiptarėt. Prej nga kanė ardhur shqiptarėt?"
Kėto fjalė shkaktuan njė ndjenjė sensacioni. Sy tė shkruar e tė kaltėr u ngulitėn mbi mua nė habi. Njė meso burrė, qė kishte ardhur nga dhoma e rrėfimit dhe kishte varur pushkėn bashkė me tė tjerat pranė oxhakut dhe po mbėshtillte njė cigare u ndal me cigaren gjysmė tė mbushur dhe ma nguliti shikimin. "Nuk shkruan se prej nga kanė ardhur shqiptarėt?", pyeti ai me njė zė mosbesues. "Po, me siguri e tėrė bota e di se prej nga kanė ardhur shqiptarėt".
E sigurova se shkruante vetėm se grekėt, kur erdhėn, gjetėn kėtu ca fise tė egra, origjina e tė cilave nuk dihej. Por, mendohej se kėto fise ishin popuj tė vjetėr tė Europės, qė ishin zhdukur kur arritėn popujt e sotshėm. Unė u ndala pėr tė mos iu bėrė tė njohur migrimet e arianėve nga India, qė ishin shuar, thashė unė, kur qytetėrimet e sotshme lindėn nė botė. Dhe, i pari i kėtyre qytetėrimeve ishte ai grek
Vizitor- Vizitor
Re: Aleksandri i Madh !
nga Vizitor Sat Jan 12, 2013 7:50 am
Djal i mbretit Filip II i Maqedonisė dhe priceshės Myrtale, qė pas martesės u quajt Olimpia, e bija e Neoptolemit tė Epirit. Nga e ėma, ishte shumė i bukur, ai kishte fituar karakter tė fortė sundimtari kurse nga Aristoteli, mėsuesi i tij maqedonas, dijen dhe kulturėn mbi qyteterimet e vjetra. Ai e kaloj edhe njė pjesė tė fėmijėrisė sė tij, te dajua nė Epir. Aleksandri adhuronte jashtė mase Iliaden dhe Akilin. Gjatė tėrė jetės e ėma e drejtonte nė rrugėn e lavdisė sė pėrjetshme. Olimpia i thoshte shpesh: Ti je si Akili, i dėnuar nga madhėshtia jote. Jeta e tij u ndėrlikua kur Filipi, i sapo ndarė nga Olimpia, bėri njė djalė tjetėr me gruan e re, Euridiqen. Atėherė, kur froni pėr tė nuk ishte mė aq i sigurtė, u largua bashkė me tė ėmėn nė pallatin mbretėror tė Epirit ku festoi edhe martesėn e dajės sė tij, mbretin i Epirit, tė atin e Pirros (Epirit). Mė pas shkoi nė Iliri pėr tė organizuar njė paraqitje tė armatosur kundėr tė atit, qė kishte ndėr mend tia linte pushtetin djali tė tij tė dytė. Pak kohė pas largimit Filipi II vritet dhe Aleksandri u shpall mbret, sepse djali i dytė ishte ende foshnje.
Vizitor- Vizitor
Re: Aleksandri i Madh !
nga Vizitor Sat Jan 12, 2013 7:51 am
Aleksandri i Madh nuk ka qenė grek, siē kuptohet nga filmi i Oliver Stone-it. Faktet tregojnė se ai ka qenė shqiptar
Aleksandri i Madh dhe Shqipėria
James Wm. Pandeli
Nuk ėshtė e habitshme qė producentėt apo historianėt nuk kanė mundur tė pushtojnė gjithė figurėn e Aleksandrit tė Madh. Para sė gjithash, nėna e tij ka qenė nga fisi i ilirėve (shqiptarėve). Emri origjinal i Maqedonisė ka qenė Emathia qė nė shqip do tė thotė vendi i madh, prej tė cilit u quajt edhe Aleksandri i Madh. (E njėjta gjė ka ndodhur edhe me Kostandinin e Madh, Justinianin e Madh, pra nga e njėjta krahinė e Maqedonisė. Ndonjėherė krahina, ka qenė mė gjithėpėrfshirėse nė periudhėn Romake).
Pėr tė kuptuar figurėn e Alaksandrit si njė ushtarak, nevojitet vetėm tė shohėsh brezat e mėvonshėm tė ilirėve. Literatura shqiptare kur flet mbi Perandorinė Otomane pėrmend familjen e Qyprillinjve, me origjinė nga Shqipėria.
Nė Greqi, nė fillim tė 1800-ės, Lord Bajroni, dėshmon qė familjet shqiptare, kanė luftuar pėr pavarėsinė e Greqisė dhe presidenti i parė grek, ka qenė George Kondouriti nga Hidra nė Shqipėri. Nė Egjipt, Mehmet Aliu i cili e shpalli veten Mbret nė fillim tė 1800-ės, ka pasur njė origjinė tė errėt shqiptare. I pari kryeministėr nė Itali, Francesco Crespi, ka qenė shqiptar.
Duhet tė jetė e vėshtirė tė ndryshosh tė kuptuarit e Aleskandrit tė Madh si grek, por bėhet fjalė vetėm pėr njė krijim dhe jo pėr fakte. E vėrteta duhet nxjerrė dhe duhet kuptuar qė Aleksandri i Madh, ka qenė njė ilir (shqiptar) dhe kėrkimet e bėra dėshmojnė pėr karakteristikat etnike tė shqiptarėve gjatė shekujvepėr tė futur nė film dhe nė libra dritėn e vėrtetėsisė. Audienca duhet me tė vėrtetė tė njohė faktet dhe jo fiksionin.
Marrė nga agjencia Sun-Sentinel
Florida
Aleksandri i Madh dhe Shqipėria
James Wm. Pandeli
Nuk ėshtė e habitshme qė producentėt apo historianėt nuk kanė mundur tė pushtojnė gjithė figurėn e Aleksandrit tė Madh. Para sė gjithash, nėna e tij ka qenė nga fisi i ilirėve (shqiptarėve). Emri origjinal i Maqedonisė ka qenė Emathia qė nė shqip do tė thotė vendi i madh, prej tė cilit u quajt edhe Aleksandri i Madh. (E njėjta gjė ka ndodhur edhe me Kostandinin e Madh, Justinianin e Madh, pra nga e njėjta krahinė e Maqedonisė. Ndonjėherė krahina, ka qenė mė gjithėpėrfshirėse nė periudhėn Romake).
Pėr tė kuptuar figurėn e Alaksandrit si njė ushtarak, nevojitet vetėm tė shohėsh brezat e mėvonshėm tė ilirėve. Literatura shqiptare kur flet mbi Perandorinė Otomane pėrmend familjen e Qyprillinjve, me origjinė nga Shqipėria.
Nė Greqi, nė fillim tė 1800-ės, Lord Bajroni, dėshmon qė familjet shqiptare, kanė luftuar pėr pavarėsinė e Greqisė dhe presidenti i parė grek, ka qenė George Kondouriti nga Hidra nė Shqipėri. Nė Egjipt, Mehmet Aliu i cili e shpalli veten Mbret nė fillim tė 1800-ės, ka pasur njė origjinė tė errėt shqiptare. I pari kryeministėr nė Itali, Francesco Crespi, ka qenė shqiptar.
Duhet tė jetė e vėshtirė tė ndryshosh tė kuptuarit e Aleskandrit tė Madh si grek, por bėhet fjalė vetėm pėr njė krijim dhe jo pėr fakte. E vėrteta duhet nxjerrė dhe duhet kuptuar qė Aleksandri i Madh, ka qenė njė ilir (shqiptar) dhe kėrkimet e bėra dėshmojnė pėr karakteristikat etnike tė shqiptarėve gjatė shekujvepėr tė futur nė film dhe nė libra dritėn e vėrtetėsisė. Audienca duhet me tė vėrtetė tė njohė faktet dhe jo fiksionin.
Marrė nga agjencia Sun-Sentinel
Florida
Vizitor- Vizitor
Similar topics» Letra e derguar shkodranve nga "Aleksandri i Madh'!!
» "Maqedonia shqiptare": Aleksandri i Madh eshte shqiptar
» Mekati i vetem dhe me i madh?
» "Maqedonia shqiptare": Aleksandri i Madh eshte shqiptar
» Mekati i vetem dhe me i madh?
Faqja 1 e 1
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
» SHtepia e marinos ju mirepret !!!
» Perandoria ,,,e Shkodra Channel And NAQES SHKODRANEe...
» U rihap shpella luksoze e Ylli-t
» shtepia EDA 82..eshte e hapur me miqt
» ViLa E <<Goces Tironse>>
» welcome in my castel xhoooooooooniiiii
» Capital Club<>Tzio
» Pershendetje nga Adea
» Pallati i Tironcit
» Keshtjella e MORENES...
» Kasollja e Mona&Takut !!!
» Vjen nje moment dhe..!..
» Tė flasim pėr festėn e tė dashuruarve,dhuratat dhe mendimet pėr kėtė ditė !
» A JENI ZESHKAN/E APO BJOND/E/?