♥♥♥♥♥.ShoqeriaJone.♥♥♥♥♥
Would you like to react to this message? Create an account in a few clicks or log in to continue.

Higjiena personale e femrave...

Shko poshtė

Higjiena personale e femrave... Empty Higjiena personale e femrave...

Mesazh nga Vizitor Fri Mar 20, 2009 9:07 pm

Janė dy parakushte qė njė femėr duhet t'i plotėsojė pėr t'u bėrė mik i mirė me njė mashkull. E para ėshtė ta dojė atė dhe e dyta qė kurrė tė mos hyjė nė mardhėnie seksuale me tė! Pėrndryshe nuk do tė mund tė lėvdėrohet se njė mashkull e ka mik tė mirė. Cilėt janė garancionet qė tė mos bėheni nė tė ardhmen diēka mė tepėr se shok me tė? Ja disa tipe tė miqėsisė me mashkullin dhe reziqet qė ato miqėsi bartin me vete duke rrezikuar miqėsinė e vėrtetė mes gjinive...

Pėrveē qė ta njeh, duhet edhe tė di ta dėgjoj trupin e saj!

Ndryshimet e para, mė tė theksuara qė ndikojnė nė zhvillimin psikofiziologjik tė fermės sė re, janė paraqitja e gjinjėve, nė fillim vetėm e majeve qė pas disa viteve tė arrijnė formėn e tyre tė plotė. Njė vit nga kjo shenjė e parė nė vaginė paraqiten qimet tė cilat pas tre muajve e arrijnė madhėsinė e plotė. Ndėrsa qimet nėn sqetulla paraqiten pas mestruacioneve tė para. Kjo ėshtė shenjė e pubertetit te femrat. Pėr kėto ndryshime pėrkujdesen hormonet estrogjeni dhe progesteroni qė deri nė atė faze janė si tė "fjetura" - jo aktive. Ato hormone jo vetėm qė e ndėrrojnė pamjen e jashtme tė njė vajzės sė re, po ndėrrojnė edhe nė brendėsi - organet e saj. Menarha, si quhet ndryshe menstruacioni i parė, paraqitet diku mesatarisht nė moshėn 12 vjeēare, ndėrsa zakonisht shfaqet rreth moshės 10-14 vjeē. Megjithkėtė do tė kalojė edhe njė kohė deri sa mestruacionet e marrin formėn e tyre tė vėrtetė. Nė fillim nuk janė tė rregullta, vonohen apo "vijnė" tė paktė nė sasi e ndonjėherė edhe tė "shumtė". Ē'do gjė ėshtė nė rregull, por nėse cikli mestrual nuk rregullohet pėr disa vite, atėherė vajza e re duhet ta vizitoj gjinekologun. Me hulumtime speciale ėshtė e mundshme tė vėrtetohet se a ekziston ndonjė ērregullim hormonal!
Mirėmbajtja e drejtė e pastėrtisė, ėshtė shumė me rėndėsi pėr organet gjenitale tė femrės. Mirėpo ndonjėherė me larje tė tepėrt dhe pėrdorime tė sapuneve tė dobėta, arrihen kundėrefekte dhe mė tepėr bėhet dėm se dobi. Nė kėtė mėnyrė prej paditurisė largohen edhe lėngjet (sekretimet) qė e mbrojnė vaginėn dhe oranet tjera gjenitale nga infeksionet. Mjafton qė organet gjenitale t'i lajnė njėherė me ndnjė sapun tė butė dhe t'i shpėrlajnė me ujė tė vakėt edhe disa herė. Brendėsinė e vaginės nuk preferohet ta shpėrlajnė asnjėherė pėrderisa mjeku nuk ka kėshilluar ashtu diēka.

Dhimbja e barkut

Mestruacionet me dhimbje, qė ndryshe nė mjekėsi quhen edhe dismenore janė tipike pėr kohėn adoleshcente e deri nė vitet e tridhjeta tė jetės sė femrės, atėherė kur organizmi mėsohet me "kėrcimet" hormonale. Kjo ndodh nė rast mė tė mirė menjėherė pas lindjes sė parė. Mirėpo te mestruacionet me dhimbje, shkaqet e dhimbjes janė tė shumtė. Nė tė shumtėn e rasteve fajet i ka prostalagina, materie qė e shtynė vaginėn tė tkuret, mirėpo mund tė jenė edhe si pasojė e mitrės jonormale. Sipas disa studimeve mė tė reja, dhimbjet lidhen edhe me Ngf, materie qė mundėsojnė mbijetimin e qelizave nervore, dhe nėse ka tepėr materie tė tillė, zvogėlohet pragu i tolerimit tė dhimbjes.
Nuk bėnė qė assesi tė harrohen edhe pasojat psiqike tė dhimbjeve nė mestruacione si p.sh. tė rrefuzuarit e seksualitetit personal, tė mospajtimi qė jeni tė lindur si femėr si dhe fjalosjet e pazgjidhura familjare e shumė faktorė tjerė psikologjikė. Pėr tu liruar nga kėto dhimbje tė mestruacionjeve, mė sė miri ėshtė qė nė fazėn akute tė merret ndonje bar kundėr spazmeve (shtrėngimeve). Mund t; ndihmoj edhe ndonjė pilulė kontraceptive me dozė tė vogėl hormonale. Kjo e pakėson dhimbjen pėr 80% ngase e zvogėlon jargun e endometriumit e me tė edhe kontaksionet me dhimbje. Megjithkėtė, kur janė nė pyetje barėrat, mė sė miri ėshtė tė konsultohet gjinekologu.

Takimi i parė me gjinekologun

Dashuria e parė, pėrvoja e parė seksuale detyrimisht ju shpiejnė edhe drejt takimit tė parė me gjinekologun. Njė vendim i kėtillė nuk ėshtė i lehtė. Mė sė miri ėshtė qė tė bisedohet me mjekun haptazi pa turp pėr gjithēka qė i intereson vajzės sė re.

Disa nga pyetjet mė tė shpeshta nė lidhje me mestruacionet:

Sa zgjasin mestruacionet normale?
Zakonisht ato zgjasin 4 - 6 ditė dhe humbja e gjakut ėshtė rreth 36 ml ( sa njė filxhan kafeje). Humbjet normale tė gjakut sillen rreth 10 dhe 200 ml. Nėse gjakderdhja ėshtė gjithnjė e madhe, mė sė miri ėshtė tė kėshilloheni me gjinekologun, ngase mund tė paraqitet ndonjė anemi. Pėr tė penguar aneminė, me siguri mjeku do t'ju kėshillojė tė pėrdorni preparate hekuri dhe vitamin B.

A ėshtė i dėmshėm sporti nė kohėn e mestruacioneve?
Pėrkundrazi, ėshtė shumė i dobishėm. Aktiviteti fizik nxit krijimin e endorfinės, materie qė e zvogėlon dhimbjen, e me kėtė lirohen muskujt e barkut, shpindės, gjė qė ato ditė janė tė shtrėnguara.

Ē'ka duhet ngrėnė nė kohėn e mestruacioneve?

Me gjakėderdhje, organizmi humb albuminet, lėngjet dhe hekurin, prandaj ėshtė me rėndėsi tė ushqyerit e mirė. Mirė ėshtė tė hahet mish, vezė, prodhime qumėshti, tė hahet ushqim me albumine dhe tė pihet shumė ujė. Janė tė preferueshme lėngjet e pemėve sidomos nga argumet qė pėrmbajnė vitamin C e cila ndihmon organizmit nė thithjen e hekurit nga ushqimi.

A mund tė pėrdor tampone njė vajzė virgjine?
Po, ngase cipa e virgjėrisė (hymeni)nėpėr tė cilėn rregullisht rrejdhin mestruacionet, ėshtė mjaft elastik dhe nuk e pengon vendosjen e tamponeve nė vaginė.

A mund tė shkaktojnė dėme tamponet?
Nėse i pėrmbahet vajza rregullave dhe i ndėrron, jo. Sipas disa studimevenė SHBA, tamponet janė tė dobishme pėr shėndet si dhe pėr disponim tė mirė tė femrės gjat kohės sė mestruacioneve.

Kur ėshtė koha pėr pilula kontraceptive?
Paj, kur vjen koha e mardhėnjeve tė rregullta seksuale. Mund t'i pėrdorin edhe adoloshcentet nėse kanė marrėdhėnje tė rregullta seksuale. Kjo nuk ka pasoja tė dėmshme, madje edhe i mjekon "puēėrzat". Vetėm vajzat qė vuajn nga epilepsia, apo qė kanė probleme me veshkė, mėlqi si dhe ēarkullim tė gjakut nuk guxojnė t'i pėrdorin kėto preparate. Pėr tė gjithė femrat vlen rregulli: sė pari duhet bėrė analizėn e gjakut e pastaj vje koha e kėtyre preparateve.

Ē'ka nuk guxon tė harroj femra

Qė nga mosha 20 vjeēare, femra duhet regulisht ta vizitoj gjinekologun. Me kėtė mund t'i shmanget shumė sėmundjeve. Ja ēka nuk guxon tė harroj njė femėr:
-Vizita gjinekologut, ėshtė mirė tė kryhet njė herė nė vit, nė kohėn mes dy mestruacioneve. Gjatė secilės vizitė duhet kontrolluaredhe gjendjen e gjinjėve. Njė herė nė dy vjet duhet bėrė ultrazėrin e abdomenit pėr konstatuar strukturėn e mitrės, tė vezoreve dhe tė zbulohen trashjet eventuale tė indeve tė cilat mund t'i mos i diktoj mjeku gjatė kontrollit rutinor.
-Papa testi, ėshtė ekzaminimi i qafės sė mitrės nė mėnyrė qė tė zbulohen tumoret e hershme.Me ndihmėn e shkopit, gjinekologu, pa dhimbje merr sekrecionin e mitrės dhe mė vonė me analizė laboratorike vėrtetohet se a ekziston apo jo ndezja e ndonjė qelize jonormale. Papa-tetin ėshtė mirė ta bėjnė femrat njė herė nė vit.
-Vet-shikimi i gjinjėve, preferohet njė herė nė muaj ta bėjnė femrat kėtė. Njė javė pas mestruacioneve dhe kjo shėrben pėr tė zbuluar ndonjė gungėz tė vogėl nėn lėkurė tė gjiut. Nė tė shumtėn e rasteve gungėzat nuk janė tė rezikshme, por mjafton si shenjė alarmi qė ta vizitoni specialistin. Si bėhet kjo? Qėndroni nė kėmbė, dhe ngriteni dorėn lartė. Me dorėn tjetėr prekeni me mesin e gishtėrinjėve gjiun pėrreth. Vazhdoni njėjtė edhe me gjiun tjetėr. Pėrmė tepėr lexoni duke nė temėn gjinjėt. Gjinjtė e shėndoshė kanė konzistencė homogjene. Nėse vetėm dyshoni diēkamenjėherė duhet ta vizitoni gjinekologu.

Vizitor
Vizitor


Mbrapsht nė krye Shko poshtė

Mbrapsht nė krye

- Similar topics

 
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi