Kėshilla pėr fėmijėt..
2 posters
Faqja 1 e 2
Faqja 1 e 2 • 1, 2
Kėshilla pėr fėmijėt..
5 kėshilla pėr fėmijė nė formė
Pediatret dhe dietologėt kanė hedhur alarmin: fėmijėt shqiptarė hanė keq dhe lėvizin shumė pak. Prindėrit mund tė bėjnė shumė: ja 5 kėshilla anti-obezitetit.
Fėmijė gjithmonė e mė tė shėndoshė, tė pėrjashtuar nga jetė nė ajėr tė pastėr, tė fiksuar vetėm pas teknologjisė, tė privuar nga sporti. Sipas vėzhgimeve tė bėra kohėt e fundit, njė pjesė e mirė e fėmijėve shqiptarė janė mbi peshė. Ēfarė mund tė bėhet? Ja disa kėshilla kundėr shėndoshjes.
1. Jepni shembullin e mirė. Fėmijėt janė shumė tė prirur tė imitojnė, pra ata bėjnė atė ēfarė shikojnė. Nėse ju nuk hani mėngjes, edhe ata nuk do tė hanė mėngjes. Tė gjitha kėto janė zakone tė kėqija tė trashėguara shpesh nga prindėrit. Filloni tė ndryshoni zakonet tuaja, para se ti rregulloni mėnyrėn e tė ushqyerit fėmijės tuaj.
2. Jepini fėmijės njė kulturė tė njė jetė tė jetuar sa mė shumė nė ajėr tė pastėr. Fėmijėt e sotėm vuajnė shumė nga mungesa e hapėsirės dhe e bashkėmoshatarėve tė tyre. Jo rastėsisht shumė fėmijė nuk kanė miq dhe pothuajse nuk dalin fare tė luajnė jashtė. Ndėrsa me televizionin dhe video geimet kalojnė tre ose katėr orė nė ditė. Ata hanė mė shumė sesa shpenzojnė energji. Prindėrit duhet ta motivojnė fėmijėn pėr tė dalė jashtė, nė ajėr tė pastėr sa mė shpesh dhe duhet ti krijojnė atij mundėsinė qė tė luajė me bashkėmoshatarėt e tij.
3. Sport nė vend tė dietės. Njė dietė e ekuilibruar, nuk vlen fare pa u pėrshtatur me lėvizje, jo vetėm si aktivetet sportiv, por edhe nė formėn e lojrave tė thjeshta, apo tė ngjisin shkallėt, nė vend qė tė pėrdorin ashensorin. Ky vlen si njė fillim i mirė, pėr tu marrė mė vonė me aktivitet sportiv.
4. Ka shumė rėndėsi sjellja. Ėshtė thelbėrose mėnyra se si i jepet ushqimi fėmijės. Njė ushqim i rregullt dhe i ndryshueshėm, i ndėrthurur me njė stil jete aktive, gjė pėr tė cilėn familja luan njė rol thelbėsor, ėshtė njė nga ēelėsat e suksesit, pėr tė pasur njė fėmijė me formė trupore sa mė tė mirė. Prindi duhet tė ndryshojė bashkė me fėmijėn. Dhe ndryshimi i prindit ėshtė mėnyra mė e mirė pėr tė trasmetuar mesazhin.
5. Bėjini fėmijėve kontrolle tė rregullta nė pediatri. Sidomos nga mosha 0 deri nė 5 vjet kontrollet e gjatėsisė dhe peshės tek pediatri duhet tė jenė shumė tė shpeshta, ndėrsa, pasi ka kaluar mosha 5 vjeēare, dy vizita vjetore janė tė mjaftueshme
Pediatret dhe dietologėt kanė hedhur alarmin: fėmijėt shqiptarė hanė keq dhe lėvizin shumė pak. Prindėrit mund tė bėjnė shumė: ja 5 kėshilla anti-obezitetit.
Fėmijė gjithmonė e mė tė shėndoshė, tė pėrjashtuar nga jetė nė ajėr tė pastėr, tė fiksuar vetėm pas teknologjisė, tė privuar nga sporti. Sipas vėzhgimeve tė bėra kohėt e fundit, njė pjesė e mirė e fėmijėve shqiptarė janė mbi peshė. Ēfarė mund tė bėhet? Ja disa kėshilla kundėr shėndoshjes.
1. Jepni shembullin e mirė. Fėmijėt janė shumė tė prirur tė imitojnė, pra ata bėjnė atė ēfarė shikojnė. Nėse ju nuk hani mėngjes, edhe ata nuk do tė hanė mėngjes. Tė gjitha kėto janė zakone tė kėqija tė trashėguara shpesh nga prindėrit. Filloni tė ndryshoni zakonet tuaja, para se ti rregulloni mėnyrėn e tė ushqyerit fėmijės tuaj.
2. Jepini fėmijės njė kulturė tė njė jetė tė jetuar sa mė shumė nė ajėr tė pastėr. Fėmijėt e sotėm vuajnė shumė nga mungesa e hapėsirės dhe e bashkėmoshatarėve tė tyre. Jo rastėsisht shumė fėmijė nuk kanė miq dhe pothuajse nuk dalin fare tė luajnė jashtė. Ndėrsa me televizionin dhe video geimet kalojnė tre ose katėr orė nė ditė. Ata hanė mė shumė sesa shpenzojnė energji. Prindėrit duhet ta motivojnė fėmijėn pėr tė dalė jashtė, nė ajėr tė pastėr sa mė shpesh dhe duhet ti krijojnė atij mundėsinė qė tė luajė me bashkėmoshatarėt e tij.
3. Sport nė vend tė dietės. Njė dietė e ekuilibruar, nuk vlen fare pa u pėrshtatur me lėvizje, jo vetėm si aktivetet sportiv, por edhe nė formėn e lojrave tė thjeshta, apo tė ngjisin shkallėt, nė vend qė tė pėrdorin ashensorin. Ky vlen si njė fillim i mirė, pėr tu marrė mė vonė me aktivitet sportiv.
4. Ka shumė rėndėsi sjellja. Ėshtė thelbėrose mėnyra se si i jepet ushqimi fėmijės. Njė ushqim i rregullt dhe i ndryshueshėm, i ndėrthurur me njė stil jete aktive, gjė pėr tė cilėn familja luan njė rol thelbėsor, ėshtė njė nga ēelėsat e suksesit, pėr tė pasur njė fėmijė me formė trupore sa mė tė mirė. Prindi duhet tė ndryshojė bashkė me fėmijėn. Dhe ndryshimi i prindit ėshtė mėnyra mė e mirė pėr tė trasmetuar mesazhin.
5. Bėjini fėmijėve kontrolle tė rregullta nė pediatri. Sidomos nga mosha 0 deri nė 5 vjet kontrollet e gjatėsisė dhe peshės tek pediatri duhet tė jenė shumė tė shpeshta, ndėrsa, pasi ka kaluar mosha 5 vjeēare, dy vizita vjetore janė tė mjaftueshme
Vizitor- Vizitor
Re: Kėshilla pėr fėmijėt..
Kujdes me mbipeshen te femijet!
John Presley ėshtė njė fėmijė 4 vjeē, tė cilit i pėlqejnė shumė lojrat nė kompjuter dhe deti. Por me peshėn 35 kg ai e ka shumė tė vėshtirė lėvizjen dhe pothuaj peshon sa njė fėmijė 11 vjeē. Ky ėshtė me tė vėrtetė njė problem shėndetėsor.
Fėmijėt obezė nė moshė tė vogėl janė tė rrezikuar nga presioni i lartė i gjakut dhe nga diabeti. Mė shqetėson pesha e tij pasi diskriminohet edhe nga shumė gjėra qė bėjnė fėmijėt e kėsaj moshe tha nėna e tij, Theresa Presley.
John hyn nė njė kategori qė doktorėt e kanė quajtur super obezė.
Kur John ishte 3 vjeē, mamaja e tij mori pjesė nė njė program trajnimi pėr tė mėsuar me ēfarė ta ushqente.
Drejtorėt e programit thanė se skishin parė asnjėherė mė parė kaq shumė fėmijė obezė mė parė.
Fėmijėt mbi peshė janė dyfishuar gjatė dy dekadave tė fundit. Prindėrt kanė gjithmonė maninė ti shohin fėmijėt nga ana pozitive dhe shprehen se: fėmija im ėshtė kaq i bukur, pak i shėndoshė por shumė i bukur. Ėshtė koha qė prindėrit tė shohin me seriozitet peshėn e fėmijėve tė tyre.
Ata duhet tė ndėrgjegjėsohen se edhe fėmijėt mund tė kenė probleme tė presionit tė gjakut, ose tė diabetit tha Carolyn Landis, profesore pediatre nė njė universitet ne SHBA.
Sipas saj niveli i lartė i kolisterolit dhe tensioni i lartė i gjakut mendoheshin tė ishin probleme vetėm tė personave tė rritur por nuk ėshtė tamam kėshtu. Kėto sėmundje godasin edhe fėmijėt shumė tė shėndoshė tė cilėt hanė pa rregull ushqime jo tė shėndetshme.
Duke folur me fėmijėt qė nė fillim tė jetės sė tyre mund ti edukosh ata nga ērregullimet edhe mė vonė kur tė rriten- tha dietologu Stacey Schulman.
Prindėrit duhet tė kenė kujdes qė tė mos diskutojnė me fėmijėt por mbi peshė ose obesitet dhe ti ushqejnė ata ndryshe nga tė tjerėt. Ata duhet tė kujdesen qė e gjithė familja tė hajė ushqime tė shėndetshme duke i dhėnė edhe fėmijės njė edukatė tė ngrėni, pasi ata nuk duhet tė ndihen se janė tė veēuar nė asnjė gjė.
John Presley ėshtė njė fėmijė 4 vjeē, tė cilit i pėlqejnė shumė lojrat nė kompjuter dhe deti. Por me peshėn 35 kg ai e ka shumė tė vėshtirė lėvizjen dhe pothuaj peshon sa njė fėmijė 11 vjeē. Ky ėshtė me tė vėrtetė njė problem shėndetėsor.
Fėmijėt obezė nė moshė tė vogėl janė tė rrezikuar nga presioni i lartė i gjakut dhe nga diabeti. Mė shqetėson pesha e tij pasi diskriminohet edhe nga shumė gjėra qė bėjnė fėmijėt e kėsaj moshe tha nėna e tij, Theresa Presley.
John hyn nė njė kategori qė doktorėt e kanė quajtur super obezė.
Kur John ishte 3 vjeē, mamaja e tij mori pjesė nė njė program trajnimi pėr tė mėsuar me ēfarė ta ushqente.
Drejtorėt e programit thanė se skishin parė asnjėherė mė parė kaq shumė fėmijė obezė mė parė.
Fėmijėt mbi peshė janė dyfishuar gjatė dy dekadave tė fundit. Prindėrt kanė gjithmonė maninė ti shohin fėmijėt nga ana pozitive dhe shprehen se: fėmija im ėshtė kaq i bukur, pak i shėndoshė por shumė i bukur. Ėshtė koha qė prindėrit tė shohin me seriozitet peshėn e fėmijėve tė tyre.
Ata duhet tė ndėrgjegjėsohen se edhe fėmijėt mund tė kenė probleme tė presionit tė gjakut, ose tė diabetit tha Carolyn Landis, profesore pediatre nė njė universitet ne SHBA.
Sipas saj niveli i lartė i kolisterolit dhe tensioni i lartė i gjakut mendoheshin tė ishin probleme vetėm tė personave tė rritur por nuk ėshtė tamam kėshtu. Kėto sėmundje godasin edhe fėmijėt shumė tė shėndoshė tė cilėt hanė pa rregull ushqime jo tė shėndetshme.
Duke folur me fėmijėt qė nė fillim tė jetės sė tyre mund ti edukosh ata nga ērregullimet edhe mė vonė kur tė rriten- tha dietologu Stacey Schulman.
Prindėrit duhet tė kenė kujdes qė tė mos diskutojnė me fėmijėt por mbi peshė ose obesitet dhe ti ushqejnė ata ndryshe nga tė tjerėt. Ata duhet tė kujdesen qė e gjithė familja tė hajė ushqime tė shėndetshme duke i dhėnė edhe fėmijės njė edukatė tė ngrėni, pasi ata nuk duhet tė ndihen se janė tė veēuar nė asnjė gjė.
Vizitor- Vizitor
Re: Kėshilla pėr fėmijėt..
Ta largoj femijen nga kuzhina kur gatuaj?
Ushqimi i duhur ėshtė thelbėsor pėr tė pasur shėndet tė mirė, nėnat dhe pediatrėt kėtė gjė e dinė shumė mirė. Edukimi me njė ushqim tė mirė dhe shumėllojshmėria e gjėrave qė konsumojmė ėshtė shumė e rėndėsishme sidomos pėr mė tė vegjlit. Tė fitosh, qė nė moshė tė re njė kulturė tė mirė tė ushqyeri, do tė thotė qė kur tė rritesh do tė kesh njė raport tė qėndrueshėm dhe tė ekuilibruar me ushqimin. Ndoshta ju ėshtė mirė tė dini si tė sillemi si prindėr pėr tė qenė tė sigurt qė fėmijėt do tė mėsojnė tė ushqehen nė mėnyrė korrekte. Keto kėshilla jane marrė nga njė studim amerikan:
1. Mos i largoni fėmijėt nga kuzhina ndėrsa jeni duke pėrgatitur drekėn ose darkėn. Shpesh fėmijėt mbahen larg kuzhinės sepse aty ka objekte tė rrezikshme si thika, gota, apo objekte qė thyhen. Pėr kėtė arsye prindėrit ndjehen mė tė sigurt nėse fėmijėt luajnė nė njė pjesė tjetėr tė shtėpisė. Kjo gjė ėshtė e gabuar! Tė bėsh fėmijėt pjesėmarrės nė pėrgatitjen e ushqimit, ti njohėsh ata me aromat, mė parė se sa me shijet, i ndihmon ata tė zhvillojnė interesin dhe kuriozitetin pėr ushqimin.
2. Mos u bėni presion tė provojnė gjithēka. Jepi provoje, vetėm pak ėshtė tipi i presionit psikologjik mė i keq qė mund tu bėhet tė vegjėlve. (ky nuk ėshtė rasti juaj, por le ta zgjerojmė pak kėtė temė interesante). Nė vend qė tė kėmbėngulni ėshtė mė mirė tė vendosni nė tavolinė gjithēka qė keni pėrgatitur dhe tė prisni qė fėmija ta provojė vetė ushqimin e ri.
3. Mos i fshihni ėmbėlsirat. Nėse i keni nė shtėpi ėshtė e kotė ti fshihni. Kjo do tė stimulonte tek fėmija ndjenjėn e tė ndaluarės dhe menjėherė sapo tė dilnin nga shtėpia do kėrkonin ti hanin, apo ti blinin.
4. Mos mbani dietė para syve tė fėmijėve tuaj. Nėse prindėrit janė nė dietė, sepse duan tė humbasin peshė, ėshtė mirė qė tė evitojnė qė kėtė fakt ta kuptojnė dhe fėmijėt. Pra fėmijėt nuk duhet tė kuptojnė qė prindėrit e tyre po bėjnė njė sakrificė, apo po privohen nga diēka, ėshtė mė mirė tu lėmė atyre tė mendojnė se ne po kėrkojmė tė pėrmirėsojmė ushqimin tonė.
5. Servirini ushqimet nė tavolinė duke u kushtuar vėmendje ngjyrave dhe rregullimit tė pjatės. Njė tavolinė e shtruar mirė dhe plot ngjyra, me ushqime qė janė tė bukura edhe ti shohėsh, fut nė zili fėmijėt (por edhe tė rriturit) tė hanė gjithēka dhe tė argėtohen.
6. Mos u dorėzoni shpejt kur fėmijėt vendosin tė mos hanė njė lloj ushqimi. Ja vlen barra qiranė tė provoni, tė ripropozoni ushqimet qė fėmijėt nuk i hanė nė shumė mėnyra tė ndryshme. Nuk duhet tė hiqni kurrė dorė nga ideja qė tė vegjlit duhet tė mėsojnė tė hanė tė gjitha ushqimet.
Ushqimi i duhur ėshtė thelbėsor pėr tė pasur shėndet tė mirė, nėnat dhe pediatrėt kėtė gjė e dinė shumė mirė. Edukimi me njė ushqim tė mirė dhe shumėllojshmėria e gjėrave qė konsumojmė ėshtė shumė e rėndėsishme sidomos pėr mė tė vegjlit. Tė fitosh, qė nė moshė tė re njė kulturė tė mirė tė ushqyeri, do tė thotė qė kur tė rritesh do tė kesh njė raport tė qėndrueshėm dhe tė ekuilibruar me ushqimin. Ndoshta ju ėshtė mirė tė dini si tė sillemi si prindėr pėr tė qenė tė sigurt qė fėmijėt do tė mėsojnė tė ushqehen nė mėnyrė korrekte. Keto kėshilla jane marrė nga njė studim amerikan:
1. Mos i largoni fėmijėt nga kuzhina ndėrsa jeni duke pėrgatitur drekėn ose darkėn. Shpesh fėmijėt mbahen larg kuzhinės sepse aty ka objekte tė rrezikshme si thika, gota, apo objekte qė thyhen. Pėr kėtė arsye prindėrit ndjehen mė tė sigurt nėse fėmijėt luajnė nė njė pjesė tjetėr tė shtėpisė. Kjo gjė ėshtė e gabuar! Tė bėsh fėmijėt pjesėmarrės nė pėrgatitjen e ushqimit, ti njohėsh ata me aromat, mė parė se sa me shijet, i ndihmon ata tė zhvillojnė interesin dhe kuriozitetin pėr ushqimin.
2. Mos u bėni presion tė provojnė gjithēka. Jepi provoje, vetėm pak ėshtė tipi i presionit psikologjik mė i keq qė mund tu bėhet tė vegjėlve. (ky nuk ėshtė rasti juaj, por le ta zgjerojmė pak kėtė temė interesante). Nė vend qė tė kėmbėngulni ėshtė mė mirė tė vendosni nė tavolinė gjithēka qė keni pėrgatitur dhe tė prisni qė fėmija ta provojė vetė ushqimin e ri.
3. Mos i fshihni ėmbėlsirat. Nėse i keni nė shtėpi ėshtė e kotė ti fshihni. Kjo do tė stimulonte tek fėmija ndjenjėn e tė ndaluarės dhe menjėherė sapo tė dilnin nga shtėpia do kėrkonin ti hanin, apo ti blinin.
4. Mos mbani dietė para syve tė fėmijėve tuaj. Nėse prindėrit janė nė dietė, sepse duan tė humbasin peshė, ėshtė mirė qė tė evitojnė qė kėtė fakt ta kuptojnė dhe fėmijėt. Pra fėmijėt nuk duhet tė kuptojnė qė prindėrit e tyre po bėjnė njė sakrificė, apo po privohen nga diēka, ėshtė mė mirė tu lėmė atyre tė mendojnė se ne po kėrkojmė tė pėrmirėsojmė ushqimin tonė.
5. Servirini ushqimet nė tavolinė duke u kushtuar vėmendje ngjyrave dhe rregullimit tė pjatės. Njė tavolinė e shtruar mirė dhe plot ngjyra, me ushqime qė janė tė bukura edhe ti shohėsh, fut nė zili fėmijėt (por edhe tė rriturit) tė hanė gjithēka dhe tė argėtohen.
6. Mos u dorėzoni shpejt kur fėmijėt vendosin tė mos hanė njė lloj ushqimi. Ja vlen barra qiranė tė provoni, tė ripropozoni ushqimet qė fėmijėt nuk i hanė nė shumė mėnyra tė ndryshme. Nuk duhet tė hiqni kurrė dorė nga ideja qė tė vegjlit duhet tė mėsojnė tė hanė tė gjitha ushqimet.
Vizitor- Vizitor
Re: Kėshilla pėr fėmijėt..
Shprehitė e kėqija kanė efekt kancerogjen te pasardhėsit..
Shkencėtarėt amerikanė kanė zbuluar se ndikimet negative nė spermė, tė shkaktuara nga papastėrtia e ambientit ose shprehitė e pashėndetshme, siē ėshtė pirja e duhanit ose konsumimi i tepėrt i alkoolit, mund tė trashėgohen nė shumė gjenerata.
Ėshtė zbuluar se roli i babait ka ndikim mė tė madh nė shėndetin e fėmijės sė tij, sesa ėshtė menduar deri tani. Pėr kėtė arsye meshkujt duhet kenė kujdes tė madh, sepse shprehitė e kėqija nuk i dėmtojnė vetėm ata, por edhe pasardhėsit e tyre.
Studimet mbi spermėn e minjve (nga Shoqata Amerikane pėr Pėrparimin e Shkencės -AAAS), kanė treguar se veprimi i substancave tė dėmshme kimike ndikon sė paku nė katėr gjenerata pasuese tė minjve. Gjatė testimit ėshtė pėrdorur substanca antimikotike, vinclozolin, e cila ērregullon funksioni e hormoneve te gjitarėt. Kjo substancė ka ndikuar nė gjenet e spermės sė minjve, ndėrsa lidhet ngushtė edhe me kancerin e prostatės.
Edhe pse ėshtė pėrdorur substancė e caktuar kimike dhe pėr eksperiment janė pėrdorur minjtė, shkencėtarėt mendojnė se e njėjta gjė ndodh edhe te njerėzit. Edhe alkooli edhe nikotina gjejnė rrugėn e tyre drejt spermės dhe sasia e tepruar e tyre ndryshon ADN e spermės.
Tė rinjve u kėshillohet tė jenė tė kujdesshėm dhe tė bėjnė njė jetė sa mė tė shėndetshme, sepse ajo qė mund tua trashėgojnė pasardhėsve tė tyre ėshtė mė sė shpeshti kancerogjene.
Shkencėtarėt amerikanė kanė zbuluar se ndikimet negative nė spermė, tė shkaktuara nga papastėrtia e ambientit ose shprehitė e pashėndetshme, siē ėshtė pirja e duhanit ose konsumimi i tepėrt i alkoolit, mund tė trashėgohen nė shumė gjenerata.
Ėshtė zbuluar se roli i babait ka ndikim mė tė madh nė shėndetin e fėmijės sė tij, sesa ėshtė menduar deri tani. Pėr kėtė arsye meshkujt duhet kenė kujdes tė madh, sepse shprehitė e kėqija nuk i dėmtojnė vetėm ata, por edhe pasardhėsit e tyre.
Studimet mbi spermėn e minjve (nga Shoqata Amerikane pėr Pėrparimin e Shkencės -AAAS), kanė treguar se veprimi i substancave tė dėmshme kimike ndikon sė paku nė katėr gjenerata pasuese tė minjve. Gjatė testimit ėshtė pėrdorur substanca antimikotike, vinclozolin, e cila ērregullon funksioni e hormoneve te gjitarėt. Kjo substancė ka ndikuar nė gjenet e spermės sė minjve, ndėrsa lidhet ngushtė edhe me kancerin e prostatės.
Edhe pse ėshtė pėrdorur substancė e caktuar kimike dhe pėr eksperiment janė pėrdorur minjtė, shkencėtarėt mendojnė se e njėjta gjė ndodh edhe te njerėzit. Edhe alkooli edhe nikotina gjejnė rrugėn e tyre drejt spermės dhe sasia e tepruar e tyre ndryshon ADN e spermės.
Tė rinjve u kėshillohet tė jenė tė kujdesshėm dhe tė bėjnė njė jetė sa mė tė shėndetshme, sepse ajo qė mund tua trashėgojnė pasardhėsve tė tyre ėshtė mė sė shpeshti kancerogjene.
Vizitor- Vizitor
Re: Kėshilla pėr fėmijėt..
Mungesa e Vitaminės D
Specialistėt tė cilėt theksojnė se nė qumėshtin e nėnės dhe nė ushqimin artificial pėr bebet nuk ka nė mėnyrė tė mjaftueshme vitaminė D, shprehen se kjo duhet tu jepet atyre me anė tė shurupeve tė ndryshme. Sipas njė studimi tė bėrė nga mjekėt e spitalit Children Hospital nė Boston, rezulton se tek 40 pėr qind e fėmijėve ka mungesė tė vitaminės D. Sipas tyre, niveli i vitaminės ndryshon nga fėmijėt esmerė dhe tė bardhė. Specialistėt e pediatrisė shprehen se pėr tė plotėsuar kėto mungesa, nevojitet qė tė pėrdoret pėr mėse 400 ditė vitamina D e pėrgatitur nė trajtė shurupi.
Sipas studimit nė fjalė, qumėshti i nėnės pėrmban dhjetė herė mė shumė vitaminė D se qumėshti artificial. Specialistėt thonė se fėmijėve duhet tu jepen ushqime tė tilla si vaj peshku, qumėsht, lėng portokalli etj, pasi kėto pėrmbajnė me shumicė vitaminėn nė fjalė. Sipas tyre, vitamina D ėshtė mjaft e rėndėsishme pėr organizmin e fėmijės, mungesa e sė cilės mund tė shkaktojė sėmundje nga mė tė ndryshmet si ato tė zemrės, shkrirje tė kockave, diabet, Skleroz e deri tek ato kanceroze.
Specialistėt tė cilėt theksojnė se nė qumėshtin e nėnės dhe nė ushqimin artificial pėr bebet nuk ka nė mėnyrė tė mjaftueshme vitaminė D, shprehen se kjo duhet tu jepet atyre me anė tė shurupeve tė ndryshme. Sipas njė studimi tė bėrė nga mjekėt e spitalit Children Hospital nė Boston, rezulton se tek 40 pėr qind e fėmijėve ka mungesė tė vitaminės D. Sipas tyre, niveli i vitaminės ndryshon nga fėmijėt esmerė dhe tė bardhė. Specialistėt e pediatrisė shprehen se pėr tė plotėsuar kėto mungesa, nevojitet qė tė pėrdoret pėr mėse 400 ditė vitamina D e pėrgatitur nė trajtė shurupi.
Sipas studimit nė fjalė, qumėshti i nėnės pėrmban dhjetė herė mė shumė vitaminė D se qumėshti artificial. Specialistėt thonė se fėmijėve duhet tu jepen ushqime tė tilla si vaj peshku, qumėsht, lėng portokalli etj, pasi kėto pėrmbajnė me shumicė vitaminėn nė fjalė. Sipas tyre, vitamina D ėshtė mjaft e rėndėsishme pėr organizmin e fėmijės, mungesa e sė cilės mund tė shkaktojė sėmundje nga mė tė ndryshmet si ato tė zemrės, shkrirje tė kockave, diabet, Skleroz e deri tek ato kanceroze.
Vizitor- Vizitor
Re: Kėshilla pėr fėmijėt..
Ērregullimet e tretjes tek fėmijėt e vegjėl
Diasperia akute ose diarreja akute e lehtė ėshtė njė ērregullim akut i tretjes qė prek shpesh fėmijėt e moshės sė njomė dhe qė dėmtojnė rėndė shėndetin e tyre. Fėmijėt e vegjėl qė ushqehen me gjirin e nėnės sėmuren mė rrallė nga ērregullimet e tretjes dhe e kalojnė mė lehtė atė.
Fėmijėt, tė cilėt rriten me ushqim artificial sėmuren mė shpesh e mė rėndė nga kėto ērregullime.
Qumėshti i gjirit ėshtė ushqimi mė i pėrshtatshėm pėr fėmijėn e vogėl. Ai tretet plotėsisht e me lehtėsi, pasi pėrmban lėndė ushqimore nė formėn dhe pėrpjesėtimet qė i nevojiten organizmit tė fėmijės.
Qumėshti i lopės ka mjaft ndryshim nga qumėshti i gjirit. Qumėshti i gjirit pėrmban disa lėndė qė mbrojnė zorrėt nga zhvillimi i shumėzimit tė mikrobeve.
Kėto lėndė, qė gjenden nė qumėshtin e lopės, dėmtohen gjatė zierjes.
Nė rast se fėmijės i japim ushqim tė papėrshtatshėm nė sasi e cilėsi pėr moshėn, ai nuk ėshtė nė gjendje ta tresė atė dhe mund tė ndodhė qė fėmija tė vjellė.
Njė pjesė e ushqimit tė mbetur kalon nga stomaku nė zorrė, ku gjenden shumė mikrobe, tė cilat, nė kushte tė zakonshme, nuk janė tė dėmshme. Nėn ndikimin e ushqimit tė patretur, mikrobet fillojnė tė shumėzohen, duke shkaktuar kalbėzimin e mbeturinave. Fėmija mund tė ketė dhembje barku, tė dalat jashtė janė tė ujshme e me erė tė keqe, fillojnė me 3-4 herė nė ditė e mund tė shtohen 8-10 herė nė ditė. Ngjyra e tyre nė fillim ėshtė e verdhė e mė pas bėhet jeshile. Fėmija ėshtė i kėputur, pesha e tij fillon tė bjerė.
Dispecėria nuk ėshtė sėmundje vetėm e stomakut dhe e zorrėve. Helmet qė formohen nė zorrė thithen dhe shkaktojnė ērregullime tė tjera, mund tė ngrihet temperatura, tė vjellat dhe heqja e barkut shpeshtohen, fėmija kėputet, grindet.
Kur fėmija ėshtė i dobėsuar nga ndonjė sėmundje tjetėr ose ėshtė me zhvillim jo tė mirė, dispeceria mund tė shfaqet mė rėndė.
Organizmi i fėmijės preket mė shumė nėse ai, sė bashku me ushqimin, merr mikrobe. Kjo ndodh kur nuk ruhen respektohen masat e pastėrtisė nė kohėn e pėrgatitjes sė ushqimit.
Pėrveē faktorėve ushqimorė dhe infektivi nga mikrobet, njė ndėr faktorėt qė favorizon dispesėrinė ėshtė dhe vapa e verės.
Ērregullime tė tretjes mund tė shfaqen nė ēdo stinė tė vitit, por gjatė verės rastet e fėmijėve tė sėmurė nga barku shtohen, pasi vapa dobėson organizmin e tyre dhe ngrohtėsia favorizon zhvillimin e mikrobeve nė ushqime e veēanėrisht nė qumėsht. Ka shumė rėndėsi qė mjekimi i diarresė tė fillojė nė ditėn e parė tė sėmundjes, sepse sėmundja mund tė rėndohet dhe gjendja e fėmijės tė pėrkeqėsohet shpejt. Tė vjellat shtohen dhe shfaqen pas ēdo pirje qumėshti dhe uji. Tė dalat jashtė bėhen mė tė shpeshta e tė ujshme. Humbja e shumtė e lėngjeve shkakton dehidratimin e fėmijės. Lėkura zbehet, goja thahet, sytė janė me shikim tė lodhur e tė shqetėsuar, shpesh duken tė futur.
Kur preket sistemi nervor qendror, fėmija pėrpėlitet ose humbet ndjenjat. Kjo formė quhet dispeceria toksike ose helmuese.
Cilat janė masat qė duhen marrė pėr tė mėnjanuar ērregullimet e tretjes?
Pėr tė mėnjanuar ērregullimet e tretjes, fėmijės duhet ti jepet ushqim i pėrshtatshėm. Ushqimi mė i dobishėm, mė i pastėr e mė i sigurt pėr fėmijėn nė muajt e parė tė jetės ėshtė qumėshti i nėnės. Nė moshėn 5 muaj e lart, fėmijės duhet ti jepet shtesė, nė pėrshtatje me moshėn, pure, muhalebi, kos, supė, nė mėnyrė graduale e nė kohėn e duhur. Ndalohet heqja e gjirit nė muajt e verės. Nėna duhet tė respektojė me pėrpikėri orarin e ushqyerjes sė fėmijės. Te fėmijėt me ushqim artificial duhet ti kushtohet vėmendje sterilizimit tė pėrzierjeve tė qumėshtit, rregullit tė ruajtjes sė tyre nė vende tė freskėta, shmangia e ushqyerjes sė tepėrt e tė njėanshme.
Vapa favorizon dispecėrinė, prandaj duhet tė merren masa kundėr ngopjes sė tepėrt tė fėmijėve: dhoma tė ajroset mė shpesh, tu bėhen banja mė tė shpeshta, tu bėhen shėtitje nė ambiente tė freskėta e pa pluhur.
Pėr tė mėnjanuar ngrohjen e tepėrt, fėmija duhet tė vishet me rroba tė lehta, nė pėrshtatje me kohėn e stinėn. Dhoma, ku qėndron fėmija, duhet tė ajroset mė shpesh nė kohėn e vapės pėr tė krijuar freski. Dyshemeja duhet tė lahet shpesh me ujė, nė dritare tė vendosen ēarēafė tė lagur, ndėrsa fėmijės sė vogėl i jepet ujė i zier ose ēaj i ėmbėlsuar pak.
N.q.s fėmija ka bark e tė vjella, kur ai ėshtė me ushqim, ndalohet dhėnia e ushqimeve. Fėmijės i jepet vetėm ujė tė zier ose ēaj 1-10 lugė tė vogla ēdo 5-10 minuta. Pėr ēdo tė dalė jashtė diarreje, i jepet 1 gotė ose 150-200 ml tresol.
Mjekimi i diarresė mbėshtetet nė dy pika: 1 mjekimi dietik
2- mjekimi medikamentoz.
Nė mjekimin dietik rėndėsi ka dieta hidrike.
Rehidrimi
Me rehidrim kuptojmė zėvendėsimin e lėngjeve tė humbura gjatė diarresė e tė vjellave. Fėmija humbet jo vetėm ujė, por edhe kripėra minerale, si: natriumin, kaliumin, kalciumin, etj.
Rehidrimi bėhet duke barazuar sasinė e lėngjeve tė humbura me sasinė e lėngjeve qė duhen dhėnė.
Pėr rehidrim ėshtė pėrdoruar tresoli, i cili pėrmban NaCl 3.5 g, KCl 1.5 g, NaHCO3 2.5 g, glukozė 20.0. kėto janė paketa tė gatshme, tė cilat treten nė njė gotė ujė tė valuar e i jepet fėmijės ēdo 5 10 minuta njė deri 2 lugė. Nė rast se nuk ka tresol tė gatshėm, ai pėrgatitet edhe vetė. 1 lugė ēaji (5 ml) rrafsh me kripė gjelle hidhet nė 1 litėr ujė tė vakur dhe aty i shtohen tetė lugė ēaji rrafsh me sheqer. Pėrzihet derisa tė tretet dhe i jepet fėmijės shpesh e nga pak. Sasia e tresolit qė duhet ti jepet fėmijės, bazohet me etjen qė ka fėmija.
Pėr ēdo tė dalė jashtė (diarre) fėmijės i jepet njė gotė ose 150 ml 200 ml ujė tresoli.
Marrja e tresolit nė pikėn e rehidrimit qė ėshtė hapur nė ēdo ambulancė ka bėrė qė rastet me dehidrim tė lehtė tė mos kalojnė nė dehidrim tė rėndė.
Dieta e transfuzionit pėr fėmijėt me ushqim artificial 6 10 orė i ndėrpritet ushqimi e i jepet vetėm tresol. Pastaj i jepet ushqimi qė pėrthithet lehtė, si: lėng orizi, paluze me miell e niseshte, pure mollėsh ose ftoi, supė me karota, e cila ka veprim rehidruese e fiksues tė ujit nė organizmin e fėmijės. Kjo dietė zgjat 1- 2 ditė. Me pėrmirėsimin e gjendjes sė pėrgjithshme tė fėmijės e me pakėsimin e ērregullimeve, fillohet ushqyerja e fėmijės me karbohidrate e proteina.
Nė rast, kur dhėnia nga goja e tresolit ėshtė bėrė e pamundur nga tė vjellat dhe daljet e shpeshta diareike, kalohet nė dehidrimin intravenoz nė qendrėn e dehidrimit qė ka ēdo ambulancė.
Mjekimi medikamentoz bėhet nė ato raste kur etiologjia e dispacerisė akute ėshtė me origjinė infektive.
Rėndėsi tė veēantė nė ērregullimet e tretjes ka dhe ngritja e nivelit tė kulturės shėndetėsore, sidomos tek nėnat e reja nė drejtim tė mirėrritjes sė fėmijėve, ushqyerjes sė tyre.
Diasperia akute ose diarreja akute e lehtė ėshtė njė ērregullim akut i tretjes qė prek shpesh fėmijėt e moshės sė njomė dhe qė dėmtojnė rėndė shėndetin e tyre. Fėmijėt e vegjėl qė ushqehen me gjirin e nėnės sėmuren mė rrallė nga ērregullimet e tretjes dhe e kalojnė mė lehtė atė.
Fėmijėt, tė cilėt rriten me ushqim artificial sėmuren mė shpesh e mė rėndė nga kėto ērregullime.
Qumėshti i gjirit ėshtė ushqimi mė i pėrshtatshėm pėr fėmijėn e vogėl. Ai tretet plotėsisht e me lehtėsi, pasi pėrmban lėndė ushqimore nė formėn dhe pėrpjesėtimet qė i nevojiten organizmit tė fėmijės.
Qumėshti i lopės ka mjaft ndryshim nga qumėshti i gjirit. Qumėshti i gjirit pėrmban disa lėndė qė mbrojnė zorrėt nga zhvillimi i shumėzimit tė mikrobeve.
Kėto lėndė, qė gjenden nė qumėshtin e lopės, dėmtohen gjatė zierjes.
Nė rast se fėmijės i japim ushqim tė papėrshtatshėm nė sasi e cilėsi pėr moshėn, ai nuk ėshtė nė gjendje ta tresė atė dhe mund tė ndodhė qė fėmija tė vjellė.
Njė pjesė e ushqimit tė mbetur kalon nga stomaku nė zorrė, ku gjenden shumė mikrobe, tė cilat, nė kushte tė zakonshme, nuk janė tė dėmshme. Nėn ndikimin e ushqimit tė patretur, mikrobet fillojnė tė shumėzohen, duke shkaktuar kalbėzimin e mbeturinave. Fėmija mund tė ketė dhembje barku, tė dalat jashtė janė tė ujshme e me erė tė keqe, fillojnė me 3-4 herė nė ditė e mund tė shtohen 8-10 herė nė ditė. Ngjyra e tyre nė fillim ėshtė e verdhė e mė pas bėhet jeshile. Fėmija ėshtė i kėputur, pesha e tij fillon tė bjerė.
Dispecėria nuk ėshtė sėmundje vetėm e stomakut dhe e zorrėve. Helmet qė formohen nė zorrė thithen dhe shkaktojnė ērregullime tė tjera, mund tė ngrihet temperatura, tė vjellat dhe heqja e barkut shpeshtohen, fėmija kėputet, grindet.
Kur fėmija ėshtė i dobėsuar nga ndonjė sėmundje tjetėr ose ėshtė me zhvillim jo tė mirė, dispeceria mund tė shfaqet mė rėndė.
Organizmi i fėmijės preket mė shumė nėse ai, sė bashku me ushqimin, merr mikrobe. Kjo ndodh kur nuk ruhen respektohen masat e pastėrtisė nė kohėn e pėrgatitjes sė ushqimit.
Pėrveē faktorėve ushqimorė dhe infektivi nga mikrobet, njė ndėr faktorėt qė favorizon dispesėrinė ėshtė dhe vapa e verės.
Ērregullime tė tretjes mund tė shfaqen nė ēdo stinė tė vitit, por gjatė verės rastet e fėmijėve tė sėmurė nga barku shtohen, pasi vapa dobėson organizmin e tyre dhe ngrohtėsia favorizon zhvillimin e mikrobeve nė ushqime e veēanėrisht nė qumėsht. Ka shumė rėndėsi qė mjekimi i diarresė tė fillojė nė ditėn e parė tė sėmundjes, sepse sėmundja mund tė rėndohet dhe gjendja e fėmijės tė pėrkeqėsohet shpejt. Tė vjellat shtohen dhe shfaqen pas ēdo pirje qumėshti dhe uji. Tė dalat jashtė bėhen mė tė shpeshta e tė ujshme. Humbja e shumtė e lėngjeve shkakton dehidratimin e fėmijės. Lėkura zbehet, goja thahet, sytė janė me shikim tė lodhur e tė shqetėsuar, shpesh duken tė futur.
Kur preket sistemi nervor qendror, fėmija pėrpėlitet ose humbet ndjenjat. Kjo formė quhet dispeceria toksike ose helmuese.
Cilat janė masat qė duhen marrė pėr tė mėnjanuar ērregullimet e tretjes?
Pėr tė mėnjanuar ērregullimet e tretjes, fėmijės duhet ti jepet ushqim i pėrshtatshėm. Ushqimi mė i dobishėm, mė i pastėr e mė i sigurt pėr fėmijėn nė muajt e parė tė jetės ėshtė qumėshti i nėnės. Nė moshėn 5 muaj e lart, fėmijės duhet ti jepet shtesė, nė pėrshtatje me moshėn, pure, muhalebi, kos, supė, nė mėnyrė graduale e nė kohėn e duhur. Ndalohet heqja e gjirit nė muajt e verės. Nėna duhet tė respektojė me pėrpikėri orarin e ushqyerjes sė fėmijės. Te fėmijėt me ushqim artificial duhet ti kushtohet vėmendje sterilizimit tė pėrzierjeve tė qumėshtit, rregullit tė ruajtjes sė tyre nė vende tė freskėta, shmangia e ushqyerjes sė tepėrt e tė njėanshme.
Vapa favorizon dispecėrinė, prandaj duhet tė merren masa kundėr ngopjes sė tepėrt tė fėmijėve: dhoma tė ajroset mė shpesh, tu bėhen banja mė tė shpeshta, tu bėhen shėtitje nė ambiente tė freskėta e pa pluhur.
Pėr tė mėnjanuar ngrohjen e tepėrt, fėmija duhet tė vishet me rroba tė lehta, nė pėrshtatje me kohėn e stinėn. Dhoma, ku qėndron fėmija, duhet tė ajroset mė shpesh nė kohėn e vapės pėr tė krijuar freski. Dyshemeja duhet tė lahet shpesh me ujė, nė dritare tė vendosen ēarēafė tė lagur, ndėrsa fėmijės sė vogėl i jepet ujė i zier ose ēaj i ėmbėlsuar pak.
N.q.s fėmija ka bark e tė vjella, kur ai ėshtė me ushqim, ndalohet dhėnia e ushqimeve. Fėmijės i jepet vetėm ujė tė zier ose ēaj 1-10 lugė tė vogla ēdo 5-10 minuta. Pėr ēdo tė dalė jashtė diarreje, i jepet 1 gotė ose 150-200 ml tresol.
Mjekimi i diarresė mbėshtetet nė dy pika: 1 mjekimi dietik
2- mjekimi medikamentoz.
Nė mjekimin dietik rėndėsi ka dieta hidrike.
Rehidrimi
Me rehidrim kuptojmė zėvendėsimin e lėngjeve tė humbura gjatė diarresė e tė vjellave. Fėmija humbet jo vetėm ujė, por edhe kripėra minerale, si: natriumin, kaliumin, kalciumin, etj.
Rehidrimi bėhet duke barazuar sasinė e lėngjeve tė humbura me sasinė e lėngjeve qė duhen dhėnė.
Pėr rehidrim ėshtė pėrdoruar tresoli, i cili pėrmban NaCl 3.5 g, KCl 1.5 g, NaHCO3 2.5 g, glukozė 20.0. kėto janė paketa tė gatshme, tė cilat treten nė njė gotė ujė tė valuar e i jepet fėmijės ēdo 5 10 minuta njė deri 2 lugė. Nė rast se nuk ka tresol tė gatshėm, ai pėrgatitet edhe vetė. 1 lugė ēaji (5 ml) rrafsh me kripė gjelle hidhet nė 1 litėr ujė tė vakur dhe aty i shtohen tetė lugė ēaji rrafsh me sheqer. Pėrzihet derisa tė tretet dhe i jepet fėmijės shpesh e nga pak. Sasia e tresolit qė duhet ti jepet fėmijės, bazohet me etjen qė ka fėmija.
Pėr ēdo tė dalė jashtė (diarre) fėmijės i jepet njė gotė ose 150 ml 200 ml ujė tresoli.
Marrja e tresolit nė pikėn e rehidrimit qė ėshtė hapur nė ēdo ambulancė ka bėrė qė rastet me dehidrim tė lehtė tė mos kalojnė nė dehidrim tė rėndė.
Dieta e transfuzionit pėr fėmijėt me ushqim artificial 6 10 orė i ndėrpritet ushqimi e i jepet vetėm tresol. Pastaj i jepet ushqimi qė pėrthithet lehtė, si: lėng orizi, paluze me miell e niseshte, pure mollėsh ose ftoi, supė me karota, e cila ka veprim rehidruese e fiksues tė ujit nė organizmin e fėmijės. Kjo dietė zgjat 1- 2 ditė. Me pėrmirėsimin e gjendjes sė pėrgjithshme tė fėmijės e me pakėsimin e ērregullimeve, fillohet ushqyerja e fėmijės me karbohidrate e proteina.
Nė rast, kur dhėnia nga goja e tresolit ėshtė bėrė e pamundur nga tė vjellat dhe daljet e shpeshta diareike, kalohet nė dehidrimin intravenoz nė qendrėn e dehidrimit qė ka ēdo ambulancė.
Mjekimi medikamentoz bėhet nė ato raste kur etiologjia e dispacerisė akute ėshtė me origjinė infektive.
Rėndėsi tė veēantė nė ērregullimet e tretjes ka dhe ngritja e nivelit tė kulturės shėndetėsore, sidomos tek nėnat e reja nė drejtim tė mirėrritjes sė fėmijėve, ushqyerjes sė tyre.
Vizitor- Vizitor
Re: Kėshilla pėr fėmijėt..
SHEMBUJ SI TU FLASIM FEMIJEVE QE TI DUAN SKAMNORĖT
Ne duhet tė tregohemi tė afėrt me ata qė kanė nevoj pėr ne dhe jo tė mendojmė vetėm pėr vehten tonė.
Thuaji femijes qė, skamnorėt janė shpresa jonė; se, duhet ta ruajm ket shpres e mos tė shikojm vetėm rehatin ton sepse Zoti i do shumė sidomos skamnorėt. Ata jan shum, shum shuuuum tė mir, gjė qe, nuk ndodh me ata qe kanė.
Thuaji femijes: edhe pse nė shoqėrinė tonė tė varfėrit konsiderohen si njerėz injoranta ,kjo nuk ėsht e vėrtet sepse ai qe thot keshtu pėr jetimat, dhe skamnorėt ata vet jan injoranta! Punė mė tė mirė seti viesh nė ndihm njė tė qe kerkon nė rugė, nuk ka .Tia tregojm femijes tregimin e asaj vajze e cila megjithse lavire Zoti e fali vetėm pse i shpetoi jetėn 1 qeni duke i dhėnė ujė qenit i cili ishte afėr tė ngordh pėr shkak etjes nė shkretėtir. Spjegoja femijes , se e gjith ,kjo i pėrngjan njeriut qė ujit tokėn e etur
Le tu spjegojmė fėmijeve tanė qė, Muhammedi as.i donte shum ata qe ishin te varfėr dhe i ndihmonte tė varfėrit. Sesi ai i jepte atyre ushqime. Sesi kur ata ishin tė sėmurė ai shprehte dashurin pėr ata dhe i jepte kurajo atyre me fjalė. Dhe ata e dėgjonin Muhammedin a.s dhe e donin atė me gjithė zemėr. Ti spjegojmė femijes sipas mundėsive tona pėrmes tregimeve sepse, ne ktė menyr lehtė e kuptojn ata islamin. Tu spjegojm femijeve qė , Muhammedi a.s duhet tė jetė model i pashembullt pėr familjen ton dhe se ēdo njeri qė e ndjen veten mysliman duhet tė pėrpiqet tė jetė si ai.
Ti inkurajojm femijet:
Ne duhet tė tregohemi tė afėrt me ata qė kanė nevoj pėr ne dhe jo tė mendojmė vetėm pėr vehten tonė.
Thuaji femijes qė, skamnorėt janė shpresa jonė; se, duhet ta ruajm ket shpres e mos tė shikojm vetėm rehatin ton sepse Zoti i do shumė sidomos skamnorėt. Ata jan shum, shum shuuuum tė mir, gjė qe, nuk ndodh me ata qe kanė.
Thuaji femijes: edhe pse nė shoqėrinė tonė tė varfėrit konsiderohen si njerėz injoranta ,kjo nuk ėsht e vėrtet sepse ai qe thot keshtu pėr jetimat, dhe skamnorėt ata vet jan injoranta! Punė mė tė mirė seti viesh nė ndihm njė tė qe kerkon nė rugė, nuk ka .Tia tregojm femijes tregimin e asaj vajze e cila megjithse lavire Zoti e fali vetėm pse i shpetoi jetėn 1 qeni duke i dhėnė ujė qenit i cili ishte afėr tė ngordh pėr shkak etjes nė shkretėtir. Spjegoja femijes , se e gjith ,kjo i pėrngjan njeriut qė ujit tokėn e etur
Le tu spjegojmė fėmijeve tanė qė, Muhammedi as.i donte shum ata qe ishin te varfėr dhe i ndihmonte tė varfėrit. Sesi ai i jepte atyre ushqime. Sesi kur ata ishin tė sėmurė ai shprehte dashurin pėr ata dhe i jepte kurajo atyre me fjalė. Dhe ata e dėgjonin Muhammedin a.s dhe e donin atė me gjithė zemėr. Ti spjegojmė femijes sipas mundėsive tona pėrmes tregimeve sepse, ne ktė menyr lehtė e kuptojn ata islamin. Tu spjegojm femijeve qė , Muhammedi a.s duhet tė jetė model i pashembullt pėr familjen ton dhe se ēdo njeri qė e ndjen veten mysliman duhet tė pėrpiqet tė jetė si ai.
Ti inkurajojm femijet:
Vizitor- Vizitor
Re: Kėshilla pėr fėmijėt..
T'I MESOJM FEMIJET T'I DUAN GJALLESAT
Thuaji femijes: Pėveq afėrsia ndaj njerzimit duhet tė jemi tė dashur edhe me kafshėt.
Tregoji atij qė, kafshėt janė miqt tanė. Ato na ndihmojnė ne nė shumė mėnyra dhe ne kemi nevojė pėr to.
Tregoji qė,ne pėrfitojme nga vezėt qė bėjne pulat
Por edhe nga qumėshti i lopes.Pyete ate: a ėshtė e drejtė qė ne tė veprojmė si mosmirnjohės kundrejt tyre?
Madje edhe qentė dhe macet na shėrbejnė ne.
Spjegoja se, edhe kafshėt kanė ndjenjat e tyre tamam si njerėzit. Nė qoftė se ju i goditni ato, ato ndjejnė dhėmbje por ato nuk mund tju tregojnė juve se ēfarė ndjejnė. Eshtė shumė e rėndėsishme qė ne tė jemi tė dashur me kafshen.
Kur isha i vogel e pyetsha veten: pse janė tė krijuar kafshėt.
Spjegoja femijes se qellimi i All-llahut swt pse i ka krijuar kafshėt dhe gjallesat tjera nė dete, ėshtė qe tė na shėrbejn ato neve me me fuqit e tyre si dhe tė ushqehemi ,psh peshqit nė dete.
Ne duhet ti respektojmė tė gjitha krijesat e gjalla. Bimėt, lulet dhe pemėt janė gjithashtu tė gjalla.
Thuaji femijes qė, ne nuk duhet tė kėpusim gjethet e pemėve ose tė thyejmė degėt e pemės. Ne duhet tė tregojmė dashamirėsi pėr tė gjitha krijesat e gjalla.
Natyra ėshtė njė dhuratė e Zotit dhe, spjegoja atij qė nuk ėsht natyra ajo ajo qė e ka krijuar njeriun e as qė ėsht kriju natyra vetvetiu. Le ta falenderojme Allahun ndėr sy tė femijeve, duke u kujdes pėr gjithēka qė All-llahu ka krijuar pėr ne.
Le tė diskutojnė fėmijet se si kafshėt dhe pemėt na ndihmojnė ne.
Le tė diskutojnė ata mėnyrat se si mund tė jenė tė dashur me kafshėt dhe me krijesat e tjera tė gjalla.
Thuaji femijes: Pėveq afėrsia ndaj njerzimit duhet tė jemi tė dashur edhe me kafshėt.
Tregoji atij qė, kafshėt janė miqt tanė. Ato na ndihmojnė ne nė shumė mėnyra dhe ne kemi nevojė pėr to.
Tregoji qė,ne pėrfitojme nga vezėt qė bėjne pulat
Por edhe nga qumėshti i lopes.Pyete ate: a ėshtė e drejtė qė ne tė veprojmė si mosmirnjohės kundrejt tyre?
Madje edhe qentė dhe macet na shėrbejnė ne.
Spjegoja se, edhe kafshėt kanė ndjenjat e tyre tamam si njerėzit. Nė qoftė se ju i goditni ato, ato ndjejnė dhėmbje por ato nuk mund tju tregojnė juve se ēfarė ndjejnė. Eshtė shumė e rėndėsishme qė ne tė jemi tė dashur me kafshen.
Kur isha i vogel e pyetsha veten: pse janė tė krijuar kafshėt.
Spjegoja femijes se qellimi i All-llahut swt pse i ka krijuar kafshėt dhe gjallesat tjera nė dete, ėshtė qe tė na shėrbejn ato neve me me fuqit e tyre si dhe tė ushqehemi ,psh peshqit nė dete.
Ne duhet ti respektojmė tė gjitha krijesat e gjalla. Bimėt, lulet dhe pemėt janė gjithashtu tė gjalla.
Thuaji femijes qė, ne nuk duhet tė kėpusim gjethet e pemėve ose tė thyejmė degėt e pemės. Ne duhet tė tregojmė dashamirėsi pėr tė gjitha krijesat e gjalla.
Natyra ėshtė njė dhuratė e Zotit dhe, spjegoja atij qė nuk ėsht natyra ajo ajo qė e ka krijuar njeriun e as qė ėsht kriju natyra vetvetiu. Le ta falenderojme Allahun ndėr sy tė femijeve, duke u kujdes pėr gjithēka qė All-llahu ka krijuar pėr ne.
Le tė diskutojnė fėmijet se si kafshėt dhe pemėt na ndihmojnė ne.
Le tė diskutojnė ata mėnyrat se si mund tė jenė tė dashur me kafshėt dhe me krijesat e tjera tė gjalla.
Vizitor- Vizitor
Si tė ndaloj ndėrhyrjen e fėmijėve?
Si tė ndaloj ndėrhyrjen e fėmijėve?
Kėshilla pėr prindėr si tė mėsojnė fėmijėt e tyre tė mos i ndėrpresin ndėrsa bisedojnė me njė tė rritur!
Bashkėshorti im dhe unė nuk kemi pėrfunduar njė fjali tė plotė qė nga korriku i vitit tė kaluar! Fėmijėt tanė e ndėrpresin bisedėn tonė vazhdimisht. Edhe kur u kėrkoj tė presin derisa ne tė mbarojmė bisedėn, kėrkesa ime ndėrpritet nga e folura e tyre. Si tia bėjmė qė ti ndalojmė tė na ndėrpresin?
MENDONI SERIOZISHT PĖR KĖTĖ:
Ndėrprerja ėshtė njė zakon qė formohet. Si shumė sjellje tė tjera tė bezdisshme, kur fėmijėt e kuptojnė qė nuk ndėshkohen, sjellja vazhdon.
Nėse jeni njė prind normal dhe keni fėmijė normal, ėshtė e sigurt qė keni kaluar pėrmes kėtij skenari tė sikletshėm por SHUMĖ normal. Janė intervistuar qindra prindėr dhe ėshtė parė se problemi mė i zakonshėm i tyre ėshtė tė merren me ndėrprerjet e panumėrta tė fėmijėve tė tyre ndėrsa janė duke zhvilluar njė bisedė apo po kryejnė ndonjė punė. Ja disa nga kėshillat e tyre...
MĖSONI:
Mėsoni fėmijėt si tė pėrcaktojnė nėse diēka kėrkon ndėrprerje. Fėmijėt shpesh janė kaq tė fokusuar nė nevojat e tyre sa qė nuk e kuptojnė faktin qė po tregohen tė pasjellshėm. Mėsojeni fėmijėn tė presė pėr njė pauzė nė bisedė dhe tė thotė, Mė fal kur kėrkon tju ndėrpresė. Kur vepron kėshtu pėrgjigjuni pozitivisht. Nėse ndėrprerja ėshtė e njė natyre qė mund dhe duhet tė presė, informoheni me mirėsjellje fėmijėn pėr kėtė dhe vazhdoni tė flisni.
PĖRDORNI PICKIMIN:
Tregojini fėmijės qė nėse dėshiron diēka ndėrsa ju jeni duke folur me njė tė rritur tjetėr, ajo duhet tė vijė tek ju dhe me delikatesė tju pickojė krahun. Ju mė pas do tė pickoni krahun e saj, qė do tė thotė se ju e dini qė ajo ka nevojė pėr diēka dhe qė pėr disa minuta do tė jeni me tė. Nė fillim pėrgjigjuni sa mė shpejt, kėshtu ajo do tė shohė
suksesin e kėsaj metode. Me kalimin e kohės ju mund tė prisni mė gjatė, vetėm jepini fėmijės njė pickim ēdo 2-3 minuta pėr ti kujtuar qė ju e mbani mend kėrkesėn e saj.
JEPINI NJĖ MESAZH TĖ QARTĖ
Pauzė, shikoni fėmijėn tuaj nė sy dhe thoni: Do tė jem me ty pėr 1 minutė. Mė pas kthe kokėn, trupin dhe vėmendjen larg fėmijės. Mos i kėrkoni shumė herė tė mos ju ndėrpresė. Por nėse vazhdon ta bėjė njė gjė tė tillė. Merreni personin me tė cilin po flisni dhe vazhdoni tė ecni larg fėmijės. Ktheni kokėn herė pas here pėr tė parė si po reagon por mos i flisni derisa tė keni mbaruar bisedėn.
LAVDĖROJENI PĖR SJELLJE TĖ MIRĖ
Lavdėrojeni fėmijėn pėr veprimet e mira, duke e kujtuar tė pėrdorė fjalėt mė fal sa herė ju ndėrpret dhe ta bėjė kėtė vetėm pėr njė arsye tė mirė.
Kėshilla pėr prindėr si tė mėsojnė fėmijėt e tyre tė mos i ndėrpresin ndėrsa bisedojnė me njė tė rritur!
Bashkėshorti im dhe unė nuk kemi pėrfunduar njė fjali tė plotė qė nga korriku i vitit tė kaluar! Fėmijėt tanė e ndėrpresin bisedėn tonė vazhdimisht. Edhe kur u kėrkoj tė presin derisa ne tė mbarojmė bisedėn, kėrkesa ime ndėrpritet nga e folura e tyre. Si tia bėjmė qė ti ndalojmė tė na ndėrpresin?
MENDONI SERIOZISHT PĖR KĖTĖ:
Ndėrprerja ėshtė njė zakon qė formohet. Si shumė sjellje tė tjera tė bezdisshme, kur fėmijėt e kuptojnė qė nuk ndėshkohen, sjellja vazhdon.
Nėse jeni njė prind normal dhe keni fėmijė normal, ėshtė e sigurt qė keni kaluar pėrmes kėtij skenari tė sikletshėm por SHUMĖ normal. Janė intervistuar qindra prindėr dhe ėshtė parė se problemi mė i zakonshėm i tyre ėshtė tė merren me ndėrprerjet e panumėrta tė fėmijėve tė tyre ndėrsa janė duke zhvilluar njė bisedė apo po kryejnė ndonjė punė. Ja disa nga kėshillat e tyre...
MĖSONI:
Mėsoni fėmijėt si tė pėrcaktojnė nėse diēka kėrkon ndėrprerje. Fėmijėt shpesh janė kaq tė fokusuar nė nevojat e tyre sa qė nuk e kuptojnė faktin qė po tregohen tė pasjellshėm. Mėsojeni fėmijėn tė presė pėr njė pauzė nė bisedė dhe tė thotė, Mė fal kur kėrkon tju ndėrpresė. Kur vepron kėshtu pėrgjigjuni pozitivisht. Nėse ndėrprerja ėshtė e njė natyre qė mund dhe duhet tė presė, informoheni me mirėsjellje fėmijėn pėr kėtė dhe vazhdoni tė flisni.
PĖRDORNI PICKIMIN:
Tregojini fėmijės qė nėse dėshiron diēka ndėrsa ju jeni duke folur me njė tė rritur tjetėr, ajo duhet tė vijė tek ju dhe me delikatesė tju pickojė krahun. Ju mė pas do tė pickoni krahun e saj, qė do tė thotė se ju e dini qė ajo ka nevojė pėr diēka dhe qė pėr disa minuta do tė jeni me tė. Nė fillim pėrgjigjuni sa mė shpejt, kėshtu ajo do tė shohė
suksesin e kėsaj metode. Me kalimin e kohės ju mund tė prisni mė gjatė, vetėm jepini fėmijės njė pickim ēdo 2-3 minuta pėr ti kujtuar qė ju e mbani mend kėrkesėn e saj.
JEPINI NJĖ MESAZH TĖ QARTĖ
Pauzė, shikoni fėmijėn tuaj nė sy dhe thoni: Do tė jem me ty pėr 1 minutė. Mė pas kthe kokėn, trupin dhe vėmendjen larg fėmijės. Mos i kėrkoni shumė herė tė mos ju ndėrpresė. Por nėse vazhdon ta bėjė njė gjė tė tillė. Merreni personin me tė cilin po flisni dhe vazhdoni tė ecni larg fėmijės. Ktheni kokėn herė pas here pėr tė parė si po reagon por mos i flisni derisa tė keni mbaruar bisedėn.
LAVDĖROJENI PĖR SJELLJE TĖ MIRĖ
Lavdėrojeni fėmijėn pėr veprimet e mira, duke e kujtuar tė pėrdorė fjalėt mė fal sa herė ju ndėrpret dhe ta bėjė kėtė vetėm pėr njė arsye tė mirė.
Vizitor- Vizitor
Urinimi nė shtrat
Urinimi nė shtrat
Urinimi i fėmijės nė shtrat nuk ėshtė dukuri aq e rrallė, veēmas nė vitin e tretė deri nė tė pestin. Disa fėmijė vazhdojnė ta bėjnė kėtė edhe nė moshėn mė tė shtyrė. Pėrveē kėsaj, nuk duhet harruar se infektimi i traktit urinar apo sėmundjet urinare mund tė shkaktojnė dukuri apo edhe mund tė jenė pasojė e sėmundjes kronike.
Nėse fėmija pėr disa net rresht nuk urinon nė shtrat, nuk duhet tė mashtrohemi nga kjo ndėrprerje. Nėse nuk ka ndonjė ērregullim organik, duhet kėrkuar shkaqet emocionale tė njė sjellje tė tillė.
Mendoni mė mirė se ēka ka shpresuar fėmija juaj qė tė arrijė me njė qėndrim tė tillė tė tij. Ndodh shpesh qė fėmija nė kėtė mėnyrė ia kthen prindit nė rast se ėshtė treguar agresiv ndaj tij. Dihet se fėmija, nė qoftė se ėshtė emocionalisht i shqetėsuar, mendon se nė kėtė mėnyrė i revanshohet tė rriturit.
Rekomandohet qė fėmijėn ta zgjoni disa herė natėn pėr tė urinuar, por vetėm nėse zgjohet lehtė dhe nuk qan apo edhe nuk rri gėzuar gjatė pasi tė ketė urinuar.
Megjithatė, mė sė miri do tė ishte qė fėmija tė zgjohet vetė. Ia thoni ndonjė fjalė tė mirė, kur hetoni se ėshtė zgjuar. E leni ndezur dritėn e vogėl nė banjo.
Por, si ėshtė puna me urinimin kronik nė shtrat? Fėmija qė urinon ēdo natė zakonisht fle aq rėndė sa gjendjen e beshikės tė vet nuk e regjistron truri i tij fare.
Prindėrit e fėmijėve qė kanė gjumė tė rėndė ankohen se kurrsesi nuk mund t'i zgjojnė natėn. Ėshtė vėrejtur se nė disa familje disa anėtarė urinojnė nė shtrat. Ende nuk ėshtė vėrtetuar se a ėshtė kjo pasojė e ndonjė mungese organike, ndonjė vėrejtje e nėnės natyrė fėmijės se kur duhet tė urinojė apo mungesė e kontrollit ndaj traktit urinar.
A ka shėrim ky problem qė i shqetėson gjeneratat e mjekėve? Sipas tė gjitha gjasave, nuk ka pėrgjigje tė saktė. Gjithsesi ėshtė e dobishme qė tė zvogėlohet sasia e lėngjeve qė duhet marrė fėmija para se tė bjerė nė gjumė apo duhet ndaluar pėrdorimi i tyre para gjumit.
Zgjoni fėmijėn, nėse nuk shqetėsohet pėr sė tepėrmi, para se tė bien vetė pėr tė fjetur, mandej edhe ndonjėherė tjetėr natėn qė tė urinojė, nėse keni mundėsi.
Por, nėse fėmija reziston ose qan kur e zgjoni apo nuk ėshtė nė gjendje qė tė zgjohet vetė, nuk duhet detyruar kėtė me ēdo kusht.
Shpėrblimi apo dėnimi e kėrcėnimi i fėmijės vetėm mund ta keqėsojė gjendjen. Pjesa mė e madhe e fėmijėve qė urinojnė nė shtrat nuk duan kėtė dhe janė nė gjendje qė tė bėjnė ē'ėshtė e mundur tė mos u ndodh kjo.
Kur prindi bėn presion mbi fėmijėn pėr kėtė dukuri nga shqetėsimet, urinimivetėm shtrohet dhe kontrolli ndaj tij zvogėlohet dhe kėshtu problemi bėhet edhe mė i madh.
Aparatet mekanike qė mund tė pėrdoren kur fėmija urinon shumė pak mund tė ndihmojnė.
Mbrojeni dyshekun me ēarēafė mbrojtės qė e thith lagėshtinė, nė mėnyrė qė fėmija tė flejė sa ėshtė e mundur nė tė terur. Mund t'i vishni po ashtu brekė mbrojtėse qė e thithin lagėshtinė. Duhet pasur kujdes qė brekėt e tilla ta lėshojnė ajrin.
Urinimi i fėmijės nė shtrat nuk ėshtė dukuri aq e rrallė, veēmas nė vitin e tretė deri nė tė pestin. Disa fėmijė vazhdojnė ta bėjnė kėtė edhe nė moshėn mė tė shtyrė. Pėrveē kėsaj, nuk duhet harruar se infektimi i traktit urinar apo sėmundjet urinare mund tė shkaktojnė dukuri apo edhe mund tė jenė pasojė e sėmundjes kronike.
Nėse fėmija pėr disa net rresht nuk urinon nė shtrat, nuk duhet tė mashtrohemi nga kjo ndėrprerje. Nėse nuk ka ndonjė ērregullim organik, duhet kėrkuar shkaqet emocionale tė njė sjellje tė tillė.
Mendoni mė mirė se ēka ka shpresuar fėmija juaj qė tė arrijė me njė qėndrim tė tillė tė tij. Ndodh shpesh qė fėmija nė kėtė mėnyrė ia kthen prindit nė rast se ėshtė treguar agresiv ndaj tij. Dihet se fėmija, nė qoftė se ėshtė emocionalisht i shqetėsuar, mendon se nė kėtė mėnyrė i revanshohet tė rriturit.
Rekomandohet qė fėmijėn ta zgjoni disa herė natėn pėr tė urinuar, por vetėm nėse zgjohet lehtė dhe nuk qan apo edhe nuk rri gėzuar gjatė pasi tė ketė urinuar.
Megjithatė, mė sė miri do tė ishte qė fėmija tė zgjohet vetė. Ia thoni ndonjė fjalė tė mirė, kur hetoni se ėshtė zgjuar. E leni ndezur dritėn e vogėl nė banjo.
Por, si ėshtė puna me urinimin kronik nė shtrat? Fėmija qė urinon ēdo natė zakonisht fle aq rėndė sa gjendjen e beshikės tė vet nuk e regjistron truri i tij fare.
Prindėrit e fėmijėve qė kanė gjumė tė rėndė ankohen se kurrsesi nuk mund t'i zgjojnė natėn. Ėshtė vėrejtur se nė disa familje disa anėtarė urinojnė nė shtrat. Ende nuk ėshtė vėrtetuar se a ėshtė kjo pasojė e ndonjė mungese organike, ndonjė vėrejtje e nėnės natyrė fėmijės se kur duhet tė urinojė apo mungesė e kontrollit ndaj traktit urinar.
A ka shėrim ky problem qė i shqetėson gjeneratat e mjekėve? Sipas tė gjitha gjasave, nuk ka pėrgjigje tė saktė. Gjithsesi ėshtė e dobishme qė tė zvogėlohet sasia e lėngjeve qė duhet marrė fėmija para se tė bjerė nė gjumė apo duhet ndaluar pėrdorimi i tyre para gjumit.
Zgjoni fėmijėn, nėse nuk shqetėsohet pėr sė tepėrmi, para se tė bien vetė pėr tė fjetur, mandej edhe ndonjėherė tjetėr natėn qė tė urinojė, nėse keni mundėsi.
Por, nėse fėmija reziston ose qan kur e zgjoni apo nuk ėshtė nė gjendje qė tė zgjohet vetė, nuk duhet detyruar kėtė me ēdo kusht.
Shpėrblimi apo dėnimi e kėrcėnimi i fėmijės vetėm mund ta keqėsojė gjendjen. Pjesa mė e madhe e fėmijėve qė urinojnė nė shtrat nuk duan kėtė dhe janė nė gjendje qė tė bėjnė ē'ėshtė e mundur tė mos u ndodh kjo.
Kur prindi bėn presion mbi fėmijėn pėr kėtė dukuri nga shqetėsimet, urinimivetėm shtrohet dhe kontrolli ndaj tij zvogėlohet dhe kėshtu problemi bėhet edhe mė i madh.
Aparatet mekanike qė mund tė pėrdoren kur fėmija urinon shumė pak mund tė ndihmojnė.
Mbrojeni dyshekun me ēarēafė mbrojtės qė e thith lagėshtinė, nė mėnyrė qė fėmija tė flejė sa ėshtė e mundur nė tė terur. Mund t'i vishni po ashtu brekė mbrojtėse qė e thithin lagėshtinė. Duhet pasur kujdes qė brekėt e tilla ta lėshojnė ajrin.
Vizitor- Vizitor
Komplikimet e gripit te fėmijėt
Komplikimet e gripit te fėmijėt
Raste tė reja dhe komplikime tė rėnda shėndetėsore duke shkaktuar edhe bronkopneumoni, paraqet situata qė mund tė sjellė gripi apo virozat e stinės siē i quajnė mjekėt. Mė tė dėmtuarit nga gripi nė kėtė periudhė kohore zakonisht rezultojnė fėmijėt.
Gripi nė kėtė sezon shumė shpesh i mundon fėmijėt dhe mund tė shkaktojė komplikime tė rėnda shėndetėsore. Sipas mjekėve, disa nga komplikimet qė shkakton gripi janė temperatura e lartė deri nė bllokim tė frymėmarrjes duke shkaktuar edhe bronkopneumoni, nė rastet mė tė rėnda.
Shkencėrisht thuhet se ēdo infeksion viral prish imunitetin mbrojtės tė organizmit, pra e dėmton imunitetin mbrojtės, dėmton tėrė mekanizmat qė mbrojnė mushkėritė, dhe ēdo infeksion viral stimulon zhvillimin e njė infeksion bakterial, qė normalisht ėshtė bronkopneumonia apo siē njihet nė popull, ftohje.
Disa nga shenjat e virozės janė temperatura e lartė 38-39-deri nė 40 gradė, tė vjella, rrufė dhe pak kollė. Ndėrsa shenjat e komplikimeve pneumonare janė atėherė kur fillojnė tė dalin shenjat respiratore nė pah, kur temperatura nuk ėshtė mė aq e lartė por fillon vėshtirėsia nė frymėmarrje, sekrecionet dhe kollė e fortė.
Infeksionet virale pėrgatisin terrenin pėr bronkopneumoni, por realisht mjekėt nuk janė tė aftė qė me anė tė medikamenteve tė parandalojnė bronkopneumoninė. Antibiotikėt e pėrdorur pa kriter jo vetėm qė nuk parandalojnė sėmundjen, por e favorizojnė mė shumė atė.
Komplikimet e shkaktuara nga gripi nuk mund tė parandalohen me barna, dhe sidomos jo me antibiotik. Shumė nėna sapo shohin fėmijėn qė po e zė gripi, menjėherė mundohen ta mjekojnė me barna qė tė mos zhvillojė bronkopneumoni.
Nė fakt nuk ėshtė kėshtu pasi kėto medikamente jo vetėm qė nuk e parandalojnė, por janė tė dėmshme nėse pėrdoren pa rekomandimin e mjekut specialist.
Antibiotiku nuk ėshtė mjekim profilaktik pėr bronkopneumoni nė raste kur kemi viroza po ai prish komplet situatėn normale qė kanė rrugėt e frymėmarrjes. Dhėnia e antibiotikėve kur fėmijėt janė me probleme, nuk e parandalon bronkopneumoninė, por pėrkundrazi mund ta favorizojė atė.
Temperatura e lartė, bllokimi i frymėmarrjes dhe kolla e fortė i lodhė aq shumė pacientėt e vegjėl me ērast fytyra e tyre ėshtė e verdhė dhe ka shumė pak gjallėri pėr tė qenė tė tillė. Kėshtu, gripi apo viroza e panjohur nuk i kursen tė vegjlit. Nga ana tjetėr prindėrit shprehen tė shqetėsuar pėr shėndetin e fėmijėve tė tyre dhe shpresojnė qė ata tė bėhen mė mirė dhe tė mos mbeten dyerve tė spitalit.
Raste tė reja dhe komplikime tė rėnda shėndetėsore duke shkaktuar edhe bronkopneumoni, paraqet situata qė mund tė sjellė gripi apo virozat e stinės siē i quajnė mjekėt. Mė tė dėmtuarit nga gripi nė kėtė periudhė kohore zakonisht rezultojnė fėmijėt.
Gripi nė kėtė sezon shumė shpesh i mundon fėmijėt dhe mund tė shkaktojė komplikime tė rėnda shėndetėsore. Sipas mjekėve, disa nga komplikimet qė shkakton gripi janė temperatura e lartė deri nė bllokim tė frymėmarrjes duke shkaktuar edhe bronkopneumoni, nė rastet mė tė rėnda.
Shkencėrisht thuhet se ēdo infeksion viral prish imunitetin mbrojtės tė organizmit, pra e dėmton imunitetin mbrojtės, dėmton tėrė mekanizmat qė mbrojnė mushkėritė, dhe ēdo infeksion viral stimulon zhvillimin e njė infeksion bakterial, qė normalisht ėshtė bronkopneumonia apo siē njihet nė popull, ftohje.
Disa nga shenjat e virozės janė temperatura e lartė 38-39-deri nė 40 gradė, tė vjella, rrufė dhe pak kollė. Ndėrsa shenjat e komplikimeve pneumonare janė atėherė kur fillojnė tė dalin shenjat respiratore nė pah, kur temperatura nuk ėshtė mė aq e lartė por fillon vėshtirėsia nė frymėmarrje, sekrecionet dhe kollė e fortė.
Infeksionet virale pėrgatisin terrenin pėr bronkopneumoni, por realisht mjekėt nuk janė tė aftė qė me anė tė medikamenteve tė parandalojnė bronkopneumoninė. Antibiotikėt e pėrdorur pa kriter jo vetėm qė nuk parandalojnė sėmundjen, por e favorizojnė mė shumė atė.
Komplikimet e shkaktuara nga gripi nuk mund tė parandalohen me barna, dhe sidomos jo me antibiotik. Shumė nėna sapo shohin fėmijėn qė po e zė gripi, menjėherė mundohen ta mjekojnė me barna qė tė mos zhvillojė bronkopneumoni.
Nė fakt nuk ėshtė kėshtu pasi kėto medikamente jo vetėm qė nuk e parandalojnė, por janė tė dėmshme nėse pėrdoren pa rekomandimin e mjekut specialist.
Antibiotiku nuk ėshtė mjekim profilaktik pėr bronkopneumoni nė raste kur kemi viroza po ai prish komplet situatėn normale qė kanė rrugėt e frymėmarrjes. Dhėnia e antibiotikėve kur fėmijėt janė me probleme, nuk e parandalon bronkopneumoninė, por pėrkundrazi mund ta favorizojė atė.
Temperatura e lartė, bllokimi i frymėmarrjes dhe kolla e fortė i lodhė aq shumė pacientėt e vegjėl me ērast fytyra e tyre ėshtė e verdhė dhe ka shumė pak gjallėri pėr tė qenė tė tillė. Kėshtu, gripi apo viroza e panjohur nuk i kursen tė vegjlit. Nga ana tjetėr prindėrit shprehen tė shqetėsuar pėr shėndetin e fėmijėve tė tyre dhe shpresojnė qė ata tė bėhen mė mirė dhe tė mos mbeten dyerve tė spitalit.
Vizitor- Vizitor
Ēka nėse fėmija juaj ėshtė trupgjatė?
Ēka nėse fėmija juaj ėshtė trupgjatė?
Vajza ose djali juaj pėr nga gjatėsia e trupit ua tejkalon bashkėmoshatarėve tė tyre dhe ende zgjatet. Pėr kėtė jeni tė brengosur...
Megjithatė, brengosja juaj ėshtė e paarsyeshme, sepse shumica e tė rinjve qė vijnė nė kontrollin mjekėsor pėr shkak tė shtatit tė tyre tė gjatė, nė fakt janė plotėsisht tė shėndoshė, kanė proporcione normale tė trupit, dhe rėndom edhe prindėrit i kanė tė gjatė.
Tajitja e hormoneve tė rritjes te kėta fėmijė ėshtė plotėsisht normale. Te fėmijėt e tillė fjala ėshtė pėr shtatin e lartė konstituiv, i cili te djemtė rrallė kėrkon pėrkujdesjen mjekėsore, ndėrsa te vajzat kjo gjė nganjėherė ėshtė e arsyeshme pėr shkak tė pasojave tė mundshme psikike.
Shtati i lartė i fėmijėve mė shpesh ėshtė brengosės pėr vajza se sa pėr djem kėshtu qė ato mė shpesh kėrkojnė ndihmėn dhe kėshillėn e mjekut.
Rritja e tyre ėshtė e mundshme tė ngadalėsohet me terapi afatgjatė me ndihmėn e estrogjeneve (hormoneve femėrore seksuale), por pėr shkak tė pamundėsisė qė saktėsisht tė pėrcaktohet lartėsia e fundme dhe pėr shkak tė pengesave tė tjera qė mund tė paraqiten, terapia duhet tė jetė shumė e matur me rastin e pėrcaktimit tė mėnyrės tė shėrimit.
Kjo aq mė tepėr sepse terapia nė shumė raste mund tė jetė e pasigurt: mbas katėr deri pesė vjet shėrimi arrihet zvogėlimi i gjatėsisė pėrfundimtare pėr vetėm katėr deri nė gjashtė centimetra.
Kur te vashėzat paraqitet menstruacioni i parė,duhet pritur se gjatėsia e trupit tė saj do tė ngadalėsohet, sepse mbas kėsaj vashėzat rėndom nuk zgjaten mė shumė se pesė deri nė shtatė centimetra. Prandaj, nėse ėshtė fjala pėr rritjen konstituive, nuk duhet pritur qė vashėza juaj tė ketė gjatėsinė pėrfundimtare tė trupit se 175 centimetra, e me kėtė lartėsi nuk do t'ua kalojė shumė moshatareve tė saj.
Prindėrit e fėmijėve tė cilėt rriten shumė shpejt mund tė paraqiten, pėr ēdo rast te mjeku pėr t'u konsultuar a duhet ndėrmarrė ndonjė shėrim apo ėshtė kjo dukuri e rėndomtė pėr tė cilėn nuk ka nevojė tė brengoset as prindėrit e aq mė pak fėmija.
Vajza ose djali juaj pėr nga gjatėsia e trupit ua tejkalon bashkėmoshatarėve tė tyre dhe ende zgjatet. Pėr kėtė jeni tė brengosur...
Megjithatė, brengosja juaj ėshtė e paarsyeshme, sepse shumica e tė rinjve qė vijnė nė kontrollin mjekėsor pėr shkak tė shtatit tė tyre tė gjatė, nė fakt janė plotėsisht tė shėndoshė, kanė proporcione normale tė trupit, dhe rėndom edhe prindėrit i kanė tė gjatė.
Tajitja e hormoneve tė rritjes te kėta fėmijė ėshtė plotėsisht normale. Te fėmijėt e tillė fjala ėshtė pėr shtatin e lartė konstituiv, i cili te djemtė rrallė kėrkon pėrkujdesjen mjekėsore, ndėrsa te vajzat kjo gjė nganjėherė ėshtė e arsyeshme pėr shkak tė pasojave tė mundshme psikike.
Shtati i lartė i fėmijėve mė shpesh ėshtė brengosės pėr vajza se sa pėr djem kėshtu qė ato mė shpesh kėrkojnė ndihmėn dhe kėshillėn e mjekut.
Rritja e tyre ėshtė e mundshme tė ngadalėsohet me terapi afatgjatė me ndihmėn e estrogjeneve (hormoneve femėrore seksuale), por pėr shkak tė pamundėsisė qė saktėsisht tė pėrcaktohet lartėsia e fundme dhe pėr shkak tė pengesave tė tjera qė mund tė paraqiten, terapia duhet tė jetė shumė e matur me rastin e pėrcaktimit tė mėnyrės tė shėrimit.
Kjo aq mė tepėr sepse terapia nė shumė raste mund tė jetė e pasigurt: mbas katėr deri pesė vjet shėrimi arrihet zvogėlimi i gjatėsisė pėrfundimtare pėr vetėm katėr deri nė gjashtė centimetra.
Kur te vashėzat paraqitet menstruacioni i parė,duhet pritur se gjatėsia e trupit tė saj do tė ngadalėsohet, sepse mbas kėsaj vashėzat rėndom nuk zgjaten mė shumė se pesė deri nė shtatė centimetra. Prandaj, nėse ėshtė fjala pėr rritjen konstituive, nuk duhet pritur qė vashėza juaj tė ketė gjatėsinė pėrfundimtare tė trupit se 175 centimetra, e me kėtė lartėsi nuk do t'ua kalojė shumė moshatareve tė saj.
Prindėrit e fėmijėve tė cilėt rriten shumė shpejt mund tė paraqiten, pėr ēdo rast te mjeku pėr t'u konsultuar a duhet ndėrmarrė ndonjė shėrim apo ėshtė kjo dukuri e rėndomtė pėr tė cilėn nuk ka nevojė tė brengoset as prindėrit e aq mė pak fėmija.
Vizitor- Vizitor
Fėmijėt: Si kultivohet edukata ushqimore?
Fėmijėt: Si kultivohet edukata ushqimore?
Ēfarė duhet tė hanė fėmijėt tanė? Mė shumė qumėsht dhe perime, apo tė heqin dorė nga ushqimet gjysmė tė gatshme qė ndodhen nė ēdo qoshe rruge tė qytetit ku jetojmė? Mėsoni si tė kultivojmė tek fėmijėt tanė elementėt e njė edukate tė mirė nė ushqim, qė tė jenė tė gatshėm pėr tė pėrballuar sfidat e jetės.
Ekspertėt e ushqimit flasin se njė fėmijė duhet tė konsumojė tė paktėn 5 fruta dhe perime gjatė ditės. Mund tė duket njė sasi e madhe, por nė realitet do tė thotė tė konsumohet njė sallatė jeshile dhe domate, pa harruar edhe perimet e freskėta dy herė nė ditė, njė fryt nė pėrfundim tė drekės dhe njė tjetėr nė orėt e pasdites, duke u kujtuar edhe pėr lėngun e frutave ēdo mėngjes. Frutat dhe perimet luajnė njė rol tė rėndėsishėm nė ekuilibrin ushqyes tė organizmit tė fėmijės. Por edhe si njė ushqim me pak kalori ato shėrbejnė pėr tė luftuar obezitetin (mbipeshėn).
Si ti mėsojmė fėmijėt me fruta dhe perime?
Nėse fėmija ėshtė i uritur nė mes tė dy vakteve mund ta mėsoni tė hajė njė fryt, nė vend tė njė ēokollate, patatine, apo njė copė torte.
E keni tė vėshtirė tė blini ēdo ditė perime tė freskėta? Ju mund ta zgjidhni shumė mirė duke pėrdorur kutitė me perime tė konservuara, ose qeset e perimeve tė ruajtura nė frigorifer. Nga pikėpamja e ekuilibrit ushqyes janė tė pranueshme dhe me vlera ushqimore.
Fėmija juaj thotė se nuk i pėlqejnė perimet? Pyeteni se cilat prej tyre nuk i ka shumė pėr zemėr dhe propozojini tė tjera, tė gatuara nė njė mėnyrė tjetėr si pure, nė furrė, tė ziera, etj.
Fėmijėve nuk u pėlqen ajo qė nuk e njohin. Shtojini kuriozitetin fėmijės suaj duke e marrė me vete nė blerjet e perimeve nė tregun e zarzavateve. Kėshtu ai do tė njihet me perimet dhe do tė shohė transformimet e tyre gjatė gatimit.
Kėshillat e ekspertėve
Mėngjesi ėshtė ushqimi i parė dhe i vetėm, i cili i jep fėmijės energjinė e duhur pėr tė qenė nė formė qė nė orėt e para tė ditės. Mėngjesi shėrben pėr tė rigjeneruar rezervat e konsumuara gjatė natės.
Mėngjesi njėherėsh shėrben pėr tė filluar ditėn nė familje. Ai duhet tė jetė i pėrbėrė nga:
Karbohidrate (bukė, drithėra me pak sheqer)
Qumėsht, ose kos.
Njė fryt, ose njė lėng frutash pa sheqer.
Nė fakt, pak fėmijė ndjekin me pėrpikėri rregullat dhe kėshillat e nėnave tė tyre. Nėse fėmija juaj ka shqetėsime me gjumin e mėngjesit dhe ngrihet pėrherė i pėrgjumur, atėherė organizojeni mėngjesin tuaj dhe tė fėmijėve nė njė mėnyrė tjetėr. Ngrihuni dhjetė minuta pėrpara fėmijės, qė tė kini mundėsinė sė bashku me "gjumashin" tuaj tė uleni tė gjithė nė tavolinė.
Duke parė tė tjerėt ai do ta ketė mė tė lehtė tė mėsojė shembullin qė i ofrohet. Nėse fėmijės suaj nuk i pėlqejnė ushqimet me qumėsht, ose vetė qumėshti, atėherė duhet ta mėsoni se ai e ka tė domosdoshme tė konsumojė gjysmė litri qumėsht nė ditė.
Nė pamundėsi ta detyroni tė pijė gotėn e qumėshtit mund ta keni si pėrbėrės nė ushqimet e tjera, ē'ka nėnkupton nė thelb se ai mund tė konsumojė qumėshtin nė 3, ose katėr prodhimet derivate tė tij. Nėse ėshtė paksa "kokėfortė" nė kėrkesat e tij, atėherė mund tė luash me varietet si kos me fruta, ose qumėsht i pėrzier me fruta.
Para se tė shikosh regjimin e ushqimit tė fėmijės tėnd duhet tė llogaritėsh peshėn e tij trupore, pra tė shohėsh se cilėt janė kufijtė e mundshėm nė tė
cilat duhet tė ekuilibrohet organizmi i fėmijės suaj. Kjo peshė, pra PT (pesha trupore) llogaritet duke mbledhur kilogramėt dhe gjatėsinė trupore. Vlerėsohet si njė peshė ideale masa trupore nga 18,5­25.
Nėse llogaritjet tuaja tregojnė pėr njė PT qė e kalon numrin 25, mund tė flasim pėr njė mbipeshė, e cila nė mėnyrė tė menjėhershme duhet vėnė nėn kontroll.
Nėse keni mėsuar se fėmija juaj ėshtė mbipeshė, atėherė do ta keni mė tė lehtė luftėn me kilogramėt e tepėrt.
Filloni tė korrigjoni defektet e ushqimit, jo vetėm tė fėmijės suaj, por edhe tė tė gjithė familjes, ndoshta edhe duke u konsultuar me njė specialist tė ushqimit.
Evitoni dietat e hekurta
Nuk flitet pėr tė eliminuar ėmbėlsirat, ushqimin e mesditės, ose karamelet, por mbi tė gjitha pėr tė ekuilibruar cilėsinė. Edhe nė rastet e njė mbipeshe, fėmija juaj duhet tė ushqehet sipas shijeve dhe urisė sė tij. Mos harroni se ushqimi duhet tė jetė njė kėnaqėsi dhe jo njė punė e detyruar.
Tė luftosh obezitetin do tė thotė tė luftosh edhe jetėn sedentare. Fėmijėt kanė filluar tė bėhen "pėrtacė", Qėndrojnė shumė orė pėrpara TV-sė dhe kompjuterit duke reduktuar nė maksimum orėt e lėvizjes. Drejtojini fėmijėt tuaj tė merren me sport, tė shėtisin nė kėmbė, pa i mėsuar gjithė kohės qė tė udhėtojnė vetėm me autovetura.
Natyrisht duhet tė pakėsoni (pa i eliminuar pėrfundimisht) ushqimet me shumė kalori si pijet e gazuara me pėrmbajtje tė lartė sheqeri, ėmbėlsirat me sherbet, sallamrat dhe karamelet e ndryshme. Mėsojini tė zgjedhin ushqimet e duhura duke parė etiketat dhe pėrbėrėsit e tyre.
Ekspertėt e ushqimit janė kategorikė kur mendojnė se nuk duhen eliminuar ushqimet me shumė kalori, por duhet kontrolluar dhe minimizuar konsumi i tyre.
Pėr tė pėrfunduar me fėmijėt qė janė mbipeshė, duhet tė mėsoni se nuk ėshtė e mirė tė hani ju vetė mes vakteve, pasi u jepni njė shembull jo tė mirė tė ushqimit. Ashtu si mos e shtrėngon i kurrė tė mbarojė 'ushqimin qė ka nė pjatė, nėse oreksi i tij ju thotė se nuk mundet tė hajė mė.
Rregullat e ushqimit
Darka duhet tė jetė njė ushqim i ekuilibruar, gjithmonė duke iu referuar asaj qė fėmija juaj mund tė ketė ngrėnė nė vaktin e drekės. Nėse fėmija juaj ka ngrėnė mish nė ushqimin e drekės, atėherė ėshtė e panevojshme tu jepni tė tjera proteina nė darkė. Nė tė kundėrt, nėse nė drekė ka ngrėnė oriz, ose makarona, atėherė jepini proteina pėr vaktin e darkės.
Kush mund tė quhet njė darkė e ekuilibruar? Njė darkė e pėrbėrė nga:
Njė supė me zarzavate (respektoni dėshirėn e fėmijės nėse nuk ka uri).
Njė biftek mishi me zarzavate (duke e alternuar me vaktin e drekės).
Njė gotė qumėsht
Njė fryt
Ujė
Nė ēdo rast duhet kujtuar se fėmija duhet tė ulet i qetė nė tavolinė, pa shikuar televizor. Nuk mund tė ushqehesh pėrpara televizorit tė ndezur, pasi fėmija nuk mund tė orientohet nėse duhet tė hajė, apo tė shikojė figurat. TV i mėson fėmijėt me njė rregull tė keq, pasi ata nuk janė mė nė gjendje tė kontrollojnė urinė e tyre.
Fėmija duhet tė respektojė rregullat e ushqimit. Ėshtė e padiskutueshme se ai tėrhiqet mė shumė ndaj ushqimeve qė njeh, pasi e ndjen veten mė tė sigurt se mund tė marrė energji prej kėtyre ushqimeve. Refuzimi pėr tė ngrėnė disa lloj ushqimesh mund tė jetė edhe manifestimi i parė i periudhės sė kundėrshtimit, e quajtur edhe fillimi i fazės "Jo" pėr gjithēka, e cila mendohet se fillon qė nė moshėn dy-vjeēare.
Tė hyni nė fazėn e konflikteve nuk ndihmon as fėmijėn tuaj dhe as nervat tuaja, prandaj duhet tė kini shumė kujdes qė ushqimi i tij tė mos kthehet nė njė ferr tė vėrtetė pėr tė. Sa pėr tė tjerat duhet ta mėsoni fėmijėn se jeni ju komandanti. Pėr tė respektuar shijet e tij (ėshtė e drejta e tij qė ti ketė) vendosni sė bashku se ēfarė mund tė gatuani pėr drekėn dhe darkėn e tij.
Ēfarė mėsimesh duhet tė kultivojmė pėr ushqimin? Jepini njė shembull tuajin. Ėshtė e gabuar ta shtrėngoni fėmijėn tuaj tė pėlqejė perimet, ndėrsa sheh se ju nuk i prekni me dorė ato. Fėmijėt mėsojnė tė imitojnė tė mėdhenjtė e familjes. Nuk mjafton qė njė ushqim tė jetė i rėndėsishėm pėr rritjen e tij, mėsoni tu shpjegoni edhe arsyet se pėrse shėrbejnė vitaminat dhe proteinat qė ai merr nėpėrmjet kėtij ushqimi.
Vitaminat, kalciumi dhe proteinat
Kalciumi ėshtė pėrgjegjėsi kryesor i forcimit tė kockės dhe i dhėmbėve tė fėmijės suaj. Ai ndėrhyn gjithashtu nė koagulimin e gjakut, nė aktivitetet e zemrės dhe tė nervave. Njė fėmije i duhet tė paktėn gjysmė litri qumėshti nė ditė.
Dhe nėse shumė fėmijė janė alergjikė ndaj qumėshtit, atėherė nuk duhet hequr nga ushqimi, por ta zėvendėsoni me derivatet e mundshme tė tij, si djathi dhe kosi. Mishi, peshku dhe vezėt janė tė pasura me proteina.
Pėrse shėrbejnė? Proteinat janė elementėt bazė pėr tė ndėrtuar muskujt, kockat, gjakun, lėkurėn. Fėmijės i duhen proteinat pėr tu rritur, por njėkohėsisht nevojat e tij janė specifike sipas peshės trupore tė tij. Mjafton qė fėmija tė ushqehet me kėto proteina tė paktėn njė herė nė ditė.
Mund tė keni probleme me mishin e kuq, pasi ai nuk i pėlqen fėmijės suaj. Mos e nėnvleftėsoni, pasi ai ėshtė i nevojshėm pėr rruazat e kuqe tė gjakut. Nėse fėmija trembet nga gjaku i tij, atėherė mund ta gatuani me perime tė ndryshme.
Kėshilla pėr tu mbajtur mend:
Mos harroni tė zgjidhni pėrherė ushqime tė ekuilibruara nga pikėpamja e ushqimit. Pizza u pėlqen tė gjithėve, por duhet kontrolluar herė pas here.
Ushqimet e frigoriferit mund tė sjellin njė raport tė mirė tė ushqimit.
Zgjidhni kryesisht sardelet e konservuara, ose qeset me perime tė ngrira, kryesisht karotat dhe bizelet. Mendohet se ushqimet e frigoriferit janė zgjidhja e duhur pėr mamatė qė punojnė deri vonė.
Nėse zgjidhen ato tė domosdoshmet, atėherė ekspertėt e ushqimit kėshillojnė se perimet e ngrira janė tė mira. Ato as shtojnė dhe as heqin vitaminat dhe pėrbėrėsit e tjerė. Kujdes vetėm nga pjatat gjysmė tė gatshme dhe koha e tyre e gati mit. Jini tė kujdesshėm ndaj etiketave qė tregojnė afatet e skadimit nė ushqimet qė pėrdorni.
Ēfarė duhet tė hanė fėmijėt tanė? Mė shumė qumėsht dhe perime, apo tė heqin dorė nga ushqimet gjysmė tė gatshme qė ndodhen nė ēdo qoshe rruge tė qytetit ku jetojmė? Mėsoni si tė kultivojmė tek fėmijėt tanė elementėt e njė edukate tė mirė nė ushqim, qė tė jenė tė gatshėm pėr tė pėrballuar sfidat e jetės.
Ekspertėt e ushqimit flasin se njė fėmijė duhet tė konsumojė tė paktėn 5 fruta dhe perime gjatė ditės. Mund tė duket njė sasi e madhe, por nė realitet do tė thotė tė konsumohet njė sallatė jeshile dhe domate, pa harruar edhe perimet e freskėta dy herė nė ditė, njė fryt nė pėrfundim tė drekės dhe njė tjetėr nė orėt e pasdites, duke u kujtuar edhe pėr lėngun e frutave ēdo mėngjes. Frutat dhe perimet luajnė njė rol tė rėndėsishėm nė ekuilibrin ushqyes tė organizmit tė fėmijės. Por edhe si njė ushqim me pak kalori ato shėrbejnė pėr tė luftuar obezitetin (mbipeshėn).
Si ti mėsojmė fėmijėt me fruta dhe perime?
Nėse fėmija ėshtė i uritur nė mes tė dy vakteve mund ta mėsoni tė hajė njė fryt, nė vend tė njė ēokollate, patatine, apo njė copė torte.
E keni tė vėshtirė tė blini ēdo ditė perime tė freskėta? Ju mund ta zgjidhni shumė mirė duke pėrdorur kutitė me perime tė konservuara, ose qeset e perimeve tė ruajtura nė frigorifer. Nga pikėpamja e ekuilibrit ushqyes janė tė pranueshme dhe me vlera ushqimore.
Fėmija juaj thotė se nuk i pėlqejnė perimet? Pyeteni se cilat prej tyre nuk i ka shumė pėr zemėr dhe propozojini tė tjera, tė gatuara nė njė mėnyrė tjetėr si pure, nė furrė, tė ziera, etj.
Fėmijėve nuk u pėlqen ajo qė nuk e njohin. Shtojini kuriozitetin fėmijės suaj duke e marrė me vete nė blerjet e perimeve nė tregun e zarzavateve. Kėshtu ai do tė njihet me perimet dhe do tė shohė transformimet e tyre gjatė gatimit.
Kėshillat e ekspertėve
Mėngjesi ėshtė ushqimi i parė dhe i vetėm, i cili i jep fėmijės energjinė e duhur pėr tė qenė nė formė qė nė orėt e para tė ditės. Mėngjesi shėrben pėr tė rigjeneruar rezervat e konsumuara gjatė natės.
Mėngjesi njėherėsh shėrben pėr tė filluar ditėn nė familje. Ai duhet tė jetė i pėrbėrė nga:
Karbohidrate (bukė, drithėra me pak sheqer)
Qumėsht, ose kos.
Njė fryt, ose njė lėng frutash pa sheqer.
Nė fakt, pak fėmijė ndjekin me pėrpikėri rregullat dhe kėshillat e nėnave tė tyre. Nėse fėmija juaj ka shqetėsime me gjumin e mėngjesit dhe ngrihet pėrherė i pėrgjumur, atėherė organizojeni mėngjesin tuaj dhe tė fėmijėve nė njė mėnyrė tjetėr. Ngrihuni dhjetė minuta pėrpara fėmijės, qė tė kini mundėsinė sė bashku me "gjumashin" tuaj tė uleni tė gjithė nė tavolinė.
Duke parė tė tjerėt ai do ta ketė mė tė lehtė tė mėsojė shembullin qė i ofrohet. Nėse fėmijės suaj nuk i pėlqejnė ushqimet me qumėsht, ose vetė qumėshti, atėherė duhet ta mėsoni se ai e ka tė domosdoshme tė konsumojė gjysmė litri qumėsht nė ditė.
Nė pamundėsi ta detyroni tė pijė gotėn e qumėshtit mund ta keni si pėrbėrės nė ushqimet e tjera, ē'ka nėnkupton nė thelb se ai mund tė konsumojė qumėshtin nė 3, ose katėr prodhimet derivate tė tij. Nėse ėshtė paksa "kokėfortė" nė kėrkesat e tij, atėherė mund tė luash me varietet si kos me fruta, ose qumėsht i pėrzier me fruta.
Para se tė shikosh regjimin e ushqimit tė fėmijės tėnd duhet tė llogaritėsh peshėn e tij trupore, pra tė shohėsh se cilėt janė kufijtė e mundshėm nė tė
cilat duhet tė ekuilibrohet organizmi i fėmijės suaj. Kjo peshė, pra PT (pesha trupore) llogaritet duke mbledhur kilogramėt dhe gjatėsinė trupore. Vlerėsohet si njė peshė ideale masa trupore nga 18,5­25.
Nėse llogaritjet tuaja tregojnė pėr njė PT qė e kalon numrin 25, mund tė flasim pėr njė mbipeshė, e cila nė mėnyrė tė menjėhershme duhet vėnė nėn kontroll.
Nėse keni mėsuar se fėmija juaj ėshtė mbipeshė, atėherė do ta keni mė tė lehtė luftėn me kilogramėt e tepėrt.
Filloni tė korrigjoni defektet e ushqimit, jo vetėm tė fėmijės suaj, por edhe tė tė gjithė familjes, ndoshta edhe duke u konsultuar me njė specialist tė ushqimit.
Evitoni dietat e hekurta
Nuk flitet pėr tė eliminuar ėmbėlsirat, ushqimin e mesditės, ose karamelet, por mbi tė gjitha pėr tė ekuilibruar cilėsinė. Edhe nė rastet e njė mbipeshe, fėmija juaj duhet tė ushqehet sipas shijeve dhe urisė sė tij. Mos harroni se ushqimi duhet tė jetė njė kėnaqėsi dhe jo njė punė e detyruar.
Tė luftosh obezitetin do tė thotė tė luftosh edhe jetėn sedentare. Fėmijėt kanė filluar tė bėhen "pėrtacė", Qėndrojnė shumė orė pėrpara TV-sė dhe kompjuterit duke reduktuar nė maksimum orėt e lėvizjes. Drejtojini fėmijėt tuaj tė merren me sport, tė shėtisin nė kėmbė, pa i mėsuar gjithė kohės qė tė udhėtojnė vetėm me autovetura.
Natyrisht duhet tė pakėsoni (pa i eliminuar pėrfundimisht) ushqimet me shumė kalori si pijet e gazuara me pėrmbajtje tė lartė sheqeri, ėmbėlsirat me sherbet, sallamrat dhe karamelet e ndryshme. Mėsojini tė zgjedhin ushqimet e duhura duke parė etiketat dhe pėrbėrėsit e tyre.
Ekspertėt e ushqimit janė kategorikė kur mendojnė se nuk duhen eliminuar ushqimet me shumė kalori, por duhet kontrolluar dhe minimizuar konsumi i tyre.
Pėr tė pėrfunduar me fėmijėt qė janė mbipeshė, duhet tė mėsoni se nuk ėshtė e mirė tė hani ju vetė mes vakteve, pasi u jepni njė shembull jo tė mirė tė ushqimit. Ashtu si mos e shtrėngon i kurrė tė mbarojė 'ushqimin qė ka nė pjatė, nėse oreksi i tij ju thotė se nuk mundet tė hajė mė.
Rregullat e ushqimit
Darka duhet tė jetė njė ushqim i ekuilibruar, gjithmonė duke iu referuar asaj qė fėmija juaj mund tė ketė ngrėnė nė vaktin e drekės. Nėse fėmija juaj ka ngrėnė mish nė ushqimin e drekės, atėherė ėshtė e panevojshme tu jepni tė tjera proteina nė darkė. Nė tė kundėrt, nėse nė drekė ka ngrėnė oriz, ose makarona, atėherė jepini proteina pėr vaktin e darkės.
Kush mund tė quhet njė darkė e ekuilibruar? Njė darkė e pėrbėrė nga:
Njė supė me zarzavate (respektoni dėshirėn e fėmijės nėse nuk ka uri).
Njė biftek mishi me zarzavate (duke e alternuar me vaktin e drekės).
Njė gotė qumėsht
Njė fryt
Ujė
Nė ēdo rast duhet kujtuar se fėmija duhet tė ulet i qetė nė tavolinė, pa shikuar televizor. Nuk mund tė ushqehesh pėrpara televizorit tė ndezur, pasi fėmija nuk mund tė orientohet nėse duhet tė hajė, apo tė shikojė figurat. TV i mėson fėmijėt me njė rregull tė keq, pasi ata nuk janė mė nė gjendje tė kontrollojnė urinė e tyre.
Fėmija duhet tė respektojė rregullat e ushqimit. Ėshtė e padiskutueshme se ai tėrhiqet mė shumė ndaj ushqimeve qė njeh, pasi e ndjen veten mė tė sigurt se mund tė marrė energji prej kėtyre ushqimeve. Refuzimi pėr tė ngrėnė disa lloj ushqimesh mund tė jetė edhe manifestimi i parė i periudhės sė kundėrshtimit, e quajtur edhe fillimi i fazės "Jo" pėr gjithēka, e cila mendohet se fillon qė nė moshėn dy-vjeēare.
Tė hyni nė fazėn e konflikteve nuk ndihmon as fėmijėn tuaj dhe as nervat tuaja, prandaj duhet tė kini shumė kujdes qė ushqimi i tij tė mos kthehet nė njė ferr tė vėrtetė pėr tė. Sa pėr tė tjerat duhet ta mėsoni fėmijėn se jeni ju komandanti. Pėr tė respektuar shijet e tij (ėshtė e drejta e tij qė ti ketė) vendosni sė bashku se ēfarė mund tė gatuani pėr drekėn dhe darkėn e tij.
Ēfarė mėsimesh duhet tė kultivojmė pėr ushqimin? Jepini njė shembull tuajin. Ėshtė e gabuar ta shtrėngoni fėmijėn tuaj tė pėlqejė perimet, ndėrsa sheh se ju nuk i prekni me dorė ato. Fėmijėt mėsojnė tė imitojnė tė mėdhenjtė e familjes. Nuk mjafton qė njė ushqim tė jetė i rėndėsishėm pėr rritjen e tij, mėsoni tu shpjegoni edhe arsyet se pėrse shėrbejnė vitaminat dhe proteinat qė ai merr nėpėrmjet kėtij ushqimi.
Vitaminat, kalciumi dhe proteinat
Kalciumi ėshtė pėrgjegjėsi kryesor i forcimit tė kockės dhe i dhėmbėve tė fėmijės suaj. Ai ndėrhyn gjithashtu nė koagulimin e gjakut, nė aktivitetet e zemrės dhe tė nervave. Njė fėmije i duhet tė paktėn gjysmė litri qumėshti nė ditė.
Dhe nėse shumė fėmijė janė alergjikė ndaj qumėshtit, atėherė nuk duhet hequr nga ushqimi, por ta zėvendėsoni me derivatet e mundshme tė tij, si djathi dhe kosi. Mishi, peshku dhe vezėt janė tė pasura me proteina.
Pėrse shėrbejnė? Proteinat janė elementėt bazė pėr tė ndėrtuar muskujt, kockat, gjakun, lėkurėn. Fėmijės i duhen proteinat pėr tu rritur, por njėkohėsisht nevojat e tij janė specifike sipas peshės trupore tė tij. Mjafton qė fėmija tė ushqehet me kėto proteina tė paktėn njė herė nė ditė.
Mund tė keni probleme me mishin e kuq, pasi ai nuk i pėlqen fėmijės suaj. Mos e nėnvleftėsoni, pasi ai ėshtė i nevojshėm pėr rruazat e kuqe tė gjakut. Nėse fėmija trembet nga gjaku i tij, atėherė mund ta gatuani me perime tė ndryshme.
Kėshilla pėr tu mbajtur mend:
Mos harroni tė zgjidhni pėrherė ushqime tė ekuilibruara nga pikėpamja e ushqimit. Pizza u pėlqen tė gjithėve, por duhet kontrolluar herė pas here.
Ushqimet e frigoriferit mund tė sjellin njė raport tė mirė tė ushqimit.
Zgjidhni kryesisht sardelet e konservuara, ose qeset me perime tė ngrira, kryesisht karotat dhe bizelet. Mendohet se ushqimet e frigoriferit janė zgjidhja e duhur pėr mamatė qė punojnė deri vonė.
Nėse zgjidhen ato tė domosdoshmet, atėherė ekspertėt e ushqimit kėshillojnė se perimet e ngrira janė tė mira. Ato as shtojnė dhe as heqin vitaminat dhe pėrbėrėsit e tjerė. Kujdes vetėm nga pjatat gjysmė tė gatshme dhe koha e tyre e gati mit. Jini tė kujdesshėm ndaj etiketave qė tregojnė afatet e skadimit nė ushqimet qė pėrdorni.
Vizitor- Vizitor
Kur fėmija nuk do tė shkojė nė shtrat
Kur fėmija nuk do tė shkojė nė shtrat
Ēasti i gjumit mund tė jetė motiv tekash. Duhet tė jemi tė duruar, por njėkohėsisht tė vendosur kur i shpjegojmė fėmijės rėndėsinė e pushimit, tė gjumit: si? Duke luajtur me tė, duke i gdhirė siguri.
Gjithė netėt e njėjta histori: fėmija nuk dėshiron tė shkojė tė flejė. Shpesh, tė gjendur mes britmave dhe tė qarave, prindėrit e humbin durimin. Kurse, sipas kėshillave tė ekspertit, nė tė vėrtetė, ruajtja e qetėsisė ėshtė themelore.
Jo gjithmonė janė tė thjeshta tekat. Ka, nė fakt, arsye tė thella, qė shtyjnė njė fėmijė tė mos dojė tė flejė. Pėr tė bėrė tė dashur momentin e gjumit dhe tipave mė tė lėvizshėm, nėna dhe babai duhet tė armatosen me shumė durim dhe tė gjejnė ndonjė "hile". Ja disa shembuj.
SHKAQET
KA FRIKĖ
Shpesh vogėlushi nuk dėshiron tė shkojė tė flejė, sepse ėshtė i frikėsuar. Mund tė ndodhė, p.sh., pas njė bubullime tė fortė, ose pas njė zėnkeje tė ndezur mes prindėrve. Frika, shqetėsimi nuk e lejon fėmijėn ta zėrė gjumi, prandaj mendojnė sė janė mė tė sigurt nė se rrinė tė zgjuar, sė bashku me tė dashurit e tyre.
ĖSHTĖ I ZĖNĖ
Ėshtė arsyeja, pse, shpesh, edhe tė rriturit shkojnė nė shtrat vonė: janė nė shoqėri tė kėndshme: ka njė program televiziv interesant, e kėshtu dashje padashje shtyhet ēasti i gjumit. Nė tė njėjtėn mėnyrė, lojėrat ose filmat vizatimorė bėjnė qė t'i kalojė gjumi mė tė vegjėlve. Pėr mė tepėr, pėr fėmijėt, loja ėshtė aktivitet parėsor. Pak a shumė si puna pėr tė rriturit: pėr kėtė arsye fėmijėt nuk mendojnė se, kur luajnė, luajnė duke bėrė diēka tė panevojshme. E bėjnė me gjithė zellin dhe pėrqendrimin e mundur. Kėshtu, mendimi se duhet tė ndėrpresin i bėn shumė nevrikė.
VUAN SHKĖPUTJEN
Pėr fėmijėn gjumi pėrfaqėson ndryshimin nga dita nė natė, nga argėtimi nė qetėsi tė plotė. Nuk e kupton arsyen pse duhet tė ndėrpres argėtimin pėr tė shkuar nėn batanije. Duke mos perceptuar akoma mirė dhe qartė kohėn, nuk e dinė pėr sa duhet t'i lėnė lodrat dhe prindėrit e tyre. Kanė frikė mos duhet tė braktisin gjithēka pėr gjithmonė dhe kjo gjė i tmerron. Ndėrkohė nuk duhet harruar qė fėmija e lidh gjumin me errėsirėn, njė tjetėr burim frike pėr ta. Pėr kėtė gjė shpesh pėrdoren dritat e vogla, qė mbahen ndezur gjithė natėn dhe qetėsojnė fėmijėn.
ĒFARĖ DUHET BĖRĖ
Ēdo moshė ka kėrkesa gjumi specifike tė vetat. Le tė shohim si mund tė bėjmė mė tė kėndshme kohėn e gjumit si pėr tė vegjlit dhe pėr tė rriturit.
Nga 0 nė 6 muaj
* Nė kėtė moshė rregullsia e gjumit ėshtė veēanėrisht e rėndėsishme. Trupi i bebes ėshtė akoma i njomė pėr tė pėrballuar orare tė parregullta. Prandaj nėna duhet tė kujdeset qė i vogli tė flejė pak a shumė gjithmonė nė tė njėjtat orare. Me qenė se i vogli fle pothuajse gjithmonė pasi pi, ėshtė e rėndėsishme qė tė ushqyerit tė bėhet nė tė njėjtėn orė.
* Nė se fėmija ėshtė i shqetėsuar mė shumė se zakonisht, atėherė mund tė pėrdorni disa "hile" pėr ta qetėsuar: mund t'i flisni me zė tė butė e tė ėmbėl, duke u pėrpjekur tė vini nė gjumė; ose tė vini njė muzikė tė lehtė e qetėsuese nė sfond. Edhe njė banjė e ngrohtė pėrpara pirjes sė fundit do tė shėrbejė pėr ta qetėsuar dhe ta bėjė gati pėr njė gjumė tė thellė.
* Ka disa tė porsalindur, qė i zė gjumi nė krah tė nėnės, pėr t'u zgjuar pastaj, nė shtratin e tyre. Kjo mund tė varet nga ndryshimi i temperaturės: nga ngrohtėsia e trupit tė nėnės, nė freskinė e ēarēafėve. Pėr tė evituar kėtė problem, nėna mund tė marrė jastėkun, ta mbėshtesė mbi krahun e saj dhe pastaj tė vėrė ngadalė kokėn e fėmijės. Kėshtu, kur i vogli tė flejė, ajo tė vėrė nė shtat fėmijėn me gjithė jastėkun e "ngrohur".
Nga 6 muaj nė 1 vjeē
* Kur ėshtė 6 muaj, fėmija ka njė sensibilitet mė tė madh. Kjo do tė thotė qė mund tė kuptojė mė mirė situatėn familjare, qė e rrethon. Prandaj qė fėmijėn ta zėrė gjumi, ėshtė e rėndėsishme qė sidomos orėt menjėherė para gjumit tė jenė tė qeta.
* Pėr kėtė arsye ėshtė mirė qė nėna e babai tė mos diskutojnė me zė tė lartė pas darke, duke evituar kėshtu njė gjendje tė rėndė. Edhe qortimet pėr fėmijėn duhet tė bėhen nė njė moment tjetėr.
Nga 1 nė 3 vjeē
* Fėmija po rritet. Dorė pas dore qė rritet, shtohet edhe nevoja tij pėr gjumė. Nė qoftė se pėr disa net me radhė, fėmija ka vėshtirėsi tė flejkė nė njė orė tė caktuar, ndoshta do tė thotė, qė nuk ėshtė edhe aq i lodhur. Prandaj ose lėreni tė flejė mė pak pasdite, ose shtyni vėnien nė gjumė nė darkė.
* Pėr ta ēuar nė shtrat mė me lehtėsi fėmijėn, prindėrit duhet ta vejnė kėtė veprim si njė ritual. Si? Duke bėrė tė mundur qė lėvizjet para gjumit tė kthehen nė njė lloj ceremonie, tė pėrbėrė nga gjeste tė vogla tė lidhura mes tyre. P.sh. babai mund tė marrė vogėlushin nė krah dhe ta shoqėrojė nė shtrat, nėna ta zhveshė, ta ēojė nė banjė, ta puth e t'i rregullojė batanijet. E kėshtu pėrnatė.
* Kujdes: gjithė kėto veprime duhet tė kryhen gjithmonė nė tė njėjtėn radhė. Kėshtu fėmija do ėt argėtohet dhe gjumin do ta marrė si lojė. Pėr mė shumė, kėto veprime njėra pas tjetrės do t'i japin siguri dhe ai do ta ndjejė mė pak ndryshimin natė-ditė, gjumė-zgjim. Ėshtė kėshtu edhe me tė rriturit: dhe ata nuk heqin dorė nga disa huqe tė pėrnatshme.
Nga 3 nė 6 vjeē
* Kur bėhet 3 vjeē, fėmija ndjen njė nevojė tė fortė pėr autonomi. Nė mėnyrė qė gjumi tė mos mendohet si njė detyrim, apo mė keq akoma, njė dėnim, ėshtė e rėndėsishme qė ky gjumė tė bėhet sa mė shtruar.
* P.sh., mund tė vini fėmijėn tė flejė nė njė krevat pa ruajtėse anėsore: qė tė hipė e zbresė vetė sa herė tė dojė, duke u ndjerė kėshtu mė i lirė e i pavarur.
* Dhe pizhamet duhet tė jenė tė gjėra e tė rehatshme, qė tė keni liri nė veprime. Kini kujdes: jo shumė batanije dhe jo tė rėnda.
Nga 6 vjeē e tutje
* Fėmija ndihet i rritur: tashmė frekuenton shkollėn dhe dėshira pėr tė imituar tė mėdhenjtė ėshtė gjithnjė e mė e fortė.
* Pėr tė bėrė mė tė thjeshtė ēastin e gjumit, prindėrit duhet ta qetėsojnė fėmijėn, duke evituar ta eksitojnė. P.sh., s'ka kuptim ta lejojnė tė fillojė njė lojė tė bukur, por shumė tė gjatė, tė cilėn duhet ta ndėrpresė; ose tė hapė televizorin e tė shikojė njė program tė destinuar tė zgjasė disa orė.
* Ndėrsa, mund tė lejohet fėmija, qė, para, se tė flejė tė shikojė njė film vizatimor tė regjistruar. Vogėlushi do tė kuptojė, kėshtu, se me tė mbaruar filmi, ėshtė ora e gjumit.
KUJDES FJALĖT DHE SJELLJEN
* Shpesh janė prindėrit qė e shtyjnė fėmijėn ta konsiderojė gjumin si diēka negative duke thėnė fraza tė tilla si: "po nuk u solle mirė, tė nisa nė shtrat!". Kurse nganjėherė vetė tė rriturit kanė njė raport tė gabuar me gjumin dhe ky mund tė jetė njė shembull i keq.
* Nė se njė fėmijė shikon nėnėn ose babin qė e zė gjumi nė divan e jo nė shtrat, pa dyshim do tė dojė tė bėjė tė njėjtėn gjė. Prindėrit me sjelljen e tyre duhet t'i tregojnė fėmijės aspektet pozitive e rehatsjellėse tė gjumit nė shtrat.
NĖ SHTRAT ME PRINDĖRIT: PO, JO?
* S'ka dyshim: bashkė me prindėrit fėmija fle mė shpejt, mė mirė. Por opinionet rreth tė mirave tė kėsaj sjelljeje, janė kontradikore. Disa thonė se kėshtu fėmija rritet i pėrkėdhelur, i llastuar. Kurse tė tjerėt thonė se kėshtu, prindėrit i transmetojnė dashuri e siguri.
* Do tė ishte mirė qė muajt e parė, bebja tė flinte nė shtratin e tij nė dhomėn e prindėrve: edhe pėr tė lehtėsuar nėnėn, kur zgjohet pėr ta ushqyer natėn.
* Pas periudhės sė gjirit, fėmija mund tė flejė nė dhomėn e tij.
* Nė disa raste (kur ka bubullima, ose shqetėsime tė tjera), prindėrit duhet tė veprojnė nė krevatin e tyre, por gjithmonė duke i theksuar veēantitė e kėtij rasti.
* Kėshtu do rritet i pavarur, nė tė njėjtėn kohė, do tė kuptojė se nė ēastet mė tė vėshtira, do tė ketė gjithmonė mbėshtetjen e prindėrve.
NĖ PRAKTIKĖ
5 KĖSHILLA PĖR TA VĖNĖ NĖ GJUMĖ
1 - Nė ēdo moshė, pėrpiquni ta bėni gjumin e tij sa mė tė rregullt tė jetė e mundur.
D.m.th, nėna duhet ta ēojė nė shtrat dhe ta zgjojė gjithmonė nė tė njėjtėn orė. Nė kėtė mėnyrė fiziku do tė mėsohet me njė ritėm tė caktuar dhe do ta ketė mė tė lehtė ta zėrė gjumi.
2 - Mbani ulėt volumin e televizorit dhe ngrohjen e natės. Nė dhomė nuk duhet tė arrijnė zhurmė tė bezdisshme (ose ndjellėse), qė mund tė shqetėsojnė ose zgjojnė kureshtjen e vogėlushit. Kujdes dhe temperaturėn: nuk duhet tė jetė as shumė e lartė e as shumė e ulėt: p.sh. nė dimėr 20-21 gardė Celsius.
3 - Krijoni njė atmosferė qetėsuese Do tė bėnit mirė tė fiknit dritat e forta, ndėrkohė qė fėmija filloj tė zhvishet. Do tė mjaftojė tė ndizni vetėm njė abazhur tė vogėl me njė dritė tė zbehtė.
4 - Mos lyeni dhomėn e fėmijėve me ngjyra shumė tė forta: do t'i krijoni bezdi.Mė mirė zgjidhni ngjyrat pastel, qė janė ngjyra tė ėmbla. Pėrpara se ta vini tė flejė, luani me tė nė dhomėn e tij. Kėshtu ai do ta ndjejė mė pak ndryshimin lojė-gjumė.
5 - Ndihmojeni tė mos ndihet vetėm Lejojeni tė marrė nė shtrat njė "shok" (njė kukull), njė kafshė tė butė prej gėzofi). Duke e shtrėnguar nė gji, fėmija nuk do tė ndihet vetėm.
Ēasti i gjumit mund tė jetė motiv tekash. Duhet tė jemi tė duruar, por njėkohėsisht tė vendosur kur i shpjegojmė fėmijės rėndėsinė e pushimit, tė gjumit: si? Duke luajtur me tė, duke i gdhirė siguri.
Gjithė netėt e njėjta histori: fėmija nuk dėshiron tė shkojė tė flejė. Shpesh, tė gjendur mes britmave dhe tė qarave, prindėrit e humbin durimin. Kurse, sipas kėshillave tė ekspertit, nė tė vėrtetė, ruajtja e qetėsisė ėshtė themelore.
Jo gjithmonė janė tė thjeshta tekat. Ka, nė fakt, arsye tė thella, qė shtyjnė njė fėmijė tė mos dojė tė flejė. Pėr tė bėrė tė dashur momentin e gjumit dhe tipave mė tė lėvizshėm, nėna dhe babai duhet tė armatosen me shumė durim dhe tė gjejnė ndonjė "hile". Ja disa shembuj.
SHKAQET
KA FRIKĖ
Shpesh vogėlushi nuk dėshiron tė shkojė tė flejė, sepse ėshtė i frikėsuar. Mund tė ndodhė, p.sh., pas njė bubullime tė fortė, ose pas njė zėnkeje tė ndezur mes prindėrve. Frika, shqetėsimi nuk e lejon fėmijėn ta zėrė gjumi, prandaj mendojnė sė janė mė tė sigurt nė se rrinė tė zgjuar, sė bashku me tė dashurit e tyre.
ĖSHTĖ I ZĖNĖ
Ėshtė arsyeja, pse, shpesh, edhe tė rriturit shkojnė nė shtrat vonė: janė nė shoqėri tė kėndshme: ka njė program televiziv interesant, e kėshtu dashje padashje shtyhet ēasti i gjumit. Nė tė njėjtėn mėnyrė, lojėrat ose filmat vizatimorė bėjnė qė t'i kalojė gjumi mė tė vegjėlve. Pėr mė tepėr, pėr fėmijėt, loja ėshtė aktivitet parėsor. Pak a shumė si puna pėr tė rriturit: pėr kėtė arsye fėmijėt nuk mendojnė se, kur luajnė, luajnė duke bėrė diēka tė panevojshme. E bėjnė me gjithė zellin dhe pėrqendrimin e mundur. Kėshtu, mendimi se duhet tė ndėrpresin i bėn shumė nevrikė.
VUAN SHKĖPUTJEN
Pėr fėmijėn gjumi pėrfaqėson ndryshimin nga dita nė natė, nga argėtimi nė qetėsi tė plotė. Nuk e kupton arsyen pse duhet tė ndėrpres argėtimin pėr tė shkuar nėn batanije. Duke mos perceptuar akoma mirė dhe qartė kohėn, nuk e dinė pėr sa duhet t'i lėnė lodrat dhe prindėrit e tyre. Kanė frikė mos duhet tė braktisin gjithēka pėr gjithmonė dhe kjo gjė i tmerron. Ndėrkohė nuk duhet harruar qė fėmija e lidh gjumin me errėsirėn, njė tjetėr burim frike pėr ta. Pėr kėtė gjė shpesh pėrdoren dritat e vogla, qė mbahen ndezur gjithė natėn dhe qetėsojnė fėmijėn.
ĒFARĖ DUHET BĖRĖ
Ēdo moshė ka kėrkesa gjumi specifike tė vetat. Le tė shohim si mund tė bėjmė mė tė kėndshme kohėn e gjumit si pėr tė vegjlit dhe pėr tė rriturit.
Nga 0 nė 6 muaj
* Nė kėtė moshė rregullsia e gjumit ėshtė veēanėrisht e rėndėsishme. Trupi i bebes ėshtė akoma i njomė pėr tė pėrballuar orare tė parregullta. Prandaj nėna duhet tė kujdeset qė i vogli tė flejė pak a shumė gjithmonė nė tė njėjtat orare. Me qenė se i vogli fle pothuajse gjithmonė pasi pi, ėshtė e rėndėsishme qė tė ushqyerit tė bėhet nė tė njėjtėn orė.
* Nė se fėmija ėshtė i shqetėsuar mė shumė se zakonisht, atėherė mund tė pėrdorni disa "hile" pėr ta qetėsuar: mund t'i flisni me zė tė butė e tė ėmbėl, duke u pėrpjekur tė vini nė gjumė; ose tė vini njė muzikė tė lehtė e qetėsuese nė sfond. Edhe njė banjė e ngrohtė pėrpara pirjes sė fundit do tė shėrbejė pėr ta qetėsuar dhe ta bėjė gati pėr njė gjumė tė thellė.
* Ka disa tė porsalindur, qė i zė gjumi nė krah tė nėnės, pėr t'u zgjuar pastaj, nė shtratin e tyre. Kjo mund tė varet nga ndryshimi i temperaturės: nga ngrohtėsia e trupit tė nėnės, nė freskinė e ēarēafėve. Pėr tė evituar kėtė problem, nėna mund tė marrė jastėkun, ta mbėshtesė mbi krahun e saj dhe pastaj tė vėrė ngadalė kokėn e fėmijės. Kėshtu, kur i vogli tė flejė, ajo tė vėrė nė shtat fėmijėn me gjithė jastėkun e "ngrohur".
Nga 6 muaj nė 1 vjeē
* Kur ėshtė 6 muaj, fėmija ka njė sensibilitet mė tė madh. Kjo do tė thotė qė mund tė kuptojė mė mirė situatėn familjare, qė e rrethon. Prandaj qė fėmijėn ta zėrė gjumi, ėshtė e rėndėsishme qė sidomos orėt menjėherė para gjumit tė jenė tė qeta.
* Pėr kėtė arsye ėshtė mirė qė nėna e babai tė mos diskutojnė me zė tė lartė pas darke, duke evituar kėshtu njė gjendje tė rėndė. Edhe qortimet pėr fėmijėn duhet tė bėhen nė njė moment tjetėr.
Nga 1 nė 3 vjeē
* Fėmija po rritet. Dorė pas dore qė rritet, shtohet edhe nevoja tij pėr gjumė. Nė qoftė se pėr disa net me radhė, fėmija ka vėshtirėsi tė flejkė nė njė orė tė caktuar, ndoshta do tė thotė, qė nuk ėshtė edhe aq i lodhur. Prandaj ose lėreni tė flejė mė pak pasdite, ose shtyni vėnien nė gjumė nė darkė.
* Pėr ta ēuar nė shtrat mė me lehtėsi fėmijėn, prindėrit duhet ta vejnė kėtė veprim si njė ritual. Si? Duke bėrė tė mundur qė lėvizjet para gjumit tė kthehen nė njė lloj ceremonie, tė pėrbėrė nga gjeste tė vogla tė lidhura mes tyre. P.sh. babai mund tė marrė vogėlushin nė krah dhe ta shoqėrojė nė shtrat, nėna ta zhveshė, ta ēojė nė banjė, ta puth e t'i rregullojė batanijet. E kėshtu pėrnatė.
* Kujdes: gjithė kėto veprime duhet tė kryhen gjithmonė nė tė njėjtėn radhė. Kėshtu fėmija do ėt argėtohet dhe gjumin do ta marrė si lojė. Pėr mė shumė, kėto veprime njėra pas tjetrės do t'i japin siguri dhe ai do ta ndjejė mė pak ndryshimin natė-ditė, gjumė-zgjim. Ėshtė kėshtu edhe me tė rriturit: dhe ata nuk heqin dorė nga disa huqe tė pėrnatshme.
Nga 3 nė 6 vjeē
* Kur bėhet 3 vjeē, fėmija ndjen njė nevojė tė fortė pėr autonomi. Nė mėnyrė qė gjumi tė mos mendohet si njė detyrim, apo mė keq akoma, njė dėnim, ėshtė e rėndėsishme qė ky gjumė tė bėhet sa mė shtruar.
* P.sh., mund tė vini fėmijėn tė flejė nė njė krevat pa ruajtėse anėsore: qė tė hipė e zbresė vetė sa herė tė dojė, duke u ndjerė kėshtu mė i lirė e i pavarur.
* Dhe pizhamet duhet tė jenė tė gjėra e tė rehatshme, qė tė keni liri nė veprime. Kini kujdes: jo shumė batanije dhe jo tė rėnda.
Nga 6 vjeē e tutje
* Fėmija ndihet i rritur: tashmė frekuenton shkollėn dhe dėshira pėr tė imituar tė mėdhenjtė ėshtė gjithnjė e mė e fortė.
* Pėr tė bėrė mė tė thjeshtė ēastin e gjumit, prindėrit duhet ta qetėsojnė fėmijėn, duke evituar ta eksitojnė. P.sh., s'ka kuptim ta lejojnė tė fillojė njė lojė tė bukur, por shumė tė gjatė, tė cilėn duhet ta ndėrpresė; ose tė hapė televizorin e tė shikojė njė program tė destinuar tė zgjasė disa orė.
* Ndėrsa, mund tė lejohet fėmija, qė, para, se tė flejė tė shikojė njė film vizatimor tė regjistruar. Vogėlushi do tė kuptojė, kėshtu, se me tė mbaruar filmi, ėshtė ora e gjumit.
KUJDES FJALĖT DHE SJELLJEN
* Shpesh janė prindėrit qė e shtyjnė fėmijėn ta konsiderojė gjumin si diēka negative duke thėnė fraza tė tilla si: "po nuk u solle mirė, tė nisa nė shtrat!". Kurse nganjėherė vetė tė rriturit kanė njė raport tė gabuar me gjumin dhe ky mund tė jetė njė shembull i keq.
* Nė se njė fėmijė shikon nėnėn ose babin qė e zė gjumi nė divan e jo nė shtrat, pa dyshim do tė dojė tė bėjė tė njėjtėn gjė. Prindėrit me sjelljen e tyre duhet t'i tregojnė fėmijės aspektet pozitive e rehatsjellėse tė gjumit nė shtrat.
NĖ SHTRAT ME PRINDĖRIT: PO, JO?
* S'ka dyshim: bashkė me prindėrit fėmija fle mė shpejt, mė mirė. Por opinionet rreth tė mirave tė kėsaj sjelljeje, janė kontradikore. Disa thonė se kėshtu fėmija rritet i pėrkėdhelur, i llastuar. Kurse tė tjerėt thonė se kėshtu, prindėrit i transmetojnė dashuri e siguri.
* Do tė ishte mirė qė muajt e parė, bebja tė flinte nė shtratin e tij nė dhomėn e prindėrve: edhe pėr tė lehtėsuar nėnėn, kur zgjohet pėr ta ushqyer natėn.
* Pas periudhės sė gjirit, fėmija mund tė flejė nė dhomėn e tij.
* Nė disa raste (kur ka bubullima, ose shqetėsime tė tjera), prindėrit duhet tė veprojnė nė krevatin e tyre, por gjithmonė duke i theksuar veēantitė e kėtij rasti.
* Kėshtu do rritet i pavarur, nė tė njėjtėn kohė, do tė kuptojė se nė ēastet mė tė vėshtira, do tė ketė gjithmonė mbėshtetjen e prindėrve.
NĖ PRAKTIKĖ
5 KĖSHILLA PĖR TA VĖNĖ NĖ GJUMĖ
1 - Nė ēdo moshė, pėrpiquni ta bėni gjumin e tij sa mė tė rregullt tė jetė e mundur.
D.m.th, nėna duhet ta ēojė nė shtrat dhe ta zgjojė gjithmonė nė tė njėjtėn orė. Nė kėtė mėnyrė fiziku do tė mėsohet me njė ritėm tė caktuar dhe do ta ketė mė tė lehtė ta zėrė gjumi.
2 - Mbani ulėt volumin e televizorit dhe ngrohjen e natės. Nė dhomė nuk duhet tė arrijnė zhurmė tė bezdisshme (ose ndjellėse), qė mund tė shqetėsojnė ose zgjojnė kureshtjen e vogėlushit. Kujdes dhe temperaturėn: nuk duhet tė jetė as shumė e lartė e as shumė e ulėt: p.sh. nė dimėr 20-21 gardė Celsius.
3 - Krijoni njė atmosferė qetėsuese Do tė bėnit mirė tė fiknit dritat e forta, ndėrkohė qė fėmija filloj tė zhvishet. Do tė mjaftojė tė ndizni vetėm njė abazhur tė vogėl me njė dritė tė zbehtė.
4 - Mos lyeni dhomėn e fėmijėve me ngjyra shumė tė forta: do t'i krijoni bezdi.Mė mirė zgjidhni ngjyrat pastel, qė janė ngjyra tė ėmbla. Pėrpara se ta vini tė flejė, luani me tė nė dhomėn e tij. Kėshtu ai do ta ndjejė mė pak ndryshimin lojė-gjumė.
5 - Ndihmojeni tė mos ndihet vetėm Lejojeni tė marrė nė shtrat njė "shok" (njė kukull), njė kafshė tė butė prej gėzofi). Duke e shtrėnguar nė gji, fėmija nuk do tė ndihet vetėm.
Vizitor- Vizitor
Re: Kėshilla pėr fėmijėt..
Femijet jane kopjues te hatashem dhe per tu mesuar cdo gje qe u duhet ne jete rruga me e drejte eshte shembulli personal.
Ylli- Administrator
- Gjinia :
Ditelindja : 06/03/1980
Numri i postimeve : 33025
Vendndodhja : Republika e Kosovės
Hobi : Inxhinier Mekanik / Ekonomist
Humor : Kisha dikur...por
Data e rregjistrimit : 12/11/2008
Falenderimet : 91
Gratė shtatzėna me kile tė tepėrta mund tė lindin fėmijė mbi peshė
Gratė qė janė tė gjata ose mė tė shėndosha sesa pesha mesatare, ose kanė zgjatje kohe shtatzanėsie sesa e zakonshmja, kanė mė shumė mundėsi qė tėt lindin fėmijė mbi peshė. Njė grup shkencėtarėsh amerikanė, dolėn nė pėrfundim se faktorėt qė ndikojnė, midis tė tjerave, mundėsinė e lindjen sė njė fėmije mbi peshė janė:
Historiku i mėparshėm i tė paktėn dy shtatzanive, shtatzania mashkullore e embrionit, ulja e pirjes sė kafesė dhe heqja dorė nga cigarja. Gjithashtu sa mė i lartė tė jetė niveli i edukimit, kaq mė tė mėdha janė mundėsitė e lindjes sė njė fėmije mbi peshė.
Studjuesit analizuan rreth 24.000 raste shtatzanishė tė shėndetshme. Vėrtetuan se gratė qė kishin peshė mbi 80 kg pėrpara se tė mbeteshin, historiku i tė paktėn dy shtatzanive normale tė mėparshme, kishin rrezik tė dyfishtė tė lindjes sė njė fėmije mbi peshė. E njėjtė ishte edhe pėr gratė qė kohėzgjatja e shtatzanisė kalonte 42 javė.
©bukuri.com
Historiku i mėparshėm i tė paktėn dy shtatzanive, shtatzania mashkullore e embrionit, ulja e pirjes sė kafesė dhe heqja dorė nga cigarja. Gjithashtu sa mė i lartė tė jetė niveli i edukimit, kaq mė tė mėdha janė mundėsitė e lindjes sė njė fėmije mbi peshė.
Studjuesit analizuan rreth 24.000 raste shtatzanishė tė shėndetshme. Vėrtetuan se gratė qė kishin peshė mbi 80 kg pėrpara se tė mbeteshin, historiku i tė paktėn dy shtatzanive normale tė mėparshme, kishin rrezik tė dyfishtė tė lindjes sė njė fėmije mbi peshė. E njėjtė ishte edhe pėr gratė qė kohėzgjatja e shtatzanisė kalonte 42 javė.
©bukuri.com
Vizitor- Vizitor
Kur fėmija im thotė gėnjeshtra
Gėnjeshtrat e pafajshme fėminore, janė njė fenomen i zakonshėm qė shfaqet rreth moshės 3-4 vjeē. Zakonisht, reagimet tona tė para (p.sh tė bėrtiturat) jo vetėm qė nuk kanė pėrfundimin e dėshiruar, por pėrkundrazi mund ta keqėsojnė gjėndjen.
Herės tjetėr pra, ju kėshillojmė tė ndiqni kėto:
- Tė jeni gjakftohtė. Ekziston mundėsia qė fėmija tė thotė gėnjeshtra thjesht sepse ngatėrron fantazinė me realitetin.
- Kuptojini qėllimet e tij. Kėrkoni arsyen qė e drejtoi nė kėtė sjellje.
- Bisedoni me tė. Mundohuni ti shpjegoni pse ėshtė gabim qė tė thotė gėnjeshtra dhe ndihmojeni qė ta kuptojė vetė.
- Mundohuni tju shmangeni tė bėrtiturave. Dėnimi mund ta bindė akoma mė shumė sesa gėnjeshtrat dhe ėshtė e nevojshme qė ta shpėtojė nga pasojat.
©bukuri.com
Vizitor- Vizitor
Hani peshk qė tė lindni fėmijė tė zgjuar
Gratė qė duan tė kenė fėmijė tė zgjuar duhet tė hanė shpesh peshk gjatė shtatzanisė sė tyre, theksojnė studjuesit e Universitetit nė Karolinėn e Veriut. Nė njė studim qė pėrpiluan, vėrtetuan se fėmijėt e lindur nga nėnat qė hanin shume peshk gjatė kohės sė shtatzanisė kanė mė shumė aftėsi pėrceptuese, janė mė tė komunikueshėm dhe thonė mė tepėr fjalė nė moshėn 15 muajshe, sesa fėmijėt e grave qė nuk hanin peshk gjatė periudhės sė shtatzanisė.
©bukuri.com
Vizitor- Vizitor
Zgjidhni karrocėn mė tė mirė pėr fėmijėn tuaj
Karrocat pėr fėmijėt janė tė shumta dhe tė ndryshme. Midis tė tjerave njė gjė e rėndėsishme, tė cilės duhet ti jepni rėndėsi ėshtė pozicioni i fėmijės brėnda nė karrocė. Fėmija qoftė ulur apo shtrirė duhet tė shoh fytyrėn tuaj!
Disa studime tė Dundee University tė Britanisė sė Madhe, mbėshtesin se nėse fėmija nuk ka lidhje optike me atė qė e nxjerr xhiro me karrocė mund tė zhvillohen tek ai ndjenja ankthi, ndėrsa fėmijėt qė shohin shoqėruesit e tyre, ndiejnė se komunikojnė me ta, gjė qė ndihmon pėr njė zhvillim tė mirė tė tyre, siē mbėshtesin studjuesit.
Drejtuesja e grupit studjues Susan Zeedyk thotė se siē e dimė, sa mė shumė tė komunikojmė me fėmijėn duke i folur, aq mė shumė ndikohet zhvillimi i trurit tė tij dhe truri i fėmijėve zhvillohet sidomos nė periudhėn qė nga lindja deri nė 3 vitet e para mė shumė se kurrė.
©bukuri.com
Vizitor- Vizitor
Ēfarė preferon fėmija juaj, mish apo gjellė?
Mė tė shumtėt e fėmijėve preferojnė mishin sesa gjellėrat e lėngshme.
- Gjithashtu, konsumojnė shumė pak perime dhe fruta.
- Fėmijėt kanė nevojė tė konsumojnė ushqime tė pasura me proteina ēdo ditė, por nuk ėshtė e nevojshme qė burimi i proteinės tė vijė gjithmonė nga mishi.
- Mirė ėshtė qė konsumimi i mishit tė mos i kaloj dy herė nė javė.
- Njė fėmijė duhet qė i vogėl tė hajė bishtaja, fasule, bizele, qiqra, oriz etj dhe gjellė tė lėngshme.
- Tė hajė sallata, perime dhe fruta.
- Nėse ėshtė i shėndoshė, njė dietė me perime do ta ndihmonte tė humbė peshė.
- Gjihashtu njė dietė e tillė ul mundėsitė e shfaqjes sė sėmundjeve tė ndryshme siē janė pasojat nė zemėr, kanceri etj.
KĖSHILLĖ: Mos iaplotėsoni tė gjitha tekat fėmijės tuaj. Fėmijėt zgjedhin ushqimin e tyre me bazė shijen dhe jo llogjikėn. Nėse ua lejojmė, do tė pėrfundojnė tė ushqehen vetėm me makarona, patate mish dhe snak.
©bukuri.com
Vizitor- Vizitor
Biēikletė pėr dy Nėnė e ardhshme? Mos i ki frikė pedalet!
Siē ėshtė zbuluar nė njė studim tė Spitalit Mbretėror Sed Leonard, tė Australisė, gratė shtatzėna qė bėnė biēikletė, nuk ndikuan negativisht nė zemrėn dhe rrahjet e embrionit nė trysninė e gjakut dhe nė konsumimin e oksigjenit. Qė tė arrish 30 minutat e pėrditshme tė gjimnastikės, siē rekomandojnė tė posaēmit, studjuesit sugjerojnė tre 10 minutėshe me ritėm mesatar biēiklete ose te gėrshetojnė biēikletėn me ecjen qė tė jesh dhe gjate shtatzanisė nė formė.
©bukuri.com
Vizitor- Vizitor
Nxirreni fėmijėn nė dritė
Bėni njė xhiro me fėmijėn tuaj nė dritė njė orė ēdo ditė. Studime tė reja kanė treguar, se kjo e ndihmon fėmijėn tė flejė mė mirė. U vėrtetua, se tė gjithė fėmijėt qė kishin qėndruar dyfish, nė dritėn e mbasdite, flinin mė mirė sesa ata qe nuk kishin dalė fare jashtė.
Studim qė u bė nė 56 foshnja 3 muajshe, nė universitetin John Moores, nė Liverpool tė Anglisė.
©bukuri.com
Vizitor- Vizitor
Rripi i sigurimit nė automjet shpėton jetė foshnjesh
Rripi i sigurimit nė automjet shpėton jetė foshnjesh
Njė studim tregon se ekziston njė mėnyrė e thjeshtė pėr shpėtimin e jetės sė foshnjeve tė palindura gjatė aksidenteve me makina, mėnyrė qė shumė gra shtatzėna nuk e pėrdorin.
Ēdo vit, rreth 170 mijė gra shtatzėna pėrfshihen nė aksidente me makina dhe shumė prej tyre nuk pėrdorin rripin e sigurimit. Por sipas njė studime, foshnjet e palindura janė nė rrezik mė tė madh pėr t'u dėmtuar kur nėnat e tyre nuk vendosin rripin e sigurimit.
Shkencėtarėt pranė universitetit tė Miēiganit morrėn nė shqyrtim 57 raste aksidentesh tė rėnda kur nė makinė ndodheshin gra shtatzėna. 50 pėrqind e foshnjeve tė grave qė e kishin vėnė rripin nė mėnyrė jo tė pėrshtatėshme dhe 80 pėrqind e foshnjeve nėnat e tė cilave nuk kishin pėrdur rripin e sigurimit pėsuan dėmtime tė rėnda ose vdiqėn si pasojė e aksidentit. Ndėrsa 75 e foshnjeve tė grave qė kishin vendosur rripin e sigurimit nuk pėsuan ndonjė problem tė madh.
Mjekėt thonė se ekziston mendimi i gabuar qė gratė shtatzėna nuk duhet tė vendosin rriptin e sigurimit kur ndodhen nė automjet. Statistikat tregojnė se nėse gratė shtatzėne vendosin rripin e sigurimit sa herė udhėtojnė ose ngasin makinėn, ato tė shpėtojnė jetėn e 200 foshnjeve qė presin tė lindin.
Njė studim tregon se ekziston njė mėnyrė e thjeshtė pėr shpėtimin e jetės sė foshnjeve tė palindura gjatė aksidenteve me makina, mėnyrė qė shumė gra shtatzėna nuk e pėrdorin.
Ēdo vit, rreth 170 mijė gra shtatzėna pėrfshihen nė aksidente me makina dhe shumė prej tyre nuk pėrdorin rripin e sigurimit. Por sipas njė studime, foshnjet e palindura janė nė rrezik mė tė madh pėr t'u dėmtuar kur nėnat e tyre nuk vendosin rripin e sigurimit.
Shkencėtarėt pranė universitetit tė Miēiganit morrėn nė shqyrtim 57 raste aksidentesh tė rėnda kur nė makinė ndodheshin gra shtatzėna. 50 pėrqind e foshnjeve tė grave qė e kishin vėnė rripin nė mėnyrė jo tė pėrshtatėshme dhe 80 pėrqind e foshnjeve nėnat e tė cilave nuk kishin pėrdur rripin e sigurimit pėsuan dėmtime tė rėnda ose vdiqėn si pasojė e aksidentit. Ndėrsa 75 e foshnjeve tė grave qė kishin vendosur rripin e sigurimit nuk pėsuan ndonjė problem tė madh.
Mjekėt thonė se ekziston mendimi i gabuar qė gratė shtatzėna nuk duhet tė vendosin rriptin e sigurimit kur ndodhen nė automjet. Statistikat tregojnė se nėse gratė shtatzėne vendosin rripin e sigurimit sa herė udhėtojnė ose ngasin makinėn, ato tė shpėtojnė jetėn e 200 foshnjeve qė presin tė lindin.
Vizitor- Vizitor
Dalja e dhėmbėve ėshtė njė nga shqetėsimet mė tė mėdha....
Dalja e dhėmbėve ėshtė njė nga shqetėsimet mė tė mėdha. Mėsoni si tė kujdeseni pėr bebin, nga shenjat e para, te pėrdorimi i furēės sė dhėmbėve
Pėr disa, dalja e dhėmbėve ėshtė njė proces i gjatė dhe i dhimbshėm, pėr tė tjerė ėshtė histori qė zgjat njė natė. Dalja e dhėmbėve zakonisht fillon rreth moshės 7 muaj, pėr disa fillon shumė mė shpejt ose mė vonė. Tė parėt dalin dy tė mesit poshtė, mė pas ata tė mesit lart, pastaj dhėmbėt anash tyre, fillimisht poshtė dhe pastaj prapė lart. Plasja e dhėmballės shkakton njė ngjyrė tė mavijosur, por kjo ėshtė normale.
Si mund ta kuptoni ju qė bebit po i dalin dhėmbėt? Nga disa shenja tė veēanta:
Skuqja e fytyrės dhe e mjekrės, ngaqė lėkura laget nga jargėt. Pėr tė parandaluar kėtė, fshijeni shpesh bebin qė lėkura tė mbetet e thatė.
Pak kollė. Pėshtyma e tepėrt shkakton kollė. Mos u shqetėsoni nėse bebi nuk ka ndonjė shenjė tjetėr ftohjeje apo alergjie. Bebi vazhdon tė kollitet, sepse i duket njė lojė me zėrin.
Kafshimi. Bebi kafshon ēdo gjė qė i zė dora, qė nga dora e vet, gjirin, gishtin e ndonjė tė panjohuri, sepse kjo lehtėson dhembjen.
Dhembja. Ka bebe qė kanė mjaft dhembje dhe tė tjerė qė nuk paraqesin asnjė lloj dhembjeje.
Irritimi. Dhembja e vazhdueshme bėn qė bebi tė ndryshojė dhe tė irritohet, ashtu si ēdokush qė vuan nga dhembjet.
Mospranimi i ushqimit. Bebi duket i uritur, por kur fillon tė thithė, dhembja dhe sikleti shtohet, ai shkėputet nga gjiri apo shishja, qė i donte shumė mė parė. Kjo gjė pėrsėritet dhe bebi do tė ushqehet, por mė pas nuk pranon.
Jashtėqitjet e ujshme. Daljet jashtė mė tė holla mund tė shkaktohen nga sasia mė madhe e pėshtymės qė prodhohet dhe gėlltitet. Por, nėse bebi del hollė pėr mė shumė se dy herė, duhet tė konsultoheni me mjekun pediatėr.
Temperatura (37-38 0C) Mjekėt se pranojnė, por shpesh dalja e dhėmbėve shoqėrohet me temperaturė, pėr shkak tė pėrskuqjes nė vendin e daljes sė dhėmbit. Konsultohuni me pediatrin, nėse temperatura vazhdon pėr mė shumė se 3 ditė.
Ērregullimet e gjumit. Shpesh, nga dhembja e daljes sė dhėmbėve, fėmijės i trazohet edhe gjumi.
Fryrja e mishrave tė dhėmbėve. Kėshillohen kompresa tė ftohta pėr tė ulur vėshtirėsitė.
Tėrheqin veshėt ose fėrkojnė mollėzat. Shpesh dhembja e dhėmbėve shpėrndahet nė veshė dhe mollėza dhe bebi tėrheq veshėt ose fėrkon mollėzat herė pas here.
Duan tė pėrtypen gjithė kohėn. Duhet ti jepen banane tė ngrira, akull tė futur nė njė napė, lodra plastike etj. Edhe thjesht njė fėrkim i mishrave me to, e lehtėson dhimbjen. Gjithashtu, edhe njė fetė molle e ftohtė, e mbėshtjellė me njė napė, mund tė ketė efekt qetėsues, nėse e vendosim mbi zonėn e acaruar.
Pėr disa, dalja e dhėmbėve ėshtė njė proces i gjatė dhe i dhimbshėm, pėr tė tjerė ėshtė histori qė zgjat njė natė. Dalja e dhėmbėve zakonisht fillon rreth moshės 7 muaj, pėr disa fillon shumė mė shpejt ose mė vonė. Tė parėt dalin dy tė mesit poshtė, mė pas ata tė mesit lart, pastaj dhėmbėt anash tyre, fillimisht poshtė dhe pastaj prapė lart. Plasja e dhėmballės shkakton njė ngjyrė tė mavijosur, por kjo ėshtė normale.
Si mund ta kuptoni ju qė bebit po i dalin dhėmbėt? Nga disa shenja tė veēanta:
Skuqja e fytyrės dhe e mjekrės, ngaqė lėkura laget nga jargėt. Pėr tė parandaluar kėtė, fshijeni shpesh bebin qė lėkura tė mbetet e thatė.
Pak kollė. Pėshtyma e tepėrt shkakton kollė. Mos u shqetėsoni nėse bebi nuk ka ndonjė shenjė tjetėr ftohjeje apo alergjie. Bebi vazhdon tė kollitet, sepse i duket njė lojė me zėrin.
Kafshimi. Bebi kafshon ēdo gjė qė i zė dora, qė nga dora e vet, gjirin, gishtin e ndonjė tė panjohuri, sepse kjo lehtėson dhembjen.
Dhembja. Ka bebe qė kanė mjaft dhembje dhe tė tjerė qė nuk paraqesin asnjė lloj dhembjeje.
Irritimi. Dhembja e vazhdueshme bėn qė bebi tė ndryshojė dhe tė irritohet, ashtu si ēdokush qė vuan nga dhembjet.
Mospranimi i ushqimit. Bebi duket i uritur, por kur fillon tė thithė, dhembja dhe sikleti shtohet, ai shkėputet nga gjiri apo shishja, qė i donte shumė mė parė. Kjo gjė pėrsėritet dhe bebi do tė ushqehet, por mė pas nuk pranon.
Jashtėqitjet e ujshme. Daljet jashtė mė tė holla mund tė shkaktohen nga sasia mė madhe e pėshtymės qė prodhohet dhe gėlltitet. Por, nėse bebi del hollė pėr mė shumė se dy herė, duhet tė konsultoheni me mjekun pediatėr.
Temperatura (37-38 0C) Mjekėt se pranojnė, por shpesh dalja e dhėmbėve shoqėrohet me temperaturė, pėr shkak tė pėrskuqjes nė vendin e daljes sė dhėmbit. Konsultohuni me pediatrin, nėse temperatura vazhdon pėr mė shumė se 3 ditė.
Ērregullimet e gjumit. Shpesh, nga dhembja e daljes sė dhėmbėve, fėmijės i trazohet edhe gjumi.
Fryrja e mishrave tė dhėmbėve. Kėshillohen kompresa tė ftohta pėr tė ulur vėshtirėsitė.
Tėrheqin veshėt ose fėrkojnė mollėzat. Shpesh dhembja e dhėmbėve shpėrndahet nė veshė dhe mollėza dhe bebi tėrheq veshėt ose fėrkon mollėzat herė pas here.
Duan tė pėrtypen gjithė kohėn. Duhet ti jepen banane tė ngrira, akull tė futur nė njė napė, lodra plastike etj. Edhe thjesht njė fėrkim i mishrave me to, e lehtėson dhimbjen. Gjithashtu, edhe njė fetė molle e ftohtė, e mbėshtjellė me njė napė, mund tė ketė efekt qetėsues, nėse e vendosim mbi zonėn e acaruar.
Vizitor- Vizitor
Faqja 1 e 2 • 1, 2
Faqja 1 e 2
Drejtat e ktij Forumit:
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Fri Jul 27, 2018 12:20 am nga XHEMI
» SHtepia e marinos ju mirepret !!!
Sat Mar 24, 2018 6:05 pm nga ēim ēaku
» Perandoria ,,,e Shkodra Channel And NAQES SHKODRANEe...
Sat Mar 24, 2018 6:05 pm nga ēim ēaku
» U rihap shpella luksoze e Ylli-t
Sat Mar 24, 2018 6:04 pm nga ēim ēaku
» shtepia EDA 82..eshte e hapur me miqt
Sat Mar 24, 2018 6:03 pm nga ēim ēaku
» ViLa E <<Goces Tironse>>
Sat Mar 24, 2018 6:02 pm nga ēim ēaku
» welcome in my castel xhoooooooooniiiii
Sat Mar 24, 2018 6:00 pm nga ēim ēaku
» Capital Club<>Tzio
Sat Mar 24, 2018 5:55 pm nga ēim ēaku
» Pershendetje nga Adea
Sat Mar 24, 2018 5:54 pm nga ēim ēaku
» Pallati i Tironcit
Sat Mar 24, 2018 5:53 pm nga ēim ēaku
» Keshtjella e MORENES...
Sat Mar 24, 2018 5:52 pm nga ēim ēaku
» Kasollja e Mona&Takut !!!
Sat Mar 24, 2018 5:50 pm nga ēim ēaku
» Vjen nje moment dhe..!..
Sat Mar 24, 2018 5:31 pm nga ēim ēaku
» Tė flasim pėr festėn e tė dashuruarve,dhuratat dhe mendimet pėr kėtė ditė !
Sat Mar 24, 2018 5:29 pm nga ēim ēaku
» A JENI ZESHKAN/E APO BJOND/E/?
Sat Mar 24, 2018 5:26 pm nga ēim ēaku